Kaip skelbia savivaldybė, toks sprendimas priimtas gavus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą dėl įvykusio stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkios audros.

Iki praėjusios savaitės Pakruojo savivaldybė gavo daugiau nei 20 ūkininkų pranešimų apie sunaikintus pasėlius – nuo stichijos nukentėjo apie 650 ha pasėlių Lygumų ir Klovainių seniūnijose, 13 pranešimų iš fizinių asmenų dėl žalos turtui. 

Dėl rugpjūčio pradžioje Lietuvoje kelias dienas užsitęsusios smarkios audros padarinių ekstremalios situacijos taip pat paskelbtos Panevėžio ir Joniškio rajonuose, keliose Ukmergės rajono seniūnijose.

„Taip, ekstremalioji situacija paskelbta iki šio mėnesio pabaigos. Bus renkami visi prašymai nuostolius patyrusių tiek privačių asmenų, tiek ūkininkų ir sudaryta darbo grupė juos nagrinės ir vertins“, – BNS ketvirtadienį patvirtino Ukmergės rajono savivaldybės Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Zimblienė.

Ji pridūrė, kad ekstremali situacija paskelbta labiausiai nuo audros nukentėjusiose seniūnijose – Pabaisko, Veprių, Deltuvos ir Siesikų.

Kaip pranešime rašė Ukmergės rajono savivaldybė, jau užregistruoti 37 gyventojų prašymai dėl suniokotų pastatų, stogų ir kito nekilnojamojo turto. Ūkininkams, pirminiais skaičiavimais, smarkus lietus, škvalas ir kruša suniokojo daugiau nei 500 hektarų pasėlių.

Pasak savivaldybės, didžiausią žalą patyrė Veprių seniūnijoje, Barboriškio kaime, esantis Olisevičių gėlininkystės ūkis, didžiuliai ledo gabalai suniokojo šiltnamius.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyrius informavo, kad Ukmergėje rugpjūčio 7 dieną didžiausias vėjo greitis buvo 14,5 m/s, iškrito 33,4 milimetrai kritulių.

Nuo rugpjūčio 7-osios pietų iki rugpjūčio 8-osios nakties čia per 12 valandų iškrito 40,9 milimetrai kritulių, iš jų per vieną valandą (nuo 12 val. iki 13 val.) – net 18,6 milimetrai. Taip buvo pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklis – smarkus lietus, kai per 12 valandų ar trumpesnį laiką iškrenta 15-49 milimetrų kritulių.

Neramūs orai Lietuvoje tęsėsi nuo savaitgalio: ugniagesiai nuo kelių ir pastatų šalino šimtus išvirtusių medžių, kruša apgadino automobilius, o Žagarėje pirmadienį užvirtus medžiui žuvo moteris.

Dėl audrų padarinių ekstremalios situacijos taip pat paskelbtos Panevėžio ir Joniškio rajonuose.

„Ekstremaliosios situacijos paskelbimas – įstatyme numatyta galimybė savivaldybėje imtis visų veiksmų, kad būtų galima likviduoti pasekmes ir į tai įtraukti kitus subjektus, kurie veikia savivaldybėje“, – BNS pirmadienį sakė meras Vitalijus Gailius.

Pasak jo, pirmiausia reikia atlaisvinti gatves, kelius – pašalinti medžius, kurie kelia grėsmę, šakas.

„Tai pat raginame žmones neiti į miškus, nes situacija ten katastrofiška, (...) nelikviduoti medžių patiems. Taip pat užtikriname vandens tiekimą, kitas paslaugas“, – sakė savivaldybės vadovas.

„Ranka išrašinės medikai receptus, jei elektra nebus atstatyta“, – pridūrė jis.

Joniškio rajono savivaldybė taip pat ragina gyventojus apie pastebėtus stichinės audros padarinius pranešti savivaldybės administracijai. Apie tai taip pat galima pranešti Joniškio rajono savivaldybės interneto svetainės formoje „Rūpinuosi Joniškio kraštu“ arba seniūnams.

