„Valstybės tarnybos įstatymas, Politikų elgesio kodeksas ir kiti teisės aktai neleidžia pavaldžiais darbuotojais įdarbinti asmenų, su kuriais sieja artimi santykiai. Kaip dabar aiškėja iš viešos informacijos ir liudijimų, kad su savo padėjėja poną Gražulį siejo artimi santykiai ir net buvo vedamas bendras namų ūkis. P. Gražulis Seime dirba jau daugybę kadencijų, todėl tikrai gerai žino šią teisinę normą, bet vis tiek ją pažeidė. Toks akibrokštas yra visiškas dugnas. Diskredituojamas ne tik jis asmeniškai, bet visas Seimas ir visa valstybės tarnyba“, – kalbėjo parlamentaras.

Žiniasklaida paviešino buvusios Seimo nario P. Gražulio padėjėjos P. Pachomovaitės liudijimą, kad ji „su P. Gražuliu gyvenusi nuo 2013 iki 2015 metų“. Padėjėja Seime ji dirbo 2014-2016 m.

„Labai apmaudu, kad toks patyręs Seimo narys, daug kartų išrinktas į parlamentą, savo asmeninius interesus iškelia aukščiau rinkėjų ir valstybės atstovavimo. Tos visos nesibaigiančios istorijos iš jo veiklos žemina visus viešojo administravimo darbuotojus ir ypač griauna parlamento prestižą, todėl ne tik teisėsauga, bet ir pats Seimas turi įvertinti P. Gražulio veiksmus ir nuo jų atsiriboti“, – sako K. Masiulis.

Pernai metų gruodį Seimas generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymu panaikino P. Gražulio teisinę neliečiamybę. Specialiųjų tyrimų tarnyba jam yra pareiškusi įtarimus piktnaudžiavimu.

Trečiadienį vykusiame nuotoliniame komisijos posėdyje jų kandidatūras vienbalsiai parėmė 9 komisijos nariai.

Išrinktus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadovus dar turės patvirtinti Seimas.

Šių metų gruodžio 3 d. Seimo sudarytoje Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje dirba 11 parlamentarų.

Tai Seimo nariai Irena Haase, Antanas Matulas, Kazys Starkevičius ir Stasys Šedbaras (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Guoda Burokienė ir Aušrinė Norkienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), Andrius Bagdonas (Liberalų sąjūdžio frakcija), Viktoras Fiodorovas (Darbo partijos frakcija), Silva Lengvinienė (Laisvės frakcija), Dovilė Šakalienė (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija) ir Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).

Tarp svarbiausių Etikos ir procedūrų komisijos funkcijų – prižiūrėti, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą, nagrinėti etikos pažeidimus, svarstyti kilusius Seimo narių konfliktus. Komisija taip pat kontroliuoja, ar lėšos, gautos iš valstybės biudžeto Seimo nario išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, naudojamos pagal paskirtį, analizuoja Seimo narių nedalyvavimo Seimo, Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis.

Kaip nustatyta Seimo statute, ši komisija sudaroma laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo iš vienuolikos Seimo narių. Seimo daugumai priklausantys Seimo nariai pasiūlo į Etikos ir procedūrų komisiją penkis kandidatus iš Seimo daugumai nepriklausančių Seimo narių. Kitus šešis Seimo narius į Etikos ir procedūrų komisiją pasiūlo Seimo mažumai priklausantys Seimo nariai iš Seimo daugumai priklausančių Seimo narių.

Seimo etikos sargai siūlo  priimti Statuto pataisą, numatančią, „kol  komiteto pirmininkas Seimo nepatvirtintas, jo pareigas laikinai eina komiteto pirmininko pavaduotojas, o jo nesant – vyriausias pagal amžių komiteto narys“.

Siūlomas projektas  taip pat numato, kad kol komiteto pirmininkas ir komiteto pirmininko pavaduotojas Seimo nepatvirtinti, komiteto posėdžiams pirmininkauja  vyriausias pagal amžių komiteto narys“.

