Vakar, liepos 4-ąją, sukako lygiai metai, kai mirė D. Varkalis, anot jo bendražygių, – drąsiai mąsčiusi ir gyvenusi asmenybė.

Mirties metinių proga Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje buvo aukojamos mišios.

D. Varkalis buvo Lietuvos jūrininkų sąjungos atkūrimo iniciatorius ir garbės narys, Lietuvos kultūros fondo Klaipėdoje pirmininko pavaduotojas, aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, Kalvystės muziejaus įkūrėjas (1985 m.), vienas iš keturių Laikrodžių muziejaus įkūrimo iniciatorių.

Kaip tvirtino jo kolegos, D. Varkalis buvo muziejininkas pagal pašaukimą ir tai jis liudijo visu savo gyvenimu, vykdyta veikla.

Dar 1975 m. jis pradėjo rinkti Klaipėdos krašto kultūros istorijos artefaktus.

Jo nuoseklaus darbo, rūpesčio ir pastangų dėka surinkti ir nuo sunaikinimo išgelbėti senųjų Klaipėdos kapinių kryžiai, tvorelės, vartai, tik uostamiesčiui būdingos vėtrungės, senųjų Klaipėdos kalvių autentiški darbo įrankiai, jų pagaminti namų apyvokos daiktai.

Visos šios išsaugotos vertybės D. Varkalio buvo padovanotos Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir tapo Kalvystės muziejaus, atidaryto 1992 m., ekspozicijos pagrindu.

D. Varkalio pastangomis Klaipėdoje buvo išsaugota Gustavo Kackės kalvė su visa autentiška įranga.

Ant šios istorinės kalvės sienos ir turėtų atsirasti atminimo lenta D. Varkaliui.

„Liepos 25 d. kaip tik bus posėdis šiuo klausimu, mes viską pasitvirtinsime, o rudenį teiksime paraišką atminimo lentai. Ji bus pritvirtinta Kalvystės muziejaus viduje, kiemelyje, prie sienos. Tikėjomės, kad Dionyzas bus įamžintas dar daugiau. Tikėjome įsteigti ir D. Varkalio vardinį ženklą. Tačiau šiemet būtų gerai išspręsti atminimo lentos klausimą. O paskui galvosime apie didesnį jo įamžinimą“, – kalbėjo D. Varkalio bičiulis ir bendražygis Benas Volodzka.

Praėjusią vasarą miręs D. Varkalis reikšmingais darbais prisidėjo ne tik prie Lietuvos Sąjūdžio sukūrimo, Lietuvos laisvės atkūrimo, bet ir prie daugelio Klaipėdos miestui svarbių istorinių objektų bei artefaktų išsaugojimo.

Jo bendražygiai ir bičiuliai prabilo apie drąsiai mąsčiusios ir gyvenusios asmenybės įamžinimo formas.

„Dionyzas buvo toks įvairiapusis žmogus, tad vien tik muziejui nuspręsti vienpusiškai, kaip jį įamžinti, neužtenka. Todėl norime pasiklausti jo bičiulių ir bendražygių nuomonės“, – sakė muziejaus darbuotoja Sondra Simanaitienė.

Dionyzas buvo toks įvairiapusis žmogus, tad vien tik muziejui nuspręsti vienpusiškai, kaip jį įamžinti, neužtenka.

„Kaip Dionyzas norėtų būti įamžintas, jis niekada nesakė. Jei atvirai, manyčiau, kad jis nebūtų buvęs prieš bet kokį įamžinimą, jis mėgo ženklus“, – teigė politikas Vytautas Čepas.

Tame nieko bloga neįžvelgė renginyje dalyvavęs publicistas, poetas, literatūros kritikas ir žurnalistas Vytautas Rubavičius – esą miestas turi būti įženklintas, primenant žmones, kurie čia gyveno ir dirbo, kurie to nusipelnė ir verti pagarbos.

Svarstyta keletas D. Varkalio įamžinimo galimybių: jam skirti atminimo lentą Kalvystės muziejuje prie Gustavo Katzkės kalvės sienos.

Galvota ir apie biustą, apie ąžuoliuko pasodinimą prie Vasaros estrados, nes ten vykdavo Sąjūdžio mitingai, o Dionyzas buvo vienas ryškesnių Sąjūdžio vedlių Klaipėdoje.

„Koks įamžinimas būtų patikęs jam pačiam? Manau, jog Dionyzas būtų labai norėjęs, kad būtų išsaugotas Kalvystės muziejus, jis dar gyvas būdamas tikėjo, kad atsiras jo pasekėjų. Manau, kad jam būtų didžiausia dovana, jei klaipėdiečiai taptų pilietiškesni, atsakingesni ir kritiškiau mąstantys“, – kalbėjo D. Varkalio bičiulis ir bendražygis Benas Volodzka.

Muziejininkas, restauratorius, visuomenininkas D. Varkalis (1934–2022) reikšmingais darbais prisidėjo prie Lietuvos Sąjūdžio sukūrimo, Lietuvos laisvės atkūrimo ir prie daugelio Klaipėdos miestui svarbių istorinių objektų bei artefaktų išsaugojimo.

Dionyzo bendražygiai ir bičiuliai galvoja apie drąsiai mąsčiusios ir gyvenusios asmenybės įamžinimo formas.

Viena jų yra rašytinis žodis. Kraštotyrininkas rašytojas Kostas Kaukas dar 2005 m. išleido apie D. Varkalį apybraižą „Vėtrų ugdytas“.

Yra išlikę nemažai straipsnių, kuriuose atsispindi Dionyzo pasaulėžiūra. Neseniai pasirodė Vytauto Čepo straipsnis „Klaipėdos Sąjūdžio pirmeivis“ ir Beno Volodzkos publikacija „Klaipėdos Sąjūdžio vedlio kelias“ žurnale „Nepriklausomybės sąsiuviniai“.

Žurnalas „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ pradėtas leisti 2012 m. Pirmasis redaktorius ir steigėjas – Romualdas Ozolas.

Šio leidinio tikslas – analizuoti Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos aktualius klausimus, Sąjūdžio gimimo ir virsmo, Kovo 11-osios valstybės atkūrimo lemiamus sprendimus, vykdytų ekonominių ir politinių reformų eigą ir rezultatus, Lietuvos valstybės tarptautinio pripažinimo kontekstus.

Per 10 metų išleista per 40 istorijos ir kultūros žurnalo „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ numerių, kurių didelę dalį sudarė publikacijos, stiprinusios valstybinę sąmonę ir pilietinę savivoką.

Renginyje dalyvaus ir žurnalo numerį „Nepriklausomybės sąsiuviniai. Sąjūdžio žmonės: D. Varkalis“ pristatys svečiai iš Vilniaus: istorikas, paveldosaugininkas, Romualdo Ozolo paramos fondo direktorius Eugenijus Skrupskelis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Algimantas Jankauskas, filosofas, poetas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vytautas Rubavičius, klaipėdiečiai architektė Laima Šliogerienė, rašytojas, politikas V. Čepas, visuomenės veikėjas, Alfonso Žalio labdaros fondo atsakingas sekretorius Algirdas Grublys ir muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.

Diskusiją moderuos Sondra Simanaitienė.

