Kreipdamasi į Europos Parlamentą Briuselyje, valstybės vadovė savo ilgoje kalboje teigė, kad Sakartvelas siekia atitikti Europos demokratijos standartus ir kad narystė bloke užtikrins apsaugą nuo Rusijos.

„Šiuo lemiamu mūsų kelionės į Europą metu noriu, kad Sakartvelas įveiktų vidaus ir tarptautinius iššūkius ir tvirtai žengtų visavertės Europos integracijos keliu“, – sakė ji.

„Ir tam yra tik vienas kelias: iki metų pabaigos užtikrinti, kad Sakartvelui būtų suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas“, – pridūrė ji.

Pernai kovą Sakartvelas kartu su Moldova pateikė paraiškas dėl kandidačių į Europos Sąjungą statuso, praėjus mėnesiui po Ukrainos.

2022 metų birželį ES valstybės narės šį statusą suteikė Ukrainai ir Moldovai, tačiau Sakartvelui statuso nesuteikė, teigdamos, kad šiai šaliai dar reikia padirbėti.

Tuo metu Europos Komisija teigė, kad nors Sakartvelo pasiūlymas yra solidus, jai vis dar reikia tolesnių rinkos ekonomikos, švietimo sistemos, energetikos ir transporto infrastruktūros reformų.

S. Zurabišvili teigė, kad jos kalba Briuselyje buvo „daugiau nei prašymas suteikti kandidatės statusą“.

Tapti kandidate į Europos bloką „reiškia prašyti pripažinimo, apsaugos ir paramos“, sakė ji.

Rusijos karas Ukrainoje labai slegia buvusias Sovietų Sąjungos šalis.

Sakartvelas prieš šimtmetį buvo aneksuotas Sovietų Sąjungos, o nepriklausomybę iškovojo 1991 metais, pasibaigus Šaltajam karui.

Rusija 2008 metais kariavo trumpą, bet kruviną karą su Sakartvelu, kur stiprios antirusiškos ir provakarietiškos nuotaikos.

Tačiau Sakartvelo vyriausybė po kelerius metus trukusios įtampos vis dažniau kaltinama slaptu bendradarbiavimu su Kremliumi.

Vyriausybė, kuri tvirtina, kad jai reikia palaikyti ekonominius ryšius su Rusija, šį mėnesį atnaujino tiesioginius skrydžius iš Rusijos į Sakartvelą, o tai sukėlė opozicijos protestus Tblisio oro uoste.

S. Zurabišvili  kalba faktinėje Europos Sąjungos sostinėje nuskambėjo likus dienai iki ES aukščiausiojo lygio susitikimo Moldovos sostinėje.

„Tokį valdybos sprendimą iššaukė R. Žemaitaičio pasisakymai socialinėje erdvėje, kurstantys tautinę nesantaiką ir skatinantys neapykantą mūsų bendrapiliečiams žydams“, – teigiama pranešime.

Anksčiau laikinasis partijos pirmininkas Artūras Paulauskas R. Žemaitaičio pasisakymą apie nugriautą palestiniečių mokyklą pasmerkė kaip antisemitinį.

„Negali priversti kito žmogaus daryti tai, kas tau asmeniškai atrodo teisinga ir garbinga, visgi, labai tikiuosi, kad Remigijui užteks drąsos pripažinti klaidą ir atsiprašyti bei grįžti į partiją“, – penktadienį išplatintame pranešime tvirtino A. Paulauskas.

R. Žemaitaitis, komentuodamas naujienas apie Izraelio pajėgų nugriautą palestiniečių pradinę mokyklą, asmeninėje feisbuko paskyroje rašė, kad „be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“.

Labai tikiuosi, kad Remigijui užteks drąsos pripažinti klaidą ir atsiprašyti bei grįžti į partiją.

„Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką...“ – teigė jis.

R. Žemaitaičio pareiškimą pasmerkė Izraelio, Vokietijos, Jungtinių Valstijų, Nyderlandų ambasadoriai, aukščiausi šalies pareigūnai. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neapykantos skatinimo bei kurstymo.

Pats parlamentaras antradienį BNS sakė teigiamai vertinantis tokį teisėsaugos žingsnį, nes „bus proga dar labiau visuomenei atskleisti, parodyti, kaip Izraelis ir Izraelio vyriausybė, kaip kokie komunistai, bolševikai, griauna kitoje valstybėje, kitoje šalyje mokyklas už Europos Sąjungos (ES) pinigus pastatytas“.