Už tokią Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, kurią  parengė komisijos nariai Dovilė Šakalienė ir Virgilijus Poderys,  antradienį balsavo 5 etikos sargai, 2 susilaikė, niekas  nebuvo prieš.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas sako, kad Seimui  bus siūloma priimti tokias Statuto pataisas skubos tvarka.

Siūlyti tokį teisinį reguliavimą padiktavo Seimo Ekonomikos komitete susiklosčiusi situacija.

Šią vasarą Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui Rimantui Sinkevičiui tapus ekonomikos ir inovacijų ministru, jo vadovaujamas parlamentinis komitetas iki šiol  neturi naujo pirmininko ir, Seimo Etikos ir procedūrų  komisijos narių teigimu, dėl to kartais jo veikla yra paralyžiuota.

Šią problemą anksčiau bandė spręsti ir Seimo seniūnų sueiga, tačiau sutarimo nerasta. Buvo planuojamos konsultacijos su seniūnais dėl laisvo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko posto, tačiau Seimo opozicija tuomet tvirtino, kad komitetas veikia teisėtai ir problemos čia neįžvelgė.

Beje, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas yra konservatorius Dainius Kreivys.

„Tyrimų  metu dažnai išryškėja netinkamas procedūrų reglamentavimas Seimo statute, dėl ko kai kurios teisės normos tampa neįgyvendinamos arba sunkiai įgyvendinamos“, – sako šio dokumento pataisas įregistravusi Antano Matulo vadovaujama Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

Statuto pakeitimo projektu siekiama pailginti terminą tarp teisės akto projekto pateikimo ir svarstymo Seime, taip pat pailginti terminą, kuomet pagrindiniu paskirtas komitetas privalo pradėti pasirengimo svarstyti teisės akto projektą.

Šiuo metu Seimo statutas numato, kad nutaręs pradėti projekto svarstymo procedūrą, Seimas tame pačiame posėdyje turi paskirti preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą (ne anksčiau kaip po savaitės ir ne vėliau kaip iki sesijos pabaigos).  

„Esant tokiam trumpam terminui tarp teisės akto projekto pateikimo ir svarstymo Seime gali būti apsunkintas kai kurių procedūrų atlikimas, kaip antai Seimo statute įtvirtintas reikalavimas, jog visi projektai pagrindinio komiteto privalo būti skelbiami Seimo interneto svetainėje. Esant trumpam terminui tarp teisės akto projekto pateikimo Seimo plenariniame posėdyje ir jo svarstymo datos Seimo plenariniame posėdyje, gali susidaryti situacija, kai ši nuostata tampa sunkiai arba visai neįgyvendinama“, – sako Etikos ir procedūrų komisija.

Todėl Statute siūloma numatyti, kad nutaręs pradėti projekto svarstymo procedūrą, Seimas tame pačiame posėdyje turi paskirti preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą (ne anksčiau kaip po dviejų savaičių ir ne vėliau kaip iki sesijos pabaigos).  

Etikos sargų nuomone, šiuo metu galiojantis reglamentavimas, kad pagrindinis komitetas privalo ne vėliau per savaitę pradėti pasirengimo svarstyti procedūrą, gali sukurti situaciją, kai komiteto posėdžio sušaukimas gali būti apsunkintas dėl kvorumo nebuvimo, kuomet yra pasibaigusi Seimo plenarinių posėdžių sesija ir pan.

Gali susidaryti situacija, kuomet komiteto pirmininkas piktnaudžiauja šia teise, nesuteikia žodžio oponentams ir pan.

Todėl Statute siūloma įteisinti, kad Seimo paskirtas pagrindinis komitetas turi savo artimiausiame posėdyje apsvarstyti pasirengimą projektą nagrinėti komitete.