Renginyje bus kalbama apie D. Varkalio atminimo įamžinimo būdus ir galimybes.

Kokias įamžinimo formas turėtume pasirinkti? Ką reikėtų daryti jau šiandien, o ką numatyti ateičiai?

Ar reikalinga atsiminimų apie D. Varkalį knyga? Kaip įamžinti jo atminimą Kalvystės muziejuje?

Ar jaunimas tęs Sausio 15 d. eisenos su fakelais prie Sukilėlių kapo tradiciją? Gal verta pagalvoti apie vardinio medžio pasodinimą?

Renginio organizatoriai – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Kūrė ateities planus

Profesorius J.Genys, kalbėdamas apie D.Varkalio netektį, teigė, kad dar prieš du mėnesius kolegoms pateikė naują Kalvystės muziejaus koncepciją ir kaip tik šiuo metu planavo muziejaus atnaujinimą.

"Tame reikale dalyvavo ir Dionyzas. Nepaisant, kad nebeliko visos komandos, prieš kelias dienas mes susirinkome ir kalbėjome apie muziejaus perspektyvą. Aptarėme, kaip jis turėtų toliau gyvuoti, juolab yra pateikta paraiška Kalvystės muziejaus atnaujinimui. Aptarėme bazinius dalykus, kurių nekeisime. Pirmiausia tai – atminties ženklas buvusiam Kalvystės muziejaus įkūrėjui. Jei anksčiau buvo nuostata, kad kalvės istorija baigėsi su Antruoju pasauliniu karu, su senąja Klaipėda, tai jau dabar ji baigsis ne G.Katzkės, bet D.Varkalio laikais", – kalbėjo J.Genys.

Gustavas Katzkė buvo žinomas Mėmelio kalvis.

Direktorius teigė, kad dar neaptarė, kas konkrečiai imsis šio projekto koordinavimo, tačiau esąs vienas žmogus, kuris jau 6–7 metus dirbo kartu su D.Varkaliu edukacijose toje pačioje kalvėje ir kuris tęs jo darbus.

"Jis šiuos pastaruosius mėnesius buvo perėmęs edukacinius užsiėmimus – žiedų ir kitų papuošalų gamybą savarankiškai. Tas žmogus, žinoma, neatstos Dionyzo – milžinišką patirtį turėjusio muziejininko –, bet tuo keliu vis tiek eisime toliau", – tikino J.Genys.

Jei anksčiau buvo nuostata, kad kalvės istorija baigėsi su Antruoju pasauliniu karu, su senąja Klaipėda, tai jau dabar ji baigsis ne G.Katzkės, bet D.Varkalio laikais.

Dovanojo vertingą kolekciją

D.Varkalis buvo viena ryškiausių Klaipėdos asmenybių, gyvoji miesto legenda.

Po savaitės, liepos 20-ąją, jam būtų sukakę 88-eri.

Sulaukęs garbaus amžiaus, garsus miestietis nestokojo energijos ir jėgų ne tik kalvystei, muziejininkystei, bet ir politikai.

Gyvendamas Klaipėdoje, D.Varkalis senamiestyje atrado užgriuvusią XIX a. kalvę, išsaugojo ją, organizavo statybą, kad būtų kur įrengti Kalvystės muziejų.

D.Varkalis per ilgus metus surinko ne tik didelę kryžių, tvorelių ir kitų metalo dirbinių kolekciją, bet ir vertingą Mažosios Lietuvos taikomosios dailės rinkinį, ilgus metus eksponuotą P.Domšaičio paveikslų galerijoje.

D.Varkalis buvo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus mokslinis bendradarbis. Daug laiko skyrė kūrybai ir darbui su moksleiviais.

Sakydavo, jog būtent šie užsiėmimai jam teikia dvasinės ramybės.

Anot J.Genio, buvo labai mažai gyvenimo sričių, kur nerastume D.Varkalio veiklos, pradedant politika, kalvyste, muziejininkyste, menais, kuriuos jis kūrė, ir baigiant replikomis, kurias gamino muziejams.

Jonas Genys. Vytauto Petriko nuotr.

Netektis liko nepastebėta?

Savo surinktą kolekciją D.Varkalis perleido Lietuvos dailės muziejui su sąlyga, kad ji būtų eksponuojama Klaipėdoje.

Taip pat jis buvo vienas keturių Laikrodžių muziejaus idėjos pradininkų.

D.Varkalis – ir vienas pirmųjų bei aktyviausiųjų Nepriklausomybės pradžios Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių uostamiestyje.

Todėl keista, kad šio iškilaus žmogaus mirtis sulaukė ne itin daug dėmesio.

Buvusios D.Varkalio bendražygės, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatės, teisininkės Zitos Šličytės, kuri kartu su juo Vakarų Lietuvoje kūrė Sąjūdžio grupes, tokia vieša reakcija dėl netekties visai nenustebino.

"Dionyzas visą laiką griežtai reikalavo, kad valdžia sąžiningai ir dorai dirbtų. Ir tiesą kalbėjo nuolat. Niekas neduoda ordinų už tiesos sakymą, jie duodami visokiems valdžios padlaižiams. Dionyzas valdžią vertino kritiškai, bet ta jo kritika buvo pagrįsta. Taigi natūralu, kad jo nemėgo. Todėl beprasmiška klausti, kur Prezidento, premjerės ar Seimo pirmininkės užuojauta dėl šio iškilaus muziejininko netekties", – įsitikinusi Z.Šličytė.

Liepos 20 dieną D. Varkaliui būtų sukakę 88-eri.

Jis buvo viena ryškiausių Klaipėdos asmenybių, gyvoji miesto legenda. Ir sulaukęs garbaus amžiaus, garsus miestietis nestokojo energijos ir jėgų ne tik kalvystei, muziejininkystei bei menams, bet ir politikai.

Daugelis bendravusiųjų su muziejininku žinojo apie sunkią jo ligą, bet tuo pačiu stebėjosi jo jėga, veržlumu ir tikėjo, kad jam pavyks pasveikti.

Panašu, kad ir pats D. Varkalis neketino pasiduoti, turėjo daug planų ir sumanymų, nebaigtų darbų. Apie tai visai neseniai jis kalbėjosi ir su muziejaus direktoriumi.

Ne vieną mėnesį sirgęs, išgyvenęs operaciją bei nelengvą gydymo laiką, jis visai neseniai jau planavo grįžti į darbą. Liga buvo stipresnė...

„Deja, taip, Dionyzo nebėra. Iki pat pabaigos Dionyzas optimizmo turėjo daugiau už bet kurį kitą kur kas jaunesnį žmogų. Bendraudamas su juo negalėjai net įtarti, kad viskas taip sudėtinga ir sunku. Dar visai neseniai jis su kolegomis tarėsi, kad man paskambins, kažką sureguliuos, aptars reikalus, bandė Kalvystės kiemelyje nupjauti žolę. Todėl mums ši liūdna žinia labai netikėta. Tai buvo labai ryški asmenybė, todėl labai liūdime jo netekę“, – apie D. Varkalį kalbėjo J. Genys.

Dionyzas Varkalis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Bendradarbiai neabejodami minėjo, kad šis žmogus buvo idėjų generatorius.

