Gydymo įstaigos sąskaitas apmokėti būtina

Jei nutinka taip, kad nei Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK), nei sertifikato Europos šalyje neturėjote, o būtinąją medicinos pagalbą gavote, svarbu neignoruoti kitos šalies gydymo įstaigos išrašytos sąskaitos. Būtina ją apmokėti savo lėšomis, nelaukiant, kol ims kauptis delspinigiai. Neapmokėtų sąskaitų ligonių kasoms pateikti negalima.

Kartais gyventojai galvoja, kad apie Lietuvos apdraustiesiems kitose Europos šalyse suteiktas gydymo paslaugas automatiniu būdu informaciją gauna mūsų šalies ligonių kasos ir šias paslaugas apmoka. Dėl to nekreipia dėmesio į iš užsienio atsiųstas sąskaitas, kol pradedamas išieškojimas per antstolius.

Europos šalys turi specialią duomenų perdavimo sistemą, kuria naudojasi tada, kai sąskaitos teikiamos už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, suteiktas kitos šalies apdraustiesiems ESDK ar sertifikato pagrindu. Tačiau analogiškos sistemos, kuri be paties paciento įsikišimo sutvarkytų visus su jo gydymu susijusius reikalus, jei gyventojas savo lėšomis sumokėjo už  Europos šalyje suteiktą būtinąją medicinos pagalbą, deja, nėra. Todėl žmogus, gavęs užsienio gydymo įstaigos sąskaitą, privalo pats ją apmokėti ir tik po to turi kreiptis į teritorinę ligonių kasą (TLK) dėl patirtų išlaidų kompensavimo.

Išlaidos kompensuojamos tik apsidraudusiems

Europos Sąjungos reglamentuose numatyta, kad suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidos kompensuojamos tos šalies, kurioje buvo suteiktos paslaugos, nustatyta tvarka ir įkainiais. 

Kai žmogus kreipiasi į TLK dėl patirtų išlaidų kompensavimo, pirmiausia patikrinama, ar gaudamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas užsienyje, pacientas buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. Neapdraustųjų prašymai kompensuoti išlaidas nenagrinėjami. Jei būtinoji pagalba teikta apdraustam pacientui, medicinos ir finansinių dokumentų kopijos išsiunčiamos tos šalies, kurioje jis gavo medicinos pagalbą, valstybinio sveikatos draudimo įstaigai. Europos šalies draudimo įstaiga, įvertinusi šiuos dokumentus, praneša TLK, kokią išlaidų dalį apdraustajam reikia kompensuoti.

Apdraustieji turi teisę pasirinkti vieną iš dviejų kompensavimo būdų: kompensavimą pagal Europos šalies, kurioje buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, galiojančias šių paslaugų kainas arba kompensavimą pagal Lietuvoje patvirtintas kainas, neviršijant gyventojo patirtų išlaidų sumos.

Gali tekti palaukti

Gavusi būtinąją medicinos pagalbą suteikusios Europos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos atsakymą, TLK informuoja prašymo teikėją apie gautą sprendimą raštu ir pasirūpina, kad šios draudimo įstaigos nurodyta suma būtų pervesta į gyventojo prašyme kompensuoti būtinosios medicinos pagalbos išlaidas nurodytą asmeninę banko sąskaitą.

Išlaidų kompensavimas gali užtrukti, nes kompensacija apdraustajam pervedama tik gavus Europos šalies, kurioje teiktos paslaugos, valstybinio sveikatos draudimo įstaigos atsakymą su nurodyta kompensuotina suma. TLK paspartinti šio proceso negali. Jei atsakymas negaunamas per 12 mėnesių, sprendimą dėl išlaidų kompensavimo ir kompensuotinos sumos dydžio priima TLK komisija, atsižvelgdama į Lietuvos teisės aktais nustatytus reikalavimus ir kainas, galiojusias šių paslaugų teikimo metu, tačiau neviršijant keliautojo patirtų išlaidų būtinajai medicinos pagalbai.

Ne visa pagalba yra būtinoji

Pasitaiko atvejų, kuomet keliautojams iš Lietuvos užsienio gydymo įstaigose suteikiama ne tik būtinoji medicinos pagalba, bet ir papildomų paslaugų, kurios galėtų būti suteiktos planine tvarka grįžus namo. Todėl visais atvejais patariama gyventojams pačioje gydymo įstaigoje pasiaiškinti, kokios yra būtinosios pagalbos apimtys. Ligonių kasos primena, kad kitos Europos šalies gydymo įstaigoje sumokėti mokesčiai ir priemokos pagal šios šalies teisės aktus bei kitos išlaidos, neįskaičiuotos į būtinosios medicinos pagalbos paslaugų kainą, yra nekompensuojamos. 

