Tokį sprendimą Energetikos ministerijos pavedimu priėmė Lietuvos perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, penktadienį panešė ministerija. 

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad „NordBalt“ kabelis šiuo metu yra labai svarbus importuojant skandinavišką elektrą iš Švedijos, todėl laikinas jos atjungimas sumažintų importo apimtis ir turėtų neigiamos įtakos ir taip aukštai rinkos kainai.

„Matydami padėtį „Nord Pool“ biržoje ir aukštas elektros kainas, turime išlaikyti didžiausią galimą rinkų integraciją ir galimybę importuoti elektros energiją iš Skandinavijos“, – pranešime sakė D. Kreivys.

„Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad šį mėnesį suplanuotus „NordBalt“ priežiūros darbus bus patogu atlikti ir vėlyvą rudenį, nes jungties būklė leidžia tai padaryti.

„Šiuo metu didžiausias prioritetas skiriamas rinkų integracijai ir galimybei importuoti pigesnę elektros energiją“, – pranešime sakė R. Masiulis.

„Litgrid“ ketvirtadienį elektros biržai „NordPool Spot“ pranešė, jog rugpjūčio 29 – rugsėjo 4 dienomis planuoti darbai atidedami iki lapkričio 7-13 dienos. 

Apie numatomą „NordBalt“ remontą šiemet rupjūtį-rugsėjį „Litgrid“ biržai pranešė 2021 metų spalį. 

Naują remonto datą ministerijos pavedimu „Litgrid“ skubiai suderino su partneriais Švedijos elektros perdavimo tinklo operatore „Svenska Kraftnaft“, teigia ministerija.

Paprastai techninė „NordBalt“ priežiūra atliekama kiekvienais metais Švedijoje ir Lietuvoje tuo pat metu pagal iš anksto parengtą planą. Pradedant darbus, elektros perdavimas jungtimis kelioms dienoms yra visiškai sustabdomas ir prekyba nevyksta.

Šių metų sausio-liepos mėnesiais importas iš „NordBalt“ buvo 2,87 TWh ir sudarė 42 proc. viso Lietuvos importo. Pernai  „NordBalt“ bendras prieinamumas siekė 97,3 proc.

550 mln. eurų vertės „NordBalt“ projektą įgyvendino „Litgrid“ ir Švedijos „Svenska kraftnat“. 700 MW galios 450 kilometrų ilgio elektros jungtis pradėjo veikti 2016 metų vasarį.

Dėl pažeisto elektros kabelio elektros nėra Mindaugo gatvėje, Raugyklos gatvėje, Šv. Stepono gatvėje, didžiojoje dalyje Šopeno bei Arklių gatvėse.

Netrukus pranešta ir apie dalyje sankryžų neveikiančius šviesoforus. „Dėl centro prieigose fiksuojamų elektros tinklų sutrikimų, dalyje sankryžų laikinai neveikia šviesoforai. Vairuotojų prašome būti atidžiais, stebėti kelio ženklus, o jei matysime, kad situacija sudėtinga, kreipsimės į policiją dėl eismo reguliavimo“, – skelbiama SĮ „Susisiekimo paslaugos“ feisbuke.

Elektra Šilutės plento rajone dingo apie 9 val. 30 min. Daugiausiai nusiskundimų sulaukta dėl Plieno gatvėje dingusios elektros, kur įsikūrę daugybė įmonių ir net muitinės sandėliai.

Įmonių darbuotojai tikino, jog, jų spėjimu, elektra dingo dėl šiame rajone vykstančių statybos darbų. Esą žemės darbus atliekantys statybininkai pažeidė elektros kabelį.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (trumpiau – ESO) atstovas žiniasklaidai Tomas Kavaliauskas pranešė, jog gedimai šiuo metu nustatinėjami arba jau nustatyti.

„Operatyvinės ESO brigados yra išvykę šalinti gedimų. Skaičiuojame, kad elektros šiuo metu neturi apie 1,3 tūkst. ESO klientų. Planuojame per keletą valandų visus gedimus pašalinti, kad klientams elektros tiekimas būtų atkurtas kuo greičiau“, – tikino T.Kavaliauskas.