Hidrometeorologijos tarnyba pirmadienį įspėjo apie daugelyje rajonų prognozuojamą smarkią liūtį ir perkūniją, kai kuriose savivaldybėse fiksuotas uraganinio stiprumo škvalas, stambi kruša. Ugniagesiai mažiausiai 20 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių, joniškio rajone, Žagarėje, pirmadienį pranešta apie moters žūtį užvirtus medžiui.

Pasak Ekstremalių sveikatai situacijų centro l. e. p. Ekstremalių situacijų skyriaus vedėjos Ingos Gudynaitės, nors Lietuvoje ir nėra ugnikalnių ar žemės drebėjimų, priverstinos evakuacijos kuprinę turėti yra būtina, kadangi ekstremalios situacijos nesirenka sau patogios dienos ar laiko – esant neapibrėžtai geopolitinei situacijai, didžiausia grėsmę šiuo metu kelia neprognozuojamos, Lietuvos pašonėje gyvenančios, autoritarinio rėžimo šalys. Anot pašnekovės ekstremali situacija gali ištikti bet kur ir bet kuriuo metu.

„Iš anksto pasiruošti netikėtoms ir ekstremalioms situacijoms privalu kiekvienam Lietuvos piliečiui, kadangi jos apie save neperspėja, tai gali nutikti praktiškai bet kada. Pavyzdžiui, šių metų gegužės mėnesį Italijoje netikėtai iškrito gausus kritulių kiekis, kuris sukėlė didelius potvynius ir upių išsiliejimus. Buvo užfiksuota daugiau kaip 300 nuošliaužų, dėl kurių teko uždaryti kelius. Šios stichinės nelaimės metu daugiau kaip 50 tūkst. žmonių buvo priversti evakuotis bei ieškoti prieglobsčio kituose statiniuose“, – pasakoja ji.

Ką susikrauti?

Pilnai paruoštas išvykimo krepšys turi būti skirtas vienam asmeniui ir turėtų sverti apie 25 kilogramus. Jame turėtų būti žibintuvėlis su papildomais elementais, svarbūs asmens dokumentai, artimųjų nuotraukos, radijo imtuvas su papildomais elementais, regai ir klausai reikalingi daiktai, maisto davinys 3-ejoms paroms ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas, mechaninis konservų atidarytuvas, pirmosios pagalbos rinkinys kartu su vandens peroksido tirpalu, maistas kūdikiams, sauskelnės, drėgnos servetėlės, knygos ar žaislai vaikams, neperšlampantys ir patogūs drabužiai, tualetiniai reikmenys, miegmaišis, kaukės nuo dulkių, pieštukas ir popierius, cigaretės, degtukai, sudėti į vandeniui atsparią dėžutę bei grynieji pinigai ar juvelyriniai dirbiniai, kuriuos kuprinėje reikėtų išskirstyti ir saugiai paslėpti tarp kitų daiktų.

„Tokia kuprinė ekstremalioje situacijoje leis jums turėti pačias būtiniausias priemones, kurios padidintų tikimybę išsaugoti savo sveikatą ir gyvybę. Jeigu ekstremali situacija užsitęstų ilgiau negu 72 valandas, tokie daiktai kaip grynieji pinigai, juvelyrika, cigaretės, asmens higienos reikmenys, soda ar druska gali praversti vykdant mainus į jums reikalingus daiktus tuo metu“, – pataria I. Gudynaitė.

Anot jos, kuprinės turinį reikėtų peržiūrėti ir atnaujinti bent du kartus per metus – patikrinti, ar joje esantys maisto produktai ir vaistai nepaseno, neišsikrovė elementai žibintuvėliams ir kitiems prietaisams bei ar krepšyje esantys drabužiai vis dar tinka esamam metų laikui.

Galima naudoti ir senąsias vaistinėles

Šalies vairuotojai iki liepos 1-osios dienos turėjo pasirūpinti atnaujintos sudėties pirmosios pagalbos vaistinėlėmis. I. Gudynaitė teigia, kad senųjų automobilių vaistinėlių išmesti nederėtų – jeigu priverstinos evakuacijos kuprinėje yra papildomos vietos, šią vaistinėlę dar galima panaudoti.

