Tiesa, pirštas buvo pajudintas – FNTT neseniai prisipažino, kad buvo gavusi pranešimų apie įtarimų kėlusius Š. Stepukonio pervedimus per „Payserą“, tačiau, šiek tiek patyrinėjusi, tyrimą nutraukė nusprendusi: viskas legalu. „Vsio zakonno“, kaip sakoma mūsų kaimyninėje valstybėje-agresorėje. Tiesa, dabar tyrimas atnaujintas. Kol kas viskas įtarimų lygio – dar nepareikšti kaltinimai, neišnagrinėta byla, nepriimtas nuosprendis.

Lošimų priežiūros tarnyba tyli – esą prižiūrėti turėjo ne jie, o atitinkama tarnyba Estijoje. Lietuvos bankas taip pat aiškina, kad tai, kaip judėjo galimai Š. Stepukonio judinti milijonai iš „BaltCap“ fondo sąskaitų ir per kitas sąskaitas – į lošimų organizatoriaus sąskaitą, turėjo prižiūrėti Estijos tarnyba, nes lošta tai Estijoje. Tačiau estai nusiplauna rankas.

Kažką nelabai rišlaus aiškina patys „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkė Estijoje „OB Holding 1“. Atrodo, kad šioms bendrovėms labai apsimokėjo, jog niekam neužkliūtų Š. Stepukonio, kaip įtariama, pralošti milijonai (viešai skelbta, kad šio (ne)pasiturinčio kliento pralošiamos sumos sudarė nemažą dalį bendrovių metinio pelno).

Naujasis Ostapas Benderis, ne kitaip. „Kam jums pinigai, Kisa? Jūs gi neturite fantazijos“, – didysis kombinatorius „Dvylikoje kėdžių“ sakė savo bičiuliui Kisai Vorobjaninovui. Panašu, kad naujasis Ostapas Benderis iš Lietuvos fantazijos, kaip susiveikti pinigų, ir ne šiaip pinigų – o milijonų, tikrai turėjo. Tik kaip juos įvairiau išleisti – nelabai.

Sprendimas bus skelbiamas po savaitės, vasario 7 dieną, BNS pranešė teismo tarnautojai.

Prokuratūra lapkričio viduryje Vilniaus apygardos teismui apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo K. Jucevičius buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl prekybos poveikiu.

Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti žemesnės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria poveikiu prekiavęs buvęs FNTT direktorius atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas laiduotojo, buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir buvusio vidaus reikalų viceministro Žimanto Pacevičiaus atsakomybei pusantrų metų laikotarpiui.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas K. Jucevičių nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukdamas jam baudžiamąją bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintam K. Jucevičiui prokuroras siūlo skirti galutinę 4,9 tūkst. eurų baudą.

Bylos duomenimis, buvęs FNTT direktorius, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, savo naudai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį, pažadėjęs paveikti FNTT pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – pakeistų asmens procesinį statusą FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime.

Buvęs FNTT direktorius STT pareigūnų buvo sulaikytas iš karto po kyšio paėmimo.

„Finansų rinkos dalyviai turi itin atidžiai vertinti su konflikto regionu susijusius mokėjimus, šių paslaugų teikėjus, tarpininkus, pelno nesiekiančias organizacijas ir kriptovaliutų keityklas. Skirtingai nuo pinigų plovimo, teroristų finansavimo atvejais lėšų kilmė gali būti ir iš teisėtų šaltinių, tačiau jos gali būti naudojamos nelegaliems tikslams“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta.

„Tiek priežiūros institucijos, tiek finansų rinkos dalyviai turi rūpintis, kad ši prevencijos sistema veiktų, todėl dalintis aktualiausia informacija yra ypač svarbu“, – pabrėžė FNTT direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika.

Institucijos primena, kad net ir nedidelės pinigų sumos, siunčiamos teroristams, gali padaryti didelę žalą. Dėl to svarbu, kad finansų įstaigos išsamiai vertintų šią riziką ir nustačiusios įtartinas operacijas praneštų FNTT.

Remiantis įvairiais vertinimais, didžiausia teroristinių organizacijų įtaka matoma Libane, Jemene, Irane, Irake, Sirijoje, Egipte ir dalyje kitų Artimųjų Rytų bei Afrikos valstybių.

„Hamas“ įvardijama teroristine organizacija ir jai taikomos Europos Sąjungos, JAV Užsienio lėšų kontrolės biuro (angl. Office of Foreign Assets Control, OFAC), Jungtinės Karalystės ir kitų valstybių sankcijos.

Tarnyba nurodo, kad sankcijas taikomos 16 juridinių ir fizinių asmenų: 9 įmonėms iš Rusijos bei šešiems juridiniams ir vienam fiziniam asmeniui iš Baltarusijos.

