„Trading Economics“ pažymi, jog viltys, kad JAV Federaliniai Rezervai ryšis ankstyvesniam pinigų politikos švelninimui, išblėso. Be to, rinkose tvyro įsitikinimai, jog to daryti neskubės ir Europos Centrinis Bankas, nepaisydamas silpnų ekonominių duomenų.

Dabartinėmis analitikų prognozėmis, per šiuos metus bazinės palūkanos euro zonoje gali būti apkarpytos 1,25 procentinio punkto. Tuo tarpu dar prieš daugiau nei savaitę pranašautas mažinimas 1,6 procentinio punkto.

ECB antradienį paskelbti naujausi reguliarių apklausų duomenys atskleidė, kad euro zonos vartotojai gruodį sumažino savo lūkesčius dėl infliacijos per ateinančius 12 mėnesių iki 3,2 proc., o tai – žemiausias lygis nuo 2022-ųjų vasario.

Kiti euro zonos statistiniai duomenys parodė mažmeninės prekybos susitraukimą gruodį – 1,1 proc. per mėnesį ir 0,8 proc. per metus.

Optimizmo suteikė stipriausias per trejus metus užsakymų Vokietijos gamykloms pagausėjimas paskutinį praėjusių metų mėnesį – 8,9 proc., tačiau šį šuolį nulėmė gausus orlaivių užsakymų skaičiaus padidėjimas.

Už vieną eurą buvo mokama 1,0253 JAV dolerio.

„Šiuo metu stiprėja investuotojų lūkesčiai dėl santykinai greitesnio palūkanų normų, o kartu ir grąžos augimo JAV, lyginant su euro zona“, – Eltai atsiųstame komentare teigia L. Jurkšas.

Pasak ekonomisto, finansų rinkos dalyvių lūkesčius euro atžvilgiu lemia kelios priežastys. Viena iš jų, augančių energetikos išteklių kainų augimas, kuris kur kas labiau paveikia euro zoną, o ne JAV.

„Euro zona yra grynoji energetinių išteklių importuotoja, kurią neigiamai paveikia šoktelėjusios dujų bei kitų išteklių kainos ar padidėjusi rizika dėl galimo šių resursų tiekimo sutrikimo. Tokiu atveju galėtų lėtėti visos euro zonos ekonominis aktyvumas, o tai galimai prisidėtų prie silpnesnio infliacinio spaudimo. Finansų rinkų lūkesčiai dėl palūkanų normų kėlimo euro zonoje šiek sumenko per pastarąsias kelias savaites – būtent tuo metu, kuomet EUR/USD kurso smukimas paspartėjo“, – aiškino jis.

Lietuvos banko atstovas atkreipia dėmesį, kad investuotojų požiūrį į eurą paveikė ir mažiau palankūs didžiųjų ES šalių ekonomikos rodikliai.

„Taip pat smukdantį poveikį euro kursui padarė paskelbti Vokietijos prekybos duomenys, kurie atskleidė, kad didžiausia euro zonos ekonomika pirmą kartą per daugiau nei 20 metų daugiau importavo nei eksportavo iš kitų šalių. Žvelgiant iš JAV perspektyvos, darbo rinkos duomenys vėl viršijo lūkesčius ir rodo ganėtinai įkaitusią ekonominę situaciją“, – tvirtino L. Jurkšas.

Vis tik ekspertas pažymi, kad Lietuvos bankas neprognozuoja valiutų kursų kitimo tendencijų, o į savo makroekonomines prognozes įtraukia tokį kursą, koks jis tuo metu būna rinkoje. Apskritai, šalies centrinio banko atstovo vertinimu, tiksliai nuspėti, kaip keisis valiutos kursas praktiškai neįmanoma, kadangi kiekvieną dieną paskelbiama šimtai naujienų, kurie veikia investuotojų lūkesčius dėl būsimos ekonomikos raidos.

„Jeigu visgi daugėtų naujienų ir rodiklių, kurie signalizuotų apie prastėsiančią ekonominę situaciją ir mažesnį infliacinį spaudimą euro zonoje, tuomet investuotojai galėtų perkainoti savo lūkesčius dėl palūkanų normų kėlimo ir EUR / USD kursas galimai toliau žemėtų“, – priduria jis.

Kaip pažymi ekonomistas, per savo gyvavimo istoriją euro kursas yra siekęs ir 0,82 JAV dolerio 2000 m. ir 1,6 JAV dolerio 2008 m. Visgi trumpuoju laikotarpiu, pasak jo, įtaką valiutų kursui daro ir ne visuomet racionalūs – psichologiniai veiksniai, tokie kaip „bėgimas į saugų prieglobstį“, „bandos reakcija“ bei daugybė kitų.