Šiuo metu galiojantis Seimo statutas numato, jog įstatymo projekto iniciatoriai iki šio projekto svarstymo Seimo posėdyje turi teisę įstatymo projektą atsiimti. Etikos sargų nuomone, ši nuostata nėra tiksli ta prasme, kad svarstymas gali apimti visą projekto nagrinėjimo Seime eigą, pradedant jo pateikimu ir baigiant priėmimu, taip pat gali reikšti vieną iš teisės akto projekto nagrinėjimo stadijų.

Todėl siūloma numatyti, kad įstatymo projekto iniciatoriai turi teisę įstatymo projektą atsiimti tik iki jo pateikimo Seimo posėdyje.

Seimo etikos sargų nuomone, tai, jog Seimo valdyba vienasmeniškai sprendžia, ar teisės aktu yra siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą, yra ydinga. Todėl, komisijos nuomone, tai savo išvadoje turėtų pažymėti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

Šiuo metu Seimo statutas nustato, kad į komiteto posėdį gali būti pakviesti ir kitų suinteresuotų valstybės institucijų, savivaldybių, politinių partijų ir organizacijų bei visuomeninių organizacijų atstovai, tačiau žodžio suteikimo teisė komiteto posėdyje priklauso tik komiteto pirmininkui.

„Gali susidaryti situacija, kuomet komiteto pirmininkas piktnaudžiauja šia teise, nesuteikia žodžio oponentams ir pan.“, – sako etikos sargai. Todėl Statute siūloma įrašyti, kad „posėdžio pirmininko sutikimu, ¼ komiteto narių reikalavimu arba komiteto nario, kuris paskirtas išvadų rengėju, prašymu, jiems gali būti suteiktas žodis.“

Statuto pataisomis siekiama, kad įstatymų priėmimo procedūrų reglamentavimas Seimo statute  taptų aiškesnis, išsamesnis, skaidresnis.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijai vadovauja Seimo narys konservatorius Antanas Matulas, jo pavaduotoja yra parlamentarė „valstietė“ Aušrinė Norkienė, komisijoje dirba Seimo nariai Kazys Starkevičius, Aušra Papirtienė, Petras Čimbaras, Ona Valiukevičiūtė, Andrius Mazuronis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Dovilė Šakalienė, Virgilijus Poderys.

„Kreipsimės į  visus Seimo narius, kadangi rinkimų kampanijos metu daugėja skundų dėl ne visai etiškų pasisakymų, kad jie korektiškiau reikštų savo mintis, ypač rinkimų kampanijos  metu“, – Eltai sakė Seimo Etikos ir procedūrų  komisijos pirmininkas Antanas Matulas.

Į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją su prašymu įvertinti Seimo narės A.Širinskienės pasisakymus žiniasklaidoje kreipėsi Seimo pirmininkas V. Pranckietis.

Konkrečiai turėta omenyje š.m. birželio 13 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacija „Dėl Temidės tarnų žyra žiežirbos – svyla ir prezidento padai“. Jame Seimo narė A. Širinskienė pateikė savo įžvalgas dėl teisėjų skyrimo į  Konstitucinį Teismą. Ji teigė, kad „situacija labai keista – stebina, kad visos trys šalys, kurios gali teikti kandidatus į Konstitucinį Teismą, iš esmės to nedaro. Aš jau nekalbu apie vieną šalį, kuri patologiškai meluoja, sakydama, kad jos kandidatūra yra suderinta su partijomis ir frakcijomis, o, pasirodo, taip nėra. Kalbu apie Seimo pirmininką. Bet kitos šalys nedaro jokių žingsnių.“

Seimo pirmininko V. Pranckiečio vertinimu, tokie Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės A.  Širinskienės žodžiai buvo nepamatuoti ir nepagrįsti.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis yra įsitikinęs, kad Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo procese niekada neturėtų būti remiamasi neteisingomis interpretacijomis.

Komentuodamas etikos sargų sprendimą V. Pranckietis Eltai sakė teigiamai vertinąs tai, kad Etikos ir procedūrų komisija ruošiasi kreiptis į Seimo narius, ragindama juos elgtis korektiškiau.

