Pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, iš Lietuvos pašto valdybos ir vadovybės tikimasi, kad būtų užtikrintos aukščiausios kokybės paslaugos, taip pat prašoma tinkamai komunikuoti su klientais, darbuotojais, vietos bendruomenėmis bei savivaldybėmis, juos iš anksto informuojant apie pokyčius.

„Nedovanotina, jei Lietuvos paštas nesugeba tinkamai paaiškinti visuomenei vykdomų pokyčių, jų priežasčių ir naudos, dėl ko gyventojai priversti kreiptis į Vyriausybę“, – pranešime sakė ministras.

„Modernizuojant pašto veiklą visos suinteresuotos šalys – klientai, darbuotojai, vietos bendruomenės, savivaldybės – būtų iš anksto informuotos apie būsimus pokyčius, būtų paaiškintos jų priežastys ir, jei reikia, sudaromi pereinamieji laikotarpiai – to šiuo metu trūksta“, – teigė M. Skuodis.

Lūkesčių sąraše pažymima, kad Lietuvos paštas turi didinti klientų pasitenkinimą, nuolat ieškoti sprendimų, kurie leistų vartotojams maksimaliai patogiai naudotis pašto paslaugomis ir gauti susijusią informaciją.

Pažymima, jog Lietuvos paštas negali ignoruoti ir finansinių tikslų.

„Nepriimtina, kad Lietuvos pašto pajamos iš veiklos, kuri yra komercinė, nepadengia net jos patiriamų sąnaudų“, – teigiama pranešime.

Lūkesčių įgyvendinimo eigą planuojama įvertinti šių metų pabaigoje.

Jo rezultatus antradienį skelbia naujienų portalas 15min.lt.

Iš viso buvo ištirti 2239 Kauno klinikų darbuotojai, paskiepyti dviem vakcinos „Pfizer“ dozėmis.

Preliminariais duomenimis, nepageidaujamas reakcijas per pirmąsias 15 minučių po vakcinacijos patyrė apie 7 proc. tiriamųjų. Kaip portalui teigė Šeimos klinikos vadovas Leonas Valius, šis rodiklis buvo panašus po abiejų skiepo dozių.

Sunkių, gyvybei grėsmingų reakcijų nebuvo pastebėta.

„Vyravo tokie simptomai, kaip silpnumas, galvos svaigimas, skausmas dūrio vietoje, tačiau sunkių, gyvybei grėsmingų reakcijų nebuvo pastebėta“, – nurodė jis.

Išvykus iš skiepijimo vietos, dėl nepageidaujamų reakcijų medikų pagalbos prireikė 9,5 proc. antrąja doze paskiepytų asmenų, po pirmosios dozės pagalbos reikėjo 4,4 proc. tiriamųjų.

Skausmą injekcijos vietoje abu kartus jautė panaši dalis paskiepytųjų – apie 75 proc, tačiau dėl stipraus skausmo skundėsi tik 4,5 proc. žmonių. Kas dešimtas buvo nervingas ir dirglus.

Veiksmingumo duomenys yra paremti preliminariais duomenimis, gautais praėjus 42 dienoms po pirmosios vakcinos dozės, bendrame pranešime teigė Rusijos Sveikatos apsaugos ministerija, valstybinis Gamalėjos tyrimų centras ir Rusijos tiesioginių investicijų fondas.

Tiesa, institucijos neatskleidė tikslaus paskiepytų žmonių skaičiaus, kurių sveikatos duomenimis remiantis buvo padarytos šios išvados.

Per pastarąjį penkmetį valstybės valdomų įmonių sumažėjo daugiau nei perpus, tačiau didžioji dalis šio pokyčio įvyko dėl urėdijų sujungimo. Kaip atrodo šis Lietuvos VVĮ portfelis? Lietuva vis dar valdo keletą labai specifinių įmonių, kurių veiklą vargu ar galima pavadinti strategine ar tokia, kurios negalėtų imtis privatus kapitalas. Pavyzdžiui, vienos iš įmonių pagrindinė funkcija yra veislinių kiaulių produktyvumo kontrolė, kita teikia apgyvendinimo bei reabilitacinio ir komercinio gydymo paslaugas.