Svari ES fondų parama

Miestams siūloma rinktis aplinkai nekenksmingas transporto priemones, varomas elektra. Tam Lietuvoje skiriama net 66 mln. eurų iš specialių ES fondų.

Kai kalbama apie elektra varomas transporto priemones, dažniausiai – apie lengvuosius automobilius, todėl gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad kituose sektoriuose tvarią energiją ir teršalų į aplinką neišmetančių pasirinkimų praktiškai nėra. Tačiau iš tikrųjų situacija – priešinga.

Pasaulyje veikia kelios dešimtys gamintojų, siūlančių aplinkai poveikio nedarančius, įvairaus dydžio elektra varomus autobusus.

Lietuvoje yra susikūrusi gana tvari ir nemažą patirtį jau sukaupusi elektrinius autobusus gaminanti pramonė. Ne viename Europos didmiestyje galima pamatyti važinėjant mūsų šalyje sukurtą ir gaminamą „Altas Novus Cityline“ elektra varomą miesto autobusą, o Klaipėdoje įsikūrusio gamintojo „Dancer“ autobusas yra pelnęs prestižinį „A’Desing“ apdovanojimą už dizainą.

Sėkminga integracija

Tai, kad Lietuvoje sukurti ir pagaminti elektra varomi autobusai gali patenkinti mūsų šalies miestų viešojo transporto poreikius, gali patvirtinti Vilniaus, Alytaus ir Druskininkų miestų gyventojai ir svečiai. Čia jau važinėja elektriniai autobusai „Altas Novus Cityline“, kurie sėkmingai integruoti į viešojo transporto sistemą ir duoda naudos tiek juos eksploatuojantiems parkams, tiek keleiviams ir net tiems, kurie jais nesinaudoja.

Elektriniai autobusai jau sėkmingai integruoti į viešojo transporto sistemą.

 

„Švarus ir ekologiškas viešasis transportas turėtų būti miestų siekiamybė. Toks elektra varomas autobusas, kaip „Novus Cityline“, suteikia komfortą keleiviams, yra tylus, dinamiškas ir talpina iki 22 keleivių. Jo naudą jaučia net ir tie, kurie šiuo autobusu nekeliauja, nes jis varomas elektra ir neišmeta jokių teršalų, jam pravažiavus pro šalį nereikia ieškoti, kuo užsidengti nosį. Tokios savybės aktualios ne tik gausiai turistų lankomame Vilniaus senamiestyje, kurortiniuose Druskininkuose, bet ir pramoniniame Alytuje. Glaudžiai dirbame ne tik su Lietuvos ar Europos, bet ir kitų pasaulio regionų miestais. Turime sukaupę didelį žinių bagažą ir patirties pritaikydami autobusus įvairioms viešojo transporto sistemoms“, – sakė įmonės „Altas Auto“ vadovas Edvardas Radzevičius.

Lietuviški autobusai jau eksploatuojami Londone, Ženevoje, Osle, Stokholme, Berlyne, Monake, Paryžiuje. „Altas Auto“ yra vienas lyderiaujančių Europos mažųjų autobusų gamintojų, o jo produkcija jau naudojasi stambios Europos keleivių pervežimo įmonės.

Užtikrina efektyvumą

Ne mažiau svarbus ir dar vienas aspektas – infrastruktūra ir įkrovimo galimybės.

„Altas Auto“ glaudžiai bendradarbiauja su įkrovimo stotelių gamintojais, todėl gali sukurti ir pasiūlyti visą paketą – ne tik gana toli viena įkrova nuvažiuojantį ekologišką autobusą, bet ir pajėgią įkrovimo infrastruktūrą, kuri akumuliatorius leidžia papildyti per trumpas pertraukėles tarp maršrutų. Tai užtikrina efektyvų autobuso darbą visą dieną.

„Viešojo transporto parkų priežiūrą vykdantys darbuotojai puikiai žino, ką reiškia problemos, susijusios su detalių tiekimu ar nenumatytų gedimų šalinimu. Kai dėl šių priežasčių autobusas negali važiuoti, pavyzdžiui, savaitę ar dar ilgiau, kenčia visi – tiek keleivių vežimo paslaugas teikianti bendrovė, tiek ir keleiviai. Mes ne tik gaminame autobusus, bet ir kuriame, tobuliname jiems skirtas elektrines pavaras, galime greitai reaguoti į nenumatytas aplinkybes arba įdiegti atnaujinimus, pakonsultuoti“, – teigė E. Radzevičius.