„Automobiliuose privalomi pirmosios pagalbos rinkiniai skirti suteikti pagalbą įvykus autoįvykiui, todėl juose esančios medicininės priemonės yra tinkamos kraujavimo sustabdymui. Žinoma, išvykimo krepšys pirmiausiai turi būti skirtas šeimos narių naudojamiems medikamentams, kurie padės išgyventi mažiausiai tris paras, tačiau jeigu yra galimybė, į išvykimo krepšį galima sutalpinti ir visą automobilinę vaistinėlę“, – tikina specialistė.

Pirmosios pagalbos rinkinyje, skirtame automobiliams, turi būti šios priemonės: sterilūs įvairių dydžių pleistrai kartu su ruloniniu pleistru, spaudžiamasis tvarstis kartu su nesteriliu ir palaikomuoju trikampio formos tvarsčiu, pirmosios pagalbos žirklės, speciali antklodė, skirta paguldyti ar apkloti nukentėjusįjį, vienkartinės medicininės pirštinės, pirmos pagalbos gaivinimo kaukės, skirtos dirbtiniam kvėpavimui atlikti, vienkartinis šalčio maišelis, turniketas ir atmintinė, kurioje aprašyta pirmosios pagalbos teikimo tvarka.

Pašnekovė pataria, kad kiekvienas asmuo pats gali nuspręsti, kokie daiktai evakuacijos atveju yra būtiniausi jam ir jo šeimai, tačiau visuomet rekomenduojama pasikliauti ekspertų sudarytais sąrašais ir gydytojų rekomendacijomis dėl savo sveikatos būklės, daugiausiai dėmesio skirti vaistams bei kitoms medicininėms priemonėms.

Primena dėl netoliese esančių atominių elektrinių pavojaus

Ekstremalių sveikatai situacijų centro l. e. p Ekstremalių situacijų skyriaus vedėja informuoja, kad visuomenei nerimaujant dėl įvykių, susijusių su Ukrainos atominėmis elektrinėmis ir radioaktyviųjų atliekų saugojimo saugyklomis, grėsmė Lietuvos gyventojams nekyla, todėl kalio jodido tablečių dabar vartoti nereikia, tačiau pasirūpinti jomis reikėtų. Ji primena, kad rūpinantis medicininėmis priemonėmis, kalio jodido tablečių reikėtų turėti tiems žmonėms, kurių gyvenamosios teritorijos patenka į skubių apsaugomųjų veiksmų zoną, kuri yra 30 kilometrų apie Baltarusijos atominę elektrinę, ir į išplėstinio planavimo atstumą, kuris yra 100 kilometrų apie Baltarusijos atominę elektrinę.

„Kalio jodido tabletės skydliaukės apsaugai vartojamos  tada, kai aplinkoje gali pasklisti arba pasklinda  radioaktyviojo jodo. Žmogaus skydliaukė pasisavina laiku panaudotus stabiliojo jodo preparatus, skydliaukė yra blokuojama, o radioaktyvusis jodas nebegali ten patekti. Taip išvengiama žalingojo radioaktyviojo jodo poveikio, tokio kaip galimo skydliaukės vėžio“, – tikina pašnekovė.

Ekstremalių sveikatai situacijų centras ragina nepamiršti reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti evakuacinio krepšio turinį, patikrinti vaistų galiojimo terminus ir prireikus daiktus atsinaujinti.

Anot savivaldybės, sprendimas priimtas bendru sutarimu atsižvelgus į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktą informaciją.

Ekstremali situacija dėl sausros šioje savivaldybėje paskelbta birželio 16-ąją.

Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijose yra paskelbusios Anykščių, Klaipėdos, Kretingos, Vilkaviškio, Rokiškio, Plungės, Šilutės, Pakruojo, Šakių, Telšių ir Mažeikių rajonų savivaldybės. Kai kurių iš jų vadovai tikisi, kad ekstremalios situacijos paskelbimas padės gauti kompensacijas už sausros padarytus nuostolius.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praėjusią savaitę skelbė, kad stichinė sausra toliau fiksuojama Rokiškio, Palangos ir Šiaulių miesto savivaldybėse, o pavojinga – šalies šiaurės rytuose.