Nemaža dalis VVĮ atlieka strategines funkcijas, pavyzdžiui, užtikrina elektros energijos tiekimą, kurias ne visada gali atlikti vien privataus sektoriaus atstovai. Kai kurių VVĮ pagrindinis tikslas nėra ir negali būti uždirbti kuo didesnį pelną – turbūt niekas nesitiki, kad, pavyzdžiui, indėlių ir investicijų draudimo veikla ar kelių transporto priemonių registrų duomenų tvarkymu užsiimanti valstybinė įmonė uždirbtų kuo didesnį pelną. Tačiau visi tikisi, kad net ir pelno nesiekiančios įmonės veiks skaidriai ir efektyviai bei neeikvos valstybės išteklių.

Vis tik daugelis valstybės valdomų energetikos, susisiekimo bei kitų sektorių įmonių veikia rinkos sąlygomis, kartais konkuruoja su privataus sektoriaus įmonėmis ir uždirba pelną. Per šiuos metus valstybė suplanavusi, kad VVĮ indėlis į biudžetą dividendų ir pelno mokesčių sieks 192 mln. eurų. Deja, kitų metų biudžeto projekte ambicijos ir planai jau šiek tiek kuklesni – 166 mln. eurų. Ar tokie beveik 10 mlrd. turtą valdančių ir 5,3 mlrd. eurų nuosavo kapitalo turinčių VVĮ rezultatai yra patenkinami?

Svarbiausia – nuo politinio ciklo, valdančiosios daugumos ir pavienių politikų norų nepriklausoma valdyba ir vadovai, galintys formuoti ir įgyvendinti ilgalaikę įmonės strategiją.

Pernai Lietuvos VVĮ nuosavo kapitalo grąža siekė 2,1 proc., o pirmąjį šių metų pusmetį ji sumažėjo iki 1,7 proc. Palyginimui, Švedija valdo 47 VVĮ, ir kiekviena iš jų turi labai konkretų tikslą, kokią nuosavo kapitalo grąžą turi uždirbti – ji svyruoja nuo 6 iki 16 proc. Jei Lietuvos VVĮ portfelio nuosavo kapitalo grąža siektų 6 proc., per metus jos uždirbtų 318 mln. eurų pelno. Tai reiškia, kad visus kitų metų planus ir pažadus didinti NPD, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, vaiko pinigus, krašto apsaugos finansavimą ir senatvės pensijas būtų galima įgyvendinti visai nedidinant jokių mokesčių.

Kaip padidinti Lietuvos VVĮ skaidrumą, valdymo efektyvumą, o taip pat į biudžetą atnešamas pajamas? Svarbiausia – nuo politinio ciklo, valdančiosios daugumos ir pavienių politikų norų nepriklausoma valdyba ir vadovai, galintys formuoti ir įgyvendinti ilgalaikę įmonės strategiją. Situacija, kuomet profesionalios samdomos valdybos parengta strategija ir veiklos planai nubraukiami vieno politiko rankos mostu, nėra gerosios praktikos pavyzdys.

Veiklos skaidrumui ir efektyvumui labai padeda įmonės akcijų listingavimas – įtraukimas į akcijų prekybos sąrašą. Tai pritraukia akylas investuotojų ir analitikų akis, kurios gali laiku pastebėti neatsakingus veiksmus ar galimai žalingą politikų kišimąsi į įmonės veiklą. Akcijos kainos pokyčiai, investuotojų bei visuomenės dėmesys priverčia pasitempti ir disciplinuoja.

Deja, šiuo metu iš 54 VVĮ tik penkios yra įtrauktos į „NASDAQ OMX Vilnius“ akcijų prekybos sąrašą, ir tik labai maža dalis šių penkių įmonių akcijų dalis yra laisvai prekiaujamos ir prieinamos investuotojams. Šią savaitę sužinojome, kad didžiausias dvi iš jų – bendroves „Energijos skirstymo operatorius“ ir „Ignitis gamyba“ – planuojama iš šio sąrašo išbraukti. Tačiau tai gali būti tik iš pirmo žvilgsnio bloga naujiena.