Nauda savivaldybėms

Lietuvos savivaldybės, ES fondų lėšomis parengusios darnaus judumo miestuose planus, jau gali pretenduoti pasinaudoti 2021–2027 m. laikotarpio Investicijų programos galimybėmis šiems planams įgyvendinti ir darniam judumui skatinti.

Daugiau nei 332 mln. eurų ES fondų lėšų bus skiriama savivaldybių viešojo transporto parkams atnaujinti, alternatyviųjų degalų papildymo ar įkrovimo infrastruktūros plėtrai, pėsčiųjų ir dviračių takams, kitoms priemonėms.

Artimiausiu metu bus paskelbtas kvietimas teikti projekto įgyvendinimo planus pagal „Miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimo“ programą. Jai skirta 66 mln. eurų – iki 60 mln. eurų visai netaršių viešojo transporto priemonių įsigijimui skatinti ir iki 6 mln. eurų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros plėtrai.

Tuo metu 77 bloko bendrovės, taip jų ir Lietuvos „Ignitis“, pateikė paraiškų įsigyti apie 11,6 mlrd. kub. metrų dujų. Pirmasis konkursas apima dujų pristatymą nuo 2023 metų birželio iki 2024 metų gegužės.

„Tai itin didelė mažiau nei prieš penkis mėnesius sukurtos priemonės sėkmė. Europos Komisija atliko telkėjo ir tarpininko vaidmenį, o dabar atitinkamos šalys turi sudaryti susitarimus. Tai yra naudinga visoms pusėms“, – pranešime teigė EK vicepirmininkas energetikai Marošas Šefčovičius.

Dėl tiekimo sąlygų ES bendrovės su dujų tiekėjais toliau derėsis nedalyvaujant Komisijai.

Tai itin didelė mažiau nei prieš penkis mėnesius sukurtos priemonės sėkmė.

Pranešama, kad bendriems ES dujų įsigijimams ir jų paklausos formavimui sukurtoje platformoje „AggregateEU“ klientų poreikį atitinkančių tiekėjų pasiūlymų apimtis siekia 10,9 mln. kubų dujų, iš kurių 80 proc. būtų tiekiama vamzdynais, o 20 proc. sudarytų suskystintos gamtinės dujos (SGD).  

Pirmajame dujų pirkimo konkurse iš Lietuvos dalyvauja tik „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“. Tuo metu platformoje taip pat užsiregistravusi didžiausia Lietuvos dujų vartotoja Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ teigė šiame konkurse nedalyvavusi.

Pasak Briuselio, nauji konkursai bus skelbiami kas du mėnesius iki metų pabaigos. ES užsibrėžė tikslą pasiekti, iki lapkričio dujų saugyklos bloke būtų užpildytos iki 90 procentų. Artimiausias bendro dujų pirkimo konkursas turėtų būti paskelbtas birželio antroje pusėje.

ES ketina bent 15 proc. šios kiekio gauti per bendrus suminės paklausos konkursus, taip siekiant išvengti kainas didinančios valstybių narių konkurencijos.

Siekiant užtikrinti ES apsirūpinimą dujomis bei diversifikuoti jų tiekimą Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Europos Komisija (EK) bendrą dujų įsigijimą pasiūlė pernai kovą, o gruodį tam pritarė už energetiką atsakingi ES ministrai. 

Per tris dienas truksiantį pirmaujančių išsivysčiusių demokratijų viršūnių susitikimą bus kalbama įvairiausiais klausimais, nuo energijos iki dirbtinio intelekto, bet tarp pagrindinių temų bus priemonės tiems, kas padeda Maskvai mažinti Vakarų vadovaujamų sankcijų poveikį.

Lyderiai taip pat numatys kursą dėl Pekino, pademonstruos vienybę dėl Taivano ir akcentuos būtinybę panaikinti rizikas itin svarbioms tiekimo grandinėms jas diversifikuojant ir mažinant priklausomybę nuo Kinijos. Tuo pačiu bus bandoma vengti toliau kurstyti įtampą.