Daugybė Klaipėdos ir miestą aplankančių svečių pabuvojo D. Varkalio kalvėje, dalyvavo jo pamokose, namo parsinešė suvenyrų, sušildytų muziejininko rankų.

Dionyzą visada traukė metalas, meninis jo apdirbimas. Pats pasakojo, kad dar vaikystėje kalvėje dažnai stebėdavo žaizdrą, įkaistančią geležį ir mintimis kūrė savo kūrinius.

Vėliau vaikiškos svajonės virto realybe. Gyvendamas Klaipėdoje, D. Varkalis senamiestyje atrado užgriuvusią XIX a. kalvę, išsaugojo ją, organizavo statybą, kad būtų kur įrengti kalvystės muziejų.

D. Varkalis per ilgus metus surinko ne tik didelę kryžių, tvorelių ir kitų metalo dirbinių kolekciją, bet ir vertingą Mažosios Lietuvos taikomosios dailės rinkinį, ilgus metus eksponuotą P. Domšaičio paveikslų galerijoje.

Kolekciją perleido Lietuvos dailės muziejui su sąlyga, kad ji būtų eksponuojama Klaipėdoje. D. Varkalis taip pat yra vienas keturių Laikrodžių muziejaus idėjos pradininkų. Jis vienas pirmųjų ir aktyviausiųjų Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių uostamiestyje. Ir šį savo gyvenimo etapą D.Varkalis itin vertina.

"Sąjūdis buvo kažkas nuostabaus. Tai buvo mano gyvenimo prasmė. Sulaukėme nepriklausomybės, esu laimingas, kad gimiau tuo laiku ir tų įvykių sūkuryje sukausi", – paklaustas apie pastarųjų dešimtmečių veiklą prieš trejus metus žurnalistams kalbėjo D. Varkalis.

D. Varkalis buvo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus mokslinis bendradarbis. Daugiau laiko skyrė kūrybai ir darbui su moksleiviais.

Sakydavo, jog būtent šie užsiėmimai jam teikia dvasinės ramybės.

Į diskusijas nesileido

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys atviravo, kad paimtų ginklų tema jam – lyg koks keiksmažodis. Kol kas nė vieno policininkų iš ekspozicijos paimto ginklo ar jų dalių muziejininkai dar neatgavo.

"Nuo gegužės situacija nepasikeitė, kai muziejuje įvyko eksponatų paėmimo operacija. Mums buvo paaiškinta, kad vis dar tęsiasi tyrimai. Paimti ginklai ir jų gabalai vis dar analizuojami. Visą šį laiką ekspozicijos atrodo keistai. Ten, kur buvo ginklai ar jų dalys, – tuščia. Salėse dirbančios darbuotojos sulaukia tik lankytojų klausimų", – tvirtino profesorius.

Kalbėdamas apie paimtus eksponatus J.Genys juokavo, kad tais ginklais žmogų sužeisti būtų įmanoma tik talžant per galvą, lyg pagaliu.

Priekulėje veikiančio Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė pasakojo pasilikusi tik tris partizanų ginklus, kurie buvo surūdiję, o jų mechanizmai suvirinti dar iki ginklų paėmimo vajaus.

Policija juos pripažino neveikiančiais, netinkamais naudoti.

Ten, kur buvo ginklai ar jų dalys, – tuščia. Salėse dirbančios darbuotojos sulaukia tik lankytojų klausimų.

Pernai iš muziejaus policininkai paėmė 85 vienetus Antrojo pasaulinio karo šautuvų dalių, surūdijusių gilzių, sprogmenų dalių.

"Pasakė griežtai: jei neleisime naikinti, deaktyvuoti kainuos milžiniškus pinigus – apie 6 tūkst. eurų. Mes tiek neturime. Viską, kas rasta Mažosios Lietuvos teritorijoje, pradedant XIX amžiaus pabaiga, teko sunaikinti. Kai šalia stovi pareigūnas ir griežtai sako, kad turėsime bėdos, kitos išeities nėra. Nebuvo jokių klausimų, duosi ar neduosi. Absurdas. Ką galima daryti su gilzėmis, kurių šonai kiaurai prarūdiję? Nebuvome labai turtingi, bet nuskabė vis tiek. Aš suprantu policininkus, ateina įsakas, ir jie turi vykdyti. Pradžia – kažkur Seime", – nelinksmai pasakojo Gargždų krašto muziejaus filialo Priekulėje vadovė.

Išvežė ir sunaikino

Daugybė žmonių, apsilankančių Pajūrio regioniniame parke, kur kas labiau domisi ne gamtos paminklais, o entuziastų įkurta ekspozicija Antrojo pasaulinio karo relikte – "Memel Nord" vardu vadinamuose gynybiniuose įtvirtinimuose. Jie yra įtraukti į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą.

Entuziastai, karybos istorija ir krašto praeitimi besidomintys žmonės neprašomi atnešė pajūrio kopose bei po Smiltynės gaisro rastus paskutiniojo karo žiaurumus menančius daiktus. Visa tai jie padovanojo neatlygintinai.

Daug metų gulėję žemėje šie daiktai virto rūdžių suėstais pavidalais ir turi labiau emocinę prasmę, nei yra realūs ginklai ar sprogmenų dalys.

Pajūrio regioninio parko vadovas Darius Nicius neslėpė, jog, būdamas valstybės tarnautoju, yra priverstas paklusti įstatymui, ir pripažino, kad parko funkcija nėra vystyti muziejinę veiklą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) atstovė Andromeda Grauslienė teigė, kad pernai iš šios ekspozicijos antiteroristinių operacijų rinktinės "Aras" pareigūnai paėmė ir neutralizuoti išvežė tik senus, naudoti netinkamus, stipriai korozijos paveiktus, istorinės vertės neturinčiais pripažintus šaudmenis arba jų dalis.

"Galime gailėtis ar nesigailėti, bet dėl to išgyvensime. Labiausiai nusivylę entuziastai, juk jie kaupė įvairius karą primenančius daiktus, o kažkas visa tai nutarė sunaikinti. Iš mūsų "Aro" vyrai juos vežė per du kartus. Vėliau gavome raštą, kad paimti daiktai sunaikinti. Kadangi mes nepareiškėme noro susigrąžinti, jie nebuvo identifikuojami, tiesiog bendrai sudėti, dėžės užantspauduotos ir išvežtos sunaikinti", – pasakojo D.Nicius.

Galime gailėtis ar nesigailėti, bet dėl to išgyvensime. Labiausiai nusivylę entuziastai, juk jie kaupė įvairius karą primenančius daiktus, o kažkas visa tai nutarė sunaikinti.

Parko vadovas pripažino, kad visi šie daiktai turėjo labiau emocinę vertę ir liudijo apie įvykius, smarkiai pakeitusius Klaipėdos gyvenimą.

Turės gauti leidimą

Vertingiausias tvirtovės ekspozicijos objektas yra vokiškas pabūklo vamzdis, juodojoje rinkoje kainuojantis apie 100 tūkst. eurų.

Pusšimtį metų tūnojęs pajūrio smėlyje prieš dešimtmetį entuziastų buvo iškastas.

