Kauno.diena.lt susisiekė su Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos budinčiais atstovais. „Pilnas Kaunas nuvirtusių medžių, nespėjame vykti iš vieno įvykio į kitą“, – sakė pareigūnas. 

Informacijos apie tai, ar yra nuo stipraus vėjo nukentėjusių žmonių, ugniagesiai kol kas per šias dienas nesulaukė. „Deja, yra nemažai iškvietimų, kai nuvirtę medžiai nutraukė elektros laidus. Tokiose vietose be ESO darbuotojų ugniagesiai negali vykdyti darbų. Todėl jie tiesiog aptveria teritoriją ir laukia ESO darbuotojų“, – paaiškino ugniagesių atstovas. 

Skaitytojų nuotr. 

Sekmadienį, apie 13 val. žmonės ugniagesių laukė penkiolikoje Kauno ir Kauno rajonų vietų, visur buvo reikalinga pagalba dėl išverstų medžių. „Kaune sekmadienį dirba šešios komandos. Praėjusią parą Kauno ugniagesiai sulaukė 84 iškvietimų, 44 kartus ugniagesiai vyko į pagalbą  Kauno mieste“, – portalui sakė pareigūnas. 

Pasak Kaune budinčių ugnaigesių, sekmadienį Kauno miesto bei rajono gyventojų skambučiai dėl stipraus vėjo pridarytos žalos pasipylė apie 11 val. „Nuo tada ugniagesiai ir važinėja iš vienos įvykio vietos į kitą. Vienur išvirtę medžiai, kitur – nulūžę šakos. Ten, kur ugniagesiai gali pagelbėti – gelbsti, kur negali – laukia ESO darbuotojų“, – situaciją aiškino ugniagesys.

Pasiteiravus apie materialius nuostolius, pareigūnas sakė, jog sekmadienį buvo iškvietimas, kuriame žmonės sakė jog ant automobilio užvirtę šakos, vakar taip pat ugniagesiai vyko į įvykio vietą, kurioje ant automobilio buvę užvirtę nulūžusios šakos. 

„Lietuva pasiūlė pagalbą Graikijai, bet nėra gautas iš Graikijos pusės atsakymas, kad priima tokią pagalbą. Ugniagesiai pasiruošę išvykti, bet laukiama priimančiosios šalies atsakymo“, – BNS pirmadienį sakė PAGD atstovė Edita Zdanevičienė.

Vyriausybė praėjusį trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos teikimui siųsti į Graikiją pagalbos teikimo komandą iš ne mažiau kaip 25 ugniagesių gelbėtojų ir kitų PAGD darbuotojų.

Tokį sprendimą Ministrų kabinetas priėmė atsižvelgdamas į Graikijos tarptautinės pagalbos prašymą, paskelbtą Bendroje ekstremalių situacijų ryšių ir informavimo sistemoje (angl. Common Emergency Communication and Information System, CECIS).

Pagal nutarimą, ugniagesių komanda išvyktų Lietuvai sulaukus Graikijos sutikimo priimti pasiūlytą pagalbą.

Graikijai kovojant su gamtiniais gaisrais Rodo ir Korfu salose jau evakuoti tūkstančiai žmonių. Užsienio reikalų ministerija savaitgalį pasiūlė atostogas Rodo saloje suplanavusiems Lietuvos gyventojams įvertinti būtinybę ten keliauti.

Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė BNS tuomet patvirtino, kad į Rodą su su kelionių organizatoriais išvykusiems lietuviams suteikti viešbučiai saugioje zonoje.

Kaip pranešė Policijos departamentas, avarija įvyko vidurdienį, apie 12 val., J. Basanavičiaus ir Sodų gatvių sankryžoje.

Į gaisro gesinimą su įjungtais garso ir šviesos signalais vykęs ugniagesių  tarnybinis automobilis MAN, vairuojamas Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 56 metų ugniagesio gelbėtojo, degant draudžiamam šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą bei kliudė važiuojantį automobilį „Toyota Yaris Cross“, vairuojamą 67 metų vyro.