Išsamesnės informacijos apie būtinosios medicinos pagalbos organizavimą šalyje, kurioje ketinate apsilankyti, galite rasti čia.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2022 metais Lietuvos gyventojams, gavusiems būtinąją medicinos pagalbą ES šalyse, buvo kompensuota beveik 270 tūkst. eurų patirtų išlaidų.

Toks gyvenimo būdas

„Kol neturėjome vaikų, su vyru per atostogas intensyviai keliaudavome. Kai laukiausi pirmosios dukters, žinojau, kad mūsų pomėgiai ir gyvenimo būdas nesikeis. Pasaulį išvydus dukrytei, motinystė šiek tiek išgąsdino, nežinojau, kaip elgtis tam tikrose situacijose, kaip į jas reaguoti. Ką jau kalbėti apie keliones“, – šypsosi pašnekovė ir prisimena, kad pirmoji savarankiška kelionė su kelių mėnesių kūdikiu buvo iš Vilniaus į Vištytį automobiliu pas jos senelius.

„Ruošiantis išvykai, mintyse vis kirbėjo klausimai, kaip seksis vairuoti, kai mažylė automobilinėje kėdutėje gale ir aš jos nematau, ką reikės daryti, jei ims verkti, ir pan. Tačiau nusprendžiau, kad, jei nepabandysiu, tai ir nesužinosiu. Kadangi viskas tąkart pavyko puikiai, atsirado daugiau drąsos, kelionių geografiją palengva plėčiau“, – pasakoja L. Vasiliauskienė.

Vėliau šeima susilaukė dar dviejų mergyčių. Tačiau ir tai nenuslopino noro keliauti, tik gal šiek tiek pakoregavo išvykų pobūdį, pasirenkamas kryptis. „Dažniausiai keliaujame automobiliu ir paprastai vykstame ten, kur klimatas panašus į Lietuvos, gamta per daug nesiskiria, virusai ir bakterijos tie patys“, – šypsosi moteris.

Ligos užklumpa netikėtai

Ūgtelėjus dukroms, šį birželį šeima pagaliau ryžosi įgyvendinti seną svajonę – leistis į poros savaičių kelionę kemperiu po Norvegiją. „Išvyka automobiliniu nameliu pasiteisino visu 100 proc. Jos pradžioje juokiausi, kad dabar keliauti kitaip nebenorėsiu. Juolab kad, susirgus vyriausiai dukrai, ją slaugyti ir rūpintis kitomis dviem buvo labai patogu, nes viskas čia pat: ir lova ligoniui, ir laukas su pramogomis mažosioms. Nesijautėme įkalinti, kaip būtų buvę viešbučio kambaryje“, – pasakoja L. Vasiliauskienė ir priduria į nesklandumus kelionėse žvelgianti paprastai.

Anot jos, viskas priklauso nuo požiūrio: kas vienam iššūkis ir kelia sunkumų, kitam yra tiesiog planus pakoreguojantys nepatogumai. Žinoma, kad neplanuoti įvykiai kelionėse netaptų didelėmis problemomis, labai svarbu tinkamai pasiruošti. Ypač svarbu yra sveikatos draudimas. „Gana ilgai keliaudavome turėdami kreditinės kortelės teikiamą sveikatos draudimą. Tačiau prieš aštuonerius metus, kai laukiausi pirmosios dukters, Lenkijoje susidūriau su nesklandumais. Dėl sveikatos sutrikimų kreipiausi į vieno miestelio gydymo įstaigą. Pateikiau kreditinės kortelės duomenis, kad gaučiau būtinąją medicinos pagalbą. Tačiau tos įstaigos personalas paprašė ESDK. Jos neturėjau. Ilgokai užtrukome, kol išsiaiškinome, kas, kaip ir kada apmokės būtinosios medicinos pagalbos teikimo išlaidas. Tik tada manimi buvo pasirūpinta“, – prisimena kelionių projekto „Nėra blogo oro“ sumanytoja ir priduria, kad, ruošdamasi kitai kelionei, suskubo pasiimti ESDK sau ir šeimos nariams.