Rusijos įmonių įšaldytų lėšų sąskaitose bendra suma yra daugiau nei 69,51 mln. eurų ir 810 tūkst. JAV dolerių. Tuo metu Baltarusijos įmonių ir asmens sąskaitose įšaldyta lėšų už bendrą 23,71 mln. eurų ir 7,68 mln. JAV dolerių sumą.

Bendra įeinančių įšaldytų lėšų, kurių siuntėjams taikomos ES sankcijos, suma yra daugiau nei 1,33 mln. eurų, 1,58 mln. JAV dolerių ir 215 tūkst. Rusijos rublių.

FNTT pastebi vieną pagrindinių sankcijų apėjimo tendencijų – siekis į agresoriaus šalį įvežti sankcionuotas prekes, o pranešimuose apie galimus pažeidimus dominuoja Lietuvoje įregistruotos įmonės, ilgus metus prekiaujančios su Rusija ar Baltarusija.

Taip pat pastebimi mokėjimai su naujai įregistruotomis, tačiau nuosavo turto neturinčiomis bei savo veiklos vietai nebūdingą produkciją perduodančiomis užsienio įmonėms, prekių judėjimas ekonomiškai nenaudingu keliu, parduodama dvigubos paskirties prekių požymių turinti produkcija.

FNTT taip pat pastebi, kad sankcionuoti asmenys per sudėtingas įmonių struktūras stengiasi paslėpti tikrąjį naudos gavėją.

Kaip pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Skuode metalo laužą supirkinėjęs individualios įmonės vadovas, patekęs į teisėsaugos akiratį ir sulaukęs įtarimų dėl mokesčių vengimo bei apgaulingai tvarkomos bendrovės apskaitos, pripažino savo kaltę ir valstybei grąžino visą nesumokėtą mokesčių sumą.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra, tyrimą atliko FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

Tyrimas buvo pradėtas įtarus, kad Skuode veikianti individuali įmonė galimai nemoka mokesčių valstybei. Metalo laužą bei automobilių dalis supirkinėjusi įmonė nuo 2017 iki 2022 metų galimai gavo apie 600 tūkst. eurų pajamų, tačiau pateiktose įmonės deklaracijose buvo nurodomos gerokai mažesnės pajamų sumos, nei buvo gauta iš tikrųjų.

Įmonės vadovas iš fizinių asmenų, norinčiųjų gauti kompensacijas už taršios transporto priemonės sunaikinimą, supirkdavo transporto priemones bei išduodavo reikalingas pažymas apie transporto priemonės sunaikinimą. Tačiau, pardavęs metalo laužą, gautų pajamų galimai neįtraukdavo į įmonės teiktas deklaracijas.

Taip pat įmonės vadovas nevykdė prievolės užregistruoti įmonę kaip Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoją. Tyrimą atlikę pareigūnai taip pat užfiksavo ir nelegalaus darbo atvejį. Įmonės vadovas neįformino darbo santykių su fiziniu asmeniu, kuris buvo samdomas pervežimo darbams atlikti.

Per ikiteisminį tyrimą įtariamasis pripažino savo kaltę ir atlygino valstybės ir „Sodros“ biudžetams padarytą žalą, ji bendrai siekė per 121 tūkst. eurų. Įtariamasis susitaikė su nukentėjusiąja puse – Klaipėdos apskrities valstybine mokesčių inspekcija (VMI).

Tyrimą organizavusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vida Skalauskienė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Nutarimą patvirtino teismas.

Asmeniui taip pat buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

FNTT Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu nustatė, jog veikdamas kaip neoficialus mokesčių nemokėjusios bendrovės direktorius įtariamasis panevėžietis į jos apskaitą galimai įtraukė fiktyvų 321 tūkst. eurų grūdinių kultūrų įsigijimo sandorį.

Į tos pačios bendrovės apskaitą taip pat buvo įtraukti galimai fiktyvūs dokumentai apie už daugiau nei 357 tūkst. eurų parduotus grūdus. Teigiama, kad grūdai buvo parduoti įtariamojo valdomai įmonei.

Dar vieno, kaip įtariama, fiktyvaus sandorio metu bendrovei, kurioje asmuo buvo komercijos direktorius, grūdų buvo parduota už daugiau nei 186 tūkst. eurų.

Įtariama, kad tokie sandoriai iš tiesų neįvyko, o į produkciją neva pardavusių ir tariamai pirkusių bendrovių finansines apskaitas buvo įtrauktos galimai suklastotos sąskaitos faktūros bei pirkimo–pardavimo sutartys.