Po smūgio mašina atsitrenkė į sustojusį automobilį „VW Transporter“, vairuojamą 54 metų vyro.

Per eismo įvykį nukentėjo automobilio „Toyota“ 67 metų keleivė.

Suteikus medicinos pagalbą ligoninėje, moteris gydoma ambulatoriškai.

Dėl avarijos pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

Žurnalistas, autokopėčiomis su ugniagesiu pakilęs į 30 m aukštį, teiravosi, ar dažnai tenka panaudoti tokias kopėčias.

– Ar dažnai tenka pakilti su autokopėčiomis į 30 m aukštį? Tokių gaisrų, kur reikėtų panaudoti tokias kopėčias, turbūt nelabai daug?

– Būna ir toks aukštis, būna ir didesnis. Vilniuje yra net 55 m kopėčios.

Pokalbyje su Ugniagesių mokyklos atstovu Donatu Jakavoniu žurnalistas domėjosi apie naujas uniformas.

– Ant stalų matau šviesias uniformas, kurios skiriasi nuo daugelio aplink vaikštančių ugniagesių. Ar tai naujos?

– Matome lauko uniformas. Ugniagesiai su jomis eina tiesiai į gaisro židinį, todėl ji skiriasi nuo matytos rikiuotėje.

– Atrodo lyg iš filmų.

– Tai naujo pavyzdžio uniforma, prie kurios palaipsniui pereis visa Lietuva.

I. Gelūno / BNS nuotr.

– Prie jūsų stendo apsilanko daug vaikų, kaip manote, kokia dalis jų taps ugniagesiais? Ar populiari jūsų profesija?

– Pastaruoju metu populiarumas labai didelis.

Kalbinta Ugniagesių mokyklos atstovė Miglė Dumčienė pastebėjo, kad ugniagesių darbas reikalauja vyriškumo.

– Ar nyksta stereotipas, kad ugniagesiais gali būti tik vyrai?

– Šiek tiek galima teigti, kad gal ir nyksta, bet tai vyriška profesija. Priimame moteris, džiaugiamės jomis, bet tai gan vyriška.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Aikštėje šurmuliavo ir būrys įvairaus amžiaus vaikų. Žurnalistas pakalbino sutiktą berniuką.

– Kuo tau patinka gaisrinė, išskyrus, kad ji labai didelė. Ten turbūt labai daug visko yra?

– Taip.

– Ko ten yra?

– Visokių įrenginių.

– Pasimatavai šalmą, gal ateityje tapsi ugniagesiu?

– Kol kas galvoju.

Kalbinto berniuko tėtis džiaugėsi, kad rengiami tokie renginiai, kur vaikai gali susipažinti su specialiomis tarnybos: „Tai vienas iš darbų, kuris vertas pagarbos ir mūsų visų padėkos.“

Sutiktas Gaisrinių tyrimo centro ekspertas Vilius Grigas pasidalijo savo darbo niuansais.

Priimame moteris, džiaugiamės jomis, bet tai gan vyriška.

– Ar Gaisrinių tyrimų centras važiuoja tik į rezonansinius įvykius, ar į visus, kurie šiek tiek kelia įtarimų?

– Dažniausiai važiuoja į įvykius, į kuriuos pasikviečia kolegos inspektoriai, galbūt neturi tam tikros įrangos. Tai gali būti ir rezonansiniai įvykiai, paprasti automobilių padegimai. Stengiamės kartu nustatyti gaisro židinio zoną.

Per šventę Katedros aikštėje buvo galima pamatyti ir baseiną. Šalia jo – skyrininkas Mindaugas Valaitis.

– Maudotės baseine?

– Visuomenei demonstruojame kokią įrangą turime, ką galime padaryti, kaip greičiau suteikti pagalbos.