Patirtis Norvegijoje

Ne vienus metus šeima keliavo be rimtesnių nesklandumų – ir su trimis aktyviomis mažametėmis pavykdavo išvengti ligų, traumų. Tačiau, viešint Norvegijoje šį birželį, teko kreiptis į medikus. „Aštuonmetei dukrai pakilo temperatūra. Lyg ir nieko naujo ar neįprasto. Tačiau, kai tris dienas laikėsi kone 40 °C laipsnių temperatūra, nusprendėme neužsiimti savigyda ir kreiptis į gydymo įstaigą, – prisimena L. Vasiliauskienė. – Apie tai prasitarusi pažįstamiems, sulaukiau begalės neigiamų komentarų – neva sveikatos sistema Norvegijoje bloga, nieko mes negausime, teks daug sumokėti, o gydytojai duos paracetamolio ir išprašys lauk. Tačiau dabar galiu paneigti visus šiuos žodžius, nes sklandesnio ir geresnio paslaugų teikimo negalėjome tikėtis.“

Moteris pasakoja nežinojusi, kokia sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka yra Norvegijoje, todėl, nuvykusi į vaistinę, pasiteiravo, ką tokiu atveju daryti. Jai buvo pasiūlyta paskambinti į artimiausią Greitosios pagalbos skyrių ir detaliau sužinoti visą reikiamą informaciją. Po pokalbio telefonu tereikėjo su mergaite nuvykti į gydymo įstaigą, specialistams apibūdinti simptomus ir pateikti ESDK. „Gydytojai dukrą apžiūrėjo, atliko kraujo tyrimus, streptokoko testą ir nustatė virusinę ligą. Paskyrė gydymą ir, palinkėję greičiau pasveikti, atsisveikino. Nesumokėjome nė cento – apie 200 eurų sąskaitą padengė Lietuvos ligonių kasos“, – pasakoja pašnekovė.

Leidžia jaustis saugiai

Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, į užsienį šių metų pirmąjį ketvirtį keliavo 324,7 tūkst. Lietuvos gyventojų – 62,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Daugiausia vykstama į Jungtinę Karalystę, Lenkiją, Latviją, Norvegiją ir Vokietiją.

Kauno teritorinė ligonių kasa rekomenduoja asmenims, Lietuvoje apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu ir laikinai išvykstantiems į ES, Europos ekonominės erdvės šalis, Šveicariją ir Jungtinę Karalystę, užsisakyti ESDK, kuri išduodama bet kuriame ligonių kasų padalinyje. Pamiršus ESDK namie, galima prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų, susiformuoti laikinai ESDK pakeičiantį sertifikatą ir atsisiųsti jį į savo išmanųjį įrenginį.

Abu dokumentai suteikia vienodą teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas. Pavyzdžiui, kai, viešėdamas svečioje šalyje, žmogus staiga suserga, paūmėja lėtinė liga, patiria traumą, patenka į eismo įvykį ir susižaloja ar pan.

Abu dokumentai galioja tik tose užsienio gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartį su tos šalies ligonių kasomis. Todėl visada, prieš išvykstant svetur, būtina pasidomėti, kokios priemokos ir mokesčiai pacientams taikomi konkrečioje Europos šalyje. Ši informacija skelbiama ligonių kasų interneto svetainėje ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-keliaujantiems.

Pamokė kolegės nelaimė

Anksčiau profesionaliai sportavusi, o dabar vaikus treniruojanti ignalinietė teigia, kad turėti kelionėje ESDK ar ją laikinai pakeičiantį sertifikatą išties naudinga.

„Kadangi sportininkai privalo būti apdrausti nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų, anksčiau daugelis galvojo, kad tokio draudimo vykstant į užsienį užtenka. Dėl to tokios kortelės dauguma neturėjo. Tačiau po vieno įvykio Lenkijoje, nutikusio prieš kurį laiką, visi buvome įspėti, kad vykstant į užsienį būtina ligonių kasoje pasiimti ESDK“, – teigia I. Češulienė.

Moteris prisimena, kaip tuomet traumą patyrusi dviratininkė, su kuria kartu vyko į ligoninę Lenkijoje, pateikė personalui turėtą traumų ir nelaimingų atsitikimų draudimo įrodymą, tačiau niekas jai nesuteikė būtinosios medicinos pagalbos. Nukentėjusioji ligoninės priimamajame praleido net kelias valandas. Išsiaiškinta, kad medikai nemokamai merginą apžiūrės tik tada, kai ji pateiks dokumentą, suteikiantį teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą, už kurią sumokės mūsų šalies ligonių kasa. Taigi būtinoji pagalba jai buvo suteikta tik tada, kai mergina gavo iš Lietuvos šį dokumentą.

