Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas paskelbė gavęs pranešimą, kad Danės upėje dideliame plote yra išbėgę daug teršalų, juntamas naftos produktų kvapas.

Pareigūnams atvykus paaiškėjo, kad teršalai nusidriekę nuo Danės upės žiočių link marių ir Biržos tilto.

Pastatyta boninė užtvara tarp Mažojo uostelio, užteršta teritorija aptverta trimis upinėmis ir keturiomis absorbuojančiomis bonomis. Kartu su uosto direkcijos laiveliu skersai Danės upės pastatytos dar dvi boninės užtvaros.

Atvykę aplinkosaugos laboratorijos specialistai paėmė mėginį, kad nustatytų teršalų sudėtį.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas feisbuke pranešė, kad iki šiol nenustatytas kiekis teršalų į Danės upę pateko iš Kuršių marių.

Pasak jo, savivaldybėje penktadienio rytą dėl incidento šaukiama Ekstremaliųjų situacijų valdymo komisija.

Pasak jos, posėdis prasidėjo 17 val., jame aptariama padėtis Baltarusijos pasienyje ir svarstomas ekstremaliosios situacijos skelbimo klausimas.

Skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją penktadienį pasiūlė Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kurios pareigūnai per praėjusią parą sulaikė 150 neteisėtų migrantų – tai yra beveik tris kartus daugiau nei ankstesni paros rekordai.

Ekstremalios padėties paskelbimas leistų įtraukti į sienos kontrolę papildomas pajėgas, paprasčiau vykdyti viešųjų pirkimų procedūras bei įpareigoti savivaldybes skirti patalpas migrantų apgyvendinimui.

Migrantų apgyvendinimas, pasak pasieniečių, šiuo metu yra pati opiausia problema.

Iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 822 neteisėti migrantai – dešimt kartų daugiau nei per visus 2020-uosius.

A. Anušausko teigimu, teigiamų poslinkių pandeminėje situacijoje Lietuvoje dar nėra pakankamai, nors jos pagreitis šiek tiek sulėtėjo.

„Virusui pirmiausia plintant židiniais, svarstomas judėjimo tarp savivaldybių ribojimo pratęsimas. Ar bus pratęstas šiandien besibaigiąs judėjimo ribojimas? Deja, bus pratęstas, dar kartą įvertinant jo poveikį ir pandeminės situacijos tendencijas po dviejų savaičių“, – feisbuke sekmadienį rašė ministras.

„Ko tikimės sausio mėnesį? Kad sveikatos apsaugos darbuotojai bus paskiepyti ir įtampa joje nuslūgs bei bus galima pagaliau judėti iš draudimų zonos“, – teigė jis.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos atstovės Linos Laurinaitytės-Grigienės, ekstremalių situacijų komisija siūlo pratęsti judėjimo apribojimus tarp savivaldybių iki sausio 31 dienos, su galimybe ribojimą peržiūrėti sausio 17 dieną.

Sekmadienį dėl to vėliau turėtų apsispręsti Vyriausybė posėdyje.

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, žmonių judėjimas be rimtos priežasties tarp savivaldybių apribotas gruodžio viduryje, kol kas jis galioja iki sekmadienio 21 valandos.

Kontrolės metu savaitgalį prieš Kalėdas, taip pat Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiais jau apsukta kelios dešimtys tūkstančių automobilių.

„Žmonės lieka namuose, yra mažiau mobilūs, priėmėme sprendimą palikti dabar esančią tvarką, tokią, kokia numatyta Vyriausybės nutarime. Dėl tolesnių veiksmų spręsti jau po švenčių, sausio pradžioje, kai bus galima aiškiai vertinti informaciją apie susirgimus ir koreliaciją su mūsų taikomomis priemonėmis“, – po Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio teigė A. Bilotaitė.

Žmonės lieka namuose, yra mažiau mobilūs, priėmėme sprendimą palikti dabar esančią tvarką.

Anot ministrės, bus kreipiamasi į savivaldybes, kad šios užtikrintų karantino reikalavimų laikymąsi.