Elektros neturi ne tik smulkios, bet ir stambios gamybos įmonės. Klaipėdiečiai vairuotojai sunerimo ar elektra tiekiama įmonei „Regitra“. Įmonės atstovai tikino, jog įmonės darbas nesutriko.

110 kilovoltų elektros perdavimo linija, kuria perduodama elektra Neringos vartotojams, trukdo laivybai, potencialiai uosto plėtrai, ją dažnai kliudo pramoginiai laivai, dėl to bendrovei "Litgrid" ją reikia nuolat remontuoti.

Apie galimybes pakeisti oro liniją kabeline prabilta prieš dvejus metus, tačiau iki šiol finansavimo klausimas nėra išspręstas. Šiuo metu laukiama galutinio Vyriausybės sprendimo dėl uosto plėtros perspektyvų, tuomet būtų sprendžiamas ir elektros kabelio likimas.

Skaičiuojama, kad elektros kabelis po vandeniu galėtų kainuoti apie 11 mln. eurų.

Derins su uosto plėtra

Klaipėdos uosto direkcijos statybos ir eksploatacijos departamento direktorius Giedrius Smaguris BNS sakė, kad direkcija yra kreipusis į Energetikos ir Susisiekimo ministerijas, prašydama rasti lėšų kabeliui - jis numatytas direkcijos rengiamame uosto bendrajame plane.

Abiejų ministerijų atstovai tikino, kad kabelio finansavimo klausimas vis dar svarstomas, jis priklausys nuo uosto plėtros.

"Alternatyvos vertinamos jau ne pirmi metai ir finansavimas yra kertinis klausimas. Sprendimo ir atsakymo kol kas nėra. Jis priklausys ir nuo to, koks uosto plėtros variantas bus pasirinktas", - BNS sakė susisiekimo ministro atstovė Vytautė Šmaižytė.

Energetikos ministerijos atstovas Andrius Jovaiša BNS taip pat sakė, kad ministerijos ieško būtų, kaip finansuoti kabelio tiesimą po vandeniu, ir tai susiję su uosto plėtra.

Susisiekimo ministerija yra pritarusi maksimaliai Klaipėdos uosto plėtrai, tačiau uostamiesčio valdžia pritarė kiek santūresnei uosto plėtrai. Galutinį sprendimą dėl uosto plėtros dar turės priimti Vyriausybė.

Pramoginiai laivai nuolat kliudo elektros laidus

Virš Kuršių marių ties Kiaulių nugaros sala nutiestus elektros laidus nuolat kliudo čia plaukiojantys pramoginiai laivai. Nors šioje zonoje jiems plaukti draudžiama, tačiau incidentai pasitaiko gana dažnai ir "Litgrid" turi laidus remontuoti.

Paskutinį kartą incidentas įvyko pirmadienį, kai Švedijos piliečio vairuojamas laivas neleistinoje vietoje kliudė elektros laidus ir dėl to pusvalandžiui buvo nutrūkęs elektros tiekimas Neringai.

Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna BNS sakė, kad jachta pirmadienį galėjo kliudyti aukštos įtampos kabelius, nes jos kapitonas tiesiog pasiklydo.

"Jis plaukė ne tuo keliu, kuriuo plaukia jachtos. Jis galbūt pasiklydo. Tikriausiai nežinojo to maršruto, kur plaukti. Dėl to su savo stiebu užkliudė aukštos įtampos laidus", - kalbėjo A.Alekna.

Jis teigė, kad laivai uoste orientuojasi žemėlapių ir navigacijos pagalba. Būtent juose yra aiškiai pažymėta, kad toje vietoje, kur jachta kliudė laidus, negalima plaukti. Be to, kiekvienas laivas bet kada gali teirautis uosto direkcijos, kur jam plaukti, jeigu netyčia pasiklysta. Tačiau plaukti neleidžiama zona nėra pažymėta skiriamaisiais ženklais.