Stichinė sausra taip pat vyrauja beveik visose Kretingos, Neringos, Mažeikių, Šiaulių rajono, Biržų, Radviliškio, Kėdainių bei kai kuriose Telšių, Plungės, Šilutės, Pasvalio, Ukmergės ir Panevėžio rajono savivaldybių seniūnijose.

Raseinių rajone praėjusį penktadienį taip pat paskelbta ekstremali situacija dėl Ariogaloje išsiliejusių naftos produktų. Taršos šaltinis, anot Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko Gedimino Tamašauskio, likviduotas, tačiau dėl stipraus lietaus dalis teršalų likučių patenka į Dubysos upę.

Dėl šio incidento laikinai uždrausta maudytis Dubysos upės maudykloje Butkiškės kaime. Savivaldybė tirs netoli incidento židinio esančios maudyklos ir šachtinių šulinių vandenį.

Kaip pranešė savivaldybė, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas Anykščių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis.

Anot pranešimo, Anykščių rajone bus atliekama nuolatinė paskelbtos ekstremalios situacijos stebėsena, organizuojamas naujų duomenų apie pažeistus ar žuvusius žemės ūkio augalus savivaldybės teritorijoje surinkimas ir stebima, ar neišnyko ekstremalios situacijos grėsmė.

Sprendimas skelbti ekstremalią situaciją savivaldybėje priimtas po trečiadienį vykusio Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdžio.

Birželio pabaigoje pranešta, kad ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijose jau paskelbė 11 savivaldybių, kelios iš jų Vyriausybės prašo skelbti ją ir visos valstybės mastu, tačiau Nacionalinis krizių valdymo centras nutarė to nedaryti.

Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijose yra paskelbusios Klaipėdos, Kretingos, Vilkaviškio, Rokiškio, Plungės, Šilutės, Pakruojo, Šakių, Telšių ir Mažeikių rajonų savivaldybės.

Kai kurių iš jų vadovai tikisi, kad ekstremalios situacijos paskelbimas padės gauti kompensacijas už sausros padarytus nuostolius.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praėjusią savaitę skelbė, kad stichinė sausra toliau fiksuojama Rokiškio, Palangos ir Šiaulių miesto savivaldybėse, o pavojinga – šalies šiaurės rytuose.

Stichinė sausra taip pat vyrauja beveik visose Kretingos, Neringos, Mažeikių, Šiaulių rajono, Biržų, Radviliškio, Kėdainių bei kai kuriose Telšių, Plungės, Šilutės, Pasvalio, Ukmergės ir Panevėžio rajono savivaldybių seniūnijose.

Savivaldybės pranešime teigiama, kad ekologinė nelaimė nutiko į gruntą patekus iš vienos talpyklos išsiliejusiam kurui.

Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Gediminas Tamašauskis įpareigojo sklypo, kur įvyko incidentas, savininką nedelsiant įsigyti paslaugas iš licencijuotos įmonės, kuri sutvarkys užterštą teritoriją ir utilizuos surinktas avarijos atliekas.

Žemės savininkas sutiko su visomis suteiktomis rekomendacijomis ir pabrėžia, kad imsis visų įmanomų veiksmų, kad žala gamtai ir gyventojams būtų kiek įmanoma mažesnė, teigiama pranešime.

Dėl incidento laikinai uždrausta maudytis Dubysos upės maudykloje Butkiškės kaime. Savivaldybė tirs netoli incidento židinio esančios maudyklos ir šachtinių šulinių vandenį.

Pastebėjus šachtinio šulinio vandens spalvos, kvapo ar skonio pasikeitimus, savivaldybė rekomenduoja kol kas jo nenaudoti.

Tokį sprendimą centras antradienį priėmė pakartotiniame posėdyje išklausius Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybinės miškų urėdijos ekspertų vertinimus, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

„NKVC priėmė sprendimą, jog poreikio skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją šiuo metu nėra. Savivaldybėms paskelbus ekstremalias situacijas, turimų priemonių ir finansinių instrumentų esamai situacijai valdyti pakanka“, – rašoma  pranešime.