„JAV doleris taip pat linkęs stiprėti įvykus stipriems sukrėtimams – taip vadinamas „bėgimas į saugų prieglobstį“. Visgi investuotojų nuomone, tiek pat tikėtinos ir priešingos alternatyvos – spartesnis euro zonos atsigavimas ar silpnesnis JAV ekonominis spaudimas – kurie stiprintų eurą. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, dabartiniai pokyčiai toli gražu neišskirtiniai“, – tikino Lietuvos banko ekspertas.

Paklaustas, ar euro vertei toliau silpstant, būtų galima tikėtis griežtesnės Europos centrinio banko (ECB) sprendimų priėmėjų reakcijos, L. Jurkšas pabrėžė, kad nei ECB, nei šalių narių centriniai bankai nereguliuoja ir nesistengia paveikti valiutos kurso.

„Pagrindinis Eurosistemos tikslas – palaikyti kainų stabilumą, kuris suprantamas kaip 2 proc. dydžio infliacija euro zonoje vidutiniu laikotarpiu. Taigi visos pinigų politikos priemonės būtent ir yra orientuotos į kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu“, – pabrėžė ekonomistas.

Ir nors Lietuvos banko ekspertas sutinka, kad valiutų kursai daro tam tikrą įtaką ir kainų stabilumui, tačiau iš kartu priduria, jog infliaciją kur kas labiau veikia kiti veiksniai.

„Žinoma, prekių ir paslaugų kainų raidą netiesiogiai veikia ir valiutos kurso kaita per importuojamų prekių kainų korekciją valiutos kurso pasikeitimo dydžiu. Tačiau šis poveikis, švelniai tariant, nėra dominuojantis. Esminę įtaką prekių ir paslaugų kainų dinamikai daro ekonominis aktyvumas, situacija darbo rinkoje ir, kas ypač akivaizdu pastaruoju metu, geopolitiniais veiksniai“, – įsitikinęs L. Jurkšas.

Antradienį vienas euras buvo vertas 1,0298 JAV dolerio.

Valiutos kursas taip pat smuko investuotojams stebint JAV Federalinio rezervų banko (FED) vykdomą agresyvią palūkanų normų kėlimo politiką, kai tuo metu Europos centrinis bankas (ECB) planuoja imtis kuklesnių normų didinimų.

Be to, antradienį paskelbti duomenys, kad birželį sulėtėjo euro zonos ekonomikos augimas – atidžiai stebimas verslo aktyvumą matuojantis tyrimų instituto „S&P“ pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) birželį sumažėjo iki 52 punktų, palyginti su 54,8 punkto gegužę.

„Galbūt yra galimybė turėti tam tikrus apsikeitimo sandorius tarp Ukrainos nacionalinio centrinio banko ir ECB, bet tai galėtų būti tik bendri euro sistemos sprendimai ir Lietuvos bankas vienašališkų sprendimų čia daryti negali“, – antradienį žurnalistams sakė S. Krėpšta.

„Jeigu būtų toks susitarimas, jeigu Ukrainos nacionalinis centrinis bankas sutiktų keisti grivinas į eurus nustatytų kursu, tada ir kitoje pusė esantys centriniai bankai taip pat galėtų užtikrinti šias transakcijas“, – pridūrė jis.

LB valdybos nario teigimu šiuo metu Lietuvos centrinis bankas neturi įgaliojimų paveikti valiutų keityklų, kurios dėl rizikų mažina grivinos kursą ir superka jas kelis kartus pigiau nei oficialus LB kursas.

Galbūt yra galimybė turėti tam tikrus apsikeitimo sandorius tarp Ukrainos nacionalinio centrinio banko ir ECB.

„Diskutuojame su partneriais Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kur ši problema dar aštresnė ir aktualesnė, nes ten pabėgėlių ukrainiečių srautas yra žymiai didesnis, bet mes kaip institucija neturime mandato nurodyti rinkos dalyviams, kaip vykdyti operacijas ar nustatyti kainas“, – sakė S. Krėpšta. 

Lietuvoje ukrainietiška valiuta prekiaujančios keityklos teigia, jog dėl rizikos yra priverstos supirkti grivinas gerokai pigiau, nes norinčiųjų parduoti daugėja, o pirkėjų beveik neliko.

Šiuo metu keityklose už vieną eurą prašoma 85 grivinų, kai vasario 25 dieną nustatytas oficialus Lietuvos banko kursas – 33,7 grivinos už eurą.

Lietuvoje veikiantys didieji komerciniai bankai ukrainietiškų grivinų nei perka, nei parduoda. LB grivinos ir kitų ne pagrindinių valiutų kursus nustato kartą per mėnesį.