"Žmonėms pasakojama, kad Klaipėdos kraštas ir miestas išsilaikė prieš Raudonosios armijos puolimą tris mėnesius, kad tokie pabūklai, kokį mes turime, šaudydavo iki 25 kilometrų atstumu. Tai leido apsaugoti miestą, kai vyko vietos žmonių evakuacija. Rodant pabūklo vamzdį, istorija tampa gyvesnė, suprantamesnė. Mes norime ne skatinti karybą, o rodyti, koks baisus ir absurdiškas yra karas", – apie emocinę eksponato vertę kalbėjo parko vadovas.

Pareigūnai liepė užvirinti pabūklo vamzdžio angas, bet ar tai tinkamas deaktyvavimas, jie dar ketina patikrinti. Nepaisant fakto, kad vamzdis nebetinkamas šaudyti, ekspozicijoje dirbantis darbuotojas turės įsigyti leidimą laikyti ginklus.

Kiti du likę prie tvirtovės eksponatai – povandeninių laivų torpedų sudedamosios dalys – balionai, tai nėra sprogmenys. Tai tik talpyklos suspaustam orui, bet ir jų likimą spręs ginklų specialistai.

Vertybė: retą eksponatą – itin unikalų pabūklo vamzdį liepta sugadinti, o jo saugotojams – įgyti leidimą laikyti ginklą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Paprašė naikinti patys?

Kaip informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai, mažesnio kalibro objektus tiria Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos, didesnio nei 12,7 mm – Kriminalistinių tyrimų centro prie Policijos departamento specialistai.

Buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, suformuotos užduotys ekspertams, tačiau jų išvadų ikiteisminius tyrimus atliekantys tyrėjai dar nėra gavę.

Pagal galiojantį teisinį reglamentą, ekspertams objektą pripažinus tinkamu naudoti, muziejininkams tektų jį perdaryti į visiškai netinkamą.

Pasak Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Slivskienės, iš Gargždų krašto muziejaus ekspertizei buvo paimtos trijų ginklų dalys, jas atsirinko patys muziejaus darbuotojai.

Po ekspertizės šie objektai buvo užregistruoti ir grąžinti muziejui.

"Kitas turėtas ginklų ar šaudmenų dalis muziejaus atstovai parašė prašymą perimti ir išvežti sunaikinti, – tikino policijos atstovai. – Visų muziejų atstovams buvo suteikta informacija apie tolesnes procedūras, kai muziejuose eksponuotus ginklus, šaudmenis ar jų dalis įvertins ekspertai. Pagal galiojantį teisinį reglamentą, ekspertams objektą pripažinus tinkamu naudoti, muziejininkams tektų jį perdaryti į visiškai netinkamą. Jie tai turės padaryti savo lėšomis. Sprendimus, kuriuos eksponatus pateikti, o kurių neteikti ekspertizei, priėmė patys minimų muziejų atsakingi atstovai."

Naikina, kad nesimėtytų

"Aro" vadas Viktoras Grabauskas pasakojo, kad policijos Licencijavimo skyriaus pareigūnų prašymu kartais ariečiai turi įvertinti daikto pavojingumą.

Pavojingus daiktus iškart veža naikinti į artimiausią poligoną. Jiems tenka naikinti ir Kriminalistinių tyrimų centro tyrimo metu pripažintus pavojingais objektus.

"Naikindami mes nežinome, ar tai daiktai iš muziejaus, nes mums pateikiami iš žmonių paimti daiktai. Tai vyksta taip pat, kaip ir žemėje rastų ir išminuotojų atvežtų sprogmenų naikinimas", – paaiškino V.Grabauskas.

Pasak pareigūnų, nepavojingus, bet panašius į sprogmenis daiktus reikia naikinti ir todėl, kad juos radę žmonės be reikalo sukels ant kojų specialiąsias tarnybas.

"Naikinami daiktai, kurie gali būti palaikyti pavojingais sprogmenimis", – patikslino "Aro" vadas.

Sunaikinti: entuziastai be atlygio atidavė regioninio parko darbuotojams daugybę praeitį liudijančių objektų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vis dar kelia pavojų

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro vadovas Tomas Butrimas paaiškino, kad, vadovaudamiesi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymų pakeitimais, įsigiję net netinkamus naudoti ginklus ir šautuvus iki įstatymo pakeitimo 2019-ųjų rugsėjo 1 d., privalėjo juos pateikti registruoti apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Tokių daiktų turėtojai daugiausia yra muziejai, todėl muziejininkai privalėjo pranešti, kad neregistruotą ginklą nori įregistruoti.

Jei muziejus neturi galimybės įvykdyti konkrečios kategorijos ginklų saugojimui keliamų reikalavimų, gali perdaryti ginklą į visiškai netinkamą naudoti.

Tada jų saugojimo sąlygos yra ne tokios griežtos, ir dauguma muziejų jas atitinka. Ginklo pavojingumą nustato kriminalistinių tyrimų padalinio specialistai.

Pasak T.Butrimo, policininkai nesprendžia, ar tiriami dalykai turi istorinę vertę, jie gali nustatyti tik ginklo kategoriją.

"Visi nesaugūs sprogmenys, pavyzdžiui, nesuveikę sprogdikliai, sprogmenys su sprogstamąja medžiaga ir panašūs, yra laikomi nesaugiais ir turi būti sunaikinti. Girdėtas iš žiniasklaidos argumentas, kad ši granata jau N metų čia guli ir dar nieko neatsitiko, tikrai negarantuoja, kad tragedija neatsitiks ryt", – tikino T.Butrimas.

Pernai policijos kriminalistinių tyrimų padaliniai atliko per tūkstantį balistinių (šaunamųjų ginklų) ir daugiau nei 100 sprogmenų tyrimų. Kuri jų dalis buvo muziejų eksponatai, centro vadovas neišskyrė.

Vyrai sugalvojo uždirbti pinigų, pasipelnyti ir tuo pat metu sunaikinti mūsų kultūrinį palikimą.

Muziejų pageidavimu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras gali įvertinti deaktyvuotą ginklą ir išduoti deaktyvacijos sertifikatą, bet iki šiol nė vieno tokio sertifikato neišdavė, nes to nebuvo prašoma.

Kreipėsi į Seimo narį

Muziejininkas, krašto praeities žinovas ir puoselėtojas D.Varkalis verda pykčiu dėl muziejuose laikytų ginklų naikinimo.

"Vyrai sugalvojo uždirbti pinigų, pasipelnyti ir tuo pat metu sunaikinti mūsų kultūrinį palikimą. Žmonės rinko tuos daiktus iš vietų, kur vyko mūšiai. Visa tai liudija apie mūsų tautos kovas. O dabar visa tai naikinama. Negalima elgtis kaip gestapo ar KGB atstovams – užpulti muziejus, kelti baudžiamąsias bylas. Viską buvo galima padaryti ramiai. Muziejai turi saugyklas, jie turi sąlygas saugoti eksponatus. Priimtas įstatymas, kurį skaitydamas neradau sveiko proto. Ne jie rinko tuos daiktus, o žmonės. Mes kūrėme muziejus ne tam, kad kažkas juos siaubtų ir iš to dar ir pasipelnytų", – griežtą poziciją dėstė D.Varkalis.