Kol kas dėl to, kad tik labai maža dalis šių įmonių akcijų buvo laisvai cirkuliuojančios, jos buvo prieinamos tik smulkiems investuotojams. Tačiau panašu, jog „Ignitis grupė“ šias dvi įmones patraukia iš biržos turėdama ambicijų listinguoti visos grupės akcijas. Toks įvykis galėtų tapti ne tik didžiausiu Baltijos šalių istorijoje pirminiu viešu siūlymu, bet ir daugeliu aspektu būti labai gera naujiena Lietuvai. Deja, toks planas gali turėti ir smegduobių – dukterines įmones iš biržos patraukti labai lengva, bet sugrįžimui į ją didesniu mastu gali, pavyzdžiui, priešintis kai kurie politikai.

Vis tik nekyla abejonių, kad tokiu keliu turėtų eiti ne tik didžiausia, bet ir daugelis kitų pelno siekiančių Lietuvos VVĮ. Greta to, kad šios įmonės turėtų didesnę atskaitomybę, veiktų skaidriau ir efektyviau, tai galėtų tapti visos Lietuvos kapitalo rinkos katalizatoriumi. Šiuo metu dėl listinguotų likvidžių įmonių trūkumo instituciniai investuotojai aplenkia mūsų rinką. Taip pat ir gyventojai, neturintys galimybių gauti teigiamų palūkanų už indėlius, turi mažai alternatyvų investuoti ir į Lietuvos įmonių akcijas, todėl jų santaupos ir investicijos keliauja į kitų pasaulio šalių vertybinių popierių rinkas.

Įsivaizduokime − jei trečdalis didžiųjų pelno siekiančių VVĮ akcijų būtų listinguojamos biržoje, tai leistų pritraukti apie 1,7 mlrd. eurų investicijų (darant prielaidą, kad rinkos kaina būtų artima nuosavo kapitalo vertei). Valstybė turbūt rastų kur šiuos pinigus produktyviai įdarbinti, o investavimo galimybės atsivertų ne tik Lietuvos gyventojams, bet instituciniams investuotojams, pavyzdžiui, pensijų fondams. Šiuo metu pensijų fondai neturėdami alternatyvų Lietuvoje didžiąją dalį gyventojų santaupų investuoja užsienyje.

Apibendrinant, VVĮ akcijų listingavimas atgaivintų Lietuvos kapitalo rinkas, išlaisvintų ne visada efektyviai įdarbintą valstybės kapitalą, suteiktų galimybes smulkiems ir instituciniams investuotojams išlaikyti kapitalą Lietuvoje bei paskatintų VVĮ veikti skaidriau, atsakingiau ir efektyviau. Tai ko laukiame?

Tai yra didžiausia tarp Lietuvos savivaldybių uždirbta finansinė grąža. Šiuos duomenis atskleidžia naujausia Valdymo koordinavimo centro parengta 2018 m. Lietuvos savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) veiklos rezultatus apibendrinančioji ataskaita.

"Po 6 metų pertraukos sugrįžtame į nuodugnesnę Lietuvos SVĮ stebėseną. Pernai Vyriausybės suteikti įgaliojimai leido stebėti ir rinkti informaciją apie SVĮ veiklas, siekiant didesnio jų veiklos viešumo ir skaidrumo", – teigė Valdymo koordinavimo centro funkcijas atliekančios VšĮ "Stebėsenos ir prognozių agentūra" direktorius Vidas Danielius.

Pasak jo, didžiųjų Lietuvos miestų SVĮ iš esmės savo dydžiu ir veiklos apimtimis prilygsta valstybės valdomoms įmonėms.

