Leidinio žiniomis, anksčiau autonominio miesto asamblėja pritarė pasiūlymui nugriauti monumentą, stovėjusį prie įėjimo į tenykštį uostą. Už šią iniciatyvą balsavo 14 deputatų, 10 parlamentarų susilaikė, vienas buvo prieš. Paminklas mieste atsirado 1978 metais.

F. Francas vadovavo Ispanijai nuo 1939 iki 1975 metų. Jis mirė ligoninėje Madride nuo širdies priepuolio 1975-aisiais, eidamas 83-iuosius metus.

Diktatorius buvo palaidotas Kritusiųjų slėnyje netoli Madrido. Šis memorialinis kompleksas buvo pradėtas statyti 1940 metais F. Franco įsakymu kaip monumentas, skirtas per pilietinį karą žuvusių ispanų atminimui. Statybos darbai buvo baigti tik 1958 metais. Iš ten 2019 metų spalio 24 d. F. Franco palaikai buvo perkelti į Mingorubijo kapines Madride.

Ceremonija buvo uždara, žiniasklaidos atstovai į ją nebuvo įleisti. Joje dalyvavo tik 22 diktatoriaus giminės. Anksčiau specialistai ekshumavo F. Franco palaikus, kurie buvo palaidoti memorialiniame Kritusiųjų slėnio komplekse netoli Ispanijos sostinės. Kad būtų galima ištraukti karstą, kuriame prieš 44 metus buvo palaidotas diktatorius, reikėjo pakelti 1,5 tonos sveriančią granito plokštę, kuri dengė kapą.

Į El Pardą palaikai buvo atgabenti sraigtasparniu. Prieš laidotuves buvo aukojamos mišios. F. Franco palaikai palaidoti kapo rūsyje, kur ilsisi jo žmona Carmen Polo (1900-1988).

Ispanijoje iki šiol nerimsta polemika dėl F. Franco, valdžiusio šalį nuo 1939 iki 1975 metų. Jis mirė ligoninėje Madride nuo širdies priepuolio, eidamas 83-iuosius metus. Diktatorius buvo palaidotas Kritusiųjų slėnyje netoli Madrido. Šis memorialinis kompleksas buvo pradėtas statyti 1940 metais F. Franco įsakymu kaip monumentas, skirtas per pilietinį karą žuvusių ispanų atminimui. Statybos darbai buvo baigti tik 1958 metais.

Vyriausybės sprendimu įvykdyto palaikų ekshumavimo daugelis Ispanijos gyventojų laukė ilgus dešimtmečius. Jų nuomone, šis milžiniškas F. Franco pastatytas mauzoliejus niekina dešimčių tūkstančių žmonių, žuvusių per Ispanijos pilietinį karą ir jį lydėjusius režimo metus, atminimą, ir yra įžeidimas Ispanijai kaip moderniai demokratinei valstybei.

Po to, kai per maždaug 11 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku prasidėjusią uždarą ceremoniją iš po marmuro plokščių ir dviejų tonų granito buvo iškeltas karstas su F. Franco palaikais, velionio šeimos prašymu buvo sukalbėta trumpa malda.

Maždaug po dviejų valandų aštuoni šeimos nariai išnešė karstą iš bazilikos Kritusiųjų slėnyje ir įkėlė jį į katafalką, nuvežusį palaikus į sraigtasparnį, išskridusį į perlaidojimo vietą – už 57 km esančias valstybines kapines „Mingorrubio El Pardo“ į šiaurę nuo sostinės, kur palaidota F. Franco žmona.

Siekiant užtikrinti ceremonijos privatumą ir neleisti, kad ekshumacijos įrašai pasklistų socialiniuose tinkluose, vyriausybė uždraudė į mauzoliejų įleistiems 22 F. Franco šeimos nariams, vyriausybės pareigūnams ir darbininkams su savimi įsinešti kamerų arba mobiliųjų telefonų.

Baimindamasi neramumų vyriausybė uždraudė F. Franco šalininkams rengti demonstraciją prieš palaikų ekshumaciją prie kapinių „Mingorrubio El Pardo“. Tačiau prie jų vis tiek susirinko maždaug 400 žmonių, laikiusių F. Franco režimo vėliavas ir simbolius, taip pat skandavusių „Viva Franco“ („Tegyvuoja Frankas“).  Policija juos stebėjo per atstumą.