– Kaip veikia sistema? Matau baseine žmogus, o šalia kolega su sistema, jie susikalba?

– Kolega turi ryšio pasikalbėjimo priemones ir jie tiesiogiai bendrauja.

I. Gelūno / BNS nuotr.

– Koks žmonių susidomėjimas?

– Susidomėjimas didelis. Visą laiką įdomu. Tai nestandartinė situacija, kurią galima pažiūrėti. Galima ateiti, paklausti, o mes papasakojame, kas žmonėms aktualu.

– Mačiau, kad narui į kišenes įdėjote svorių.

– Labai sunku panerti. Priklauso nuo kostiumo, pačio naro. Todėl visą laiką reikalingas svoris, kad galėtume panerti.

Renginio vinis – ugnies šou, t. y. gaisro ir degančio aliejaus gesinimas. Kalbintas ugniagesys Edvinas Bagdonavičius.

– Kokios daromos dažniausios klaidos, kai užsidega aliejus? Kaip reikėtų elgtis?

– Didžiausia klaida – stresas. Žmonės nesuvaldo savo veiksmų, prisimena, kuo dažniausiai viskas gesinama, griebiasi puodelio, pasisemia vandens ir jį užpila ant degančio aliejaus. Dėl to būna labai didelis ugnies pliūpsnis, kurį galima turbūt prilyginti sprogimui. Žala būna ne tik turtui, aplinkai, bet ir žmogui – labai stipriai nudega. Reikėtų naudoti gesintuvą, nedegius audeklus.

– Jei namuose neturime nedegaus audeklo, gal galima naudoti kokį dangtį, gaubtą? Kokios alternatyvos?

– Namuose reikėtų turėti gesintuvą. Atsitikus nelaimei, tikrai galima griebti aplinkinių priemonių, pvz., dangčio. Ramiai, nepanikuojant uždengti ir galima sustabdyti liepsną.

Vietinės Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesių pajėgos įvykio vietoje jau buvo vos po 5 minučių nuo gauto pranešimo. Atvykus ugniagesiams, katilinės patalpa degė atvira liepsna, ir nemažas pavojus buvo kilęs prie jos esančiam dviejų aukštų namui, kurio viena pusė – medinė, o kita – mūrinė, dalis stogo dengta šiferiu.

Gelbėtojams pavyko gaisravietėje nuslopinti liepsnas, tačiau nuostolių namo savininkai neišvengė. Pasak antradienį skelbiamo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pranešimo, „išdegė 3x4 m dydžio katilinės patalpa, prie katilinės priblokuotas stiklinis 5x5 m dydžio šiltnamis bei namo pirmame aukšte 3x4 m ir 2x3 m dydžio kambariai, iškalti medinėmis dailylentėmis. Apdegė du šaldytuvai ir kiti namų apyvokos daiktai. (...). Iš namo išnešti du dujų balionai. Išgelbėti du ūkiniai pastatai, esantys už 3 metrų nuo gaisravietės“.

Name buvo dūmų detektorius, galintis tiek naktį, tiek dieną įspėti gyventojus apie gaisro pavojų. Įvykio aplinkybės tiriamos.

Vilniaus apskrityje tokių įvykių užregistruota dešimt, Alytaus ir Utenos apskrityse – po keturis, Panevėžio apskrityje – keturis, Šiaulių ir Tauragės apskrityse – po du, Kauno, Klaipėdos ir Telšių apskrityse – po vieną.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė BNS informavo, kad pirmadienį, Alytuje, prie Ligoninės ir Pulko gatvių  sankryžos nuvirto apšvietimo stulpas, dalis guli ant važiuojamosios kelio dalies. 

Atvykę ugniagesiai stulpą patraukė nuo važiuojamosios kelio dalies.

Vilniuje, A. P. Kavoliuko gatvėje, nuo devynių aukštų namo stogo, prie lifto šachtos, nuimti pavojingai kabėję du skardos lakštai. Tuo metu Baltupių rajone, sankryžoje pavojingai kabėjo reklaminis stendas, jis buvo pritvirtintas.