„Buvo nuspręsta kreiptis į savivaldybes prašant, kad jos imtųsi kartu bendradarbiaujant su Policijos departamentu, kad būtų užkirstas galimas būriavimasis viešose vietose. Tikimės, kad būsime išgirsti, o dabartiniu šventiniu laikotarpiu, kuris mūsų laukia, galėsime elgtis atsakingai“, – sakė ji.

Anot ministrės, tokie sprendimai priimti, išklausius Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją. Ji parodė, kad vertinti taikomų priemonių poveikį dar anksti, nes informacija nėra tiksli.

A. Bilotaitė taip pat akcentavo, kad Lietuvos situacija  – blogiausia Europoje, todėl sunku pasakyti, kas laukia ateityje.

„Kalbant apie ateitį, kaip bus toliau, manau, kad turėsime galimybę kitame VESK posėdyje įsivertinti situaciją, bus aiškesni skaičiai, aiškesnės tendencijos, mes iš jų galėsime daryti aiškesnes išvadas, kuriuo keliu mums reikėtų eiti – ar atlaisvinimų, ar griežtinimų“, – kalbėjo ministrė.

Anot policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, laikotarpiu nuo gruodžio 15 iki 25 dienos transporto srautai sumažėję 80 proc.

Lietuvoje antrasis karantinas įvestas lapkričio 7 dieną.

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, Vyriausybė gruodžio viduryje iki sausio 3 dienos uždraudė judėjimą tarp savivaldybių be būtino reikalo.

Masiškai tikrinti vykstančius automobilius policija nutarė savaitgaliais ir švenčių dienomis. Ribojimai netaikomi krovininiam transportui.

Policija ragina keliaujančius gyventojus pateikti dokumentus, įrodančius teisę judėti.

Žmonėms keliauti galima darbo tikslais, vykstant pas gydytoją ar į laidotuves. Automobiliu gali važiuoti ne daugiau dviejų asmenų arba drauge gyvenantys asmenys.

„Laikas pernelyg trumpas, kad darytumėme kažkokias išvadas, bet akivaizdu, kad gyventojų mobilumas yra sumažėjęs ir tai davė nežymią, bet įtaką viruso plitimui Lietuvoje“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Bilotaitė.

Anot jos, remiantis šiais duomenimis, VESK  priimtas sprendimas prašyti reguliarios informacijos apie karantino valdymo priemonių efektyvumą, ir tai leistų komisijai priimti tolesnius sprendimus „dėl situacijos sugriežtinimo arba atlaisvinimo“.

Laikas pernelyg trumpas, kad darytumėme kažkokias išvadas, bet akivaizdu, kad gyventojų mobilumas yra sumažėjęs ir tai davė nežymią, bet įtaką viruso plitimui Lietuvoje.

„Taip pat apsvarstytas klausimas, susijęs su iš UK atvykstančių asmenų sausumos keliu problema.

„Pirmiausia aptarta situacija, kaip tai būtų kontroliuojama ir kaip tai būtų reguliuojama. Šiuo metu, dabartinė tvarka, jau ir dabar iš UK atvykstantiems asmenims teikia reikalavimą, kad jie turėtų pasidarę testą, o jei ne, turėtų būti saviizoliacijoje“.

Anot jos, sutarta ir dėl tam tikrų Valstybės sienos apsaugos tarnybos kontrolės priemonių, kad pasieniečiai galėtų prašyti atvykstančiųjų pateikti COVID-19 rezultatus, detaliau tvarką turėtų pristatyti VSAT vadovas Renatas Požėla.

Tikslins klausimą dėl žmonių skaičiaus automobilyje

A. Bilotaitė taip pat tvirtino, kad vadinamoji „generalinė repeticija“ prieš šventes, kai pareigūnai savaitgalį griežčiau tikrino gyventojų judėjimą, pavyko, tačiau išryškėjus tam tikriems trūkumams, pateikti siūlymai Vyriausybei tikslinti karantino taisykles.

„Pirmiausia, tai yra klausimas, susijęs su žmonių skaičiumi automobiliuose. Tai šiandien mes suformulavome siūlymą Vyriausybei, kad automobilyje turėtų būti ne daugiau kaip du žmonės arba vieno šeimos ūkio nariai. Kitas siūlymas susijęs su problemomis, kurios iškilo žiedinėse savivaldybėse“, – sakė A. Bilotaitė.

