„E energijos“ grupei priklausančioje įmonėje iš viso dirbo 47 darbuotojai, iš jų bendrovė planuoja atleisti 38. Tai „Energijos taupymo centras“ Užimtumo tarnybai nurodė balandžio 15 dieną.

Kaip Eltą informavo tarnyba, „Energijos taupymo centras“ atleidžia aštuonis santechnikus, šešis elektromonterius, penkis suvirintojus, taip pat po tris tiekėjus, inžinierius, projektų vadovus bei kitų sričių darbuotojus.

Anot Užimtumo tarnybos, darbuotojai atleidžiami sumažėjus užsakymų kiekiui.

„Nurodoma, kad dėl pasikeitusių tendencijų energetikos srityje yra gerokai sumažėjęs biokuro katilinių rekonstravimo ir statybos poreikis, dėl ko bendrovė neturi sudariusi naujų sutarčių ir neturi naujų užsakymų darbams, kuriems atlikti reikalingi būtų reikalingi šie darbuotojai“, – Eltai nurodė Užimtumo tarnyba.

Nuo šių metų balandžio 16 dienos įmonė turėjo beveik 12,58 tūkst. eurų siekiančią skolą „Sodrai“. Tačiau laikotarpiu nuo balandžio 19 iki 26 dienos įmonė nurodė jokių įsiskolinimų neturinti.

2022 metais įmonės grynasis pelnas siekė 308 tūkst. eurų, o pajamos sudarė 12,712 mln. eurų.

„Ar mes tik vartotojai, ar atsakingi pasaulio piliečiai?“, – retoriškai klaus TV3 laidos „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“ vedėjas Leonardas Pobedonoscevas. Žinomas aktorius aiškinsis, kaip prie švaresnės aplinkos kūrimo prisideda didžiosios Lietuvos įmonės.

Pirmasis Leonardo pašnekovas – bendrovės „E energija“ valdybos pirmininkas Virginijus Strioga – nuteiks optimistiškai. Virginijaus gyvenimo filosofija – nekenkti mus supančiam pasauliui. Tad jo valdoma įmonių grupė vadovaujasi ta pačia praktika ir  prie klimato kaitos mažinimo prisideda net 5-iose verslo srityse. Pasak Virginijaus, „E energija“ investuoja į biokuro katilines bei elektrines, taip pat į atsinaujinančius energijos išteklius – saulės ir vėjo parkus. Be to, minėti verslai užsiima ir miškų sodinimu. Visa tai padeda mažinti CO2 kiekį mūsų aplinkoje ir prisideda prie švaresnės ateities kūrimo.

Leonardas Pobedonoscevas (kairėje), Virginijus Strioga (dešinėje), TV3 nuotr.

„Ar mes tik vartotojai, ar atsakingi pasaulio piliečiai?“

Leonardą labiausiai sužavės tai, kad Virginijus tvarumo ir žiedinės ekonomikos principais vadovaujasi ne tik žalią energiją Lietuvai teikiančiame versle, tačiau ir asmeniniame gyvenime – renkasi aplinkai draugiškesnes transporto priemones, saikingai vartoja energiją, produktus ir yra minimalizmo šalininkas.

Virginijaus verslo modelis įkvepia, tačiau ne visos įmonės turi pakankamai resursų, jog taptų tvarios. Vis tik SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis ragina pradėti apie tai ne tik galvoti, bet ir po truputį žengti mažus žingsnelius. Pasak Viliaus, ypač energetikos ir pramonės įmonės ankščiau ar vėliau turės persiorientuoti.

Atstovaudamas SEB banką, pašnekovas džiaugiasi, kad jo darbo aplinkoje į klimato kaitos problematiką žvelgiama netgi iš kelių perspektyvų – tiek įmonės viduje, tiek paslaugų teikimo srityje. Banko darbuotojai skatinami rinktis ekologiškesnes transporto priemones, vengti nereikalingų kelionių, dirba tvariame biure, o klientams siūlomos žaliosios finansavimo paslaugos klimatui draugiškiems projektams.

Daugiau apie tvarius šių dienų verslus – laidoje „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“  šeštadienį 11.30 val. per TV3.

Ukmergės valdžia verslininko Virginijaus Striogos valdomai energetikos įmonių grupės „E energija“ įmonei „Miesto energijai“ privalo sumokėti beveik dukart mažesnę kompensaciją - 1,94 mln. eurų. Taip baigėsi beveik 6-erius metus trukę šalių ginčai dėl pirmosios ir kol kas vienintelės Lietuvoje nutrauktos šilumos ūkio nuomos sutarties.

Lietuvos apeliacinis teismas vasario 5 dieną nusprendė, kad „E energijai“ priklauso kompensacija už šilumos ūkio nuomos laiką atliktas investicijas į jo modernizavimą, tačiau panaikino pirmos instancijos teismo priteistus nuostolius už Finansų ministerijai grąžintą paskolą, kompensacijas dėl kuro ir vandens kainų skirtumo, už karšto vandens skaitiklių įrengimą ir susijusią su vartotojų skolomis,

„Miesto energijai“ priteista beveik 2 mln. eurų suma yra kompensacija už šilumos ūkio turto pagerinimą (....) Teisėjų kolegija nusprendė, jog „Miesto energijai“ įvykdžius savo pareigą modernizuoti, renovuoti šilumos ūkį bei atlikti investicijas, investicijos, anksčiau pasibaigus sutarčiai (nepriklausomai nuo jos pasibaigimo pagrindo), turi būti kompensuotos“, - rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Vilniaus apygardos teismas pernai kovą buvo nutaręs, kad „Miesto energijai“ turi būti sumokėta 3,67 mln. eurų kompensacija.

Pasak Apeliacinio teismo, byloje yra duomenų, jog ginčo šalims derantis dėl sutarties nutraukimo, Ukmergės savivaldybė pripažino, jog „Miesto energija“ turi teisę į kompensaciją ir net buvo pasiūliusi konkretų jos dydį – beveik 1,6 mln. eurų.

Kompensaciją už modernizavimą, kuri siekia 1,923 mln. eurų, turi solidariai atlyginti Ukmergės rajono savivaldybė ir jos kontroliuojama „Ukmergės šiluma“. Pastaroji „Miesto energijai“ taip pat turi grąžinti 16,9 tūkst. eurų nekilnojamojo turto mokesčio.

Apeliacinis teismas, atsisakydamas priteisti kitus „E energijos“ deklaruotos nuostolius, nurodė, kad sutartis buvo nutraukta dėl „Miesto energijos“ kaltės - netinkamo jos vykdymo, todėl jos nutraukimo pasekmės tenka pačiai „Miesto energijai“.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

2000 metais laimėjusi Ukmergės savivaldybės skelbtą konkursą, „Miesto energija“ 10 metų renovavo ir modernizavo rajono šilumos ūkį. Dalį bendrovės investicijų sudarė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko paskolos lėšos. Tačiau 2010 metais savivaldybė vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, nes „Miesto energija“ elgėsi nesąžiningai - jos tiekiamos šilumos kainos buvo per didelės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 metais nutarė, kad Ukmergės valdžia pagrįstai nutraukė sutartį su „Miesto energija“, tačiau pastaroji turi teisę gauti kompensaciją už nacionalizuotą turtą bei investicijas.

Praėjusių metų pabaigoje Ukmergės valdžia ir „E energija“ bandė susitarti taikiai, tačiau deryboms žlugus ginčas vėl persikelė į teismus. Ukmergės rajono savivaldybė tapo pirmąja savivaldybe Lietuvoje, nutraukusis šilumos ūkio nuomos sutartį.

Šiandien Vilniuje atidaryta nauja biokuro katilinė – pirmoji reguliuojama nepriklausoma šilumos gamintoja sostinėje. Biokuro katilinės statybai gauta ES parama reikš nuolatinę Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priežiūrą bei garantuos minimalią šilumos kainą miestiečiams.

„Nepriklausomo šilumos gamintojo naujos biokuro katilinės atsiradimas – papildomas postūmis šilumos kainos Vilniuje mažėjimui. Reikėtų pažymėti, jog šiluma Vilniaus mieste pinga jau dvejus metus iš eilės, mat rinkoje atpigo biokuras, mažėja pasaulinės naftos kainos. Be to, teigiamus pokyčius šilumos kainos nustatyme suvaidino biokuro biržos atsiradimas, iš kurios šilumos tiekėjai perka biokurą“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak mero, nepriklausomi šilumos gamintojai jau davė matomą naudą kituose Lietuvos miestuose – dėl jų sukurto spaudimo savivaldybių valdomos įmonės privalo pasitempti, o nuožmi kainų kova atskleidžia visus laisvos konkurencijos pranašumus.

Bendrovės „Pramonės energija“ katilinė pastatyta Vilniaus pakraštyje esančioje pramoninėje zonoje, buvusios UAB „Spindys“ gamyklos teritorijoje Geologų gatvėje. Žiemą katilinė gamins apie 5 proc. Vilniui reikalingos šilumos energijos ir šildys Naujininkų bei Kirtimų rajonus.

Katilinėje sumontuoti du po 8 megavato galios biokuro katilai ir dūmus valantis kondensacinis ekonomaizeris, bendrą galią padidinantis dar 3,2 megavato (suminė galia – 19,2 MW). Bendros projekto investicijos sudaro apie 7 mln. eurų, iš kurių 1,7 mln. eurų – ES struktūrinių fondų lėšos iš ES Sanglaudos fondo.

„Pramonės energijos“ katilinė pastatyta su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama ir yra pirmoji Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojama nepriklausomo šilumos gamintojo katilinė Vilniuje.

„Mūsų gaminamos šilumos kainą nustatys VKEKK, todėl tikimės, kad su mūsų katilinės atidarymu Vilniuje prasidės šilumos kainų lūžis, kaip tai pernai nutiko Kaune. Jeigu situacija rinkoje išliks panaši į praėjusį šildymo sezoną, tai vien dėl mūsų katilinės veiklos Vilniaus gyventojai sutaupys apie 800 tūkst. eurų – tiek pernai pigesnė būtų buvusi mūsų tiekiama šilumos energija“, – sakė Gediminas Uloza, „E energija“ grupei priklausančios bendrovės „Pramonės energija“ direktorius.

Nepriklausomų šilumos gamintojų valdomoms biokuro katilinės miestams teikia dvejopą netiesioginę naudą: savivaldybių įmonėms nereikia skolintis investicijoms, o dujas pigesniu biokuru keičiantys privatūs gamintojai sugeba pasiūlyti iš tiesų konkurencingą šilumos kainą.

Trys geriausius pasiūlymus pateikusios energetikos įmonės: "Fortum Heat Lietuva", "Kauno energija" ir "E energija" – rengiasi galutinėms deryboms su "Lietuvos energija" dėl kogeneracinės jėgainės projekto Kaune.

Sudaryta eilė

"Lietuvos energija" per mėnesį turėtų pasirinkti, su kuria partnere vykdys kogeneracinės jėgainės projektą Kaune, o derybos turėtų prasidėti artimiausiu metu.
Neoficialiomis BNS duomenimis, geriausią pasiūlymą pateikė "Fortum Heat Lietuva". Energetikos specialistai dar prieš konkursą minėjo, kad esą viskas daroma, jog būtų sukurtos palankios sąlygos šiai bendrovei.

"Fortum Heat Lietuva" vadovas Vitalijus Žuta kol kas buvo atsargus teigdamas, kad jie dar nėra sulaukę kvietimo dalyvauti derybose.

"Pirmiausia džiaugiamės nustatyta eile. Mes esame priekyje tos eilės ir, matyt, derybos vyks su mumis pirmiausia – pagal konkurso tvarką, kiek man žinoma. Jei nepavyks su mumis, tai su kitais derėsis. Mes viską esame pateikę konkursinėje medžiagoje, negaliu nieko daugiau pridėti ir dabar lauksime pakvietimo į derybas. Šiaip jau mes norėtume kuo greičiau tą procesą pabaigti", – kalbėjo V.Žuta.

Jo teigimu, bendrovė turi galimybę prie projekto prisidėti finansiškai, tačiau ar to prireiks, paaiškės per derybas.

"Mes turime įsitikinimą, kad kitą savaitę derybos turėtų prasidėti. Preliminariai turiu informacijos, kad taip turėtų būti", – tvirtino V.Žuta.

"Fortum Heat Lietuva" turi sklypą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir projekto dokumentus kogeneracinei jėgainei, trūksta tik statybos leidimo.

Konkurentai atsargūs

Energetikos įmonių grupės "E energija" vadovas ir akcininkas Virginijus Strioga BNS sakė, kad konkursą tikriausiai laimėjo "Fortum Heat Lietuva", todėl pirmiausia bus deramasi su ja.

"Turime galimybę prie projekto prisidėti ir piniginiais įnašais, bet, realiai įvertinant situaciją, kiek aš suprantu, "Fortum" yra nugalėtoja ir su ja bus deramasi. Aš manau, kad mūsų galimybės yra tikrai nedidelės ir šis projektas bus vykdomas kartu su įmone "Fortum", – pastebėjo V.Strioga.

"E energijos" vadovas pabrėžė, kad įmonė turi sklypą šalia Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) su parengtu detaliuoju planu.

"Sklypas yra labai geras, tinkamas vystyti energetinę veiklą. Jeigu "Lietuvos energija" vykdys projektą su "Fortum", mes galvosime, ką toliau su juo daryti. Mes turime detalųjį planą, o tik "Fortum" Kaune turi pasidariusi ir poveikio aplinkai vertinimus", – sakė V.Strioga.

Nenuleidžia rankų

Šilumos tiekimo bendrovė "Kauno energija" konkurse taip pat dalyvauja turėdama savo sklypą ir su statybai reikalingais dokumentais, tačiau įmonės vadovas Rimantas Bakas neatskleidė, ar ji turi statybos leidimą.

"Mes sklypą turime su parengtais dokumentais – detaliuoju planu ir poveikio aplinkai vertinimu. Turime ir galimybę prie projekto prisidėti finansiškai. Lyginant "Kauno energiją" ir "Fortum" kaip įmones, "Fortum" finansinis ir žmogiškųjų išteklių potencialas daug didesnis, bet mes turime pakankamai gerų ambicijų ir dalyvaujame, nes yra kai kurie niuansų, kurių aš nenoriu atskleisti, kur esame stiprūs ir galėtume tai vystyti", – kalbėjo R.Bakas.

Anot jo, įmonė savarankiškai negali svarstyti, ką darytų su sklypu, jei nepavyktų tapti "Lietuvos energijos" partnere, nes visi sprendimai priklauso nuo savivaldybės: "Viskas priklauso nuo naujos Kauno valdžios todėl, kad "Kauno energijos" pagrindinis akcininkas yra Kauno savivaldybė."

Konkurse dalyvavo ir Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) atstovai. "Atsiribojame nuo konkurso rezultatų vertinimo. Mes ketiname tęsti savo veiklą ir užsidaryti nežadame", – sakė jie. KTE šiuo metu yra didžiausia Kaune veikianti elektrinė

Įsteigė specialias bendroves

"Lietuvos energija" Vilniuje ir Kaune jau įsteigė specialios paskirties bendroves, kurios valdys kogeneracines jėgaines ir kuriose jos dalis ateityje sieks 51 proc., o 49 proc. – konkurso būdu pasirinktas privatus investuotojas.

Vilniuje ketinama pastatyti iki 274 megavatų (MW) šiluminės ir 145 MW elektrinės galios jėgainę, o Kaune – atitinkamai 134 ir 41 MW. Anksčiau premjeras Algirdas Butkevičius yra kalbėjęs, kad projekto Kaune apimtys mažės.

Vyriausybė pernai gegužę abiejų miestų šilumos ūkio modernizavimo projektus pripažino valstybei svarbiais ekonominiais projektais.

Virginijaus Striogos valdomai energetikos įmonių grupei "E energija" nepavyko pasiekti bendrovių "Ukmergės šiluma" ir "Dainavos energetika" 12,5 mln. litų vertės turto arešto. Jo siekė grupės bendrovė "Miesto energija", su kuria Ukmergės savivaldybė prieš kelerius metus pirmoji Lietuvoje nutraukė šilumos ūkio nuomos sutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas spalio 21 dieną paliko galioti Vilniaus apygardos teismo birželio 4 dienos sprendimą - abu teismai nutarė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

"Tiek "Ukmergės šiluma", tiek "Dainavos energetika" užsiima specifine šilumos tiekimo veikla - tiekia šilumą ir karštą vandenį Ukmergės rajono gyventojams, o tai yra akivaizdi nauda visuomenei, todėl tokio pobūdžio veikla negali būti sutrikdyta. Tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtų adekvatus siekiamiems tikslams", - rašoma nutartyje.

"E energija" yra pateikusi teismui 14,762 mln. litų ieškinį Ukmergės savivaldybei dėl kompensacijos už nutrauktą šilumos ūkio nuomos sutartį ir atimtą turtą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gegužę nutarė, kad Ukmergės valdžia pagrįstai nutraukė sutartį su "Miesto energija". Tačiau kartu teismas pripažino "Miesto energijos" teisę gauti kompensaciją už nacionalizuotą turtą bei investicijas.

"E energijos" teigimu, nuostoliai susidarė, nes savivaldybė nuo 2010 metų gegužės 30 dienos vienašališkai nutraukė su "Miesto energija" pasirašytą šilumos ūkio modernizavimo ir nuomos sutartį.

Ukmergės rajono savivaldybė tapo pirmąja savivaldybe Lietuvoje, nutraukusia šilumos ūkio nuomos sutartį.