Pranešama, kad pagal atnaujintas orų prognozes sausros paveiktų Lietuvos rajonų skaičius stabilizavosi, o Jurbarko, Šilalės, Tauragės rajonuose stichinė sausra jau baigėsi. Be to, 50-tyje savivaldybių buvęs aukščiausias penktasis gaisringumo lygis likęs tik pavieniuose rajonuose, o vandens lygis telkiniuose išlieka panašus, kaip praėjusią savaitę.

Teigiama, kad žemės ūkiui taikomos priemonės yra pakankamos, o ūkininkams, dėl sausros negalėjusiems laikytis  reikalavimų, nebus taikomos sankcijos.

Pranešama, kad Europos Komisija birželio pabaigoje patvirtins reglamentus, kuriais bus padidinti tiesioginių išmokų avansai nuo 50 proc. iki 70 proc., o kaimo plėtros plotinių ir su gyvūnais susijusių priemonių – nuo 75 iki 85 proc. Taip pat kreiptasi į Komisiją dėl papildomų išimčių negamybiniuose plotuose, pavyzdžiui, leisti ganyti gyvulius ir ruošti pašarus.

Kitas susitikimas dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos skelbimo dėl sausros numatomas penktadienį.

Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijose jau paskelbė 13 savivaldybių: Biržų, Klaipėdos, Kretingos, Vilkaviškio, Rokiškio, Radviliškio, Raseinių, Plungės, Šilutės, Pakruojo, Šakių, Telšių ir Mažeikių.

„Noriu pabrėžti vieną dalyką – ekstremalios situacijos instrumentas yra pirmiausiai gelbėti žmonių gyvybes ir turtą, bet pirmiausiai gyvybes. Instrumentas tam, kad būtų galima per trumpą laiką sukonsoliduoti valstybės išteklius gelbėjant gyvybes ir turtą – tai tikrai ne tas atvejis, mes truputį kai kuriais atvejais gal per daug tikimės iš ekstremalios situacijos instrumento“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Navickas.

Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijose jau paskelbė 11 savivaldybių, kelios iš jų praėjusią savaitę Vyriausybės prašė skelbti ją ir visos valstybės mastu, tačiau Nacionalinis krizių valdymo centras praėjusį penktadienį nutarė to nedaryti.

Ministras sako, kad ekspertai situaciją vertino būtent tuo aspektu – ar yra poreikis mobilizuoti tarnybas dėl žmonių gyvybių ir turto gelbėjimo.

„Ekspertai tuo aspektu ir pasidomėjo, kad iš esmės poreikio sutelkti kažkokius valstybės išteklius, priešgaisrinę saugą, civilinę saugą – nėra. O situacija, kuri vyksta, kaip ir neišvengiamai žemės ūkis bet kokiu atveju tiesiogiai priklauso nuo gamtos sąlygų ir čia jau yra kitas dalykas, ne ekstremalios situacijos“, –  teigė K. Navickas.

Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijose yra paskelbusios Klaipėdos, Kretingos, Vilkaviškio, Rokiškio, Plungės, Šilutės, Pakruojo, Šakių, Telšių ir Mažeikių rajonų savivaldybės.

Kai kurių iš jų vadovai tikisi, kad ekstremalios situacijos paskelbimas padės gauti kompensacijas už sausros padarytus nuostolius.

Ministro teigimu, norint paskelbti ekstremalią situaciją stichinė nelaimė turėtų paliesti ne tik žemės ūkio, bet ir kitus sektorius.

„Jis (sprendimas neskelbti ekstremalios situacijos – BNS) atitinka kriterijus. Tie kriterijai nustatyti prieš gerus penkis metus ir jie nekeičiami dėl to, kad norisi. Iš tikrųjų, kad būtų paskelbta nacionalinė ekstremali situacija, turi būti paliestas ne tik žemės ūkio sektorius, bet ir kiti sektoriai, ir tai turi būti visuotina, nes (kitaip – BNS) devalvuojame iš esmės ekstremalią situaciją“, – LRT radijui pirmadienį sakė S. Gentvilas.