"Todėl negalime į jas žiūrėti pro pirštus ir palikti tik savivaldybių priežiūrai. Tikimės, kad periodiškai rengiama SVĮ ataskaita taps papildomu įrankiu įmonių priežiūros ir gerojo valdymo principų diegimo procese, nes turime pripažinti, kad šioje srityje trūksta sistemiškumo, viešumo ir kontrolės mechanizmų", – teigė V.Danielius.

Šiemet dividendus ir pelno įmokas iš savo valdomų įmonių gavo mažiau nei pusė Lietuvos savivaldybių. Bendra SVĮ grąža savivaldybėms sumažėjo beveik trečdaliu (29,1 proc.) ir tesiekė 16 mln. eurų.

SVĮ pardavimo pajamos augo trečius metus iš eilės ir 2018 m. pasiekė 953,2 mln. eurų. Didžiausios įtakos tam turėjo šilumos tinklų sektoriaus pardavimo pajamų augimas.

Kauno miesto SVĮ pajamos išaugo 7 proc. – nuo 141,6 mln. eurų iki 151,6 mln. eurų. Labiausiai jas didino UAB "Kauno švara" – pajamos padidėjo 24,7 proc. – iki 21,4 mln. eurų. Taip nutiko dėl augusių bendrovės veiklos apimčių ir Kauno regiono atliekų tvarkymo centro padidinto atliekų tvarkymo mokesčio (šio mokesčio buvo surinkta 1,5 mln. eurų daugiau nei 2017 m.). Taip pat reikšmingos įtakos turėjo UAB "Kauno autobusai" pajamų augimas 7,3 proc. iki 29,1 mln. eurų dėl padidintų bilietų kainų bei išaugusios Kauno miesto savivaldybės kompensacijos už lengvatinius bilietus.

2018 m. Kauno miesto SVĮ uždirbta grynojo pelno suma, lyginant su 2017 m., sumažėjo 11 proc., ypač dėl 2,9 mln. eurų sumažėjusio AB "Kauno energija" grynojo pelno.

Iš vienuolikos Kauno miesto SVĮ tik vienintelė UAB "Kauno autobusai" į savivaldybės biudžetą šįmet nepaskyrė dividendų ir pelno įmokų.

Savivaldybės valdomų įmonių finansinė grąža

Vilniaus – 5,1 mln. eurų.

Kauno – 6 mln. eurų.

Klaipėdos – 1,3 mln. eurų.

Šiaulių – 0,2 mln. eurų.

Panevėžio – 0,8 mln. eurų.

„Kasdieniame darbe mus veikia ne tik tokie savaime suprantami veiksniai, kaip santykiai su kitais žmonėmis, mėgstamas darbas ar – priešingai – nepatinkančios užduotys, bet ir mus supanti aplinka. Ji daro tiek tiesioginę, tiek ir sunkiau pastebimą, netiesioginę įtaką darbuotojų nuotaikai, emocinei būsenai ir gebėjimams atlikti darbą, kurti rezultatus įmonei“, – teigia ISM ekonomikos ir vadybos universiteto profesorė Rūta Kazlauskaitė.

Ji kartu su kolege, ekonomikos ir vadybos docente Ieva Augutyte-Kvedaravičiene ir „Darnaus miesto laboratorija“ pirmąkart Lietuvoje atliko išsamų tiriamąjį darbą apie biuro aplinkos poveikį darbuotojų savijautai ir veiklos rezultatams. Tyrimas vyko dviem etapais: buvo išanalizuoti jau publikuoti kitų šalių mokslininkų darbai ir apklausti modernių Vilniaus bei Kauno biurų darbuotojai.

Prastai išplanuotame biure – mažiau kruopštumo

Nagrinėdamos Vilniaus ir Kauno moderniuose biuruose dirbančių žmonių savijautą, tyrimo autorės tikrino, ar ir kaip biuro aplinka lemia darbuotojų gebėjimus.

Rezultatai atskleidė, kad darbo kokybę ir kruopštumą jį atliekant labiausiai didina trys darbo vietos veiksniai: tinkamas apšvietimas, mažas triukšmo lygis ir galimybė pertraukas leisti lauke. O biuro išplanavimas – priešingai – daro neigiamą poveikį kokybei ir kruopštumui.