Radviliškio rajone, Šeduvoje, Laisvės aikštėje, ant namo stogo buvo pavojingai pakabęs didelis tinko gabalas. Atvykę ugniagesiai pasiekė ir parankinėmis priemonėmis nudaužė tinką, teritoriją aptvėrė STOP juosta.

Po pietų pagalbos į ugniagesius kreipėsi Rokiškio miesto, Birutės gatvės gyventojas. Jis pranešė, kad nuo jo namo vėjas nuplėšė stogo pakalimo lakštą, jis liečia elektros laidus, kelia pavojų aplinkiniams. Vyras bijojo, kad namas užsidegs.

Pavakare Panevėžio gelbėtojai gavo pranešimą, kad Savitiškio ir Klaipėdos gatvių sankirtoje pavojingai kabo reklaminis stendas, įspėta, kad jis bet kuriuo momentu gali nukristi ant važiuojamosios kelio dalies. Ugniagesiai pavojingai pakibusį stendą nukėlė.

Vilniuje, Naujininkų rajone, Šaltkalvių gatvėje, vėjas suplėšė namo balkono rėmą, pranešėjas baiminosi, kad jis gali iškristi su stiklais į apačią, vos laikosi, kelia pavojų. 

Atvykę ugniagesiai rado pavojingai kabėjusį balkono rėmą. Balkono rėmas buvo išardytas.

Kaune, Marvelės gatvėje, vėjas apgadino septynių šeimų namo stogą.

Atvykę ugniagesiai nuėmė apie du kvadratinius metrus stogo dangos ir vėjalentę.

Vilniuje vėjas apgadino ir vaikų lopšelio-darželio stogą.

Pilaitėje vėjas nuplėšė lopšelio-darželio stogo dangą, ji plevėsavo ore 8-9 metrų aukštyje. Atvykę gelbėtojai nuėmė pavojingai kabėjusią dangą.

Vilniaus centre, Pylimo gatvėje, namo 3 aukšte pavojingai kabojo metalinis  latakas ir skardos gabalas. Užlipę ant stogo gelbėtojai parankinėmis priemonėmis nuėmė pavojingai kabėjusį skardos lakštą.

„Jų techninės galimybės leidžia ugniagesiams greičiau prisijungti prie vandentiekio“, – paaiškino bendrovės „Klaipėdos vanduo“ komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė.

Modernūs, naujausius ES standartus atitinkantys antžeminiai hidrantai įrengti rekonstruojant vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklus.

„Žiemą net ir per didžiausius šalčius jie neužšals. Be to, jie atsparesni už įprastus. Atsitrenkus automobiliui vanduo nepasileis savaime bėgti“, – paaiškino G.Butkienė.

Hidrantai mieste iki šiol yra nepamainomi ugniagesių pagalbininkai.

„Aišku, ugniagesiai atvažiuoja jau prisipylę vandens į cisternas. Bet jį išpila per kelias minutes. Kaimiškose vietovėse yra tvenkiniai. O mieste pagrindinis vandens šaltinis yra hidrantai“, – paaiškino Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nors patyrę ugniagesiai mintinai žino, kur mieste prijungti vandens žarnas, kartais hidrantų tenka paieškoti ilgiau.

„Jei žiemą nenukastas sniegas, ypač naktį, rasti hidrantą tiesiog neįmanoma“, – sakė A.Maslauskienė.

Tačiau didžiausias gaisrininkų priešas – mašinomis užstatyti ankšti kiemai ir gatvės.

„Dažniausiai susiduriame su privažiavimo problema. Automobiliai labai arti ir tankiai sustatyti. O gaisrinės mašinai pravažiuoti ar pasistatyti įrangą reikia tikrai ne vieno ir net ne trijų metrų“, – tikino A.Maslauskienė.