Dionyzas Varkalis: vyrai sugalvojo uždirbti pinigų, pasipelnyti ir tuo pat metu sunaikinti mūsų kultūrinį palikimą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pačioje 2021 m. pabaigoje D.Varkalis kreipėsi į Seimo narį, Kultūros komiteto pirmininką Vytautą Juozapaitį.

Rašte muziejininkas pabrėžė, kad istorijoje nėra buvę atvejo, kad kas nors pasinaudotų muziejų eksponatais – šaunamaisiais ginklais ar sprogmenimis.

Visi šie daiktai buvo deaktyvuoti pagal anksčiau galiojusius įstatymus, todėl neveikia.

"Prašome pakeisti priimtą su sveiku protu prasilenkiantį įstatymą ir grąžinti visas jėga paimtas ginklų ekspozicijas, nesunaikinant ar neteisėtai nepasisavinant per ilgus šimtmečius išsaugotas Tautos kovų, praūžusių viską naikinančių karų, sukilimų ir ginkluotų pasipriešinimų reliktų turtingas ekspozicijas. Tai yra paveldas, bylojantis apie kovas už valstybės nepriklausomybę, o už jų apsaugą atsako valstybė", – raštą Seimo nariui pasirašė Lietuvos piliečių sąjungos pirmininkas.

"Kentėsime mes visi"

Pasibaigus 2021-iesiems, nuo Sąjūdžio laikų aktyvia pilietine pozicija garsėjantis D.Varkalis neslepia apmaudo, kad Lietuvoje nebėra nė trijų milijonų gyventojų.

Statistikos departamento duomenimis, šiemet jų skaičius sumažėjo 233 tūkst.

"Žmonės bėga iš Lietuvos ir po visų valdžios triukų, netolimoje ateityje, mes prarasime dar tiek pat. Gerai dar, jei mūsų beliks du su puse milijono. Ir viskas dėl to, kad mūsų Vyriausybė ėmė eksportuoti demokratiją. Tai liečia vengrus, baltarusius, rusus ir kinus. Jie dar ketina svarstyti, ar pažeidžiamos žmogaus teisės Afganistane. Galite įsivaizduoti? Ar čia yra mūsų šiandieninis svarbiausias reikalas?" – piktinosi D.Varkalis.

Gerai dar, jei mūsų beliks du su puse milijono. Ir viskas dėl to, kad mūsų Vyriausybė ėmė eksportuoti demokratiją.

Visuomenininko įsitikinimu, mūsų Vyriausybei šiandien pirmiausia reikėtų rūpintis savo valstybe, o ne svetimais reikalais.

"Tiek jie yra pridirbę, kad neįmanoma į klebono mišiolą surašyti. Mes parašėme raštą, kad rūpintųsi savo reikalais, bet nelįstų ir neerzintų kitų žmonių. Niekas nesako, kad diktatorius reikia gerbti ar mylėti, bet nereiškia, kad reikia iš jų tyčiotis. Čia yra vieno žmogaus įžeidimas, kuris už tai niekada neatleis ir keršys, o kentėsime mes visi", – mano D.Varkalis.

Ir atsistatydinti, ir atsiprašyti

Pasak klaipėdiečio, kai kurie Vyriausybės nariai nesuvokia, ką daro.

Esą yra ministrų, kurie negali užimti šių pareigų, nes jie neturi nei patirties, nei suvokimo, nei kompetencijos.

"Dabar patekome į tokią padėtį, kad mūsų žmonėms dėl to tenka bėgti iš Lietuvos. Siekdami eksportuoti demokratiją, nukentėjome mes patys. Mums valstybės sienos saugojimas dabar kainuos kelis šimtus milijonų, nukentės geležinkelių bendrovė ir uostas. Užuot gynę žmogaus teises ir demokratiją pas save, mes ėmėmės eksportuoti demokratiją į užsienį. Mano nuomone, Užsienio reikalų ministerijos vadovai turėtų atsistatydinti ir atsiprašyti visų Lietuvos žmonių", – kalbėjo klaipėdietis.

Labiau rūpėjo LGBT?

Mano nuomone, Užsienio reikalų ministerijos vadovai turėtų atsistatydinti ir atsiprašyti visų Lietuvos žmonių.

D.Varkalis, tarsi nujausdamas netolimus dar skaudesnius įvykius, jau prieš pusę metų, birželio pabaigoje, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkui bei užsienio reikalų ministrui G.Landsbergiui išsiuntė kreipimąsi Vengrijos klausimu.

Tada Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė pasirašyti 17-os ES valstybių lyderių laišką, Vengrijai priėmus įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBT tema.

Tačiau laišką pasirašė Briuselyje Bendrųjų reikalų taryboje tuo metu dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.

G.Landsbergis tada patvirtino, kad tai buvo padaryta jo iniciatyva.

"Sąjūdiečiai yra susirūpinę, kad LR užsienio reikalų ministras G.Landsbergis kišasi į draugiškos valstybės vidaus reikalus, kai bendra istorinė atmintis sieja mūsų šalį su Vengrija karaliaus Stepono Batoro valdymo metu. Pažymime, kad Lietuvos ir Lenkijos valdovas S.Batoras apgynė mūsų valstybę nuo rusų barbariškos aneksijos, taip pat įkūrė Vilniaus universitetą ir rūpinosi mūsų tautos gerove. Todėl siūlome, kad ministras G.Landsbergis viešai atsiprašytų Vengrijos tautos ir pasižadėtų daugiau nežeminti tautų savitarpio draugystės", – buvo rašoma viešame D.Varkalio ir jo bendraminčių pasirašytame kreipimesi ministrui.

Dionyzas Varkalis: tiek jie yra pridirbę, kad neįmanoma į klebono mišiolą surašyti. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdietis teigė, kad per pusę metų iš ministerijos atsakymo negavo.

Tada šį kreipimąsi D.Varkalis įkėlė į savo socialinio tinklo paskyrą, kur netrukus pasipylė įvairiausi komentarai.

"Svarbiausia, pats ministeris net nesiteikia į tą kreipimąsi atsakyti. O tai tuo ministeriu kelia dvigubą nepasitikėjimą", – rašė vienas komentarų autorių.

Dienraštis pasidomėjo, ar Užsienio reikalų ministerijoje buvo gautas šis piliečių raštas ir kaip jis yra vertinamas.

„Asmuo prašymą ar skundą valstybės įstaigai turi pateikti teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. asmeniškai atvykęs į įstaigą, paštu, elektroniniu paštu ir portale E.pilietis. Užsienio reikalų ministerija nėra gavusi Lietuvos piliečių sąjungos pirmininko kreipimosi“, – dienraščiui atsakė Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.

D.Varkalis tikino, jog savo kreipimąsi ministerijai nusiuntė elektroniniu paštu.

Įvardijo darbo broką

Prieš planuodamas daryti žingsnį, ministras turėjo paskaičiuoti visas įmanomas pasekmes – šalies viduje, regione, visame pasaulyje.

Politologas Lauras Bielinis pastebėjo, kad suaktyvėjusio rinkėjų nepasitenkinimo ministru motyvai yra labai įvairūs – vieni emociniai, kiti – ideologiniai, kiti – apskritai nepaaiškinami.