Praėjusį mėnesį per G-7 užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriuo siekta parengti dirvą deryboms Hirošimoje, Kinijai teko labai daug dėmesio, ji buvo įspėta dėl militarizavimo veiklos Pietų Kinijos jūroje.

G-7 taip pat deklaravo, kad Taivano politika nesikeičia, nors Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) po praėjusį mėnesį įvykusio vizito Kinijoje sakė, kad Europa turėtų vengti esą ne savo krizių.

Turime pozityvią žinią Kinijai, jog... esame pasirengę bendradarbiauti su sąlyga, kad deramės kartu.

Ministrai įspėjo Pekiną dėl visko – nuo jo branduolinio arsenalo iki verslo praktikos, o šios savaitės viršūnių susitikime turėtų būti patvirtinta nuostata mažinti Kinijos įtaką itin svarbioms tiekimo grandinėms.

Vašingtonas laikosi agresyvios pozicijos ir blokuoja Kinijos galimybes gauti pažangiausių puslaidininkių bei įrangos jiems gaminti, be to, įtikino Japoniją ir Nyderlandus pasekti jo pavyzdžiu.

Tačiau Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) praėjusią savaitę sakė, kad reikia iš naujo suderinti Europos poziciją dėl Kinijos.

„Siekiame daugiaaspekčio požiūrio į savo ekonominius santykius su Kinija, – pirmadienį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). – Jį apibūdina rizikų panaikinimas, o ne ryšių nutraukimas.“

„Šis G-7 [susitikimas] nėra antikiniškas“, – prieš derybas Hirošimoje žurnalistams sakė vienas E. Macrono patarėjas.

„Turime pozityvią žinią Kinijai, jog... esame pasirengę bendradarbiauti su sąlyga, kad deramės kartu“, – pridūrė jis.

Vokietiją, Japoniją, Jungtines Valstijas, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Kanadą ir Italiją vienijančio G-7 lyderių susitikimas vyks Hirošimoje gegužės 19–21 dienomis.

„Esame neapsaugoti“

„Esame visiškai neapsaugoti... kur kyla priklausomybė. Štai kodėl imamės veiksmų“, – nurodė U. von der Leyen. Tarp sričių, dėl kurių reikia padirbėti, ji paminėjo itin svarbias žaliavas.

Europa jau papiktino Pekiną pasiūlydama apriboti opių technologijų eksportą aštuonioms kinų firmoms, įtariamoms jų persiuntimu Rusijai.

Be to, viršūnių susitikime Hirošimoje turėtų būti siekiama panašių veiksmų G-7 sankcijų Rusijai spragoms užlopyti.

Šalys nori užtikrinti, kad įvestos sankcijos, turinčios tam tikrą kainą jas įvedusių šalių ekonomikai, nebūtų paprasčiausiai apeinamos kitų labui, sakė minėtas Prancūzijos pareigūnas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris prieš numanomą naują Kyjivo pajėgų kontrpuolimą važinėja po Europos sostines, į G-7 kreipsis vaizdo ryšiu.

Į viršūnių susitikimą pakviesta ir neįprastai daug G-7 nepriklausančių šalių lyderių, Japonijai bandant išplėsti bloko įtaką besivystančiajame pasaulyje. Tarp dalyvaujančiųjų bus Indijos, Brazilijos ir Indonezijos vadovai.

Karas Ukrainoje suteikė papildomos reikšmės G-7, bet Tokijas ir kitos sostinės mano, kad reikia labiau stengtis patraukti savo pusėn svarbias neprisijungusias šalis, nelabai norinčias palaikyti kurią nors pusę ginčuose su Maskva ir Pekinu.

Šį poreikį akcentuoja aklavietė didesnėje grupėje – Didžiajame dvidešimtuke (G-20), kur Kinija ir Rusija nepritaria nuorodoms į karą Ukrainoje.

„Japonija mano, kad ir Kinija, ir, mažesniu mastu, Rusija veržiasi su ekonomine pagalba ir antivakarietiška žinia“, – sakė JAV veikiančio analitinio centro CSIS santykių su Japonija padalinio vadovas Chrisas Johnstone'as (Krisas Džonstounas).

Taip pat pakviesti Afrikos Sąjungai (AS) pirmininkaujantys Komorai, Ramiojo vandenyno salų forumui (PIF) pirmininkaujančios Kuko Salos, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) pirmininkė Indonezija ir Vietnamas.

Dalyvaus ir Australija bei Pietų Korėja, su kuria Japonija skuba gerinti ilgą laiką įtemptus santykius.