"Trosu neužtversi, nes ten švartuojasi ro-ro keltai. Žmonės, kurie plaukia, turi žinoti, kur galima plaukti ir kokie gyliai bei kur yra kanalai, vedantys į tavo tikslą. Ne kartą yra keltas tas klausimas dėl požeminių kabelių. Čia yra klausimas dėl lėšų atradimo", - kalbėjo uosto kapitonas.

Remontavo balandį

Balandį "Litgrid" remontavo 1989 metais nutiestą elektros liniją į Neringą, dėl darbų kurorto gyventojai pusantros paros buvo likę be elektros. Tuomet bendrovė teigė, kad linijos laidai buvo keičiami dėl kelis kartus neleistinoje vietoje plaukusių laivų.

Klaipėdos uosto taryba yra pritarusi, kad linija turi būti iškelta, nes ji trukdo būsimai uosto veiklai, o SGD laivų bunkeriavimas sunkiai įsivaizduojamas greta oro linijos.

110 kilovoltų elektros perdavimo linija, einanti nuo Marių pastotės Klaipėdoje iki Juodkrantės, yra pagrindinė oro linija, kuria perduodama elektra Neringos gyventojams.

Jūrlapiuose elektros linija pažymėta kaip draudžiama plaukti vieta. Virš Kuršių marių einančios oro linijos laidai yra 13,9-29,8 metro aukštyje.

Pasižiūrėjo už 280 eurų

Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje įsikūrusią įmonę užklupo nemalonumai po to, kai pasamdyti rangovai, griaudami sandėlį, nutraukė 10 kV įtampos elektros kabelį.

Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) darbuotojai atvyko apžiūrėti įvykio vietą ir iš karto pateikė 280 eurų sąskaitą.

"Už pažiūrėjimą nurodė susimokėti. Net nieko nedarė. Atvažiavo, pažiūrėjo ir išvažiavo, nurodydami, kad tiek kainuos kabelio sužalojimo vietos nustatymas. Du nukirsti laidai taip ir liko styroti", – stebėjosi įmonės "Eurovia Lietuva" teisininkas Martynas Bereika.

Incidentas nutiko "Eurovia Lietuva" Klaipėdos padalinio teritorijoje. Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje čia veikia asfaltbetonio gamykla.

Siaubas, kas galėjo nutikti, baisu vien pagalvoti.

"Mūsų įsigytame sklype stovėjo senas mineralinių miltelių sandėlio pastatas, kuris daugybę metų nebuvo naudojamas. Milteliai sovietmečiu į jį buvo atvežami traukiniais. Pats pastatas buvo jau kritinės būklės, todėl nusprendėme jį nugriauti. Pasamdėme sertifikuotą įmonę ir ši ėmėsi darbų. Tačiau visus čia ištiko šokas, kai kasant gruntą paaiškėjo, kad darbininkas nutraukė 10 kV įtampos elektros kabelį. Siaubas, kas galėjo nutikti, baisu vien pagalvoti. Laimei, viskas baigėsi gerai", – pasakojo įmonės "Eurovia Lietuva" direktorius Vakarų regionui Artūras Valys.

Linija driekiasi po pastatu

Pradėjus aiškintis, kodėl nutiko incidentas, paaiškėjo įdomių dalykų. Elektros kabelis pasirodė esąs po pastatu.

"Jau tai mus nustebino. Pats pastatas yra pastatytas 1980 m. O štai kabelis po juo įregistruotas 1984-aisiais. Kaip tai galėjo nutikti?" – retoriškai klausė A.Valys.

Įmonės teisininkas M.Bereika akcentavo, kad pagal saugumo taisykles elektros kabeliai gali eiti šalia pastatų ir turi būti pakloti 60 cm nuo pastato pamato.

"Tokio galingumo kabelis buvo įkastas vos kelių dešimčių centimetrų gylyje. Turime užfiksavę, kaip viskas atrodė incidento metu. Pagal taisykles jis privalo būti įkastas ne mažiau nei 70 cm gylyje. To reikalavimo nebuvo laikytasi, o ESO pateikė atsakymą, esą kabelis buvo įrengtas laikantis 1984 m. buvusių reikalavimų. Kokie jie buvo anuomet, niekas nežino, o ESO neinformavo", – stebėjosi teisininkas M.Bereika.

Laidas – į vamzdį

Įmonė ESO pateikė kabelį nutraukusiai įmonei pretenziją ir nurodė atlyginti 2 033 eurų žalą. Klaipėdiečiai nesutiko.

"Mes manome, kad kaltė šiame reikale yra mišri. Taip, kabelį mes nutraukėme. Tačiau, jei jis būtų buvęs tinkamai įrengtas, taip nebūtų atsitikę", – akcentavo įmonės teisininkas M.Bereika.

Įmonės atstovai džiaugiasi bent tuo, kad energetikai sutiko išklausyti jų poziciją, bet į galutines derybas niekas nėjo.

"Mes turime savą versiją, kaip tai galėjo nutikti. Tikėtina, kad sovietmečiu po pastatu buvo paklotas rezervinis vamzdis, kuris ir buvo panaudotas kabeliui nutiesti", – vieną versijų kėlė padalinio vadovas A.Valys.

Iš vienos nugriauto pastato pusės iki šiol driekiasi geležinkelio bėgiai, todėl klaipėdiečiai verslininkai spėlioja, kad galbūt energetikai ir klojo elektros kabelį po pastatu, nes privalėjo išlaikyti atstumus nuo bėgių.

Nusidėvės po 275 metų?

Aiškindamiesi, už ką iš jų reikalaujama pinigų ir kodėl pateikta tokio dydžio pretenzija, klaipėdiečiai iš ESO išgirdo, kad šiam kabeliui, kuris po žeme atgulė 1984 m., šiuo metu taikomas vos 12 proc. nusidėvėjimas.

"Teoriškai išeitų, kad šimtaprocentinis nusidėvėjimas šiam kabeliui būtų taikomas po 275 metų. Mums tokie elektrikų teiginiai kelia loginių abejonių ir mes pateikėme atsakymą, kad nesutinkame mokėti reikalaujamos sumos", – įvykių chronologiją prisiminė teisininkas M.Bereika.

Pakako tik vieną kartą pakelti galvą ir pasipriešinti elektros tiekėjams, kai šie ėmėsi nuolaidų.

"Nepraėjo nė mėnuo, kai iš ESO gavome patikslinimą, kad vis dėlto kabelio nusidėvėjimas siekia 67 procentus. Pretenzija sumažėjo iki 1 614,59 euro. Visa ši istorija kelia minčių, kad išskirtines sąlygas rinkoje turinti įmonė elgiasi laikydamasi jėgos pozicijų. Mes galime tik spėti, kaip monopolininkas gali elgtis su kitais, kurie gal turi mažiau lėšų ir negali pasisamdyti teisininkų", – nuomonę apie situaciją išsakė M.Bereika.

Žala – pusiau

Tačiau net ir sumažinus pretenziją 419 eurų, verslininkai nežada nusileisti.

"Mes sutinkame su ESO žalą dalytis pusiau. Mes kalti tuo, kad norėjome nugriauti mums priklausantį pastatą. O tai yra visiškai teisėta", – reziumavo M.Bereika.

Klaipėdiečių įmonė siekia, kad energetikai pripažintų ir savo kaltę – jie netinkamame gylyje ir netinkamoje vietoje, po pastatu, įrengė elektros įtampos kabelį.

"ESO nėra šventa karvė. Savo klaidas vertėtų pripažinti. Jie atmeta tikimybę, kad gali klysti, žaidžia iš jėgos pozicijų ir nesutinka su silpnesniosios pusės argumentais. Traktuoja, kad jie teisūs, nors yra akivaizdūs įrodymai, kad taip nėra. Mūsų įmonei gal tai ir nėra labai dideli pinigai, bet tai yra principo ir vertybių klausimas. Juk įmonės akcijų kontrolinis paketas priklauso valstybei, vadinasi, galima sakyti, kad ji bent jau iš dalies yra išlaikoma mokesčių mokėtojų pinigais. Ne kiekvienas gali sugebėti pasipriešinti tokiai įmonei", – akcentavo M.Bereika.

Jie atmeta tikimybę, kad gali klysti, žaidžia iš jėgos pozicijų ir nesutinka su silpnesniosios pusės argumentais.

Nesilaikė reikalavimų?

Įmonė ESO turi kitą poziciją šiuo klausimu.

Bendrovės atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba aiškino, kad pastato griovėjai nesilaikė šiuo metu galiojančių taisyklių ir nepasikvietė ESO atstovų į darbų aikštelę.

"Mes visuomet akcentuojame, kad tokio pobūdžio darbai turi būti suderinti su energijos tiekėju. Svarbu atkreipti dėmesį, jog Elektros tinklų apsaugos taisyklės numato, kad elektros tinklų apsaugos zonoje galioja specialūs reikalavimai. Jais remiantis, prieš atliekant bet kokius darbus elektros tinklų apsaugos zonoje, būtina gauti tinklus eksploatuojančios bendrovės leidimą", – tvarką aiškino M.Burba.

Bendrovės "Eurovia Lietuva" direktorius Vakarų regionui A.Valys akcentavo, kad įmonė nesiruošė kasinėti žemės, o griovė savo pastatą.

"Būtume neteisūs, jei savavališkai būtume jį kasę. Nuotraukose matyti, kad vamzdis su kabeliu yra paviršiuje, ne po žeme. O jis atsivėrė tik tuomet, kai buvo nugriautas pastatas. Kabelis gulėjo tiesiai po pastato grindimis", – savo argumentus dėstė A.Valys.

Be elektros – tūkstančiai

ESO atstovas M.Burba tikino, kad požeminė kabelių linija buvo pažeista "Eurovia Lietuva" pasamdytos bendrovės atliekant darbus elektros tinklų apsaugos zonoje.

"Šiuo atveju ESO nebuvo žinoma apie bendrovės "Domova" darbus, kurių metu bendrovės darbuotojai pažeidė elektros kabelių liniją, taip padarydami žalą bendrovės valdomam turtui. Dėl to laikinai elektros tiekimas buvo sutrikęs per 3 tūkst. gyventojų. Skaičiuodami žalą, vertinome kabelių linijos ruožą ir jam skirtas investicijas, nes tai yra laikoma vienu turto vienetu", – aiškino M.Burba.

ESO atstovas teigė, kad kabelių linijos gylis po žeme galėjo būti pakitęs dėl kabelių linijos apsaugos zonoje anksčiau atliktų žemės darbų, apie kuriuos nebuvo pranešta.

"Požeminė elektros kabelių linija, kuri tapo ginčo objektu, nutiesta 1984 m. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Dėl žalos apskaičiavimo su mumis susisiekė bendrovių "Domova" ir "Eurovia Lietuva" atstovai. Juos pakvietėme į susitikimą, kurio metu ieškojome abiem pusėms priimtino kompromiso. Bendradarbiaudami sutarėme, kad nustatant žalą vertinsime tik pažeistos kabelių linijos ruožo nusidėvėjimą. Dėl to gavę papildomos techninės ir darbų organizavimo informacijos patikslinome apskaičiuotą žalą", – paaiškino M.Burba.

Įmonės „Kauno tiltai“ specialistas Edmundas Montvilas atskleidė, jog šiuo laikotapiu buvo susidurta ne tik su klojimo darbus apsunkinančiomis aplinkybėmis, bet ir nenumatytomis aplinkos bei istorinio palikimo problemomis. „Mokslo sriubos“ komanda kviečia žiūrovus susipažinti su šia strategine Lietuvą ir Švediją sujungiančia elektros jungtimi ir kaip ji buvo įgyvendinama sausumoje. Plačiau apie tai – rubrikoje.

Rubrikų cikle buvo atskleisti įdomiausi šio inžinerinio iššūkio įgyvendinimo ypatumai bei elektros jungties reikšmė mūsų šaliai. 700 MW galios kabelis sudaro galimybę tiek Šiaurės, tiek Baltijos šalims tarpusavyje prekiauti elektra ir padidinti elektros tiekimo saugumą.