Tolima F. Franco giminaitė Macarena Martinez Bordiu (Makarena Martines Bordiu) sakė esanti „pasipiktinusi“ dėl to, kas įvyko, ir kaltino vyriausybę „išniekinus kapą“.

Buvęs Ispanijos ministras pirmininkas Jose Luisas Rodriguezas Zapateras (Chosė Luisas Rodrigesas Sapateras) nacionalinei televizijai sakė, kad diktatoriaus palaikų ekshumacija „labai reikšminga mūsų demokratijai“.

„Šiandien mūsų demokratija – dar tobulesnė“, – pareiškė jis.

Ispanijos dienraštis „El Pais“ taip pat skelbė apie svarbų momentą visai šaliai.

„Ispanija atsisakė paskutinio reikšmingo diktatūros simbolio“, – rašoma ketvirtadienio numerio antraštėje.

F. Franco palaikų ekshumavimas ir perlaidojimas neleis užmiršti jo politinio palikimo likus vos kelioms savaitėms iki lapkričio 10 dieną įvyksiančių visuotinių rinkimų.

F.Franco valdė Ispaniją geležiniu kumščiu 1939–1975 metais, atėjęs į valdžią po trejus metus trukusio pilietinio karo, kurį sukėlė F. Franco sukilimas prieš demokratiškai išrinktą respublikonų valdžią.

Praėjus trejiems metams po jo mirties 1975 metais Ispanija sugrįžo prie demokratijos, tačiau nesutarimai dėl F. Franco vaidmens Ispanijos istorijoje tebeskaldo šalį net praėjus daugiau kaip 40 metų po jo mirties.

Daugybę metų tūkstančiai žmonių lapkričio 20 dieną atvyksta paminėti  jo mirties metinių į Madrido aikštę „Plaza de Oriente“ ir Kritusiųjų slėnio mauzoliejų. Nors diktatoriaus populiarumas yra labai sumažėjęs, F. Franco artimieji, trys pagrindinės dešiniojo sparno partijos ir kai kurie Katalikų Bažnyčios nariai kritikuoja vyriausybės sprendimą ekshumuoti jo palaikus, esą be reikalo atveriantį senas politines žaizdas.

Iš pradžių 2018 metų birželį planuota ekshumacija buvo atidėta dėl virtinės užginčijimų teismuose, kuriuos pateikė F. Franco palikuoniai.

Galiausiai šių metų rugsėjį Ispanijos Aukščiausiasis Teismas uždegė žalią šviesą vyriausybės planui perkelti velionio diktatoriaus palaikus. 

F. Franco palaikų ekshumavimui pradžią davė premjero J.L.R. Zapatero vyriausybės 2007 metais priimtos „Istorinės atminties įstatymo“ pataisos, kuriomis siekiama atitaisyti skriaudą, kurią patyrė maždaug 100 tūkstančių diktatoriaus režimo aukų. Šios aukos palaidotos nepažymėtose kapavietėse, tarp jų ir Kritusiųjų slėnyje. Minėtos pataisos taip pat  uždraudė šlovinti  F. Franco kaip politinį lyderį ir likti jo palaikus viešoje vietoje.

Ispanijos premjeras socialistas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) siekė, kad palaikų perkėlimas būtų baigtas iki lapkričio 10 dieną numatytų visuotinių rinkimų.

Palaikai bus perlaidoti Mingorubio-El Pardo valstybinėse kapinėse, esančiose maždaug už 20 km šiaurę nuo sostinės Madrido, kur yra F. Franco žmonos kapas.

Anksčiau šį mėnesį vyriausybė paskelbė, kad F. Franko palaikai iš mauzoliejaus vadinamajame Kritusiųjų slėnyje bus perkelti iki spalio 25 dienos, teismui atmetus jo artimųjų skundą.

„Iki spalio 25 dienos Kritusiųjų slėnyje nebebus diktatoriaus palaikų“, – žurnalistams sakė vicepremjerė Carmen Calvo (Karmen Kalvo).

Ji tąsyk nurodė, kad F. Franco šeima, mėginusi keliomis teisinėmis priemonėmis sutrukdyti ekshumacijai, bus informuota „prieš 48 valandas“ apie proceso datą ir laiką, o patys darbai bus vykdomi laikantis „didžiausio taktiškumo ir su didžiausia pagarba“.

