-
Etikos sargai išteisino posėdyje V. Vingrienę auklėjusį J. Imbrasą 4
Tokį sprendimą bendru sutarimu antradienį priėmę etikos sargai taip pat rekomendavo J. Imbrasui „korektiškai ir mandagiai bendrauti su komiteto nariais ir kitais posėdžiuose dalyvaujančiais asmenimis“.
Etikos sargai konstatavo, kad J. Imbrasas liepos 14 d. Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdyje kelis kartus reikalavo, kad komiteto narė Virginija Vingrienė kalbėtų tik suteikus jai žodį ir nepertrauktų posėdžio dalyvių, įspėjo, kad parlamentarei nebus leista pasisakyti ir užduoti klausimų, jeigu ji nesilaikys tvarkos.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija nustatė, kad J. Imbrasas pasisakydamas nevartojo žodžių, frazių ar apibūdinimų, kurie galėtų būti vertinami kaip žeminantys asmenį ar turintys šmeižimo požymių.
Tačiau, etikos sargai taip pat pripažino, kad J. Imbrasas, pirmininkaudamas komiteto liepos 14 d. posėdžiui tam tikrais atvejais kalbėjo „pakeltu balso tonu, griežtai drausmino posėdžių dalyvius, todėl toks jo elgesys gali būti vertinamas kaip nepakankami korektiškas“.
Jeigu Seimo narės V. Vingrienės nuomone, buvo įžeista jos garbė ir orumas arba paskleistas šmeižtas jos atžvilgiu, Seimo Etikos ir procedūrų komisija rekomendavo jai kreiptis į teismą civilinio ar baudžiamojo proceso tvarka.
Toks komiteto pirmininko I. Imbraso elgesys yra nepateisinamas, netoleruotinas ir neleistinas bei gali būti laikomas tipine sisteminės patyčių kultūros apraiška.
Dėl J. Imbraso elgesio į Seimo etikos sargus kreipėsi V. Vingrienė, nurodydama, kad komiteto pirmininkas posėdyje „pradėjo agresyviai, žeminančiai, pakeltu tonu ją pertraukinėti, stabdyti, net auklėti“.
Jos nuomone, šis solidaus amžiaus komiteto pirmininko elgesys reiškia nepagarbą ne tik jai kaip kolegei, bet ir visai parlamentinei institucijai.
„Mano asmeniniu vertinimu, toks komiteto pirmininko I. Imbraso elgesys yra nepateisinamas, netoleruotinas ir neleistinas bei gali būti laikomas tipine sisteminės patyčių kultūros apraiška“, – etikos sargams nurodė V. Vingrienė.
Nesutikdamas su tokiu vertinimu, J. Imbrasas tvirtino, kad „niekada nežemino moterų ir esąs garbingas, etiškas ir taisyklių besilaikantis Seimo narys“.
„To paties aplinkos apsaugos komiteto posėdžių metu pageidauju ir iš savo kolegų. (...) Jei matau, kad komiteto nariai pažeidinėja tvarką, ramiai jiems primenu. Esu komiteto pirmininkas – mano pareiga yra palaikyti sklandų komiteto darbą“, – sako jis.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje dalyvavęs politikas neneigė, kad kartais tenka ir griežtesniu tonu nuraminti kolegas.
Beje, nors kadencija eina į pabaigą, J. Imbrasui dar kartą teks dėl savo elgesio aiškintis etikos sargams.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija antradienį nutarė pradėti tirti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių Ingridos Šimonytės ir Aistės Gedvilienės skundą. Parlamentarės prašo įvertinti Seimo narių Juozo Imbraso ir Artūro Skardžiaus, jų nuomone, neetišką ir Seimo statuto procedūras pažeidusį elgesį Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio metu.
Pasak A. Gedvilienės, svarstant Statybos įstatymo pataisas, Seimo nariai „pažeidė Seimo statuto procedūras, norėdami nesant kvorumo prastumti įstatymo pataisas, o tai sustabdyti bandžiusią ir savo pareigas vykdžiusią komiteto darbuotoją – žemino neetiškomis pastabomis ir viešai bandė diskredituoti“.
Išvadų projektą dėl šio skundo Etikos ir procedūrų komisija pavedė parengti Seimo nariui konservatoriui Kaziui Starkevičiui ir parlamentarei „valstietei“ Aušrai Papirtienei.
-
Etikos sargai apie A. Šimo balsavimo būdą: pažeidė politikų elgesio kodeksą
Etikos sargai taip pat rekomendavo Seimo nariui A. Šimui vengti elgesio, kuris gali būti vertinamas kaip nepagarbus, įžeidžiantis ar žeminantis atskirus asmenis ar jų grupes.
Už tokį A. Šimui nepalankų sprendimą trečiadienį balsavo 5 Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariai, 1 buvo prieš, 2 susilaikė.
Posėdyje dalyvavęs Seimo narys A. Šimas tvirtino, kad tai buvo spontaniškas veiksmas, kurio ir jis pats nepastebėjo. „Spontaniškai pakėliau ranką. Dėl savo veiksmo esu atsiprašęs“, – sakė jis etikos sargams.