Vairuotojų neapdairiai paliktos mašinos iš ugniagesių atima ne vieną brangią minutę.

„Jei nėra labai skubu, pasitelkiame policijos pagalbą. Bet ne kartą yra tekę ir patiems traukti automobilius. Žmonių saugumas yra svarbiausia. Gaisre ir kelios minutės gali būti per daug“, – teigė A.Maslauskienė.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“, rekonstruodama nuotekas, iš viso įrengė septynis modernius hidrantus. Dar dešimt jų pastatyta po žeme.

Daugiausia neįprastos formos hidrantų yra Bangų ir Gluosnių gatvėse.

„Ugniagesiai gelbėtojai nedažnai sulaukia padėkų, bet Šalčininkų gyventoja sako, kad jie tikrai jų verti. Ji į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą atsiuntė padėką Šalčininkų ugniagesiams gelbėtojams, kurie vakar gesino gaisrą jos namuose. Moteris visos šeimos vardu dėkoja ugniagesiams už nuoširdumą ir išgelbėtus namus“, – rašoma Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos feisbuko paskyroje.

Pranešimas apie gaisrą Šalčininkuose, Pušų gatvėje, gyvenamajame name, buvo gautas vasario 9 d., 8.19 val. Po kelių minučių atvykus ugniagesiams, trijų aukštų mūrinio gyvenamojo namo garaže atvira liepsna degė lengvasis automobilis BMW.

Trūko tik kelių minučių, kad gaisras būtų išplitęs. Tik jų dėka buvo išsaugotas mūsų namas ir turtas.

Pirmoji dūmus namuose pajuto Šalčininkų gyventojos mama.

„Ji pamanė, kad rūsyje užsidegė šildymo katilas, bet nusileidusi į apačią pamatė, kad čia viskas gerai. O tada pastebėjo juodus dūmus, besiskverbiančius iš po namo priestato grindų. Po juo buvo įrengtas garažas. Mama pradėjo šaukti, kad kilo gaisras. Mes prižadinome brolį, kuris dar miegojo, ir visi išbėgome į lauką. Garaže, atitverti siena, buvo du automobiliai. Mes labai bijojome, kad jie nuo karščio sprogs ir sugriaus visą namą. Bet paskambinus telefono numeriu 112, labai greitai atvyko ugniagesiai. Trūko tik kelių minučių, kad gaisras būtų išplitęs. Tik jų dėka buvo išsaugotas mūsų namas ir turtas“, – sakė moteris.

Tačiau labiausiai, pasak moters, ją sujaudino ugniagesių nuoširdumas, žmogiškumas ir atjauta.

„Kai jie pamatė, kad stovime lauke tik su pižamomis, davė mums striukes, pasodino į mašiną, iškvietė greitąją pagalbą. Visi išgyvenome didelį stresą, nes tokios situacijos negali nei sukontroliuoti, nei kažką daryti. Tampa sudėtinga net telefonu išsikviesti pagalbą. Labai išsigandusi buvo mano mama, bijojo, kad liksime be namų. Prieš keletą metų jai jau teko išgyventi gaisrą – sudegė senelės namai. Tad tuo metu mums ugniagesių ir greitosios pagalbos medikų pagalbos ypač reikėjo.“

Gyventojai mano, kad gaisras greičiausiai kilo dėl automobilio elektros instaliacijos. Jo metu sudegė automobilis, apdegė garažo sienos ir lubos, antrojo aukšto kambario langas, sudegė garaže buvę namų apyvokos daiktai. Name autonominį dūmų detektorių gyventojai buvo įsirengę.

Penktadienį, Ignalinos rajone, Rimšės seniūnijoje, Meikštų kaime, atvira liepsna degė grūdų džiovykloje laikomi grūdai. Gaisro metu apdegė ir aprūko apie 20 tonų grūdų.