Geležiniu kumščiu Ispaniją valdžiusio po 1936–1939 metų pilietinio karo diktatoriaus palaikai šiuo metu ilsisi įspūdingoje bazilikoje, iškastoje uolos papėdėje už 50 km nuo Madrido esančiame Kritusiųjų slėnyje.

Premjero socialisto Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) vadovaujama vyriausybė F. Franco palaikų perkėlimą laiko prioritetu. Ministrai teigia, kad Ispanija neturėtų „ir toliau šlovinti“ diktatoriaus, kurio mauzoliejus pritraukia tiek turistų, tiek prijaučiančių dešiniosios pakraipos ideologijai.

Vyriausybės planas suskaldė visuomenę šalyje, iki šiol nesusitaikiusioje su diktatūros, trukusios iki F. Franco mirties 1975 metais, palikimu.

Po daugiau nei metus trukusių Madrido ir F. Franco palikuonių ginčų Ispanijos Aukščiausiasis Teismas antradienį uždegė žalią šviesą vyriausybės planui perkelti jo palaikus į kitą vietą.

Maždaug už 50 kilometrų į šiaurę nuo Madrido ramiame Kritusiųjų slėnyje granito oloje iškastą įspūdingą monumentą F. Franco atidarė 1959 metų balandžio 1-ąją.

Kompleksą sudaro 262 metrų ilgio bazilika ir Benediktinų vienuolynas.

Virš uolos stovi iš toli matomas milžiniškas 150 metrų aukščio kryžius, kuris sveria beveik 200 tūkst. tonų.

Bazilikos gilumoje esantį 1975-aisiais mirusio F. Franco kapą paprastai puošia šviežios gėlės. Toje pačioje bazilikoje yra ir F. Franco ir jo režimą palaikusios kraštutinės dešinės Falangistų partijos įkūrėjo Jose Antonio Primo de Rivera (Chosė Antonijaus Primo de Riveros), žuvusio 1936–1939 metų Ispanijos pilietinio karo pradžioje, kapas.

F. Franco, kurio nacionalistų pajėgos kare nugalėjo respublikonus, 1940 metais įsakė pastatyti šį monumentą, pavadindamas tai bandymu „sutaikyti“ visus ispanus. 

Bazilikoje buvo palaidota maždaug 33 tūkst. žmonių, kariavusių abiejose pusėse per pilietinį karą, kurį sukėlė F. Franco sukilimas prieš išrinktą respublikonų valdžią.

Tačiau kritusių respublikonų šeimoms niekada nebuvo pasakyta, kad jų artimųjų palaikai buvo perkelti į šį slėnį.

Dabartinis Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) nori paversti monumentą tautos susitaikymo ir atminties vieta, kaip tai buvo padaryta su kai kuriomis nacių koncentracijos stovyklomis. Jis siekia, kad mauzoliejus daugiau nebeprimintų F. Franco režimo.

2007 metais tuometinė Ispanijos socialistų vyriausybė priėmė įstatymą, draudžiantį organizuoti politinius susibūrimus Kritusiųjų slėnyje, kur kasmet lapkričio 20 dieną kraštutinių dešiniųjų grupės rinkdavosi į mišias F. Franco mirties metinėms paminėti.

Tos vyriausybės sudaryta ekspertų komisija rekomendavo suteikti šiai vietai kitokią reikšmę.

Ji pasiūlė monumento teritorijoje eksponuoti nuolatinę ekspoziciją, skirtą jo istorijai, ten palaidotiems žmonėms ir maždaug 20 tūkst. politinių kalinių, prisidėjusių prie šio monumento statybos.

Tačiau 2011 metais socialistams netekus valdžios į ją atėjusi konservatyvioji Liaudies partija (PP) nusprendė nekreipti dėmesio į ekspertų rekomendacijas ir neatverti senų žaizdų.

Pernai į valdžią sugrįžę P. Sanchezo socialistai F. Franco palaikų perkėlimą paskelbė vienu iš savo prioritetų.

Apie tokį žingsnį jau ilgą laiką kalba kairiosios pakraipos vyriausybės šalininkai, tačiau tam nuožmiai priešinasi F. Franco artimieji ir daugelis dešiniųjų pažiūrų veikėjų.

Savo sprendimu Madridas atnaujino nesutarimus, likusius po 4-ąjį dešimtmetį vykusio Ispanijos pilietinio karo ir keturis dešimtmečius po konflikto trukusio F. Franco valdymo.

„Franco palaikų perlaidojimas įvyks birželio 10 dienos rytą“, –  pareiškė vicepremjerė Carmen Calvo (Karmen Kalvo).

Pasak jos, palaikai bus perkelti į Mingorubijo-El Pardo valstybinį panteoną, kur jau palaidota F. Franco žmona.

Diktatoriaus palaikai šiuo metu ilsisi didžiuliame Katalikų Bažnyčiai priklausančiame mauzoliejuje Kritusiųjų slėnyje, į kurį jie pritraukia turistus bei dešiniuosius demonstrantus.

Ankstesnė konservatyviosios Liaudies partijos vyriausybė blokavo iniciatyvas ekshumuoti diktatorių, bet pernai į valdžią atėjęs dabartinis premjeras socialistas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) atnaujino tokias pastangas.

Jo ministrų kabinetas gavo Vatikano leidimą ekshumacijai.

P. Sanchezo vyriausybė atmetė F. Franco artimųjų siūlymą perlaidoti palaikus Madrido pagrindinėje katedroje, būgštaudama, kad joje gali pradėti lankytis prijaučiantieji diktatoriui.

Nacionalinis Francisco Franco fondas, siekiantis, kad diktatorius nenugrimztų į užmarštį, žada apskųsti sprendimą Aukščiausiajam Teismui.

„Puldami Franco, puolate jo artimuosius, daugiau nei pusę Ispanijos, monarchiją ir jį gynusią Bažnyčią“, – spalį duodamas interviu konservatyviajam dienraščiui „La Razon“ pabrėžė F. Franco proanūkis Luisas Alfonso de Borbonas (Luisas Alfonsas de Borbonas).

Policija nurodė, kad keli šimtai F. Franco simpatikų susirinko Rytų aikštėje, kur diktatorius kalbėjo minioms žmonių 1939-1975 metais, vadovavimo šaliai metu.

Tačiau eitynes sutrukdė trys moterys, ant nuogų krutinių užsirašiusios „nacionalinė gėda“ ir „legalus fašizmas“. Jas vėliau sulaikė policija.

Kai kurie žmonės minioje į protestuotojas reagavo piktai ir bandė jas užpulti.

Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) vadovaujama kairiųjų vyriausybė planuoja ekshumuoti diktatoriaus palaikus iš Kritusiųjų slėnio, esančio šiek tiek už Madrido.

1975 metų lapkričio 20 dieną mirusio F. Franco šeima nori, kad buvęs diktatorius būtų perlaidotas pagrindinėje Madrido Almudenos katedroje.

P. Sanchezas nori, kad palaikai būtų perlaidoti diskretiškesnėje vietoje, kur F. Franco šalininkams būtų sunkiau reikšti pagarbą.

Eitynėse Madride sekmadienį dalyvavęs Dori Grande naujienų agentūrai AFP sakė, kad Kritusiųjų slėnyje buvo palaidoti abiejoms Ispanijos pilietinio karo pusėms atstovavę žmonės, o ši vieta ir buvo sukurta suvienyti šaliai.

„Šiais mes labiau nei bet kada turime ginti savo žemę, savo istoriją, nes istorija yra čia. Negali jos ištrinti“, – kalbėjo jis.

Kristusiųjų slėnio bazilikoje yra palaidoti maždaug 37 tūkst. pilietinio karo aukų, tarp jų yra ir nacionalistai, ir respublikonai.

Toks vicepremjerės pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai ji buvo susitikusi su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolinu (Pjetru Parolinu).

„F. Franko palaikai negali būti vietoje, kur juos šlovintų ir garbintų. Tai draudžia mūsų įstatymai... Kardinolas mano, jog mums derėtų ieškoti tokio sprendimo, kad F. Franco palaikai būtų deramoje vietoje, tačiau negalėtų tapti kokio nors garbinimo objektu. Valdžia turi mechanizmų, kad būtų pasiektas būtent toks sprendimas“, – nurodė C. Calvo.

Kiek vėliau Vatikanas pranešė, kad P. Parolinas „niekada nepasisakė apie laidojimo vietą“. Šventasis Sostas pabrėžia, kad C. Calvo šnekėjo apie norą apsvarstyti alternatyvias F. Franco palaikų perlaidojimo vietas, o P. Parolinas savo ruožtu „palaikė tokį sprendimą tinkamu“.

„Kardinolas Pietro Parolinas neprieštarauja Francisco Franco palaikų ekshumacijai, jei tokį sprendimą priims kompetetinga valdžia“, – sakoma Vatikano pranešime.

C. Calvo taip pat sakė, kad Madrido arkivyskupas kardinolas Carlosas Osoro (Karlosas Osoras) nepritaria idėjai perlaidoti F. Franco palaikus Almudenos katedroje.

„Kardinolas Osoro pasakė, kad jam nepatinka (idėja palaidoti F. Franco katedroje), ir mes (su Vatikanu) sutarėme bendradarbiauti ieškodami šios situacijos sprendimo; tai negali būti Almudena“, – nurodė vicepremjerė.

Iki šiol Ispanijos vyriausybė tvirtino, kad neturi galimybių sutrukdyti Franco šeimai perlaidoti buvusio diktatoriaus palaikus šioje Madrido katedroje.

Kiek anksčiau Ispanijos vyriausybė ir parlamentas pritarė dekretui, leidžiančiam ekshumuoti F. Franco palaikus iš jo mauzoliejaus.

Birželį į valdžią atėjęs socialistų premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) diktatoriaus palaikų iškėlimą iš Kritusiųjų slėnio mauzoliejaus laiko vienu savo prioritetų.

F. Franco palaikų ekshumacijai griežtai prieštaravo jo giminaičiai.

Ispanijos vyriausybė pareiškė, jog priimtas dekretas leidžia ekshumuoti buvusio diktatoriaus palaikus nepaisant, ar tam pritars jo giminės, tačiau pažadėjo, kad procedūra vyks pagarbiai ir oriai.

Rugsėjo pabaigoje Ispanijos žiniasklaida skelbė, kad F. Franco anūkai paprašė šalies Teisingumo ministerijos leidimo perlaidoti savo senelio palaikus Almudenos katedros kriptoje.

Jie taip pat pageidavo, kad būtų surengtos iškilmingos F. Franco laidotuvės.

Socialistų atstovai, pasisakę už buvusio diktatoriaus palaikų perlaidojimą, kiek anksčiau sakė, kad Kritusiųjų slėnis turi tapti susitaikymo po kruvino pilietinio karo, o ne diktatoriaus garbinimo vieta.

Kada gali būti užbaigta F. Franco palaikų ekshumacija, kol kas neskelbiama.

Nuo 1936–1939 metais vykusio pilietinio karo pabaigos iki savo mirties 1975-aisiais geležiniu kumščiu Ispaniją valdęs generolas F. Franco yra palaidotas uolos papėdėje iškastoje įspūdingoje bazilikoje, esančioje vos už 50 kilometrų nuo Madrido.

Šis monumentas nuo 1941 iki 1959 metų Gvadaramos kalnuose buvo statomas F. Franco režimo iniciatyva. Dalį darbų buvo priversti atlikti politiniai kaliniai. Čia palaidota maždaug 37 tūkst. žmonių, kariavusių abiejose pusėse per pilietinį karą, kurį sukėlė F. Franco sukilimas prieš išrinktą respublikonų valdžią.

Šis teismo sprendimas skaldo Ispanijos visuomenę ir atveria senas žaizdas.

Birželį į valdžią atėjęs premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas), nuvertęs savo pirmtaką konservatorių per balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente, diktatoriaus palaikų iškėlimą iš milžiniško Kritusiųjų slėnio mauzoliejaus netoli Madrido laiko vienu savo prioritetų.

„Kaip tvirta demokratija Ispanija negali sau leisti, kad simboliai skaldytų ispanus“, – vos atėjęs į valdžią pareiškė P. Sanchezas visuomeniniam transliuotojui TVE. Jis netrukus pridūrė, kad toks mauzoliejus būtų neįsivaizduojamas kitose Europos valstybėse, tokiose kaip Italija ar Vokietija, kurios išgyveno fašistinę diktatūrą.

P. Sanchezo Socialistų partija tvirtino siekianti, kad memorialas būtų pertvarkytas į „visiems ispanams skirtą susitaikymo ir prisiminimo, o ne atsiprašymo už diktatūrą vietą“.