„Įdomioji inžinerija“ yra laidos „Mokslo sriuba“ dalis. Žiūrėkite kiekvieną sekmadienį

Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad elektros kabelio, skirto pakeisti per Kuršių marias oru nutiestas aukštos įtampos elektros linijas vagystės organizatoriui turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Anksčiau paskirtu nuosprendžiu paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, dabar teismas paskyrė realią pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę, ketvirtadienį pranešė nusikaltimą tyręs Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

2013 metų pavasarį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė į teismą baudžiamąją bylą dėl Klaipėdos apskrityje veikusios organizuotos nusikalstamos grupuotės.

Aštuoni grupuotės nariai buvo kaltinami vagystėmis iš patalpų, disponavimu suklastotu dokumentu ir narkotikais. Fiziniams ir juridiniams asmenims buvo padaryta daugiau nei 170 000 eurų turtinę žalą.

Kaip yra skelbusi policija, pavogti aukštos įtampos elektros linijos kabeliai ir sugadinti eksploatacijos įrenginiai buvo skirti užtikrinti saugią laivybą Kuršių mariose, patikimą elektros energijos tiekimą į Kuršių neriją bei sudaryti geresnes sąlygas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrai bei Suskystintų dujų terminalo statybai.

Pirmoji apie 170 metrų aukštos įtampos kabelio vagystė pastebėta 2012 metų spalio mėnesio pradžioje.

Tų metų spalio mėnesio viduryje kaltininkai išlaužė betoninį šulinį ir, iškasę iš žemės, pavogė jau apie 260 metrų kabelio. Antroji vagystė įvykdyta elektros linijos perdavimo eksploatuoti dieną.

Apie 170 metrų kabelio policijos pareigūnai aptiko vienos uostamiesčio bendrovės, superkančios metalo laužą ir juo prekiaujančios, teritorijoje, dirbtiniame vandens rezervuare.

Kitą dalį sukarpyto ir paslėpto kabelio pareigūnai aptiko apžiūrėję Kairių poligone esantį tvenkinį. Tam, kad aptiktų ir paimtų pagrobtą turtą, teisėsaugininkams prireikė Klaipėdos apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narų pagalbos.

Sulaikymo metu apie 106 metrai sukarpyto kabelio rasti vieno įtariamojo motinos automobilyje. Taip pat jame aptiktos nešiojamos radijo stotys, kastuvai, hidraulinės žirklės, žiūronai. Nustatyta, kad įtariamieji veikė pagal nusikaltimų organizatorių kruopščiai parengtą planą.

2015 metų žiemą Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir paskyrė nuteistiesiems bausmes. Nusikalstamos veikos organizatoriui ir grupuotės lyderiui buvo paskirti ketveri metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Jo bendrininkams paskirtos laisvės atėmimo bausmės taip pat buvo atidėtos.

Šį nuosprendį prokuroras apskundė apeliacine tvarka. Šiemet balandį Klaipėdos apygardos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nuteisė nusikalstamos veikos organizatorių. Policijos pareigūnai nedelsdami sulaikė nuteistąjį. Jis konvojuotas į pataisos namus.

Energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad Rusija ne kartą bandė sutrukdyti elektros kabelio „NordBalt“ tarp Lietuvos ir Švedijos statybai.

„Šiuo atveju tikrai svarbu pažymėti, kad pavyko įveikti ir tam tikrus priešiškus Rusijos veiksmus. Jau šiandien galiu pasakyti, kad net keturis kartus Rusijos karinis laivas trukdė šiai statybai, buvo paprašyta, kad kabelio tiesimo laivas pasitrauktų iš savo vietos. Mes ir švedai protestavome, po tų protestų jie atsitraukė ir leido toliau statyti“, – LRT televizijai sakė energetikos ministras Rokas Masiulis.

Jo teigimu, viešai buvo pranešta apie vieną ar du tokius atvejus.

„Pirmus kartus manėme, kad tai tiesiog sutapimas, bet paskui supratome, kad ne“, – sakė energetikos ministras.

Pirmadienį Vilniuje vyks iškilminga simbolinė elektros jungčių su Lenkija ir Švedija įjungimo ceremonija.

„LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungčių statybos darbai jau baigti, vyksta jų bandymai - „LitPol Link“ bandymus planuojama baigti iki gruodžio pabaigos, o laikinai dėl gaisro nutrūkę „NordBalt“ bandymai bus atnaujinti sausį - gali būti, kad jie bus baigti vėliau nei iki kovo pabaigos.

550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio „NordBalt“ – pirmoji Lietuvos elektros jungtis su Skandinavija, ji sujungs aplink Baltijos jūrą esančias valstybes į vieną infrastruktūrą, o galimybės importuoti skandinavišką elektrą padidės 70 procentų.

Kretingos gatvėje, ties jos sankryža su Panevėžio gatve, prie šviesoforo, kelias dienas buvo išraustas šaligatvis. Elektrikai čia keitė sugedusį kabelį.

Įmonės LESTO atstovas Martynas Burba penktadienį po pietų tvirtino, kad darbai jau baigiami. Neilgai trukus bus atstatyta ir danga.

„Buvo sugedęs kabelis, tai keitėme. Kas buvo nutikę, dar aiškinsimės“, – tvirtino M.Burba.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų poskyrio vedėja Rima Liudžiuvienė pasakojo, kad taip buvo avariniai darbai. Esant avarinėms situacijoms, leidimo kasimui nereikia.

„Užbaigusi darbus įmonė privalės atstatyti dangą. Tokia yra tvarka“, – pabrėžė vedėja.

R. Liudžiuvienės teigimu, pakankamai dažnai pasitaiko be leidimo atliekami ne tik avariniai darbai. Pasitaiko, kad žmonės savavališkai nusprendžia įsivesti dujas.

„Būna, kad šalia vyksta kokie darbai. Gyventojai tuo pasinaudoja ir savavališkai pradeda savo darbus. Dujas reikia pajungti į liniją, kuri eina gatvėje. Norint perkasti gatvę, reikia savivaldybės leidimo. Tačiau žmonės turi projektus ir imasi darbų. Ypač kai netoliese vyksta kokie darbai“, – tvirtino vedėja.

Pasak R. Liudžiuvienės, tokie pažeidimai yra fiksuojami.

„Yra specialistė atsakinga už šią sritį. Ji kiekvieną vakarą ir rytą pravažiuoja gatves ir stebi situaciją. Pamačius, kad darbai vyksta be leidimo, atsakingi asmenys kviečiami į savivaldybę“, – pasakojo vedėja.

R. Liudžiuvienė atkreipė dėmesį, kad tokių pažeidimų pasitaiko ne tik individualių namų kvartaluose, bet ir miesto centre. Vienas toks užfiksuotas J.Janonio gatvėje.

Per mėnesį trunkančius darbus Baltijos jūroje laivas „Topaz Installer“ paguldė daugiau nei 50 kilometrų aukštos įtampos nuolatinės srovės „NordBalt“ kabelio. Laivas baigia kloti jau ir antrąją 50 kilometrų ilgio kabelio atkarpą.

Per kovą ir balandį laivai, susiję su kabelio tiesimo darbais jūroje, tris kartus sulaukė įsakymų iš Rusijos karinio laivyno pasišalinti iš savo vietos. Kabelį saugantys laivai „Alcedo“ ir „Emanuel“ ilgiausiai nuo kabelio trasos buvo pasitraukę 10 valandų. Šie laivai Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje saugoja jau paklotą, bet dar neapsaugotą kabelį nuo laivų inkarų ar žvejybinės įrangos.

Kabelį klojantis laivas „Topaz Installer“ tuo metu dirbo kitoje vietoje. Šie incidentai neturėjo jokios įtakos kabelio tiesimo darbams.

Šiuo metu Baltijos jūros dugne jau guli didžioji dalis jūrinio kabelio – beveik 350 kilometrų iš 400.

„NordBalt“ bus pirmoji elektros perdavimo jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos. Numatoma, kad ji pradės veikti šių metų gruodį. 453 kilometrų ilgio, 700 megavatų galios povandeninė jungtis „NordBalt“ sujungs aplink Baltijos jūrą esančias valstybes į vieną infrastruktūrą, o Baltijos šalių galimybės importuoti skandinavišką elektrą padidės 70 procentų.