Euro kursas  Jungtinių Valstijų dolerio atžvilgiu nukrito iki 1,1 dolerio. Tai  – žemiausias rodiklis nuo 2003 metų  rugsėjo.

Kaip praneša „Bloomberg“, Europos valiutos susilpnėjimas yra susijęs su neigiama euro zonos paslaugų sektoriaus vasario mėnesio ataskaita.

Tuo metu, pasak ekspertų, dolerio kursą kelia duomenys, jog vasario mėnesį Amerikoje padaugėjo darbo vietų. Euro kursas dolerio atžvilgiu smunka penkias dienas iš eilės, rinkoms laukiant Europos centrinio banko valdančiosios tarybos posėdžio, kuris numatytas ketvirtadienį.

Dešimt mėnesių veikusi nemokama euro telefono linija 8 800 34528 kovo 1 d. baigia savo veiklą. Per tą laiką, nuo praėjusių metų gegužės, sulaukta daugiau nei 15 tūkst. skambučių. 40 proc. skambinusiųjų sudarė įmonių atstovai, 60 proc. – gyventojai.

Didžiausias besidominčių euro įvedimo klausimais srautas užfiksuotas metų sandūroje – per savaitę nuo gruodžio 29 d. iki sausio 4 d. sulaukta 1338 skambučių. Antrąją sausio savaitę nemokamos telefono linijos konsultantai aptarnavo 838, trečiąją – 415 skambučių.

Antrąjį mėnesį po euro įvedimo skambučių srautas dar labiau nuslūgo. Šiuo metu per dieną sulaukiama iki 20-30 skambučių.

Per visus dešimt telefono linijos veiklos mėnesių euro linijos telefonu dažniausiai kreipdavosi senjorai, taip pat nemažai skambučių sulaukta ir iš moksleivių. Gyventojai teiravosi itin įvairios informacijos apie eurą – pradedant valiutos keitimo vietomis, baigiant paaiškinimais, kodėl bankomatai neišduoda euro monetų.

Dauguma skambinusiųjų domėjosi praktiniais valiutos keitimo, euro kurso, pensijų išmokėjimo klausimais. Iki sausio 1 d. sulaukta nemažai skambučių dėl galimai netinkamo kainų nurodymo dviem valiutomis, teirautasi dėl galimybės įsigyti euro monetų rinkinių. Asmenis domino ir su euro banknotų bei monetų išvaizda ir atpažinimu susiję klausimai.

Pirmosiomis dienomis po euro įvedimo gyventojams labiausiai rūpėjo atsiskaitymo dviem valiutomis ir gaunamos grąžos klausimai. Vyresnio amžiaus žmonės neretai prašė konvertuoti į eurus tam tikras sumas.

Verslininkams aktualiausi klausimai buvo kainų rodymas dviem valiutomis, teisingas jų perskaičiavimas, atlyginimų eurais skaičiavimas, kasos aparatų perprogramavimas, su apskaita bei mokesčiais susiję klausimai. Daugiausia skambino vidutinio bei stambaus verslo įmonių atstovai – buhalteriai ir vadovai.

Sulaukta ir labai netikėtų klausimų. Vienas interesantas domėjosi, kodėl ant euro banknotų nėra premjero Algirdo Butkevičiaus atvaizdo – pasak skambinančiojo, juk jam būnant premjeru, įvestas euras. „Ar galima taip padirbti eurus, kad neatpažintum, jog jie – padirbti?“, klausė kitas nemokama linija paskambinęs gyventojas.

Telefono liniją aptarnaujančius konsultantus nustebino ir klausimas apie įsigytas nelegalias prekes – gyventojas teiravosi, kiek nuo šiol kainuos kontrabandinės cigaretės, už kurias anksčiau reikėdavę mokėti 5 litus. Vienam asmeniui rūpėjo sužinoti, ar teisinga jo girdėta informacija, jog vieną eurą esą sudaro 60 euro centų.

Nuo kovo 1 d. telefono linijai 8 800 34528 baigus savo veiklą, informacija apie eurą ir toliau bus teikiama interneto svetainėje www.euras.lt. Išmaniųjų įrenginių naudotojai taip pat gali įsidiegti šioje svetainėje esančias mobiliąsias euro programėles, kurių pagalba galima sužinoti valiutos keitimo vietas, kitus praktinius euro naudojimo klausimus.

Euro telefono linijos projektą įgyvendino viešojo pirkimo konkursą laimėjusi UAB „Eurotela“.