Tą pačią dieną Kėdainių rajone, Kėdainių seniūnijoje, Stasiūnų kaime, degė kombainas ir nekultų javų bei ražienų laukas. Gaisro metu išdegė apie 3 ha nekultų javų, 5 ha ražienų, stipriai apdegė kombainas. Dar du kombainai sekmadienį liepsnojo Žemaitijoje.

Iš viso, PAGD duomenimis, šį savaitgalį degė 5 kombainai.

Penktadienį Kelmės rajone, Šaukėnų seniūnijoje, Kartoklių kaime, degė traktoriaus dviejose priekabose sukrauti šieno rulonai. Tą pačią dieną Kėdainių rajone, Gudžiūnų seniūnijoje, Vikaičių kaime, atvira liepsna degė traktorius ir ruloninis presas.

Šeštadienį Vilniuje, Jotvingių gatvėje, degė apleistas pastatas. Atvykus ugniagesiams, atvira liepsna pleškėjo mediniai sandėliukai. Viename iš jų buvo rastas apdegęs žmogaus kūnas. Gaisro metu nuo ugnies buvo apsaugotas šalia degančių sandėliukų esantis pastatas.

Tą pačią dieną Pakruojo rajone, Linkuvos seniūnijoje, Megučionių kaime, gaisras kilo gyvenamajame name. Atvykus ugniagesiams, atvira liepsna degė vieno aukšto medinis namas su mūriniu priestatu. Gaisro metu išdegė mūrinio priestato vidus, nudegė ir buvo nuardytas stogas. Išdegė medinio namo virtuvė. Apdegė ir aprūko 3 kambariai. Sudegė dalis stogo dangos ir apdegė medinė stogo konstrukcija. Name dūmų detektorius nebuvo įrengtas. Įvykis tiriamas.

Šeštadienį gaisras įsiplieskė Vilniuje, Karaliaučiaus g. esančiame daugiabučio gyvenamojo namo viename iš butų. Kai atvyko ugniagesiai, iš 8 aukšto per langą iš buto veržėsi dūmai. Kambaryje apdegė namų apyvokos daiktai, baldai, aprūko buto sienos. Bute dūmų detektorius nebuvo. Įvykis taip pat tiriamas.

Sekmadienį Prienų rajone, Pakuonio seniūnijoje, Dvylikių kaime, degė ražienų plotas. Gesindamas gaisrą žemės savininkas apdegė rankas ir kojas. Atvykę medikai apžiūrėjo nukentėjusįjį, suteikė jam pirmąją medicininę pagalbą. Gaisro metu išdegė 3 ha ražienų lauko.

Nors kasmet dalijamasi rekomendacijomis, kaip saugiai elgtis gamtoje, vis dėlto didžioji dalis gaisrų kyla pavasarį – tyčia deginant žolę, o vasarą – prasidėjus uogavimo, grybavimo, poilsio gamtoje sezonui. Taip pat nemažėja gaisrų, kilusių dėl rūkymo.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiemet Lietuvos miškuose jau kilo 45 gaisrai, kurių metu išdegė bendras 66 hektarų miško plotas.

Rūkančiųjų mažėja, gaisrų - ne

Gaisrą miške dažniausiai sukelia rūkymo pasekmės ir laužų deginimas neleistinose vietose: „Rūkydami ir numesdami neužgesintą nuorūką į miško paklotę, žmonės net nesusimąsto, kad toks elgesys neabejotinai gali sukelti miško gaisrą“, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo  departamento valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.

Tuo metu Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas sako, kad numesta nuorūka gali įplieksti didžiulį gaisrą, ypač sausros metu.

„Pastaraisiais metais rūkančiųjų skaičius šalyje po truputį mažėja. Vis tik, nuo neužgesintų nuorūkų kiekvienais metais kyla apie 20-30 proc. miško gaisrų“, – sako specialistas.