"Manau, kad užsienio reikalų ministras iš tikrųjų elgiasi formaliai teisingai. Bet akivaizdu, kad jis, kaip ir visa Vyriausybė, neatliko labai svarbaus veiksmo, kuris reikalingas prieš bet kokį sprendimą, tai yra sprendimo pasekmių modeliavimo ir reagavimo į tas pasekmes. Kitaip tariant, prieš planuodamas daryti žingsnį, ministras turėjo paskaičiuoti visas įmanomas pasekmes – šalies viduje, regione, visame pasaulyje", – pabrėžė L.Bielinis.

Politologo teigimu, ministras turėjo paskaičiuoti, kaip šie jo sprendimai gali atsiliepti vidaus ūkiui, užsienio politikai ir kitoms svarbiausioms sritims.

"Šitai faktiškai nebuvo paskaičiuota, tik sekta kažkokia trafaretine linija, ir tai davė tokį rezultatą, kokį turime. Buvo priimti sprendimai, o po jų sekė netikėtos, neplanuotos reakcijos, davusios nepamatuotą nuostolį. Trumpai kalbant, ministras nepaskaičiavo savo veiksmų pasekmių. Tai yra minusas, galima tai įvardyti ir darbo broku", – teigė L.Bielinis.

Įžvalga: politologo L.Bielinio teigimu, užsienio reikalų ministras G.Landsbergis, priimdamas tam tikrus sprendimus, formaliai elgėsi teisingai, tačiau esą nežinia kodėl nebuvo sumodeliuotos tų sprendimų galimos pasekmės. Vytauto Petriko nuotr.

Neviltis – dėl kompetencijų

Klaipėdietį D.Varkalį, išsiuntusį kreipimąsi G.Landsbergiui, jaudina ne tik užsienio politikos reikalai, kurie tiesiogiai atsiliepia šalies ekonomikai.

Visuomenininkas dar kartą akcentavo, kad negalima performuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos į akcinę bendrovę, nors tai jau yra Seimo nuspręsta.

Konservatoriai turi keliolika tūkstančių narių, tai tegul jie vertina, ką veikia jų samdiniai, kur jie eina ir ką jie daro su mūsų valstybe.

"Mes juk puikiai žinome, kuo visa tai baigiasi – ogi privatizacija. Neabejoju, jog po to kai kurie ponai labai netrukus nusipirks uostą už simbolinę kainą. Manau, kad yra galimybės išeiti iš tos situacijos. Konservatoriai turi keliolika tūkstančių narių, tai tegul jie vertina, ką veikia jų samdiniai, kur jie eina ir ką jie daro su mūsų valstybe. Juk ji naikinama iš pagrindų. Juk jie pažeidžia Konstituciją, priesaiką, ir niekas į tai nereaguoja", – tvirtino D.Varkalis.

Jo įsitikinimu, per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų esą dar nėra buvę, kad Vyriausybėje ir Seime būtų tiek daug nekompetentingų žmonių.

Blogiau būti nebegali

Vienas pirmųjų Klaipėdos sąjūdžio aktyvistų, visuomenininkas ir muziejininkas Dionyzas Varkalis 33-iųjų Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo metinių proga inicijavo atvirą sąjūdiečių laišką dėl Sąjūdžio idėjų tęstinumo.

„Jau nebegalime tylėti dėl to, kas vyksta. Jie apsimetė, kad vykdo Sąjūdžio programą, bet viskas ne taip. Jie visą laiką deklaravo, kad yra Sąjūdžio idėjų perėmėjai, bet taip nebuvo. Juk konservatoriai atsirado tik 1993 m., jau po visų įvykių. Ir, baisiausia, jie atsikratė visa Sąjūdžio programa. Juk per 30 deklaracijų buvo priimta visais klausimais, ir viską jie atmetė. Todėl esame priversti praėjus tiek metų rašyti atvirą laišką ir prašyti pasiaiškinti“, – kalbėjo D.Varkalis.

Vyras apgailestavo, kad nors nepriklausomybė buvo iškovota, bet Sąjūdis situacijos nesuvaldė.

„Kaip šiandien galėčiau viską reziumuoti? Blogiau būti jau nebegali. Kaip toje A.Kaušpėdo dainoje: „Zombiai atrieda, atidunda.“ Valdžia į nieką nereaguoja. Tiek vieni, tiek kiti. „Valstiečiai“ gal ir būtų likę, jei nebūtų pridarę tiek klaidų – susipyko su jūrininkų bendruomene, atiminėjo vaikus, kirto miškus. Atėjo konservatoriai, tai turėjo viską stabdyti, bet ne, ir šitie stumiasi kaip buldozeriai. Kiekvieną kartą bet kurie valdantieji padaro nepataisomų klaidų valstybei. Dar nebuvo atvejo, kad nebūtų padaryta šaliai kas nors skaudaus. Tai protu nesuvokiami dalykai“, – apgailestavo klaipėdietis.

Apmaudas: D.Varkalis apgailestauja, kad per daugiau nei 30 metų po Nepriklausomybės atgavimo Sąjūdžio iškelti tikslai valstybėje taip ir liko neįgyvendinti.

Kur tautinė valstybė?

Savo atvirame laiške konservatorių partijos tarybai sąjūdiečiai tvirtino esantys susirūpinę, kad partija, deklaruodama Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio idėjų tęstinumą, „visiškai nesilaiko sąjūdiečių pamatinių vertybių ir išduoda tautinės valstybės principus“.

Jie priminė, kad Sąjūdžio strateginis tikslas buvo ne liberalia ir globalia pasaulėžiūra grįsta Lietuvos vidaus ir užsienio politika, bet tautinės valstybės atkūrimas, po nepriklausomybės paskelbimo – lietuvybės puoselėjimas ir šalies atstatymas.

„Pareiškiame, kad jūsų vadovaujama partija, kuri per pastaruosius daugiau kaip trisdešimt metų buvo aktyvioje politikoje, o dabar yra valdančiosios daugumos pagrindinė partnerė, ne tik nesilaikė visam Sąjūdžiui priimtinų tikslų, bet sulaužė priimtus sprendimus, tai yra tautinės mokyklos įgyvendinimą (M.Lukšienės reformą), LR Konstitucijoje turėjo būti išlaikytos trys nuosavybės formos – išimties tvarka paliekama valstybinė, sukuriamos mišri ir privati nuosavybės formos, turėjo būti priimtas visų pagrindinių parlamentinių ir kitų partijų susitarimas, kad nebūtų privatizuojami strateginiai šalies objektai“, – rašoma atvirame laiške.

Kaip šiandien galėčiau viską reziumuoti? Blogiau būti jau nebegali.

Laiško autoriai atkreipė dėmesį, kad valdančiųjų politinių partijų atstovai viešojoje erdvėje diskredituoja juos kaip Sąjūdžio dalyvius, „paminant piliečio tautines ir tradicines vertybes dėl žmonių pastangų siekti bendrų tikslų strateginiais šalies klausimais, ignoruoja pastangas aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime“.