Anot jos, taip pat atsižvelgta į iššūkius dėl žmonių, kurie gyvena rajone, bet dirba mieste.

„Teikiame siūlymą koreguoti šitą tvarką, kad ateityje tai nebekeltų mums tokių iššūkių, kurie buvo šį savaitgalį“, – sakė ministrė.

„Matydami augantį užsikrėtusiųjų skaičių, išklausę mokslininkų, gydytojų ekspertų argumentų, siūlome Vyriausybei skelbti karantiną visoje šalyje. Tikimasi, kad šis sprendimas padės sumažinti COVID-19 (koronaviruso) plitimą Lietuvoje ir suvaldyti situaciją“, – teigia VESK pirmininkė, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Pritarus Vyriausybei, visuotinis karantinas turėtų įsigalioti nuo lapkričio 7 d., t. y. nuo šio šeštadienio. Planuojama, kad jis truks mažiausiai 3 savaites ir kad bus numatyti ribojimai, susiję su tam tikrų įstaigų uždarymu arba veiklos apribojimu.

Matydami augantį užsikrėtusiųjų skaičių, išklausę mokslininkų, gydytojų ekspertų argumentų, siūlome Vyriausybei skelbti karantiną visoje šalyje.

Be to, VESK pavedė Policijos departamentui, Valstybės sienos apsaugos bei kitoms tarnyboms, kurių veiklą koordinuoja Vidaus reikalų ministerija, pagal kompetenciją, kai įsigalios karantino režimas, užtikrinti sustiprintą karantino režimo priemonių kontrolę ir visuomenės saugumą.

„Tarnybų vadovų pagrindinė užduotis – aprūpinti pareigūnus maksimaliai apsaugos priemonėmis, kas nuosekliai yra daroma, o pareigūnai turės užtikrinti mūsų visų saugumą. Nuo pavasario jie dirba sustiprintos parengties režimu“, – teigia VESK pirmininkė, vidaus reikalų ministrė R.Tamašunienė.

Taip pat VESK siūlo Vyriausybei numatyti, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas galėtų paskirti asmens sveikatos priežiūros įstaigų koordinatorių, kad jis koordinuotų šių įstaigų veiklą karantino metu. Sprendimą dėl to priimtų sveikatos apsaugos ministras, o pagrindinė asmens sveikatos priežiūros įstaigų koordinatoriaus užduotis būtų greitai ir sklandžiai organizuoti darbą.

Apie tai BNS informavo vidaus reikalų ministrės, komisijos pirmininkės Ritos Tamašunienės atstovė spaudai Božena Zaborovska-Zdanovič.

Jos teigimu, komisijos posėdyje taip pat dalyvaus ir Aplinkos apsaugos agentūros bei Radiacinės saugos centro atstovai.

Komisija aptars savivaldybių administracijų pateiktus poreikius tinkamai pasirengti galimai avarijai Astravo AE.

Baltarusija skelbia, kad Astravo AE pirmąjį reaktorių prie šalies energetikos sistemos prijungti planuoja šių metų ketvirtą ketvirtį, o visa galia jis turėtų pradėti veikti 2021-ųjų vasarį.

Lietuva yra didžiausia Astravo AE kritikė. Anot jos, Baltarusija branduolinę elektrinę 50 kilometrų nuo Vilniaus stato nepaisydama saugumo reikalavimų. Baltarusija atmeta šiuos priekaištus.

Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio metu bus kalbama ir apie koronaviruso plitimo grėsmių valdymą, pasirengimą antrai bangai, be kita ko, bus aptariama situacija Baltarusijoje bei Lietuvos institucijų bendradarbiavimo poreikis.

Apie tai BNS informavo vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės atstovė spaudai Božena Zaborovska-Zdanovič.

Jos teigimu, taip pat bus aptariamas ir aprūpinimas asmens apsaugos bei dezinfekcijos priemonėmis per spalį vyksiančius Seimo rinkimus.

Be kita ko, komisijos nariai kalbės ir apie valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimą reaguoti į galimas branduolines ar radiologines avarijas Astravo atominėje elektrinėje.

Po posėdžio planuojama spaudos konferencija.

Šiuo metu galioja vasario pabaigoje dėl koronaviruso grėsmės paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija.