R. T. Erdogano vizitas į Vokietiją, ištikimą Izraelio gynėją, vertinamas itin prieštaringai ir yra dar keblesnis dėl Turkijos prezidento kaltinimų Izraeliui. Turkijos lyderis ne kartą pavadino Izraelį „teroristine valstybe“, o Gazos Ruožą valdančios „Hamas“ teroristus - „išvaduotojais“, kovojančiais už savo žemę.

Atsakydamas į šiuos pareiškimus, F. W. Steinmeieris aiškiai išdėstė Vokietijos poziciją, kad precedento neturintis spalio 7-osios „Hamas“ puolimas prieš Izraelį buvo „teroro išpuolis“, Berlynas šią grupuotę laiko „teroristine organizacija“.

Atskirame Turkijos prezidentūros pareiškime apie derybas sakoma, kad „R. T. Erdoganas pareiškė, jog Izraelio atakos palestiniečių žemėse turi baigtis ir kad viso pasaulio reakcija į žmogaus teisių pažeidimus yra svarbi“.

Kai kancleris Olafas Scholzas atvyko į Izraelį ir pasiūlė besąlygišką ir nepajudinamą Vokietijos paramą, Turkijos lyderis apkaltino Gazos Ruožą bombarduojantį ir į jį įsiveržusį Izraelį vykdant karo nusikaltimus. R. T. Erdogano pozicija Vokietijoje sukėlė klausimų, ar šiuo metu išmintinga jį priimti, opozicijoje esantys konservatoriai ir net liberali FDP, O. Scholzo koalicijos narė, ragino kanclerį atšaukti kvietimą.

Įtampa buvo akivaizdi, kai anksčiau penktadienį R. T. Erdoganas atvyko į oficialią F. W. Steinmeierio rezidenciją. Lyderiai nesišypsojo ir tik trumpai paspaudė vienas kitam ranką, Turkijos prezidentas buvo palydėtas vidun pasirašyti svečių knygoje, o jo kolega iš Vokietijos stovėjo šalia akmeniniu veidu.

Vėliau penktadienį R. T. Erdoganas vakarieniaus su O. Scholzu.

R. T. Erdoganas lankosi Vokietijoje pirmą kartą nuo 2020 metų. Pasak dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, Vokietija pasiūlė „idealią sceną“ R. T. Erdoganui pateikti save kaip „pasaulio Pietų“ balsą.

Abiejų šalių santykiai niekada nebuvo lengvi, Berlynas kritikavo R. T. Erdogano susidorojimą su kitaminčiais Turkijoje, nors pripažino, kad regioninė galia Turkija turi būti įtraukta sprendžiant sudėtingas problemas. Susitarimai dėl Ukrainos grūdų eksporto bei migrantų srautų į Europą pristabdymo rodo, kad NATO narė Turkija tebėra itin svarbi veikėja. Be to, Vokietijoje gyvena didžiausia turkų diaspora užsienyje, diduma šalies turkų bendruomenės remia R. T. Erdoganą.

Vokietijos besąlygišką paramą Izraelio teisei egzistuoti iš dalies lemia atsakomybė už holokaustą. Centrinės žydų tarybos Vokietijoje prezidentas Josefas Schusteris sakė, kad R. T. Erdoganas nenusipelno pasitikėjimo. „Kiekvienas, kuris ne tik neigia Izraelio teisę egzistuoti, bet ir aktyviai prieš ją kovoja, neturėtų būti Vokietijos politikų partneris“, – sakė jis laikraščių grupei RND.

Parlamento užsienio reikalų komitetui vadovaujantis Michaelas Rothas, pavadinęs R. T. Erdogano kaltinimus Izraeliui „visiškai nepriimtinais“, sakė, kad Turkijos lyderis „ne tik apsunkina Vokietijos ir Turkijos santykius, bet yra ir našta savo paties šaliai“. Vis dėlto M. Rothas, socialdemokratas kaip ir O. Scholzas, mano, kad derybos svarbios ir turėtų pateikti „daug aiškios kalbos“.

„Šis NATO viršūnių susitikimas vyks Vilniuje. Duok Dieve, dalyvausiu, jei neįvyks kažkas nepaprasto. Švedija turi lūkesčių. Tai nereiškia, kad mes juos patenkinsime“, – savo biuro išplatintose pastabose sakė R. T. Erdoganas.

„Kad patenkintume šiuos lūkesčius, pirmiausia Švedija turi atlikti savo vaidmenį“, – teigė prezidentas.

„Konstitucija (Švedijos) teisėsaugai suteikia tam tikras teises. Naudokitės šiomis teisėmis. Jei to nesprendžiate, mes negalime (pasakyti „taip“) per aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje“, – sakė R. T. Erdoganas.

Tuo metu Ankaroje trečiadienį susitiko NATO, Švedijos, Suomijos ir Turkijos aukšto rango pareigūnai.

Švedija turi lūkesčių. Tai nereiškia, kad mes juos patenkinsime.

Švedija ir Suomija kartu pateikė paraišką dėl narystės po to, kai Rusija pernai įsiveržė į Ukrainą. Turkijos parlamentas atvėrė kelią balandį Suomijai tapti 31-ąja NATO nare, bet delsia ratifikuoti Švedijos paraišką.

Turkijos vyriausybė kaltina Švediją, kad ji pernelyg atlaidžiai vertina teroristines organizacijas ir grėsmes saugumui, įskaitant sukarintas kurdų grupuotes ir asmenis, susijusius su bandymu 2016 metais įvykdyti perversmą.

Turkijos pareigūnus taip pat papiktino kelios atskiros demonstracijos Stokholme, įskaitant prieš islamą nusistačiusio aktyvisto, kuris prie Turkijos ambasados sudegino Korano kopiją, protestą.

Trečiadienį susitikę pareigūnai turėjo aptarti veiksmus, kurių Suomija ir Švedija ėmėsi pagal praėjusiais metais su Turkija pasirašytą memorandumą dėl Ankarai susirūpinimą keliančių saugumo klausimų sprendimo. Susitikimas vyko Turkijos prezidentūroje, pranešė televizija „HaberTurk“.

NATO norėtų Švediją priimti iki liepos 11–12 dienomis Lietuvoje vyksiančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo.

Po antradienį įvykusio susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad atėjo laikas Švediją priimti į Aljansą. Vyriausybė Stokholme vykdė „svarbų ir, manau, labai tinkamą stojimo procesą, kad būtų atsižvelgta į atitinkamus kitų sąjungininkų nuogąstavimus“, pridūrė jis.

„Mes visi, žinoma, tikimės kuo greičiau pasveikinti Švediją kaip Aljanso narę“, – sakė J. Stoltenbergas.

Nuo 2022 metų gegužės, kai Švedija pateikė prašymą įstoti į NATO, ji iš dalies pakeitė savo konstituciją ir sugriežtino kovos su terorizmu įstatymus. Švedijos vyriausybė šią savaitę taip pat sutiko išduoti 2013 metais Turkijoje už prekybą narkotikais nuteistą vyrą.

Kol kas neaišku, ar Švedijoje gyvenęs vyras, kurio tapatybė neatskleidžiama, buvo tarp asmenų, kuriuos Turkija prašė išduoti.

Naujų NATO narių priėmimui reikia vienbalsio visų esamų narių pritarimo, o Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, kurios dar neratifikavo Švedijos paraiškos.

69-erių vyras, 2003–2014 metais ėjęs ministro pirmininko, o vėliau – prezidento pareigas, iš pradžių buvo reformatorius, išplėtęs teises ir laisves, o tai leido jo šaliai, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai, pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.

Vėliau jis pakeitė savo poziciją ir ėmė slopinti kitaminčius, tildyti žiniasklaidą ir priimti demokratiją mažinančias priemones.

Gegužės 14 dieną numatyti prezidento ir parlamento rinkimai gali tapti didžiausiu iki šiol iššūkiu R. T. Erdoganui. Rinkimai vyks esant ekonominei sumaiščiai ir didelei infliacijai, praėjus vos trims mėnesiams po pražūtingo žemės drebėjimo, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.

Apžvelgiame kai kurias svarbiausias R. T. Erdogano atėjimo į valdžią ir valdymo datas:

1994-ųjų kovo 27-oji: R. T. Erdoganas, kandidatuojantis proislamiškos Gerovės partijos sąraše, išrenkamas Stambulo meru.

1997-ųjų gruodžio 12-oji: R. T. Erdoganas nuteisiamas už neapykantos kurstymą, nes perskaitė eilėraštį, kuris, teismų nuomone, prieštaravo Turkijos pasaulietiniams principams, ir jam skiriama keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2001-ųjų rugpjūčio 14-oji: R. T. Erdoganas, atsiskyręs nuo Gerovės partijos kartu su kitais jos reformistinio sparno nariais, įkuria konservatyviąją Teisingumo ir plėtros partiją (AKP).

2002-ųjų lapkričio 3-ioji: Praėjus metams nuo įkūrimo, AKP per visuotinius rinkimus laimi daugumą parlamente. Tačiau R. T. Erdoganui neleidžiama kandidatuoti dėl jo teistumo.

2003-iųjų kovo 9-oji: R. T. Erdoganas išrenkamas į parlamentą per papildomus rinkimus po to, kai jam panaikinamas draudimas dalyvauti politinėje veikloje.

2003-iųjų kovo 14-oji: R. T. Erdoganas pakeičia savo kolegą iš AKP Abdullah Gulą (Abdulą Giulą) premjero poste.

2005-ųjų spalio 3-ioji: Turkija pradeda stojimo derybas su Europos Sąjunga, R. T. Erdogano vyriausybei pristačius virtinę reformų.

2007-ųjų liepos 22-oji: R. T. Erdogano partija laimi 46,6 proc. balsų visuotiniuose rinkimuose.

2008-ųjų kovo 31-oji: Konstitucinis Teismas priima nagrinėti bylą, kuria siekta, kad AKP būtų uždaryta dėl veikų, galimai pažeidžiančių sekuliarizmą. Galiausiai teismas priima sprendimą neuždaryti politinės jėgos, tačiau sumažina partijų finansavimą iš valstybės iždo.

2008-ųjų spalio 20-oji: prasideda pirmasis iš daugelio teisminių procesų prieš kariškius, įstatymų leidėjus ir visuomenės veikėjus. Įtariamieji kaltinami sąmokslu nuversti vyriausybę, o šie procesai, kaip paaiškėjo, yra fiktyvūs, pagrįsti suklastotais įrodymais ir skirti R. T. Erdogano oponentams pašalinti. Vėliau dėl šių procesų buvo apkaltintas JAV gyvenančio dvasininko Fethullah Guleno (Fethulos Giuleno) tinklas.

2010-ųjų rugsėjo 12-oji: R. T. Erdoganas laimi referendumą dėl konstitucijos pakeitimų, kurie leidžia vyriausybei skirti Konstitucinio Teismo teisėjus, apriboja kariuomenės galias ir užtikrina, kad prezidentai būtų renkami ne parlamente, o nacionaliniu balsavimu.

2011-ųjų birželio 12-oji: R. T. Erdoganas laimi visuotinius rinkimus, surinkęs 49,8 proc. balsų.

2013-ųjų gegužės 28-oji: Dėl planų iškirsti medžius Stambulo centre esančiame Gezi parke visoje šalyje prasideda antivyriausybiniai protestai. Per didžiausius kada nors Turkijoje vykusius protestus žūsta aštuoni žmonės, o vyriausybė kaltinama prieš protestuotojus naudojusi perteklinę jėgą.

2014-ųjų rugpjūčio 10-oji: R. T. Erdoganas laimi pirmuosius Turkijos prezidento rinkimus, surengtus tiesioginiu visuotiniu balsavimu. Nors šis postas iš esmės yra ceremoninis, jis kaltinamas viršijęs savo įgaliojimus ir kišęsis į šalies valdymą.

2015-ųjų birželio 7-oji: AKP, vadovaujama Ahmeto Davutoglu (Achmeto Davutohlu) po to, kai R. T. Erdoganas tapo prezidentu, parlamento rinkimuose praranda daugumą ir yra priversta formuoti koaliciją.

2015-ųjų lapkričio 1-oji: po kelis mėnesius trukusio nesaugumo, įskaitant „Islamo valstybės“ grupuotės sprogdintojų išpuolius ir dešimtmečius trukusio konflikto su kurdų kovotojais atsinaujinimą, AKP per pakartotinius rinkimus atgauna daugumą parlamente.

2016-ųjų liepos 15-oji: R. T. Erdogano vyriausybė atlaiko bandymą įvykdyti karinį perversmą, dėl kurio kaltinami JAV gyvenančio dvasininko F. Guleno, buvusio sąjungininko, pasekėjai. Per nepavykusį perversmą žuvo beveik 290 žmonių. Tuomet vyriausybė pradeda plataus masto susidorojimą su F. Guleno tinklu, suimdama dešimtis tūkstančių žmonių ir atleisdama ar nušalindama daugiau kaip 130 000 darbuotojų iš valstybinių pareigų. Uždaryta daug žiniasklaidos priemonių ir nevyriausybinių organizacijų, o represijos apėmė ir kritikus, įskaitant kurdų įstatymų leidėjus bei žurnalistus. Lėtai vykstančios stojimo į Europos Sąjungą derybos dėl demokratijos atsitraukimo yra įšaldytos.

2017-ųjų balandžio 16-oji: rinkėjai referendume nedidele balsų persvara pritarė šalies politinės sistemos pakeitimui iš parlamentinės demokratijos į vykdomąją prezidentinę sistemą, panaikinant ministro pirmininko postą ir sutelkiant daugybę galių prezidento rankose. Kritikai šią sistemą vadina „vieno žmogaus valdymu“.

2018-ųjų birželio 24-oji: R. T. Erdoganas laimi prezidento rinkimus, surinkęs 52,59 proc. balsų, ir tampa pirmuoju Turkijos prezidentu, turinčiu vykdomąsias galias, o jo partijos aljansas su nacionalistų partija užsitikrina daugumą parlamente.

2019-ųjų birželio 22-oji: R. T. Erdogano partija triuškinamai pralaimi pakartotinius Stambulo mero rinkimus po to, kai kovo mėnesį užprotestavo balsavimą, kuriame nedaug trūko, kad laimėtų pagrindinės opozicinės partijos kandidatas. Tai pirmas kartas nuo R. T. Erdogano pergalės mero rinkimuose 1994 metais, kai jo partija ir jos pirmtakai pralaimi svarbiame Turkijos mieste.

2023-ųjų vasario 6-oji: pražūtingas žemės drebėjimas nusiaubia dalį Turkijos ir Sirijos, Turkijoje žuvo daugiau kaip 48 000 žmonių. R. T. Erdogano vyriausybė kritikuojama už nepakankamą reakciją į nelaimę ir už tai, kad šalis nebuvo pasirengusi didelio masto žemės drebėjimui. 

Masiškai apšaudytas ir Pietuose esantis Mykolajivas. Čia Rusijos raketa pataikė į penkiaaukštį. Ukrainiečiai gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė vienuolikos metų berniuką. Tarp nuolaužų jis praleido kelias valandas.  Pranešama ir apie aukas. Ištraukti dviejų  civilių palaikai.

Tokie išpuoliai pietiniame fronte tapo kasdienybe. Ukrainiečiai toliau atsikovoja Maskvos okupuotas teritorijas. Vien tik Chersono srityje – penkios gyvenvietės. Rusijos kariai bėgdami ir toliau palieka viską: nuo batų iki amunicijos. O Rusijos paskirtas gubernatorius Chersono srityje jau ragina gyventojus evakuotis.

Prieš savaitę išlaisvintas didžiosios Andrivkos kaimas. Čia gyvenantys žmonės beveik septynis mėnesius praleido okupacijoje.

„Oi, tai katastrofa. Aš jau mėnesį verkiu. Vis dar esu sukrėsta, negaliu atsigauti nuo okupacijos jausmo. Dabar, kai man 72-eji, praradau viską, likau be nieko“, – guodėsi Chersono gyventoja Tetjana Patsuk.

„Esu optimistiškai nusiteikęs žmogus, bet vis dar esu išsigandęs. Kaip matote, karas dar nesibaigė. Toliau vyksta apšaudymai. Dar nesame ramūs“, – nuotaikomis dalinosi  Chersono srities gyventojas Oleksandr Soltan.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

O sprogimai – ir anapus Ukrainos sienų. Rusijos Belgorodo mieste apgriuvo daugiaaukštis. Į jį galėjo pataikyti raketos nuolaužos arba numuštas orlaivis. Visgi neatmetama versija, kad tai viena iš pačių rusų nesėkmingai paleistų raketų, kuri turėjo smogti Charkivui. Bet vietos valdžia vėl švaistosi kaltinimais Ukrainai. Taip pat Rusija pirmąkart per tris savaites nuo dalinės mobilizacijos, pripažino, kad fronte žuvo pirmi mobilizuotieji. Tiesa, neva tik penki.

Tuo metu Didžioji Britanija ir Prancūzija žada Ukrainai oro gynybos sistemų. Amerikiečiai svarsto Ukrainoje sukurti integruotą oro ir priešraketin4s gynybos sistemą., kuri sujungs trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio ginklus.

„Esu dėkingas tiems mūsų partneriams, kurie jau nusprendė stiprinti tokią paramą mūsų valstybei. Paramą efektyviai gynybai ore“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodimyras Zelenskis.

Kremliaus pareigūnai skelbia, kad susitikimo metu karas Ukrainoje nebuvo aptariamas. Mat Putinui – kiti prioritetai.

O Kazachstane vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo metu akis į akį susitiko Vladimiras Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kuris yra anksčiau nurodęs V. Putinui nutraukti kraujo liejimą. Visgi Kremliaus pareigūnai skelbia, kad susitikimo metu karas Ukrainoje nebuvo aptariamas. Mat V. Putinui – kiti prioritetai. Jis pabrėžė, kad Turkija galėtų būti panaudota kaip centras rusiškoms dujoms tiekti į Europą. Esą tai patikimiausias būdas dujų tiekimui.

Čekija užtrenkė duris eiliniams rusams. Nuo spalio 25 d. nebeįleis su turistinėmis vizomis, sporto ar kultūros tikslais. Tokius draudimus jau yra įvedusios Baltijos šalys, Lenkija ir Suomija.

Istorinis sprendimas ir Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje: Rusijos režimas pripažintas teroristiniu.

„Prezidento vizitas į Teheraną planuojamas liepos 19 dieną“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis sakė, kad V. Putinas, E. Raisi ir R. T. Erdoganas susitiks taikos derybų dėl Sirijos.

Rusija, Turkija ir Iranas pastaraisiais metais vadinamuoju Astanos taikos proceso formatu rengia derybas ilgiau kaip 11 metų trunkančiam konfliktui Sirijoje nutraukti

2017 metais prasidėjęs Astanos taikos derybų procesas yra vadinamas Kazachstano sostinės ankstesniu vardu, nors dabar šis miestas vadinamas Nur Sultanu.

Tai bus antras V. Putino vizitas į užsienio šalį nuo vasario 24-osios, kai Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą.

Birželio pabaigoje Kremliaus šeimininkas lankėsi Tadžikistane.

Kremlius sakė, kad Teherane V. Putinas taip pat surengs atskiras derybas su R. T. Erdoganu, bet daugiau detalių apie šį planuojamą susitikimą neskelbiama.

Turkijos prezidentas jau kelis mėnesius siūlo V. Putinui susitikti, Ankarai bandant tarpininkauti tarp Rusijos ir Ukrainos.

„Žiaurusis Izraelis, teroristinė Izraelio valstybė brutaliai ir amoraliai puola musulmonus Jeruzalėje“, – šeštadienio vakarą sakė R. T. Erdoganas.

Prezidentas paragino Jungtines Tautas (JT), Islamo šalių bendradarbiavimo organizaciją ir kitas tarptautines organizacijas imtis veiksmų.

„Pasaulis, kuris negali apsaugoti Jeruzalės ir musulmonų, išdavė save“, – pridūrė R. T. Erdoganas.

Šeštadienio vakarą per smurtinius susirėmimus su Izraelio saugumo pajėgomis Rytų Jeruzalėje buvo sužeista apie 90 palestiniečių. Izraelio policijos atstovo teigimu, susirėmimai vyko prie Damasko vartų – vieno iš įėjimų į senamiestį – ir aplink šventą vietą, kuri žydams žinoma kaip Šventyklos kalnas, o musulmonams – Kilnioji šventovė.

Prie Damasko vartų palestiniečiai svaidė į saugumo pajėgas akmenis, butelius ir kitus objektus, o policija panaudojo gumines kulkas ir ašarines dujas.

Padėtis senamiestyje ir Šeich Džaros kvartale buvo įtempta jau ir ankstesnę naktį. Kilus susirėmimams, tą naktį buvo sužalota daugiau kaip 200 žmonių.

Apskritai padėtis Vakarų krante ir arabų dominuojamoje rytinėje Jeruzalės dalyje yra įtempta nuo musulmonų pasninko mėnesio Ramadano pradžios. Dauguma palestiniečių pasipiktino tuo, kad Izraelio policija užtvėrė senamiestį, siekdama užkirsti kelią sambūriams. Įtampą dar labiau kursto tai, kad kai kurioms palestiniečių šeimoms Šeich Džaroje gresia iškeldinimas iš namų.

„Rytoj (šeštadienį) yra paskutinis vakaras. Jei turi drąsos, stok akis į akį su manimi“, – šimtų tūkstančių žmonių akivaizdoje Ankaroje sakė Respublikonų liaudies partijos (CHP) lyderis Muharremas Ince (Mucharemas Indžė).

„Tai yra paskutinis pasiūlymas... Jei nori, galiu dėl tavęs atšaukti savo mitingą Stambule. Ateik, susigrumk su manimi, surenkime debatus per televiziją“, – savo konkurentą ragino opozicionierius.

Mitingas Ankaroje įvyko praėjus vos dienai po panašaus renginio Izmire, kur į M. Ince palaikymo akciją taip pat susirinko šimtai tūkstančių žmonių. Dar vieną mitingą Stambule kandidatas planuoja paskutinę dieną prieš rinkimus šeštadienį.

Rinkimų favoritas R. T. Erdoganas anksčiau atmetė M. Ince pasiūlymus debatams. Prezidentas teigė nenorįs „leisti mano sąskaita kažkam rinktis politinius taškus“.

M. Ince į Turkijos rinkimus atnešė naujų vėjų, o jo dinamiškumas ir oratoriniai sugebėjimai neatsilieka nuo R. T. Erdogano. Nemaža dalis analitikų mano, kad M. Ince neleis R. T. Erdoganui laimėti jau pirmajame rinkimų ture ir prezidento rinkimų procesas persikels į antrąjį turą liepos 8 dieną.

Per mitingą Ankaroje M. Ince taip pat kaltino valstybinę Anatolijos naujienų agentūra ir televiziją TRT įvykdžius "konstitucinį nusikaltimą", nes kandidatams nebuvo sudarytos lygios galimybės.

"TRT transliavo Erdoganą 181 valandą, Muharremą Ince - 15 valandų", - skundėsi jis.

Pasak R.T.Erdogano, operacija yra „naujas žingsnis“ siekiant užtikrinti saugumą Idlibo provincijoje. „Šiandien Idlibe vyksta rimta operacija ir ji tęsis“, – sakė jis.

Turkijos lyderis kalbėjo savo politinės partijos suvažiavime Afjonkarachisaro provincijoje Turkijos vakaruose.

Po kalbos, kurią transliavo televizija, atsakydamas į žurnalistų klausimus, R.T.Erdoganas nurodė, kad turkų karių dar nėra Idlibe ir kad armija opozicinę Laisvąją Sirijos armiją remia iš Turkijos teritorijos.

Laisvoji Sirijos armija kovoja su „Levanto išvadavimo komitetu“, kuris anksčiau vadinosi „al Nusra Front“ ir yra susijęs su „al Qaeda“.

R.T.Erdoganas sakė, kad Turkija neapleis civilių Idlibo provincijoje ir neleis, kad Sirijos šiaurėje būtų „teroro koridorius“.

„Labai tikiuosi, kad ši klaida bus nedelsiant panaikinta“, – pareiškė R.T.Erdoganas po to, kai Vašingtonas pranešė apginkluosiąs kurdų Liaudies apsaugos dalinius (YPG), kovojančius su džihadistais Sirijoje.

Turkijos prezidentas pažadėjo iškelti šį klausimą per derybas su JAV vadovu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu). Jiedu susitiks Vašingtone gegužės 16 dieną. Tai bus pirmasis Turkijos ir JAV lyderių susitikimas.

„Asmeniškai ir išsamiai išreikšiu mūsų susirūpinimą, kai kalbėsimės su prezidentu D.Trumpu gegužės 16-ąją“, – pridūrė jis. Pasak R.T.Erdogano, šis klausimas bus aptariamas ir per NATO viršūnių susitikimą, vyksiantį gegužės 25 dieną Briuselyje.

„Norime tikėti, kad mūsų sąjungininkai verčiau būtų išvien su mumis, o ne su teroristinėmis grupuotėmis“, – sakė Turkijos vadovas. Pasak jo, bet kokie įvykiai Sirijoje ir Irake yra Turkijos „nacionalinio saugumo“ reikalas.