„Interjeras bei išplanavimas – prasčiausiai darbuotojų įvertinti biuro aplinkos veiksniai abiejuose miestuose. Matant, kokią įtaką jie turi darbo kokybei ir darbuotojų savijautai, į šią žinutę atsižvelgti darbdaviams – privaloma. Galima nujausti, kad prastų vertinimų šie aspektai susilaukė todėl, kad, įrengiant biurus, darbuotojų nuomonės nebuvo atsiklausiama, netinkamai įvertinti jų poreikiai“, – sako I. Augutytė-Kvedaravičienė.

Savo biurų išplanavimą darbuotojai Vilniuje ir Kaune įvertino 6,1 balo iš dešimties, interjerą – 6.

Motyvaciją pakelti gali ir kavinės

Lietuvos darbuotojų apklausa taip pat parodė, jog motyvaciją labiausiai didina geras apšvietimas ir pasitenkinimas triukšmo lygiu biure.

Apšvietimas ir triukšmo lygis – du geriausiai Vilniaus bei Kauno biuruose įvertinti fizinės aplinkos aspektai. Apšvietimo vertinimas siekia net 8,2 balus iš dešimties, triukšmo lygis – 7,5.

Remiantis mokslininkių atlikta užsienio literatūros apžvalga, galima teigti, jog viena labiausiai darbuotojus tenkinančių apšvietimo formų yra mėlyna spalva praturtinta natūrali dienos šviesa. Toks darbo vietos apšvietimas ne tik mažina nuovargį, bet ir didina motyvaciją, skatina efektyvumą. Itin teigiamai taip pat vertinama ir šilta dirbtinė šviesa – ji didina kūrybingumą.

Dar vienas įdomus Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatas: reikšminga netoli biuro esančių maitinimo vietų pasiūlos teigiama įtaka darbuotojų motyvacijai.

„Pagal iš klientų gaunamas užklausas matome, kad poreikis greta biuro turėti visas paslaugas sparčiai auga – svarbios tampa ne tik maitinimo įstaigos, bet ir sporto klubai, grožio centrai, parduotuvės ir visos kitos kasdienės paslaugos bei pramogos. Šiandien kuriami verslo centrai negali būti izoliuoti ar uždari – jie turi atsirasti įprasto miesto gyvenimo epicentre. Taip juose dirbantys žmonės taupo laiką, auga jų gyvenimo kokybė, pasitenkinimas darbu ir gyvenimu apskritai.

Pavyzdžiui, būtent tokią aplinką kuriame „Paupyje“ – greta verslo centro ten įsikurs kavinių, restoranų, barų, nedidelių parduotuvėlių ir renginių kupinas turgus, kino teatras, įvairios kasdienės paslaugos, o pačiame verslo centre – sporto klubas“, – teigia vienos NT bendrovės turto valdymo direktorius Linas Savickas.

Dirbti kartu vengia, kai karšta

Darbuotojai yra labiau linkę bendradarbiauti, kai juos džiugina biuro interjeras, apšvietimas ir vyrauja tinkama temperatūra. Apklausoje dalyvavę vilniečiai bei kauniečiai teigia, jog šie trys veiksniai reikšmingai keičia požiūrį į komandinį darbą.

Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, jog darbuotojai geriausiai jaučiasi kambario – maždaug 22 laipsnių temperatūroje. Vėsesnis oras biure, nors ir mažina motyvaciją bei pasitenkinimą, vis dėlto neturi tokios didelės įtakos darbo kokybei, kaip karštis. 28 laipsnių ir aukštesnė temperatūra itin neigiamai veikia gebėjimą efektyviai dirbti ir darbo kokybę.

Apklausos užsienyje rodo ir tai, kad didelę reikšmę darbuotojų gerovei turi galimybė patiems kontroliuoti savo darbo aplinką.