Buvusi sportininkė sako žinanti panašų atvejį, nutikusį ir Nyderlanduose. Todėl dabar ji sau ir vaikams turi ligonių kasų išduotas ESDK, taip pat atsakingai patikrina, ar kortelės vis dar galioja. I. Češulienė prisimena, kad dukrai išduota ESDK kartą jau teko pasinaudoti lankantis Ispanijoje. Tuomet, pasak moters, jokių problemų nekilo ir dukra būtinąją medicinos pagalbą gavo nemokamai.

Tokia patirtis dviračių sporto atstovę skatina ir treniruojamiems vaikams nuolat priminti, kad, prieš vykstant į kelionę, būtina pasiimti ESDK. Juk, anot pašnekovės, niekada nežinai, kas gali nutikti.

Gyventojai kaupia senas ESDK ir neapsižiūrėję pasiima jas į keliones.

Kortelę būtina vežtis

Ligonių kasos specialistai pastebi: kartais pasitaiko atvejų, kai internetu pateikiamas prašymas gauti ESDK, o atsiimti kortelės neatvykstama. Žmonės galvoja, kad užtenka gauti patvirtinimą e. paštu apie kortelės užsakymą, o atsiimti jos nebūtina. Klaidingai galvojama, kad suformuota kortelė tampa savaime galiojanti ir esą nereikia jos pateikti. Kita problema – dalis gyventojų nepateikia kortelės užsienio šalių gydymo įstaigoms, nors ją turi. Taip pat kartais manoma, kad ESDK turėjimas savaime per ją išdavusią įstaigą išsprendžia paslaugų kompensavimo klausimą.

Ligonių kasų specialistai atkreipia keliautojų dėmesį, kad duomenys apie ESDK turėjimą automatiniu būdu į užsienio šalių gydymo įstaigų duomenų bazes nepatenka, tad ESDK reikia ne tik turėti su savimi, bet ir būtinai pateikti, kad ES šalių gydymo įstaigos nepaprašytų pačių pacientų apmokėti jiems suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidų.

Be to, pastebima, kad gyventojai kaupia senas ESDK ir neapsižiūrėję pasiima jas į keliones. Pateikus tokią kortelę užsienio gydymo įstaigoje, už būtinąją medicinos pagalbą tektų mokėti patiems ir tik vėliau būtų galima susigrąžinti išlaidas.

Daugiausia sumokėta Vokietijoje

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, praėjusiais metais ligonių kasos gyventojams išdavė beveik 218 tūkst. ESDK ir beveik 35 tūkst. jas pakeičiančių sertifikatų.

Pernai prireikė 18 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų apmokėti sąskaitoms už Lietuvos apdraustiems asmenims suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas pagal pateiktas ESDK ar sertifikatus ES, Europos ekonominės erdvės šalyse, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Daugiausia – beveik 6 mln. eurų – buvo sumokėta už būtinąją pagalbą, suteiktą lietuviams Vokietijoje. Dar apie 1,7 mln. eurų kompensuota būtinoji medicininė pagalba Lietuvos apdraustiems asmenims, viešėjusiems Prancūzijoje, 1,3 mln. eurų – Švedijoje, 1,2 mln. eurų – Belgijoje.

„Dėl pandemijos apribojus Lietuvos gyventojų keliones į užsienį, natūraliai sumažėjo ir išduodamų ESDK skaičius. 2018-aisiais jų buvo išduota 232 tūkst., o pernai – mažiau nei 90 tūkst. Taip pat ir šiemet iki gruodžio Lietuvos apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) buvo išduota vos 95 tūkst. kortelių. Visgi, artėjant šventėms, kuomet gyventojai linkę išvykti pasitikti Naujųjų metų ar pasimėgauti žiemos pramogomis per atostogas svetur, tikėtina, kad ESDK išdavimo apimtys gali išaugti“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus patarėja Neringa Šafranavičienė.

PSD apsidraudusiems Lietuvos gyventojams ESDK išduodama nemokamai, pažymima Valstybinės ligonių kasos pranešime. Kortelė patvirtina asmens teisę Europos Sąjungos šalyse, Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje bei Jungtinėje Karalystėje gauti būtinąją medicinos pagalbą, kurios išlaidas visiškai arba iš dalies apmoka ligonių kasos. Tai reiškia, jog užsienyje patyrę traumą ar ūmiai susirgę Lietuvos apdraustieji, gydymo įstaigoje pateikę šią kortelę, gali būti tikri, kad medicininė pagalba bus suteikta pagal toje šalyje nustatytas pagalbos apimtis ir už ją sumokėta tos šalies nustatyta tvarka ir įkainiais.

„Apdraustieji, neturintys ESDK, suskubę jas užsisakyti, dar tikrai spėtų kortelių sulaukti iki planuojamos kelionės. ESDK išduodama pateikus prašymą teritorinei ligonių kasai (TLK). Jį galima pateikti asmeniškai arba per įgaliotąjį asmenį, paštu, internetu bei elektroniniu paštu. Jei prašymas teikiamas internetu arba paštu, kortelė bus pagaminta ne vėliau nei per 14 dienų. Patogiausia ESDK užsakyti užpildžius elektroninę prašymo formą. Tačiau, jeigu iki suplanuotos kelionės liko ne tiek jau daug laiko, greičiausiai ESDK gausite ją užsakę asmeniškai atvykę į TLK. Svarbu tik nepamiršti prieš vykstant į TLK, ligonių kasų interneto svetainėje patikrinti, ar nereikia iš anksto užsiregistruoti vizitui“, – pataria N. Šafranavičienė.

Artėjant mokinių žiemos atostogoms, kai tėvai planuoja išvykas į užsienį su savo vaikais, reikėtų taip pat nepamiršti ESDK užsakyti ir jiems. Vaiko iki 16 metų prašymą turi užpildyti ir TLK pateikti vienas iš tėvų ar globėjų. Vaikams išduodamos kortelės galioja iki pilnametystės, o pilnamečiams moksleiviams ir studentams – vienerius mokslo metus.

Taip pat ESDK svarbu turėti ir per šventes užsienyje dirbantiems žmonėms, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojams, pažymima VLK pranešime. Dirbantiesiems išduota kortelė galioja iki 4 metų. Valstybinės ligonių kasos atkreipia dėmesį, kad kortelėje nurodytą laiką ji galioja tik PSD apdraustam žmogui. Jei draudimas nutrūksta, kortelė tampa negaliojančia ir žmogus ja naudotis nebegali, nors ESDK nurodytas galiojimo terminas ir nepasibaigęs.

Svarbu žinoti, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą Lietuvos keliautojai gali gauti tik tose gydymo įstaigose, kurios priklauso atitinkamos Europos šalies valstybinei sveikatos apsaugos sistemai. Tai gali būti tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos, todėl dar prieš kelionę ar kreipiantis į Europos šalies gydymo įstaigą visada reikėtų pasidomėti, ar ji priima ESDK.

Ligonių kasos primena, kad nekompensuoja paciento priemokų ir gydymo paslaugų, kurios pagal lankomos Europos šalies nacionalinius teisės aktus nėra apmokamos valstybinio sveikatos draudimo lėšomis.

Kas turi pasirūpinti PSD įmokomis?

Bendrojo lavinimo, profesinių mokyklų moksleiviai, aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės (dieninės) studijų formos studijų programas, PSD yra draudžiami valstybės lėšomis. Jiems reikalingų gydymo paslaugų išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Tačiau, jei 18 metų sulaukę jaunuoliai nesimoko dieniniuose skyriuose, nevykdo jokios darbinės veiklos ir nėra draudžiami valstybės lėšomis dėl kitų priežasčių – jie nepatenka į PSD draudžiamųjų kategorijas ir turi savarankiškai kas mėnesį mokėti PSD įmokas. Todėl jei jaunam žmogui nėra galimybės įsidarbinti, jam reikėtų užsiregistruoti darbo biržoje – įgijus bedarbio statusą valstybė jaunuolį apdraus PSD. Tai bus laikina socialinė apsauga ir valstybės pagalba, kol jis suras nuolatinę veiklą.

Svarbu žinoti, kad dieninės studijų formos studentų, kurie studijas baigs ir diplomus įgis sausio, vasario, kovo ar balandžio mėnesiais arba dėl kokių nors priežasčių iš viso jas nutrauks, draustumas PSD baigsis studijų baigimo arba nutraukimo mėnesio paskutinę dieną imtinai. Pavyzdžiui, jei studentas diplomą gaus, iš mokymo įstaigos bus pašalintas arba studijas nutrauks savo noru sausio mėnesį, jo draustumas galios iki paskutinės sausio mėnesio dienos.

Tuo tarpu, jei Lietuvoje mokslus baigę jaunuoliai išvyksta studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalis, draustumas jiems galios pagal ES valstybės aukštosios mokyklos išduotoje pažymoje nurodyto mokymo laikotarpio pradžios ir pabaigos datas. Jei išvykstama studijuoti toliau už Europos ribų, pavyzdžiui, į Jungtines Amerikos Valstijas, tokie studentai valstybės lėšomis nedraudžiami ir savo sveikatos draudimu turi pasirūpinti patys (pvz., apsidrausti privačioje draudimo bendrovėje).

Keliaujantiems pravers ESDK

Daug keliauti po užsienio šalis mėgstantiems jaunuoliams verta pasigaminti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). Ši kortelė patvirtina apdraustųjų teisę ES šalyse bei Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje gauti būtinosios medicininės pagalbos paslaugas, kurių išlaidas visiškai arba iš dalies apmoka ligonių kasos. Tokia pagalba yra teikiama staiga susirgus, paūmėjus lėtinei ligai ar gavus traumą, pavyzdžiui, pajutus stiprų krūtinės skausmą, lūžus galūnei, patekus į eismo įvykį ir pan.

ESDK galima gauti pateikus prašymą teritorinei ligonių kasai (TLK), žinoma, jei žmogus apdraustas. 16 metų sulaukę jaunuoliai prašymą gauti kortelę gali pateikti patys. Ji išduodama nemokamai, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Moksleiviams ir studentams ESDK galioja vienerius mokslo metus. Tačiau, jei privalomasis sveikatos draudimas nutrūksta, kortelė tampa negaliojančia ir žmogus ja naudotis nebegali.

Kur ir pas ką gydytis – pasirinkimo laisvė

Jaunuoliai, kaip ir visi Lietuvos apdraustieji, gali laisvai pasirinkti tiek gydymo įstaigą, tiek šeimos gydytoją. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad PSDF lėšomis apmokamos gydymo paslaugos teikiamos tik tose įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su TLK. Todėl prieš apsisprendžiant, kurioje gydymo įstaigoje prisirašyti, vertėtų pasidomėti, ar įstaiga yra sudariusi tokią sutartį, kokias paslaugas ji teikia ir tik tada priimti sprendimą, kam geriausia patikėti savo sveikatos priežiūrą.

Atvykus mokytis į kitą miestą, jaunuoliui reikia pagalvoti, ar verta persirašyti į arčiau naujos gyvenamosios vietos esančią gydymo įstaigą. Jei gyventi ketinama gerokai nutolusiame nuo gimtosios vietos mieste – tikrai verta tiek dėl laiko, tiek dėl patogumo prisiregistruoti arčiausiai gyvenamosios vietos esančiame šeimos medicinos centre ar poliklinikoje ir ten pasirinkti norimą šeimos gydytoją.

Jei sunegalavus prireiktų specialisto pagalbos – siuntimą pas jį išduos šeimos gydytojas. Siuntime negali būti nurodyta konkreti įstaiga ar specialistas. Siunčiantis gydytojas turi informuoti, kokiose įstaigose teikiama pacientui reikalinga konsultacija ir priminti, kad pacientas gali pasirinkti specialistą ir gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su TLK. Svarbu tik žinoti, kad siuntimas galioja ne ilgiau kaip 30 dienų. Per šį laikotarpį žmogus privalo užsiregistruoti į eilę sveikatos priežiūros paslaugoms gauti – tada siuntimas galios iki pat konsultacijos.

Pasak Vilniaus teritorinės ligonių kasos (Vilniaus TLK), žmonės jau žino, kad ši kortelė patvirtina apdraustųjų teisę kitose Europos šalyse gauti būtinosios medicininės pagalbos paslaugas, kurių išlaidas visiškai arba iš dalies apmoka ligonių kasos. Ką dar būtina žinoti?

„Gyventojai supranta, kad Europos sveikatos draudimo kortelė reikalinga ir naudinga, kai laikinai viešint Europos Sąjungos šalyse, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje prireikia medicininės pagalbos. Tai patvirtina ir skaičiai – pernai vien Vilniaus teritorinė ligonių kasa išdavė daugiau kaip 70 tūkstančių šių kortelių“, – sako Vilniaus TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė.