J. Targonsko teigimu, statistikos apie tai, kiek miškų gaisrų kyla dėl elektroninių cigarečių ar kaitinamo tabako įrenginių, nėra, tačiau, vykstant iškylauti, verta apsvarstyti ir alternatyvias tabako priemones: „Elektroninės cigaretės ir  kitos panašios bedūmės rūkymo priemonės žalos gamtai požiūriu vienareikšmiškai saugesnės dėl  įvardintų priežasčių – nėra atviros ugnies, pelenų, nuorūkų ir kitų gaisro atžvilgiu pavojingų veiksnių”, – sako jis. 

Kas dar sukelia gaisrą

Taip pat ilsėdamiesi gamtoje žmonės dažnai mėgsta kurti laužavietes ten, kur apsistoja, o užkūrus laužą tam nepritaikytoje vietoje, ugnis gali greitai plisti per sausą miško paklotę. Laužavietės turi būti kūrenamos tik tam specialiai įrengtose vietose, kurių saugumą nustato miškų darbuotojai. „Dar vienos pasitaikančių gaisro priežasčių gali būti automobilių išmetimo sistemos, kuomet automobiliai statomi ant aukštos žolės“, – sako J. Targonskas.

Kaip teigia Valstybinių miškų urėdijos atstovas D. Adžgauskas, viena dažniausiai pasitaikančių gaisrų priežasčių pavasarį – sausos pernykštės žolės deginimas. „Ugnis iš degančių pievų netrunka persimesti į miškus. Apmaudu, kad žmonės nepaiso įspėjimų apie pavojų ir nesirūpina gyvąją gamta“, – sako jis bei atkreipia dėmesį, jog gaisrą gali sukelti ir šiukšlės. „Šiukšlinimas miškuose – taip pat aktuali problema. Juk ir stiklo šukė karštą ir sausą dieną gali įžiebti ugnį. Šiukšlių krūvose palikti aerozoliniai flakonai  yra degūs ir sprogūs. Taip pat, gaisrus sukelia jau minėtos nuorūkos, žinomi ir tyčinio padegimo atvejai“, – aiškina specialistas.

Vieną didžiausių miško gaisrų šiais metais gesino Telšių regiono jungtinės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento  bei Valstybinių miškų urėdijos ugniagesių pajėgos balandžio 3 d., kai Ubiškių girininkijos teritorijoje, spėjama dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, užsiliepsnojo daugiau kaip 20 hektarų privataus miško – neseniai įveistų drebulės želdinių.

Sąmoningumas auga

Kasmet kylančių miško gaisrų skaičius skiriasi ir labiausiai tai priklauso nuo vyraujančių meteorologinių sąlygų, tai yra, lietaus, sausros, vėjo stiprumo ir pan. „Dėl klimato kaitos ir Lietuvą vis dažniau užplūstančių karščių ir ilgesnių sausros periodų, sąlygos miško gaisrams darosi vis palankesnės. Kitas faktorius – žmonių sąmoningumas, šiuo atveju verta pasidžiaugti, kad žmonių sąmoningumas ir pastabumas, atsakomybė už mus supančią aplinką po truputį didėja“, - sako D. Adžgauskas. 

Skaičiuojama, kad per metus Lietuvoje kyla 100-500 miško gaisrų, o 2006-ieji buvo rekordiniai, kuomet kilo virš 1500 miško gaisrų. „Atšilus orams ir vykstant iškylauti būtina laikytis gaisrinės saugos taisyklių, taip pat gamtosaugininkų bei miškininkų nustatytų apribojimų ir rekomendacijų: nedeginti laužų miške, nenaudoti atviros ugnies, nepalikti be priežiūros kepsninių, neleisti vaikams žaisti su ugnimi, nemėtyti nuorūkų ir pan. Baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs“, – teigia J. Targonskas.

Gaisrininkai gelbėtojai ragina visus gyventojus itin atsakingai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose ir miškuose, nedeginti pernykštės žolės. Pastebėjus degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, gyventojų prašoma apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.