Pernai tiksliausiai JAV dolerio kursą prognozavusi Nyderlandų bankininkystės ir finansų įstaiga ING neseniai paskelbė, kad iki 2017-ųjų euro ir dolerio vertė susilygins. Dėl to gali kilti pagunda pradėti pirkti JAV valiutą, tačiau Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių grupės vadovas Marius Dubnikovas įspėja, kad eiliniams žmonėms priimti tokį sprendimą per daug rizikinga.

„Reikia suprasti, kad gyventojams, kurių paskolos, atlygimai ir išlaidos yra eurais, pirkti dolerius būtų labai drąsu. Valiutų kainų pokyčius lemia milžiniški informacijos srautai ir juose susigaudyti gali ne kiekvienas“, – LRT.lt sakė jis.

Panašios nuomonės laikosi ir „Danske“ banko Finansų rinkų departamento vyresnysis tarpininkas Karolis Indrulėnas: „Ar vertėtų santaupas laikyti dėl kažkokių prognozių? Mūsų bankas taip negalvoja. Manome, kad doleris brangs dar 3–6 mėnesius“.

„Danske“ prognozuoja, kad doleris euro atžvilgiu sustiprės iki 1,12, o tada pajudės į priešingą pusę. To priežastys: Vokietijos ir Prancūzijos pasisakymai, kad jos šiuos metus mato kaip atsigavimo, ir nuo antro 2015 metų pusmečio pasimatysiantys Europos Centrinio Banko (ECB) veiksmų rezultatai.

Praeitą savaitę euras pasiekė 9 metų žemumas ir buvo vertas 1,176 dolerio.

Euro kritimo priežastys

Finansų analitikai aiškina, kad pastaruoju metu euras silpnėjo dėl kalbų apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos.

Įtakos taip pat turėjo ECB planuojama kiekybinio skatinimo programa. K. Indrulėnas atkreipia dėmesį, kad jau pasklido nepatvirtinti gandai apie konkrečias sumas: 590 mlrd. eurų valstybinėms, išskyrus Graikijos ir Kipro, obligacijoms.
Investuotojus neramina ir stipriai nuo JAV atsiliekanti euro zonos ekonomika. Žibalo į ugnį įpylė gruodį užfiksuota 0,2 proc. defliacija.

Defliacijos pavojai

Bene labiausiai paplitęs defliacijos neigiamos įtakos paaiškinimas yra tas, kad laukdami mažėjančių kainų vartotojai atidėlioja pirkinius ir taip dar labiau jas sumažina.

Tačiau defliacija paveikia ir darbo rinką. Darbuotojai visada labai priešinasi atlyginimų mažinimams, tačiau infliacija leidžia realius atlyginimus sumažinti užfiksuojant juos nominaliais skaičiais. Tuo metu defliacija atlyginimų vertę didina ir kelia įtampą darbdaviams, kurie susiduria su sumažėjusia paklausa.

Dauguma ekspertų defliaciją euro zonoje aiškina pernai 50 proc. atpigusiomis naftos kainomis. Jos turėtų padidinti gyventojų realius atlyginimus ir vartojimą. Pigi nafta ir žemas euro kursas taip pat turėtų padėti eksportuotojams.

Laukia ECB sprendimo

Tačiau nepaisant šių ekonomikai teigiamą įtaką turinčių veiksnių, M. Dubnikovas mano, kad defliacijos pavojaus paskatintas ECB turės pradėti kiekybinį skatinimą.

„ECB pradės „spausdinti pinigus“, o didesnė pinigų pasiūla automatiškai mažina jų vertę. Tuo metu JAV planuoja imtis priešingų veiksmų ir dėl to dolerio kursas didės“, – teigė M. Dubnikovas.

Jis pastebėjo, kad JAV ekonomikai prognozuojamas 4 proc. augimas, o euro zonai tik 1–2 proc. Laukiama, kad JAV centrinis bankas antrame šių metų pusmetyje savo palūkanų normas pradės didinti, o tai dar labiau padidins dolerio patrauklumą, nes pinigus bankuose laikyti šia valiuta dėl didesnės grąžos bus pelningiau.

K. Indrulėnas ramino, kad stiprus doleris euro zonai yra naudingas. Remiantis „Danske“ banko skaičiavimais, doleriui pabrangus 10 proc. euro zonos BVP padidėja 0,5 proc.

ECB prognozuoja, kad šiemet  euro zonos BVP augs 1 proc., o 2016 metais – 1,5 proc. Infliacija bus 0,7 proc. šiemet ir 1,3 proc. kitąmet. ECB valdybos susirinkimas, po kurio tikimasi paskelbimo apie pradedamą kiekybinio skatinimo programą, vyks sausio 22 dieną.