G-7 lyderiai turi paskelbti pareiškimą dėl nusiginklavimo. Šį klausimą Japonijos premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) bandė akcentuoti surengdamas viršūnių susitikimą savo Hirošimos apygardoje.

Ir G-7, ir šiam blokui nepriklausančių šalių lyderiai tikriausiai apsilankys Hirošimos Taikos parke ir muziejuje.

Kuluaruose per trišalį JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos susitikimą bus pastiprintos pastangos atkurti Tokijo ir Seulo ryšius.

F. Kishida ir Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas) turėtų nuvykti prie memorialo per atominės bombos sprogimą žuvusiems korėjiečiams. Tai bus pirmas toks apsilankymas.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 3,7 proc., kai visoje ES vidutiniškai augo 1,2 proc., o tik euro zonoje – 1,3 procento.

Lietuvos BVP per ketvirtį smuko 3 proc., vidutiniškai visoje ES ji augo 0,2 proc., o tik euro zonoje – 0,1 procento.

Latvijoje BVP per metus augo 0,3 proc., o per ketvirtį – 0,5 procento. Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė.

„Pozityvus ženklas ir turbūt potencialas Lietuvos ekonomikai šiemet išlikti pozityvioje trajektorijoje tikrai yra“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad spartinant bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą svarbus veiksnys bus europinės investicijos.

„Jis kaip ekonomikos akseleratorius, Lietuvos gebėjimas skatinti nacionalines ir Europos Sąjungos investicijas ir įjungti didžiausią pavarą skatinant investicijas tampa ypač svarbiu veiksniu“, – sakė prezidento patarėja.

Neturime sau tokios prabangos galvoti apie BVP sumažėjimą.

„Tai užduotis ne tik sprendimų priėmėjams artimiausiu metu, kalbant apie šiuos ir apie kitus metus, bet ir iššūkis mūsų viešajam administravimui ir valstybės tarnybai. (...) Įgyvendinimas, administravimas lėšų tinkamas, greitas, tikslus ir taiklus yra itin svarbus recesijos laikotarpyje tiek šiemet, tiek kitais metais“, – pridūrė ji.

I. Segalovičienė taip pat pastebėjo, kad darbo rinkai prognozės yra palankios, tačiau, pasak jos, rizikų yra ir viskas priklausys nuo to, kaip seksis pramonei, transporto sektoriui, mažmeninei prekybai.

„Šituose sektoriuose šiandien iššūkių matosi daugiausiai ir dabar svarbiausias uždavinys – pagalvoti, kaip Lietuva galėtų veikti ir kokius sprendimus priimti, kad mūsų ekonomikai padėtume dar labiau“, – sakė I. Segalovičienė.

„Neturime sau tokios prabangos galvoti apie BVP sumažėjimą, turime toliau vykdyti prezidento propaguotą anticiklinę politiką, kuri pasiteisino kovido laikotarpiu,  infliacijos ir karo pasekmių valdyme taip pat. (...) Pirmiausiai turime padėti mūsų ekonomikai per investicijas, antras dalykas – stipriai orientuotis žemų ir vidutinių pajamų gavėjų padėties išlaikymui, nes vartojimas irgi yra labai svarbus ekonomikos variklis“, – teigė ji.

I. Segalovičienė teigė, kad penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda planuoja susitikimą su Seimo ir Vyriausybės atstovais siekiant aptarti galimas kryptis ir priemones, kaip padėti šalies ekonomikai ir ją išlaikyti augimo trajektorijoje.

„Tai labai aiškus ženklas, kad Turkijos žmonės yra pasiryžę pasinaudoti savo demokratinėmis teisėmis eiti balsuoti ir kad jie vertina demokratines institucijas“, – sakė U. von der Leyen.

Ch. Michelis taip pat pasveikino Turkijos piliečius, aktyviai dalyvavusius rinkimuose, tačiau nė vienas iš dviejų aukščiausio rango Briuselio pareigūnų nekalbėjo apie seną Turkijos siekį tapti ES nare.

Pranešama, kad rinkimuose, tapusiuose referendumu dėl ilgiausiai šiuolaikinę Turkiją valdančio lyderio ir jo islamiškų šaknų turinčios partijos, dalyvavo beveik 90 proc. rinkėjų.