„Matant prognozes penktadienį, kad savaitgalis bus lietingas, buvo pasiūlyta palaukti po savaitgalio. Matome, kad iš esmės visoje Lietuvoje palijo. (...) Ta situacija nėra tokia kritiška, kad galėtume pasakyti, kokia buvo, pavyzdžiui, 2015 metais, kai iš tikrųjų buvo visuotinė sausra“, – pridūrė aplinkos ministras.

2015 metų vasarą dalyje Lietuvos dėl lietaus trūkumo buvo konstatuota sausra, o Kalvarijos savivaldybėje buvo viršyta stichinės sausros riba. Kai kuriose Lietuvos vietose tuo metu fiksuotas ypač žemas gruntinio vandens lygis, nuseko dalis šalies upių.

Tuo metu ekstremali situacija dėl sausos visoje šalyje paskutinį kartą buvo paskelbta 2019 metais. 

Klaipėdos rajono meras, buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas teigė, kad ekstremalią situaciją būtina paskelbti, nes ūkininkai turėtų galimybę kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl nuostolių atlyginimo, o jiems negalint vykdyti įsipareigojimų būtų galima pritaikyti force majaure sąlygas.

„Tik paskelbus ekstremalią situaciją atsiranda galimybė kompensuoti tuos nuostolius ir kreiptis į Europos Sąjungos Komisiją, prašyti paramos iš Komisijos. Jeigu mes neturėsime paskelbtos situacijos, neturėsime ir galimybės. Tada reikėtų parengti metodiką, kaip tie nuostoliai turėtų būti skaičiuojami“, – LRT radijui sakė B. Markauskas.

„Vis dėlto yra pakankamai nemaža tikimybė, kad kai kurie ūkiai nevykdys savo įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Tai ekstremalios situacijos paskelbimas ir force majaure sąlygų taikymas būtų pakankamai didelė lengvata ūkininkams, kurie nevykdys savo įsipareigojimų“, – pridūrė Klaipėdos rajono meras.

Pasak jo, preliminariais skaičiavimais šiuo metu yra paruošta 60 proc. mažiau pašarų nei ankstesniais metais, o grūdų derlius prognozuojamas 40 proc. mažesnis.

B. Markausko teigimu, savivaldybė svarstys sausros paveiktus ūkininkus atleisti nuo žemės mokesčio, kuris siekia apie 7 eurus už vieną dirbamos žemės hektarą.

„Kalbant apie savivaldybių galimybes padėti ūkininkams mes turime tik minimalias. Mes renkame žemės mokestį ir nekilnojamo turto mokestį. Tai mes galime ir svarstysime galbūt ūkininkus visai atleisti nuo žemės mokesčio“, – teigė B. Markauskas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikino, jog dėl sausros įsipareigojimų negalintys vykdyti ūkininkai sankcijų gali išvengti ir nepaskelbus ekstremalios situacijos.

„Mes padarėme pakeitimus praeitą savaitę, kad ūkininkai per NMA (Nacionalinė mokėjimo agentūra – BNS) programėlę siunčia duomenis apie sausros poveikį – nuotraukas iš laukų – ir mes matydami iš Hidrometorologijos tarnybos tuos regionus, kur kritulių kiekis yra mažas, mes tas force majaure arba neišvengiamas aplinkybes iš karto pritaikysime“, – LRT radijui sakė K. Navickas.

Pasak ministro, neturint visų duomenų žemės ūkio nuostolių mastą kol kas prognozuoti sunku.

„Mes tikrai neturime tiek duomenų, kad galėtume daryti išvadas dėl praradimų apimties, masto. Tikrai jų bus, tikrai yra, ir mes gauname informacijos ir ją siunčiame. Bet keli dalykai, į kuriuos noriu atkreipti dėmesį, – dar nesibaigė pasėlių deklaravimo laikotarpis ir mes negalime sukirsti duomenų su tais regionais, kurie patiria stichinę sausrą“, – teigė K. Navickas.

„Sumažėjimą tikrai prognozuojame, ypatingai vasarojaus“, – pridūrė jis.

Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijose jau paskelbė 11 savivaldybių: Klaipėdos, Kretingos, Vilkaviškio, Rokiškio, Raseinių, Plungės, Šilutės, Pakruojo, Šakių, Telšių ir Mažeikių.