„Asmeninis mikroklimato valdymas, leidžiantis nusistatyti ne tik savo darbo vietos temperatūrą, bet ir apšvietimą bei vėdinimą, yra dar viena šiuolaikiniams verslo centrams privaloma savybė. Ne tik moksliniai tyrimai, bet ir nuolat gaunami nuomininkų, klientų atsiliepimai rodo, jog tai – darbuotojų gerovę ir tarpusavio santykius itin veikianti inovacija“, – sako L. Savickas.

Tyrimo dalyviai Vilniuje ir Kaune teigė, kad bendrai jų pasitenkinimą darbu labiausiai didina tinkamas triukšmo lygis, geras išplanavimas ir patinkantis interjeras, taip pat – vaizdas pro langą. Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad darbuotojai labiausiai nori pro langą matyti gamtos elementus.

Profesionalių teatrų ir koncertinių įstaigų auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, kad iš biudžeto šiai sričiai skiriamų 40 mln. eurų 97 proc. gauna 20 Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos.

Iš viso profesionaliojo scenos meno įstaigos statusas yra suteiktas 62 Lietuvoje veikiantiems teatrams ir koncertinėms įstaigoms.

„Deja, nėra pakankamai pagrįstų duomenų, ar valstybės lėšos panaudojamos tikslingiausiai“, – pranešime spaudai teigia audito institucija.

Audito metu nustatyta, kad nacionalinių ir valstybinių teatrų bei koncertinių įstaigų finansavimas nėra susietas su jų veiklos rezultatais, iki 2018 metų nebuvo keliami konkretūs reikalavimai nacionaliniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms.

Pasak auditorių, Kultūros ministerija 2014–2017 metais nevertino sau pavaldžių 20-ies įstaigų efektyvumo – joms nustatyti kiekybiniai veiklos vertinimo rodikliai, tačiau kokybinių veiklos rodiklių, auditorių nuomone, nėra pakankamai.

Konstatuojama, kad scenos meno įstaigų tinklas iš esmės nesikeičia jau daugelį metų, o kultūros politika šalyje „formuojama neturint visos svarbios informacijos apie visų įstaigų veiklos rezultatus“.

„Tokiu atveju nėra pagrįstų duomenų, ar profesionaliojo scenos meno tikslų siekiama ir lėšos panaudojamos efektyviausiu būdu“, – teigiama išvadose.

Auditoriams užkliuvo ir kiekybiniai profesionaliojo scenos meno įstaigų rodikliai – tikrintojų nuomone, įstaigų pasiekti rezultatai „nerodo nuoseklaus jų veiklos gerėjimo“.

„Tik 40 proc. įstaigų kasmet rengė pasirodymus užsienyje, septynių iš 20-ies įstaigų uždirbamų lėšų dalis siekė 30 proc. joms skirto finansavimo, tik du teatrai iš 13 surengė daugiau negu 50 edukacinių renginių ir nė viena koncertinė įstaiga nepasiekė šio kriterijaus“, – teigia valstybės auditoriai.

Jų teigimu, atsiskaitymas už kultūros finansavimą turėtų būti tobulinamas.

Pasak Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotojos Linos Balėnaitės, svarbu rasti būdų išmatuoti kultūros įstaigų veiklą, o finansavimas skiriamas tam, kad jos „kurtų pridėtinę vertę visuomenei“.

„Turime skirtingus nacionalinius, valstybinius, savivaldybių ir kitus teatrus bei koncertines įstaigas, tačiau neaišku, kuo skiriasi jų kuriama pridėtinė vertė ir jiems keliami tikslai“, – sako L. Balėnaitė.

Pasigendama ir informacijos apie teatrų ir koncertinių įstaigų „veiklos geruosius pavyzdžius“, išsakoma kritika, kad neįvertinus įstaigų veiklos efektyvumo ir kokybės, sunku nustatyti, kokios pagalbos joms reikia.

Valstybės kontrolė parengė rekomendacijas, jas ministerija įsipareigojo įgyvendinti iki 2019-ųjų pabaigos.