„Esama valdančioji dauguma, žeminanti Lietuvos valstybingumo simbolius ir istoriją, savo sprendimais ir veiksmais niokojanti gamtinį ir kultūrinį paveldą, vykdo nepriimtiną mūsų atžvilgiu politiką ir visomis išgalėmis stengiasi sunaikinti Sąjūdžio priimtus sprendimus ir idėjas. Be jokios abejonės, jūs diskredituojate tautinę valstybę, kurioje kaip tik turėtų būtų parodoma pagarba visiems Lietuvos piliečiams, o ypač tiems, kurie iškovojo šalies nepriklausomybę ir laisvę“, – rašoma atvirame sąjūdiečių laiške konservatorių partijos vadovybei.

Renginys: Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje eksponuojama Atgimimo laikmečio fotografijų paroda, ketvirtadienį čia buvo paminėta Persitvarkymo Sąjūdžio sukaktis. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Mitinguos prie Seimo

Sąjūdiečiai tikisi, kad TS-LKD, kuri „nesilaikė ir nesilaiko Sąjūdžio priimtų idėjų ir tikslų“, jiems atsakys, kokius politinius tikslus įgyvendina konservatoriai.

„Reikalaujame atsižvelgti į mūsų reikalavimus ir atsakyti, dėl kokių priežasčių partija nebetęsia Sąjūdžio iškeltų idėjų įgyvendinimo, prarasdama tautos pagarbą ir pasitikėjimą. Mes atitinkamai įvertinsime, kaip jūsų partija atsižvelgs į tautos pagarbą ir pasitikėjimą per ateinančius Seimo rinkimus 2024 metais“, – baigiamas sąjūdiečių laiškas valdančiosios partijos tarybai.

Panašu, kad Persitvarkymo Sąjūdžio sukaktis ketvirtadienį buvo pažymėta ne tik atviru laišku konservatoriams, bet ir mitingu prie Seimo.

Organizatorių kvietime teigiama, kad „šiandien Lietuvai ir vėl reikia naujo sąjūdžio“.

Tuomet esą buvo kovota dėl savo šalies laisvės ir nepriklausomybės nuo sovietų okupacijos, o šiandien vėl „turime telktis ir pakilti naujam vertybiniam sąjūdžiui už prigimtinę šeimą, už Konstituciją, už tautines, tradicines vertybes, už lietuvių kalbą, už istorinę atmintį, už žodžio laisvę ir jų išsaugojimą“.

Esą dabartinė valdžia „veikia priešingai žmonių valiai, jie stumia įstatymus, kuriems nepritaria absoliuti dauguma Lietuvos žmonių“.

Testamentas – jaunuomenei

Persitvarkymo Sąjūdžio sukaktis ketvirtadienį buvo paminėta ir Klaipėdoje.

Vidurdienį Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje uostamiesčio Sąjūdžio iniciatyvinė grupė įteiks testamentą jaunuomenei.

Esą atėjo laikas jauniems žmonėms perduoti idėjas, tęsiant Lietuvos Sąjūdžio programą ir deklaraciją, kuria remiantis būtų toliau kuriama demokratinė, teisinė ir nacionalinė valstybė.

„Lietuvių tauta tūkstantmetį sunkiai kovojo už savo būtį ir savarankiškumą. Mūšiai miškuose, tremtyse ir lageriuose patirti su dideliais praradimais. Tautos didžioji dalis, susibūrusi į Lietuvos Sąjūdį 1988 m. birželio 3 d., iškovojo Lietuvos nepriklausomybę ir atkūrė sovietinės okupacijos metais sunaikintą Lietuvos valstybę. Valstybė turi būti išsaugota ir ateinančios kartos privalo tęsti nesibaigiančią kovą už tautos egzistenciją pasaulyje“, – simboliniame testamente užrašė Klaipėdos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės pirmeiviai.

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio pradžia laikomas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d.

Iniciatyvinę grupę tada sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės.

Mažai pagarbos valstybingumui?

„Esame susirūpinę dėl viešojoje erdvėje kilusios informacijos netinkamo Laisvės partijos deleguotų LR teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos ir LR ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės viešojo elgesio suderinamumo su tarnybinėmis pareigomis“, – rašoma kreipimesi.

Klaipėdietis D.Varkalis tvirtino niekada nemanęs, kad turės rengti tokį raštą, bet esą kitos išeities nėra, nes valstybininko reputacija žeminama ypač įžūliai.

„Teisingumo ministrės E.Dobrovolskos elgesys, teikiant teisės aktų projektus Seimui, susijusius su valstybinės kalbos pakeitimais, Stambulo konvencijos ratifikavimu, tradicinės šeimos statuso pakeitimu, cenzūros įvedimu dėl nuomonės pareiškimo visais klausimais yra nesuderinami su LR Konstitucija ir etinėmis darbo veiklos nuostatomis“, – rašoma kreipimesi.

Įžvalga: visuomenininkai nuogąstauja, kad ministrių – A.Armonaitės (kairėje) ir E.Dobrovolskos „reputacijos lygmuo kenkia LR Vyriausybės kabineto įvaizdžiui“. (P. Peleckio / Fotobanko nuotr.)

Rašto autoriai tvirtina, jog minėtos Vyriausybės kabineto narės „akivaizdžiai žemina Lietuvos valstybę ir stokoja pagarbos valstybingumui“.

Taip pat nuogąstaujama, kad E.Dobrovolskos ir A.Armonaitės „reputacijos lygmuo kenkia LR Vyriausybės kabineto įvaizdžiui“.

Kreipimosi autoriai įsitikinę, jog Vyriausybė gali dirbti sklandžiai ir kokybiškai be šių deleguotų Laisvės partijos atstovių ir „įgyti dar didesnį politinį pasitikėjimą Lietuvos piliečių akyse, išgyvenant svarbius pandemijos COVID-19 padarinius“.

„Aktualijos – ne tos“

D.Varkalio tvirtinimu, veikiančios Vyriausybės ministrai neretu atveju ruošia įstatymo pataisas prasilenkdami su Lietuvos Konstitucija.

Maža to, nūdienos aktualijų visiškai nepaisoma.

Mirtis žiūri mums į akis, o jie sprendžia tik išangės problemas.

„Juk mirtis šiandien žiūri mums į akis, o jie sprendžia tik išangės problemas. Ar dabar tai svarbiausias klausimas? Ar šiandien mums būtina atlaisvinti prekybą alkoholiu? Ar tai yra šiandienos aktualija, kai ekonomika žlunga, žmonės serga, ligoninės vėl perpildytos? O dabar sudaryta koalicija su žmonėmis, kurie negali atlikti tiesioginių funkcijų ir skaldo tautą. Ar šiandien reikia tokius įstatymus priiminėti, kur vien tik baudos ir baudos?“ – klausė visuomenininkas.

D.Varkalis stebėjosi: juk per rinkimų kampaniją politikai kalbėjo, kad „naujoviškai“ žiūrės į viską, kad tarsis su žmonėmis, kad bus laisvė.

Tačiau esamas rezultatas daugumos rinkėjų esą netenkina.