Prieš priimant šį dekretą Socialistų grupės vadovas Senate Anderas Gilas sakė, kad vyriausybė nori sunaikinti „demokratinę anomaliją“ – „diktatoriui skirtą mauzoliejų“.

Priverstinis darbas

F. Franco valdė Ispaniją geležiniu kumščiu nuo 1936–1939 metais vykusio pilietinio karo pabaigos iki savo mirties 1975-aisiais.

Jis buvo palaidotas uolos papėdėje iškastoje įspūdingoje bazilikoje, virš kurios stovi 150 metrų aukščio kryžius, o po ja driekiasi milžiniška esplanada.

Šis monumentas nuo 1941 iki 1959 metų Gvadaramos kalnuose buvo statomas F. Franco režimo iniciatyva. Dalį darbų buvo priversti atlikti politiniai kaliniai. Čia palaidota maždaug 37 tūkst. žmonių, kariavusių abiejose pusėse per pilietinį karą, kurį sukėlė F. Franco sukilimas prieš išrinktą respublikonų valdžią.

Baziliką, kurioje palaidoti diktatoriaus palaikai, prižiūri benediktinų vienuoliai. Kas dieną ant jo kapo dedama šviežių gėlių.

F. Franco, kurio nacionalistų pajėgos laimėjo karą prieš respublikonus, paskyrė monumentą „visiems kritusiesiems“ konflikto metu. Tačiau jo kritikai sako, kad žiaurus diktatorius neturėtų būti taip išaukštintas.

Be to, pasak monumento priešininkų, žuvusių respublikonų artimiesiems nebuvo pranešta apie jų palaikų perkėlimą į šį slėnį.

Vyriausybei paskelbus apie savo planus, į Kritusiųjų slėnį atvykstančių lankytojų skaičius labai išaugo. Už monumentą atsakinga Ispanijos nacionalinio paveldo tarnyba sako, kad per liepą čia apsilankė 38 tūkst. žmonių, o birželį – 23 000.

„Praeities šmėkla“

P. Sanchezo mažumos vyriausybė tvirtina, kad F. Franco palaikų ekshumavimui parlamentas pritarė praėjusiais metais, tačiau buvusi konservatorių vyriausybė šią iniciatyvą ignoravo.

Dekretą dar turi patvirtinti parlamentas, kur šį žingsnį remia kraštutinė kairioji partija „Podemos“, taip pat mažesnės Katalonijos separatistų ir baskų nacionalistų partijos.

Tačiau F. Franco palaikų ekshumavimui kategoriškai priešinasi jo palikuoniai. Jie atsisako perkelti palaikus į šeimos kapavietę Galisijoje, Ispanijos šiaurės vakaruose, o didžiausia opozicijoje esanti konservatyvi Liaudies partija (PP) pagrasino apskųsti vyriausybės dekretą teisme.

P. Sanchezui „svarbiau atgaivinti praeities šmėklas, nei suvilioti žmones ateitimi. Jam labiau rūpi atverti mūsų baisiausios praeities žaizdas, o ne telkti dėmesį į mūsų geresnę dabartį“, naujasis PP lyderis Pablo Casado (Pablas Kasadas) sakė žurnalistams ketvirtadienį.

Praėjusį mėnesį vyriausybė taip pat pranešė, kad nori sukurti vadinamą teisybės komisiją pilietinio karo ir diktatūros piktadarystėms išaiškinti, taip pat panaikinti F. Franco laikų politiškai motyvuotus teismų sprendimus.

Nepaisant lietaus, keli šimtai žmonių susirinko į dešiniųjų pažiūrų partijų surengtą mitingą. Jo metu žmonės dainavo dainas ir mojavo senąsias F. Franco valdymo laikų vėliavas. Diktatoriaus valdymo laikotarpis pasibaigė 1975 metais, kai jis mirė sulaukęs 83 metų.

F. Franco pajėgos laimėjo 1936-1939 metais vykusį pilietinį karą ir nacistinės Vokietijos bei fašistinės Italijos padedamos nuvertė demokratiškai išrinkta valdžią.

O šeštadienį prie didžiulio F. Franco mauzoliejaus šiaurinėje Madrido dalyje protestuotojai reikalavo, kad šis taptų kovos su fašistais pilietinio karo metu memorialu.