Per 2016 m. Valstybinė ligonių kasa už būtinąsias gydymo paslaugas, šalies gyventojams suteiktas šiose Europos šalyse, sumokėjo daugiau kaip 6,6 milijono eurų. Vadinasi, tiek už medicininę pagalbą patys neturėjo mokėti keliaujantys ESDK ar laikinai šias korteles pakeičiančių sertifikatų turėtojai. Tad, artėjant šventinių žiemos kelionių laikotarpiui, Vilniaus TLK apdraustiesiems primena, kokias garantijas suteikia ESDK ir kaip tinkamai ja naudotis.

Nemokama būtinoji pagalba

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis yra apmokama būtinoji – pirmoji ir skubi – medicininė pagalba, suteikiama ESDK turėtojams minėtų Europos šalių sveikatos priežiūros įstaigose. Tokia pagalba yra teikiama ūmiai susirgus, paūmėjus lėtinei ligai ar gavus traumą (pavyzdžiui, pajutus stiprų krūtinės skausmą, lūžus galūnei ir pan.).

Tokiais atvejais prireikia greitosios pagalbos, tyrimų, kartais tenka gulėti ligoninėje, o tai gali kainuoti ne vieną tūkstantį eurų – sumą, kurios dažnai keliautojai neturi. Tokiose situacijose gali pagelbėti ESDK – įprastai, Europos gydymo įstaigose pateikus asmens tapatybės dokumentą ir šią kortelę, pacientams iš Lietuvos už minėtas būtinosios medicininės pagalbos paslaugas mokėti nereikia.

Papildomos būtinosios paslaugos

Planinės sveikatos priežiūros paslaugų ar paciento transportavimo namo išlaidos nelaimingo atsitikimo arba ligos atvejais nėra apmokamos. Tačiau išimtiniais atvejais lėtinėmis ligomis sergantys gyventojai, viešėdami Europoje, gali nemokamai gauti ir kitas jiems būtinas paslaugas, tokias kaip dializė, deguonies terapija ir pan. Jei žmogus žino, kad tokių paslaugų jam reikės išvykus, dar prieš 2–3 savaites iki kelionės dėl jų turi sutarti su gydymo įstaiga vietovėje, į kurią vyksta.

Kreiptis – į valstybinės sveikatos sistemos dalyvius

Po Europą keliaujantiems ESDK turėtojams, prireikus būtinosios medicininės pagalbos, rekomenduojama kreiptis į tas sveikatos priežiūros įstaigas, kurios dalyvauja lankomos šalies valstybinėje sveikatos sistemoje – turi sutartį su tos šalies ligonių kasomis arba kitomis atitinkamomis institucijomis. Tokios sveikatos priežiūros įstaigos gali būti tiek viešosios, tiek privačios, todėl, kreipiantis dėl medicininių paslaugų, patartina pirmiausia pasiteirauti, ar įstaiga priklauso valstybinei sveikatos sistemai. Už gydymą kitose įstaigose gali tekti susimokėti patiems, net ir turint ESDK.

Skirtingos šalys – skirtinga tvarka

Sveikatos apsaugos sistema skirtingose Europos valstybėse nėra vienoda. Kai kurių šalių gyventojai (arba jų draudimo bendrovės) patys susimoka dalį gydymo, įskaitant būtinąją pagalbą, išlaidų. Tokia pat tvarka galioja ir ten viešintiems žmonėms – jie taip pat turi primokėti lankomoje šalyje nustatytą medicininių paslaugų išlaidų dalį, kuri nėra kompensuojama. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Belgijoje, pirma reikia patiems susimokėti už gydymą, tik tada dėl būtinųjų gydymo paslaugų išlaidų kompensavimo kreipiamasi į vietos draudimo įstaigą.

Informacija, kaip gauti būtinosios medicinos paslaugas įvairiose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse narėse ir Šveicarijoje, pateikiama Vilniaus TLK interneto svetainėje.

Vilniaus TLK primena, kad norintieji gauti ESDK turi kreiptis į teritorinę ligonių kasą ir asmeniškai ar per įgaliotą asmenį, paštu, internetu ar el. paštu pateikti prašymą kartu su asmens tapatybės dokumentu. Kortelė išduodama nemokamai ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų. Ji galioja tik privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims.