Parlamentaras A. Šimas sakė, kad asmeninėmis lėšomis yra prisidėjęs prie holokausto aukų pagerbimo Biržuose, o dėl jo netyčinio veiksmo kilusį ažiotažą vadino „grynu politiniu žaidimu ir puolimu“.
Spontaniškai pakėliau ranką. Dėl savo veiksmo esu atsiprašęs.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narė Ona Valiukevičiūtė yra įsitikinusi, kad tai buvo nepiktybinis parlamentaro veiksmas, kad jis neketino nieko įžeisti. Tačiau liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad „joks šešėlis neturi kristi ant parlamento“.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad Seimo narys A. Šimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto šių metų gegužės 20 d. posėdyje balsavo „iškeldamas ištiestą dešinę ranką su dviem ištiestais pirštais“.
„Tokio pobūdžio gestas viešoje erdvėje sukėlė svarstymų dėl Seimo nario A. Šimo sąmoningo bandymo imituoti nacistinės Vokietijos laikotarpiu naudotą pasisveikinimo būdą. Pagarba ir jautrumas holokaustą patyrusių asmenų bei jų artimųjų jausmams bei pareiga Seimo nariams, kaip tautos atstovams, laikytis aukštesnių moralės ir etikos principų suponuoja Seimo narių atsakomybę vengti poelgių, kurie gali būti vertinami kaip nepagarbūs ir skaudinantys asmenis, patyrusius holokaustą ir kitokias nacistinio režimo represijas, bet menkinantys Seimo, kaip tautos atstovybės, reputaciją“, – Seimo etikos sargų išvadą citavo viena iš jos rengėjų Seimo narė Dovilė Šakalienė.
Beje, ši istorija jau ne pirmą kartą svarstoma Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje.
Rugsėjo 15 d. etikos sargai nutarė, kad Seimo narė Aušrinė Armonaitė, pavartojusi žodžius „šūdo gabalas“, komentuodama parlamentaro Audrio Šimo balsavimo būdą, kuriame įžvelgė nacistinius ženklus, nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso, primena ELTA.
„Komisijos nariai turėjo galvoje kontekstą, nes kontekstas – kolegos A. Šimo elgesys buvo pakankamai keistas“, – tuomet sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas.
Į etikos sargus kreipėsi A. Šimas, kuris paprašė ne tik ištirti ir įvertinti parlamentarės elgesį, bet ir pareikalavo jos viešo atsiprašymo.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys „valstietis“ A. Šimas Seimo plenariniame posėdyje yra apgailestavęs dėl savo elgesio, kuris papiktino žydų bendruomenę, nes jo rankos pakėlimas priminė nacių saliutavimą. Dėl savo veiksmo A. Šimas taip pat atsiprašė Lietuvos žydų bendruomenės.
-
Teismas nepriėmė Seimo pirmininko skundo 4
Teismas konstatavo, kad etikos sargų išvadą V. Pranckietis skundžia remdamasis Seimo statutu ir „keliamas ginčas yra susijęs su Seimo veikla“, o ne su Valstybės politikų elgesio kodekso reguliuojamais teisiniais santykiais.
Nutartyje pažymima, kad administraciniai teismai nagrinėja Seimo etikos ir procedūrų komisijos išvadas, kai jos priimtos vadovaujantis Valstybės politikų elgesio kodekso, bet ne Statuto nuostatomis.
„Šioje byloje Seimo EPK veiklą reglamentuoja ne Valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo įstatymas, o Seimo statutas. Komisijos įgaliojimai kyla iš Seimo veiklos ir ji įgyvendina valstybės valdžią, todėl administraciniam teismui nėra suteikta kompetencija nagrinėti tokio pobūdžio ginčų“, – pažymi teismas.
V. Pranckietis teismo prašė panaikinti Seimo EPK sprendimus, kuriais neteisėtu pripažintas jo sušauktas Seimo valdybos posėdis, o jis pats – veikęs savo asmeniniais interesais, kai siekė paskubinti balsavimą dėl nepasitikėjimo.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija lapkričio mėnesį valdančiųjų balsais priėmė sprendimą, kad paskubinęs balsavimą dėl nepasitikėjimo V. Pranckietis „veikė ne tautos, o savo asmeniniais interesais, naudodamasis savo kaip Seimo pirmininko statusu asmeninei naudai gauti“.
Komisija vertino spalio mėnesio įvykius, kai V. Pranckietis sušaukė skubų Seimo valdybos posėdį. Jame buvo priimtas sprendimas vakare skelbti neeilinį parlamento posėdį dėl nepasitikėjimo procedūros.
Pačią nepasitikėjimo procedūrą inicijavo valdantieji, tačiau balsuoti norėjo kitą dieną, kuomet tikėjosi surinkti reikiamus balsus.
Valdančiųjų atstovai tuomet boikotavo Seimo posėdį dėl nepasitikėjimo, tad šiame balsavime dėl V. Pranckiečio atstatydinimo dalyvavo tik keli parlamentarai. Vėliau balsavimas valdančiųjų iniciatyva buvo pakartotas, bet ir per jį parlamento vadovas išlaikė postą.
Už V. Pranckiečio atšaukimą iš pareigų tuomet balsavo 63 Seimo nariai, kai jį atleisti iš pareigų reikėjo ne mažiau kaip 71 balso.