Po to, kai du dešimtmečius valdžioje esančiam prezidentui

Tai, kad nei prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), nei opozicijos kandidatas Kemalis Kilicdaroglu (Kemalis Kiličdarohlus) neperžengė pergalei reikalingų 50 proc. balsų slenksčio, reiškia, jog abu gegužės 28-ąją dalyvaus antrajame Turkijos prezidento rinkimų ture.

1987 metais Ankara pateikė prašymą įstoti į Europos Sąjungą, 1999-aisiais buvo paskelbta, kad ji gali pradėti oficialias derybas dėl narystės, o 2005 metais buvo pradėtos derybos, tačiau jos įstrigo dėl Kipro statuso klausimo.

Europos lyderių santykiai su R. T. Erdoganu, kuris Turkiją premjero ar prezidento poste valdo nuo 2003-iųjų, buvo įtempti, o 2018 metais jie nusprendė, kad derybos sustojo, motyvuodami atsilikimu dėl demokratinių ir teisminių reformų.

K. Kilicdaroglu pažadėjo gerinti ryšius su Briuseliu, kad būtų atnaujintas narystės siekis, tačiau ES vadovai buvo atsargūs ir stengėsi neįsitraukti į įtemptas lenktynes.

U. von der Leyen pabrėžė, kad rinkimų baigtis dar neaiški: „Turime pamatyti antrąjį turą, kurį labai atidžiai stebime.“

„Rusija turi suprasti, V. Putinas turi suprasti, kad mes nenusileisime“, – sakė J. Borrellis ES užsienio reikalų ministrų susitikime, turėdamas omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

„Taigi nustokite laukti, kol mes pavargsime, mes nepavargsime“, – pridūrė jis.

ES dabar turi ne tik tiekti amuniciją, bet ir parengti „daugiametę paramą Ukrainai“, sakė J. Borrellis.

„Ukraina turi būti garantuota, kad mes ją remsime ne tik kasdieniame karo mūšyje, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje“, – teigė jis.

Briuselis ragina 27 Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti savo požiūrį į santykius su Kinija, vis ryžtingiau besielgiančiam Pekinui stiprinant savo įtaką pasaulio arenoje.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozefas Borelis) sakė, kad prieš susitikimą bloko užsienio reikalų ministrams pateikė dokumentą, kuriuo siekiama „apibrėžti ir iš naujo suderinti mūsų poziciją Kinijos atžvilgiu“.

„Jei norime būti svarbūs Kinijai tampant didžiąja galia, Europos valstybės narės turi būti vieningesnės ir veikti pagal bendrą politiką“, – sakė J. Borrellis žurnalistams, atvykęs į neoficialų susitikimą, kurį surengė rotacijos tvarka blokui pirmininkaujanti Švedija.

Negalime turėti normalių santykių su Kinija, jei Kinija nepasinaudos savo stipria įtaka.

J. Borrellis pridūrė, kad dokumente šie santykiai nagrinėjami vertinant Kiniją ir kaip partnerę, ir kaip konkurentę, taip pat nagrinėjamos kontrastingos ekonominės ir politinės sistemos.

„Norima išvengti konfrontacijos su Kinija, net jei ginčų daugėja“, – sakė Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto analitinio centro vyresnioji tyrėja Elvire Fabry (Elvir Fabri).

Didžiausias iš šių nesutarimų – Kinijos atsisakymas pasmerkti savo artimą sąjungininkę Rusiją ir jos invaziją į Ukrainą arba spausti Maskvą nutraukti puolimą.

„Normalūs santykiai“

J. Borrellis pripažino, kad bloko ir Kinijos santykiai yra įtempti dėl Kinijos pozicijos dėl tebesitęsiančio karo.

„Negalime turėti normalių santykių su Kinija, jei Kinija nepasinaudos savo stipria įtaka, kurią turi Rusijos atžvilgiu, kad sustabdytų šį karą“, – sakė J. Borrellis.

Briuselis supykdė Pekiną pasiūlęs apriboti svarbių aukštųjų technologijų eksportą aštuonioms Kinijos įmonėms, įtariamoms jų siuntimu į Rusiją.

Šią savaitę keliaudamas po Europą Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas (Čin Gangas) įspėjo, kad Pekinas, reaguodamas į bet kokias ES sankcijas, imsis būtinų atsakomųjų priemonių.