Nesudomino pasisakymai ir apie KT pirmininką

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė nepradėti tyrimo dėl „valstiečių“ Seimo narių A. Širinskienės ir Ramūno Karbauskio pasisakymų, susijusių su Konstitucinio Teismo  pirmininku Dainiumi  Žalimu.

Už tai, kad tyrimas nebūtų pradėtas trečiadienį balsavo 5  komisijos nariai, 3 buvo už tokį tyrimą.

Į etikos sargus kreipėsi Seimo narys socialdemokratas Algimantas Salamakinas, kurio nuomone, savo veiksmais ir pasisakymais Seimo nariai A.  Širinskienė ir R. Karbauskis galimai pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei elgesio principą. A. Salamakinas prašė ištirti ir įvertinti, ar šie Seimo nariai tinkamai vykdė Seimo nario priesaikoje duotus pasižadėjimus.

Pasak A. Salamakino,  į etikos sargus jis kreipėsi dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių  Seimo narės A. Širinskienės komentarų, kuriuose ji „prakalbo apie įtartinus, galimai anksčiau vykusius KT pirmininko Dainiaus Žalimo bei konservatorių susitikimus“,  taip pat ji žadėjo prašyti  D. Žalimo pasiaiškinimų.

„Prašyti Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo pasiaiškinimų neleidžia Konstitucija, savo 104 straipsnyje įtvirtindama Konstitucinio Teismo teisėjų nepriklausomumą nuo bet kokios valstybės institucijos, asmens ar organizacijos“, – kreipimesi į etikos sargus rašė A. Salamakinas.

Tai ar galima tikėtis normalių sprendimų iš abejotinai sudarytos komisijos Seime, kurios valdanti dauguma dirba pagal principą, kaip patys sakė – „viskas jerunda“.

Kreiptis į etiką svarstančią komisiją  jį paskatino ir šių metų  birželio 16 d. viešumoje pasirodžiusi informacija, kad „koalicijos partneriai kreipėsi į prezidentą dėl galimai neteisėto KT pirmininko įgaliojimų pratęsimo“. Pasak A. Salamakino, valdančiosios koalicijos vadovas, Seimo narys  R. Karbauskis teigia, kad „kyla klausimas, ar D. Žalimas šiuo metu teisėtai eina pirmininko pareigas, nes iš esamo reguliavimo panašu, kad jas turėjo eiti kitas, jo paskirtas žmogus, bet tikrai ne jis pats“.

A. Salamakino nuomone, tokie vieši pasisakymai, prieštaraujantys Konstitucinio Teismo įstatymui, negali būti vertinami niekaip kitaip kaip politinis spaudimas Konstituciniam Teismui, kėlimas nepagrįstų abejonių šio teismo ir atskirų jo teisėjų legitimumu.

„Kreipiausi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, nes kažkur reikia kreiptis. Negaliu tylėti, kai politikai kišasi į teismų darbą. Kad Seimo etikos komisija nepradės tyrimo, buvo galima tikėtis. Aš manau, kad šios kadencijos Seimo etikos ir procedūrų komisija dirba neteisėtai. Jeigu paisytume Seimo statuto, ji atstovaujama ne pagal Seimo sudėtį. Tai ar galima tikėtis normalių sprendimų iš abejotinai sudarytos komisijos Seime, kurios valdanti dauguma dirba pagal principą, kaip patys sakė – „viskas jerunda“. Tai ir valdančiųjų, ir komisijos sprendimai tokie pat“, – mano ankstesniuose Seimuose Etikos ir procedūrų komisijai vadovavęs socialdemokratas A. Salamakinas.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė apgailestavo dėl sprendimo nepradėti tyrimo.  „Deja, kai kurie mūsų komisijos sprendimai šiandien remiasi  ne sąžine ir etika,  o tiesiog priklausomybe valdančiajai koalicijai“, – sakė ji Eltai.

Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija paprašė jos pirmininką Antaną Matulą, kad jis iš Seimo tribūnos komisijos vardu kreiptųsi į R. Žemaitaitį ir paragintų kolegų atsiprašyti.

Į etikos sargus kreipęsis Seimo narys Vytautas Kamblevičius pranešė, kad iki šiol R. Žemaitaitis neatsiprašė jo ir kitų Seimo narių.

„Todėl prašau Etikos ir procedūrų komisijos įpareigoti R. Žemaitaitį atsiprašyti manęs ir kitų vyresnio amžiaus Seimo narių dėl garbę ir orumą žeminančių pasisakymų ir patirto įžeidimo“, – kreipimesi į etikos sargus rašo V. Kamblevičius.

Šių metų balandžio mėnesį etikos sargai nutarė, kad R. Žemaitaitis, pernai rudenį nepagarbiai kalbėjęs apie savo kolegas parlamentarus, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei principus.

Todėl etikos sargai rekomendavo R. Žemaitaičiui korektiškiau reikšti mintis ir vengti pasisakymų, kurie gali būti suprantami kaip nepagarbūs, žeminantys ir žeidžiantys.

Taip pat buvo pasiūlyta R. Žemaitaičiui viešai atsiprašyti tiek Seimo nario V. Kamblevičiaus, tiek kitų kolegų, kuriuos savo pasisakymais įžeidė.

Į etikos sargų akiratį R. Žemaitaitis pateko dėl pernai rugsėjo mėnesį išsakytų savo minčių portale lrytas.lt.

„Šiandien ryte pusryčiavau su vaikais ir bent jau džiaugiausi, kad septintą nereikėjo važiuoti į darbą masažuoti mano buvusius kolegas pensininkus ir paruošti juos prieš darbotvarkę“, – taip į visų penkių bendražygių „tvarkiečių“ pasitraukimą ir naujos frakcijos sukūrimą sureagavo vienas mūšio lauke likęs R. Žemaitaitis.

Etikos sargų įvertinti galimus procedūrinius pažeidimus paprašė Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok.

Už tai, kad būtų pradėtas tyrimas trečiadienį balsavo 5 Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariai, 3  buvo prieš.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narys Andrius Mazuronis stebėjosi tyrimo komisijų gausa dėl parlamentarės I. Rozovos.

„Viena komisija tyrė – išvadų projekto nepateikė, tada atsirado apkaltos iniciatyva,  po to atsirado trečia komisija, kuri neaišku ką tirs. Tai tų komisijų prikurta daug, todėl reikia išsiaiškinti,  ar ten klausimai nesidubliuoja, gal  tiek tų komisijų ir nereikia?  Jeigu nori politikuoti abi  pusės – ir „valstiečiai“, ir konservatoriai – tai tegul politikuoja  iki galo. Jeigu taip norima, tai  tegul žaidžia iki galo“, – kalbėdamas su Elta  ironizavo A. Mazuronis.

Viena komisija tyrė – išvadų projekto nepateikė, tada atsirado apkaltos iniciatyva,  po to atsirado trečia komisija, kuri neaišku ką tirs.

ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nepavyko patvirtinti galutinių tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais. Nesutikę su išvadų projektu opozicinių frakcijų atstovai paruošė savo išvadų projektą.

Vėliau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas paprašė Seimo iki birželio 1 d. pratęsti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės I. Rozovos.  Antradienį Seimas ketina svarstyti tai numatantį nutarimo projektą.

NSGK pirmininkas iš Seimo tribūnos pripažino, kad tai yra tas pats tyrimas ir tas pats objektas, bet dėl opozicijos trukdymo išvadų iki šiol nepavyko pateikti.

Seime tai pat „klaidžioja“  44 parlamentarų iniciatyva dėl apkaltos I. Rozovai, tačiau jos realizuoti iki šiol nepavyko.

Jei Seimas pritartų, būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą.

Ši komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, taip pat parengtų išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.