L. Ruokytė-Jonsson: rekomendacijos jau vykdomos

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson sako, kad Valstybės kontrolės rekomendacijos jau vykdomos rengiantis įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytą kultūros ir meno įstaigų tinklo pertvarką.

„Šiuo metu baigiama atlikti galimybių studija, analizuojanti kultūros srities Lietuvos politikoje įtvirtinimo bei strateginio vaidmens plėtros kryptis. Audito rekomendacijos pravers pertvarkos darbams“, – pranešime spaudai sako ministrė.

Pagal auditorių rekomendacijas, anot jos, iki 2019-ųjų pabaigos numatyta parengti kultūros įstaigų valdymo modelį, kas ketverius metus, kaip tai daroma su muziejais, vertinti jų veiklą, nustatyti kitų kultūros įstaigų veiklos kokybinio vertinimo kriterijų bei priemonių.

Kartu pabrėžiama, kad kultūros bendruomenės atstovai „gali nevienareikšmiai vertinti tokį tik finansinėmis kategorijomis grįstą kultūros įstaigų veiklos auditą“, nes kai kurie pasirinkti kiekybiniai vertinimo kriterijai, kaip pasirodymų užsienyje skaičius, labai priklauso nuo to, kiek valstybė gali tam skirti lėšų, bet ne tik nuo pačių įstaigų aktyvumo tarptautinėje scenoje.

Ministerija tikina pradėjusi nustatyti kokybės rodiklius, kurie leistų objektyviai įvertinti įstaigų veiklos efektyvumą.

Anot ministerijos, optimizuoti viešąjį sektorių siekiama peržiūrint įstaigų funkcijas ir taikant reikalavimus jų valdymui.

„Šioje koncepcijoje numatytos gairės, kaip turėtų būti peržiūrimos viešojo sektoriaus įstaigų funkcijos ir tobulinamas jų valdymas. Gryninant viešojo sektoriaus įstaigų funkcijas bei tobulinant valdymą kartu bus optimizuojamas ir pačių įstaigų tinklas“, – pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Koncepcijos nuostatos turėtų būti taikomos beveik visoms viešojo sektoriaus įstaigoms: Vyriausybei atskaitingoms įstaigoms, ministerijoms, įstaigoms prie ministerijų, Seimui atskaitingoms įstaigoms, kitoms biudžetinėms įstaigoms, valstybės ar savivaldybių valdomoms viešosioms įstaigoms, valstybės įmonėms.

Dokumente yra numatyti reikalavimai, kada gali būti steigiama viešojo sektoriaus įstaiga, tarp jų – prieš tai pagrįstai įvertinus to būtinumą bei kai keliamų tikslų pasiekti kitomis priemonėmis nėra galimybės.

Praėjus trejiems metams nuo viešojo sektoriaus įstaigos sukūrimo ar pertvarkymo, per tris mėnesius šios įstaigos veikla turi būti įvertinta, rašoma koncepcijos projekte.

Joje taip pat numatytas reikalavimas, kad mažiausiai pusė biudžetinei įstaigai priskirtų funkcijų būtų susijusi su viešuoju administravimu.

Taip pat keliamas reikalavimas biudžetinėms įstaigoms turėti ne mažiau nei 20 darbuotojų.

Planuojama riboti šių įstaigų vadovų pavaduotojų skaičių nustatant, kad vienas pavaduotojas būtų skiriamas šimtui darbuotojų.

„Pirmiausiai koncepciją turės įgyvendinti ministerijos ir Vyriausybei atskaitingos įstaigos. Tikimės, kad į rekomendacijas geranoriškai pažiūrės ir savivaldybės, Seimas. Visi suprantame, kad išpūstas aparatas šiuo metu veikia ne itin efektyviai ir netenkina gyventojų bei verslo lūkesčių“, – sakė vidaus reikalų ministras.

Seimas šiuo metu svarsto Vyriausybės pateiktus projektus dėl valstybės tarnybos pertvarkos. Daugiausiai pokyčių šios pataisos atneštų keičiant viešojo sektoriaus darbuotojų algų skaičiavimo, skatinimo, garantijų sistemas.