Skaičiuojama, kad sudarant fiktyvius sandorius valstybei nebuvo sumokėta daugiau nei 61 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bei beveik 24 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Įtariamajam pateikti kaltinimai dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo, mokesčių vengimo, teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, bei dokumentų klastojimo.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) informaciją – ji dėl valstybei nesumokėtų beveik 51 tūkst. eurų mokesčių pateikė civilinį ieškinį.

„Mūsų žinia iš VRM yra tai, kad FNTT Europos Sąjungos lėšų grobstymas yra prioritetas ir taikinys – visos pajėgos, visi mūsų resursai tarnybos skirti bus tam, kad užkirstų ES lėšų grobstymą, tai yra sutarta jau su vadovu“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir FNTT vadovu Rolandu Kiškiu trečiadienį teigė A. Bilotaitė.

Anot ministrės, daugiau negu trečdalis tyrimų dėl ES lėšų neteisėto pasisavinimo susiję su Nacionaline mokėjimų agentūra (NMA), todėl pasitarimo metu nutarta, kad būtina sustiprinti būtent jos rizikų valdymo gebėjimus.

„FNTT šiuo metu atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo pasisavinant ES pinigus. (...) Atliekami 9 (iš 25 – BNS) ikiteisminiai tyrimai, susiję su Nacionaline mokėjimų agentūra, suma siekia nemažus pinigus – apie vieną milijoną eurų“, – sakė A. Bilotaitė.

„Sutarėme, kad susėsime instituciniu lygmeniu ir tikrai peržiūrėsime visą rizikų valdymo algoritmą įtraukiant visas institucijas, kad turėtume labai aiškų standartą užtikrinti skaidriam ES lėšų panaudojimui“, – teigė ministrė.

FNTT vadovas R. Kiškis teigė, kad tarnyba iš pradžių koncentruosis į rizikų vertinimo planą, ES pinigų skyrimo procesų skaitmenizavimą.

„Mūsų pagrindinė užduotis – aiškiai pasakyti, kokie saugikliai neveikia esančiame reguliavime pasisavinant ES lėšas“, – spaudos konferencijoje teigė R. Kiškis.

„Nesąžiningas duomenų pateikimas, duomenų klastojimas dirbtinai išpučiant kainas tam tikrų įrenginių ar prekių“, –  dažniausius sukčiavimo būdus vardijo FNTT vadovas.

FNTT neseniai atskleidė didelio masto piktnaudžiavimą ES lėšomis žemės ūkio srityje – klastojant dokumentus buvo siekiama arba buvo užvaldyta virš 1 mln. eurų paramos. Įtarimai pareikšti 9 fiziniams asmenims.

Žemės ūkio ministras K. Navickas teigė, kad sutarta sukurti išankstinio informavimo instrumentą, kad tokie nusikaltimai būtų pradėti tirti iš anksto, dar nespėjus pasisavinti ES paramos.

„Precedentas arba impulsas šitam susitikimui buvo informacija apie pradėtus ikiteisminius tyrimus piktnaudžiaujant per jaunųjų ūkininkų programą. (...) Mes turime anksčiau sukurti išankstinio informavimo per rizikos vertinimą instrumentą, kad jeigu matosi požymiai vieno ar kito vertinime neteisėto veiksmo, kad būtų išankstinis bendradarbiavimas su tarnyba ir mes tam pritariame. Sutarėme kartu peržiūrėti rizikų vertinimo planą“, – sakė K. Navickas.

Ministro teigimu, dalis būtinų darbų jau atlikta.

„Sulaukėme palaikymo, kad tie veiksmai, kuriuos mes padarėme – daug laiškų ir paraiškų perkėlėme į elektroninę erdvę, užtikrinimą paramos aiškesnės instrumentų, dalyvių, kas gali dalyvauti vienuose ar kituose procesuose, – tai tą mes esame atlikę, gerai, kad judame teisingu keliu“, – teigė K. Navickas.

ES parama kasmet sudaro apie penktadalį Lietuvos metinio biudžeto – ji siekia apie 3,1 mlrd. eurų. Vien žemės ūkiui  šiais metais suplanuota skirti 0,91 mlrd. eurų ES paramos (įskaitant bendrojo finansavimo lėšas).

Įtariama, kad 2018–2022 metais įmonė fiziniams asmenimis galėjo parduoti iš užsienio tiekėjų įgytos produkcijos už beveik 2,4 mln. eurų. Veikdami kartu, asmenys galimai dalies sandorių nefiksavo bendrovės finansinėje apskaitoje.