Berlyne kinų atstovas Ukrainos klausimu susiginčijo su Vokietijos kolege Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), kuri tvirtino, kad Kinijos paskelbtas neutralumas reiškia agresoriaus pusės pasirinkimą.

Penktadienį A. Baerbock pabrėžė, kad pasiūlymas nėra susijęs su ekonominėmis sankcijomis.

„Tai yra konkrečiai apie tai, kad būtų užkirstas kelias, nes mes giname JT Chartiją, kitų valstybių vykdomam karinių medžiagų tiekimui į Rusiją“, – sakė vokiečių diplomatijos vadovė.

Prieš penktadienio susitikimą J. Borrellis pabrėžė, kad joks sprendimas dėl sankcijų Kinijos įmonėms dar nepriimtas.

Tuo metu Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona) susitikusi su Qin Gangu stengėsi sušvelninti toną, pabrėždama, kad Kinija, siekdama tarpininkauti, turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant taiką ir stabilumą pasaulyje.

Nekartoti tų pačių klaidų

Praėjusį mėnesį kelionės į Kiniją metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), pareiškė, kad Europa neturėtų automatiškai laikytis JAV politikos Taivano atžvilgiu ir turėtų vengti senajam žemynui nepriklausančių krizių.

Tai sukėlė aršią kritiką iš kai kurių kitų Europos sąjungininkių, kurios laiko Jungtines Valstijas saugumo nuo Rusijos garantu.

Turėtume rasti būdą būti partneriu, o ne klientu.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis (Pavelas Jablonskis) penktadienį pareiškė, kad į „bet kokį bandymą pažeisti tarptautinę teisę ar pabloginti saugumą“ turėtų būti atsakyta ryžtingai.

P. Jablonskis taip pat pabrėžė, kad ES svarbu netapti priklausoma nuo Kinijos, palygindamas ją su tuo, kaip Europa buvo priklausoma nuo Rusijos energetikos.

„Ateityje neturėtume tapti priklausomi nuo jokios šalies. Turėtume rasti būdą būti partneriu, o ne klientu“, – sakė P. Jablonskis žurnalistams.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis taip pat pakartojo Lietuvos poziciją, kad Europai reikėtų nekartoti su Rusija padarytų klaidų vystant santykius su Kinija.

„Turime elgtis kur kas atsargiau, nei darėme su Rusija dešimtmečius: sukurti rizikų valdymo strategiją, taip pat turėti omeny, kas jau ir buvo padaryta, kad Kinija kuria naują pasaulio tvarką. Taigi, negalime būti pasyvūs stebėtojai, kai tokia tvarka kuriama, turime pasiūlyti, kaip stiprinti esamą pasaulio tvarką“, – kalbėjo jis.

Penktadienį Stokholme vykusiu užsienio reikalų ministrų susitikimu nesiekta jokių konkrečių išvadų, o diskusijos dėl Kinijos bus tęsiamos birželį įvyksiančiame bloko vadovų susitikime.

Po diskusijų apie Kiniją ministrai šeštadienį susitiks su kolegomis iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono. Pekinas vėl pateks į situaciją, kur su ne visiškai tiesioginiu priekaištu jam bus aptariami saugumo klausimai, įskaitant įtampą Taivano sąsiauryje.

Tačiau vienas aukšto rango ES pareigūnas sakė, kad susitikime visų pirma bus kalbama apie partnerysčių kūrimą.

„Šiame susitikime nekalbama apie dalyvių susivienijimą prieš Rusiją ir turime išlaikyti status quo tarp Kinijos ir Taivano, kad būtų išvengta eskalacijos“, – pridūrė jis.

Kinija ir Europa turi kartu pasipriešinti Šaltojo karo mentalitetui

Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas (Čin Gangas) penktadienį pareiškė, kad Kinija ir Europa turi kartu atsisakyti to, ką pavadino Šaltojo karo laikų mentalitetu, Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams siekiant suderinti savo poziciją Pekino atžvilgiu.

„Jei prasidės naujas Šaltasis karas, jo padariniai bus dar prastesni nei anksčiau ir smarkiai pakenks Kinijos ir Europos santykiams bei bendradarbiavimui“, – sakė Qin Gangas žurnalistams, viešėdamas Osle.

Jis pridūrė, kad Kinija ir Europa turi „pasipriešinti Šaltojo karo mentalitetui ir vadovauti didžiųjų valstybių koordinavimo ir mainų stiprinimui“.