„Kažkas balsavo už tą mažumą, o kentėsime tai visi. Taip ilgiau tęstis negali. Kodėl jie negirdi, ką rinkėjai kalba? Kodėl jie bruka savo ideologiją į mokyklas? Amoralumu moralios visuomenės neišauklėsime. Ir jeigu tie žmonės nesupranta, ką jie veikia ministro poste, tegul užleidžia vietą kitiems. Labai liūdna, labai gaila, kad nusigyvenome taip, kad toliau nebėra kur, nes priartėjome prie diktatūros“, – apmaudą liejo D.Varkalis.

Einame link Šiaurės Korėjos

Uostamiesčio visuomenininkai taip pat sunerimę, kad Lietuvos visuomenė yra labai susiskaldžiusi būtent „dėl Laisvės partijos vykdomos, nepriimtinos viešosios etikos atžvilgiu, neatsižvelgiant į Tautos valią, politikos“.

„Pažymime, kad Laisvės partijos 2020 m. rinkiminėje programoje buvo žadama dėl piliečių asmens laisvių išplėtimo, individo teisių garantavimo siekti kokybiškos politikos ir aukštesnio profesionalaus lygio, tačiau dabartinės Vyriausybės nariai, kurie yra deleguoti Laisvės partijos, elgiasi nederamai viešojo intereso atžvilgiu ir laužo LR Konstitucijos nuostatas“, – rašoma kreipimesi premjerei I.Šimonytei.

Todėl prašoma surengti susitikimą su visuomenės atstovais ir aptarti kilusias problemas dėl Laisvės partijos deleguotų narių į ministrų postus ir dėl visos susidariusios situacijos.

Taip pat prašoma Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išnagrinėti, ar minimos ministrės elgiasi deramai viešosios etikos požiūriu.

„Mes niekada nebūtume iškovoję jokios nepriklausomybės, jei būtume taip pasielgę su tauta ir valstybe, kaip elgiamasi šiandien. Mūsų tikslas – demokratinė teisinė valstybė. Šiandien mes einame kur? Į naują diktatūrą, artėjame link Šiaurės Korėjos. O juk mes kalbėjome apie demokratiją. O dabar yra tyčiojamasi iš mūsų vertybių“, – įsitikinęs D.Varkalis.

Portrete – spalvota barzda

Visuomenininkų rašte ministrei pirmininkei ir VTEK atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog „keleto ministrų darbo kabinetuose kabo ne LR Prezidento portretas, bet kiti žeminantys istorines asmenybes portretai, todėl minėti ministrai demonstruoja nepagarbą Lietuvos valstybės istorijai“.

„Kai kurių jų kabinetuose ne Prezidento portretas ant sienos kabo, o kažkokios keistos damos ir kažkokio keisto veikėjo spalvota barzda atvaizdas. Ar galima taip tyčiotis?“ – apmaudą liejo klaipėdietis.

D.Varkalio įsitikinimu, ministrui derėtų elgtis kitaip, nes jis yra ne naktinio klubo lankytojas, o – valstybininkas.

„Juk nuo jų sprendimo mūsų visų gyvenimas priklauso. Jie turi būti pavyzdys. O ką mes dabar matome? Matome pasityčiojimą iš tautos, iš istorijos, iš esamos padėties. Tai toliau tęstis negali. Tie ponai, kurie nesuvokia, kur jie pakliuvo, kad jie yra atsakingose pareigose, jie tuoj pat turi užleisti vietą kitiems. Tam yra Etikos komisija, be to, yra premjerė. Juk ji irgi atsakinga ir turi pasakyti, kaip ministrai turi elgtis“, – teigė D.Varkalis.

„Spalvų bijoti nereikia“

Visuomenininkus papiktinęs spalvingas Žemaitės portretas kabo ministrės A.Armonaitės darbo kabinete.

Tuo ji pasidžiaugė savo feisbuko paskyroje Tarptautinę moters dieną.

„Daugelis pastebi ir klausia apie Žemaitės portretą mano kabinete (puikus Jolitos Vaitkutės darbas). Visada pabrėžiu, kad Žemaitę svarbu žinoti ne vien todėl, kad ji buvo vienintelė moteris, pavaizduota ant lito. Ji – įkvepianti, iš savo laikmečio išsiskirianti asmenybė, stebinusi savo biografija ir kūryba“, – feisbuke Kovo 8-osios proga pakomentavo A.Armonaitė.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis savo kabinete pasikabino tos pačios autorės spalvingą J.Basanavičiaus portretą.

Paskui apie tai reportažą parengė nacionalinis transliuotojas.

Tuo reportažu savo feisbuko paskyroje pasidžiaugė pati menininkė J.Vaitkutė. Bet po kelių dienų sulaukė tokios reakcijos, kad buvo priblokšta.

„Skaitau komentarus, kad J.Basanavičius yra su „gėjiška“ barzda, o Žemaitė – su „gėjiškos“ atributikos skara. Dvi minutes pažvengiau, o po to jau norėjau paverkti dėl žmonių, kurie matydami ryškias spalvas susiduria su tariama grėsme savo egzistencijai“, – rašė menininkė.

J.Vaitkutė savo komentare pabrėžė, kad piešdama seriją „Težydi“ ji norėjo, jog istorinės asmenybės „sužydėtų“ spalvomis, nes niekada jų spalvotų matyti neteko.

Menininkė rašė tikinti, kad čia visi galime sutarti – „svarbu gerbti praeitį ir džiaugtis istorine atmintimi nuoširdžiai“.

„Spalvų bijoti nereikia. Jos nepavojingos. Pavojinga yra neapykantos kalba ir baimė“, – įsitikinusi kūrėja.

Tačiau šie spalvingi portretai sukėlė audrą ne tik socialiniuose tinkluose.

Panašu, kad jų atsiradimas kai kurių Vyriausybės narių kabinetuose rimtai papiktino ne tokią jau mažą visuomenės dalį.

Klaipėdos sukilimo proga jaunimo eitynėmis su deglais organizavimu pagarsėjęs aktyvus klaipėdietis sumanė originalų ir Kovo 11-osios paminėjimą.

Kartu su Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos studentais ir dėstytojais bei Laikrodžių muziejaus darbuotojais kovo 10 d. muziejuje vyks du renginiai (12.30 ir 14 val.) "Laiko rodyklės – Laisvės keliu", skirti Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui.

"Ieškome alternatyvos šventimui. Kitaip paminėjome Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, kitaip norime paminėti ir Nepriklausomybės atkūrimą. Mūsų nuostata yra švęsti kitaip. Šįkart kviečiame visus ateiti į Laikrodžių muziejų, kuriame šventinę programą geranoriškai sutiko parengti S.Šimkaus konservatorijos studentai. Mūsų vienintelis prašymas buvo, kad būtų perskaitytas Nepriklausomybės Aktas", – teigė D.Varkalis.

D.Varkalio tikslas – į valstybinių švenčių paminėjimus įtraukti kuo daugiau jaunimo.

"Programą rengia jaunimas, ir tai labai džiugu. Žinau, kad programa bus puiki. Norime švęsti ne formaliai, ne valstybiškai, o kad patys piliečiai įsitrauktų. Mūsų pagrindinis tikslas atitraukti jaunuolius nuo mobiliųjų telefonų, kad jie bent kiek pagalvotų apie miesto ir valstybės praeitį ir istoriją", – kalbėjo D.Varkalis.