Anot pranešimo, manoma, kad siekdami nesukelti įtarimų, klientams pardavę prekes jie išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, pirkėjams atsiskaičius grynaisiais pinigais buvo išrašomi kasos pajamų orderiai, tačiau pareigūnai įtaria, kad šie dokumentai nebūdavo įtraukiami į įmonės apskaitą. Gautos pajamos neatsispindėjo ir VMI teikiamose deklaracijose.

FNTT pareigūnai Vilniuje ir Klaipėdoje atliko dešimt kratų asmenų gyvenamosiose vietose, automobiliuose, parduotuvių patalpose ir sandėliuose. Kratų metu paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, kompiuteriai, telefonai, rasta ir paimta beveik 20 tūkst. eurų grynųjų pinigų.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja Klaipėdos apygardos prokuratūra, jį atlieka FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistais.

Tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Diana Mikelėnienė, jis yra tęsiamas. Laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė siekia per 141 tūkst. eurų.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

„(„Lifosai“ – BNS) būtinas administratorius todėl, kad tai atitinka tarptautinių sankcijų įstatyme numatytus kriterijus, kada reikalingas laikinas administratorius. Tais pačiais kriterijais vadovaujantis mes kreipėmės į Finansų ministeriją – jie visi atitinka numatytus įstatyme“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė FNTT direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika.

Jo teigimu, „Lifosa“ disponuoja didele apimtimi „gyvų“ lėšų, todėl kiekvienu atveju būtina stebėti, ar įmonės vadovai nebando jų nukreipti iš Lietuvos bei Europos Sąjungos.

„Iš principo tai yra didelė kompanija, kurią reikia valdyti ir kuriai yra būtina užtikrinti, kad įmonė nepažeistų sankcijų režimų“, – teigė A. Valeika.

Jo teigimu, FNTT šiuo metu neturi duomenų, kad „Lifosa“ bandytų pažeisti tarptautines sankcijas.

„Jeigu turėtume duomenų, tai būtų iš tikrųjų arba administracinis pažeidimas, arba baudžiamoji byla. Šiuo atveju tai yra prevencija, užtikrinimas sankcijų (laikymosi – BNS)“, – sakė FNTT atstovas.

Pasak FNTT vadovų, šiuo metu nesvarstoma galimybė skirti laikinąjį administratorių kitoms sankcionuotoms įmonėms.

Šį mėnesį baigiantis sutarčiai su dabartine „Lifosos“ laikinąja administratore, šiuo metu vyksta naujo administratoriaus atranka. Skelbta, kad įmonės  administravimo modelis iš esmės nesikeis, jos vadovybė ir toliau priims sprendimus, tačiau daliai jų ir toliau reikės rašytinio laikinojo administratoriaus pritarimo.

Ministerijos sutartis su dabartine administratore bendrove „Finance Guru“, kuri dirba kartu su partneriais „Zeta Law“, „Ernst & Young Baltic“, „EY Law“, „Grant Thornton Baltic“ bei „Domus Sola“, galioja iki gegužės 23 dienos.

100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai bendrovei „EuroChem Group“, kurios 90 proc. akcijų valdo Kipro įmonė „AIM Capital“ – ji iki karo Ukrainoje priklausė A. Melničenkai, o šiuo metu jos naudos gavėja yra verslininko žmona Aleksandra.

A. Melničenka į ES sankcionuojamų asmenų sąrašą įtrauktas pernai kovą, o jo žmona – 2022-ųjų birželį. Melničenkos ES Teisingumo Teismo Bendrojo teismo prašo panaikinti sprendimą taikyti jiems sankcijas.

„Lifosa“ su Finansų ministerija iki šiol bylinėjasi dėl laikinosios administratorės skyrimo bendrovei teisėtumo, o su FNTT – dėl įmonės įtraukimo į sankcionuojamų įmonių sąrašą.

Tarnyba skelbia pinigines baudas skyrusi bendrovių steigimo paslaugas teikiančioms įmonėms „Magistratus“ bei „Legacy Logistics“, virtualių valiutų keityklų ir depozitinių virtualių valiutų piniginių operatorėms „BXChange“ bei „Stirdena“, taip pat virtualių valiutų keityklų operatorėms „Kaiser Exchange International“ bei „Entara“.

Įspėjimą už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus FNTT skyrė virtualių valiutų keityklų ir depozitinių virtualių valiutų piniginių operatorei „Spectro Finance“.

Konkursą laimėjusią „Kaiser Exchange International“ 2020 metais už 6,9 tūkst. eurų realizuojant ir į valstybės biudžetą perkeliant konfiskuotą 6,4 mln. eurų vertės kriptovaliutą buvo pasitelkusi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)

2022 metais dėl įvairių Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų FNTT skyrė 26 baudas ir keturis įspėjimus, 2021 metais – 13 baudų ir tris įspėjimus.