Jei turėsite Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), įvykus nelaimei arba paūmėjus ligai, bet kurioje Europos Sąjungos (ES) šalyje jums bus suteiktos nemokamos gydymo paslaugos,  LRT RADIJUI teigia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė, Tarptautinių reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Noreikienė. Anot jos, norintiems įsigyti ESDK nebūtina niekur eiti iš namų – tą galima padaryti internetu.

– Kuo svarbi ESDK?

– Europos sveikatos draudimo kortelė – dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) vienoje iš ES šalių. Atsitikus nelaimei viešnagės kitoje ES šalyje metu, ESDK garantuoja sveikatos priežiūros paslaugas.

– Tokią kortelę gali turėti tik dirbantys asmenys?

– Nebūtinai. Ją gali turėti visi apdrausti asmenys – tiek dirbantieji, tiek asmenys, draudžiami PSD valstybės lėšomis, t. y. vaikai, pensininkai, neįgalūs asmenys.

– Kaip galime pasinaudoti ESDK ir kokias paslaugas gauti?

– ESDK galioja ES bei Europos ekonominės erdvės šalyse ir Šveicarijoje. Ji garantuoja, kad asmeniui, prireikus sveikatos priežiūros paslaugų dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar paūmėjus jo lėtinei ligai, bus suteikta reikalinga sveikatos priežiūra, o šių paslaugų išlaidas apmokės šalies, kurioje asmuo vieši, sveikatos draudimo įstaiga. Tai reiškia, kad asmeniui pačiam nereikės mokėti už paslaugas – jam reikės padengti tik priemokas ar paciento mokesčius, kuriuos jis privalo mokėti pagal tos šalies nacionalinės teisės aktus. Pavyzdžiui, už lovadienį ar dalį konsultacijos išlaidų.

– Įvykus nelaimei, reikia keliauti į artimiausią gydymo įstaigą?

– Taip. Kartu su ESDK reikia pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir nepamiršti priėmimo kambaryje ar registratūroje pasiteirauti, ar įstaiga tikrai priima ESDK, t. y. ar ji turi sutartį su tos šalies ligonių kasa. Asmeniui reikia sumokėti tik paciento priemokas, jei jos nustatytos toje šalyje. Šios priemokos nekompensuojamos.

– Ar ESDK galioja visiems šeimos nariams, įskaitant suaugusius vaikus?

– Bendros šeiminės ESDK nėra – kiekvienas šeimos narys turi turėti savo kortelę. Jeigu asmuo neturi ESDK, išvyko atostogauti ir atsitiko nelaimė, arba jis pats nedelsdamas turi kreiptis į teritorinę ligonių kasą, arba į mus kreipiasi pačios gydymo įstaigos. Mes išduodame sertifikatą, pakeičiantį ESDK, ir siunčiame jį į gydymo įstaigą. Tada žmogui nereikia pačiam mokėti už paslaugas – jos suteikiamos to sertifikato pagrindu.

Būna atvejų, kai žmogui užtenka kokios nors ambulatorinės paslaugos. Užsienyje neturint ESDK, už tokią paslaugą tenka susimokėti pačiam. Tada grįžus reikia kreiptis į teritorinę ligonių kasą, jai pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus ir paprašyti kompensacijos. Teritorinė kasa susisieks su tos šalies ligonių kasa, kurioje buvo suteiktos gydymo paslaugos, paklaus, kiek jie būtų sumokėję už tą konkrečią paslaugą, jei paslauga būtų buvusi teikiama ESDK pagrindu, ir užsienio sveikatos draudimo įstaiga mums parašys atsakymą, kokią sumą reikia kompensuoti asmeniui. Ta suma jam bus kompensuota.

– Statistikos duomenimis, 2014 m. ESDK išduota 183 tūkst. žmonių. Pernai šia kortele pasinaudojo 179 tūkst. žmonių. Ką sako tokie skaičiai?

– Remiantis statistika, maždaug 13 proc. Lietuvos apdraustųjų turi ESDK. ESDK svarbi keliaujant. ES maždaug 48 proc. apdraustųjų turi ESDK. Tai reiškia, kad lietuviai arba mažiau keliauja, arba nėra informuoti apie tokią kortelę ir jos naudą.

– Kaip įsigyti ESDK?

– ESDK išduoda teritorinės ligonių kasos – nuvykę ten, turėkite asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. ESDK bus išduota tą pačią dieną. Jei pačiam vykti nepatogu, prašymą dėl ESDK teritorinei ligonių kasai galima pateikti paštu. Tada kortelė bus išduota per 14 dienų. Užsisakyti ESDK galima ir internetu.