Vien tik Maskvoje, policijos duomenimis, proteste dalyvavo 6 000 žmonių. Kitų šaltinių teigimu, protestuotojų buvo 9 000.

Daugelis žmonių laikė rankose raudonas vėliavas. Žmones į protestus sukvietė Komunistų partija. „Šiandien mes visoje Rusijoje protestuojame prieš žvėrišką reformą“, - sakė ilgametis partijos lyderis Genadijus Ziuganovas. Per antrą demonstraciją Maskvoje policija suskaičiavo 1 500 dalyvių. Agentūros „Interfax“ pranešimais, protestai vyko ir kituose miestuose.

V. Putinas trečiadienį paskelbė, kad pensinis amžius moterims nebus didinamas taip smarkiai, kaip planuota. Joms ateityje teks išeiti į pensiją 60-ies - penkeriais metais vėliau nei dabar. Vyrų pensinis amžius sieks 65 metus, dabar jis yra 60 metų.

Tačiau kartu V. Putinas paskelbė, kad pensijų reforma dėl demografinių pokyčių yra neišvengiama. Apklausos rodo, kad reformą atmeta 90 proc. rusų.

„Aš – judėjimo lyderis. Mano kandidatūrą iškėlė visos organizacijos“, – televizijai „Pervyj kanal“ sakė G. Ziuganovas.

Jis pažymėjo, kad būsimus prezidento rinkimus partija vertina labai rimtai ir būtinai juose dalyvaus.

„Mes parengę programą „Dešimt žingsnių oraus gyvenimo link“. Ir šitą programą gali realizuoti stipri komanda, todėl konkrečią sudėtį paskelbsime vėliau. Tačiau dalyvausime stipria komanda“, – pažymėjo jis.

Anksčiau G. Ziuganovas ne kartą sakė, kad savo sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose paskelbs po to, kai bus oficialiai sušaukti rinkimai. Tai turi būti padaryta kažkuriuo metu nuo gruodžio 7-osios iki gruodžio 17-osios.

Komunistų partijos suvažiavimas taip pat planuojamas gruodį.

„Sau esu numatęs tokias artimiausias užduotis: maksimaliai aktyvuoti kairiųjų judėjimą, pirmiausia – neparlamentinį; tuo ir užsiėmė „Kairysis frontas“, – pareiškė S.Udalcovas ketvirtadienį per spaudos konferenciją.

Jis pažymėjo, kad artimiausiu metu sieks suvienyti visas smulkias kairiosios pakraipos organizacijas bei atgaivinti „Kairiojo fronto“ veiklą. Artimiausiomis dienomis jis žada susitikti su kairiųjų organizacijų atstovais, o rudenį rengs bendrą konferenciją.

Opozicionierius pridūrė, kad yra nusiteikęs „glaudžiai bendradarbiauti su parlamentinėmis kairiosiomis partijomis“ ir netgi kairiaisiais iš Europos bei Amerikos.

S.Udalcovo nuomone, tiek parlamentinės, tiek neparlamentinės kairiosios jėgos privalo susivienyti ir iškelti bendrą kandidatą į 2018-ųjų Rusijos prezidento rinkimus.

„Mano manymu, tai turi būti naujas veidas; tikiuosi su jų išmintimi surengti pirminius rinkimus ir iškelti naują, stiprų ir jaunesnį kandidatą. Kalbu ne apie save – mano teistumas už sunkų nusikaltimą dar neišnykęs; neturiu tokių ambicijų“, – nurodė jis.

S.Udalcovas pabrėžė, kad prie savo susivienijimo jis kvies prisidėti ir Komunistų partijos lyderį Genadijų Ziuganovą bei partijos „Teisingoji Rusija“ pirmininką Sergejų Mironovą.

„Rusijoje egzistuoja trečiosios jėgos paklausa – kairiųjų patriotinių pažiūrų, neprovakarietiškos, bet kritiškai valdžios atžvilgiu nusiteikusios (jėgos)“, – pridūrė jis.

2014 metų liepą S.Udalcovas kartu su Leonidu Razvozžajevu buvo pripažinti kaltais dėl masinių neramumų šalyje kurstymo prieš prezidento Vladimiro Putino inauguraciją trečiai kadencijai 2012-aisiais, kai Maskvos Bolotnajos aikštėje buvo vyko didelio masto demonstracijos.

Žmogaus teisių gynimo organizacijos tvirtino, kad S.Udalcovo ir L.Razvozžajevo teismo procesas buvo politiškai motyvuotas, o jiems skirta bausmė – per griežta.

S.Udalcovas 4,5 metų laisvės atėmimo bausmę atliko griežtojo režimo kolonijoje Tambovo srityje. Protestuodamas prieš jam skirtą bausmę aktyvistas buvo keliskart paskelbęs bado streiką.

L.Razvozžajevas iš kalėjimo buvo paleistas balandį.

S.Udalcovas teigė esąs pasiruošęs bendradarbiauti ir su kitomis opozicinėmis jėgomis, įskaitant liberaliąją opoziciją bei „adekvačius nacionalistus“.

„Ginčysime (verdiktą) iki pergalės, o per mūsų teismus sieksime ir kompensacijos, ir visiško išteisinimo“, – teigė S.Udalcovas.

„Daugelis „Bolotnajos bylos“ dalyvių kreipėsi į Europos (Žmogaus Teisių) teismą; šiandien jau yra sprendimas dėl Jaroslavo Belousovo, bet manau, kad ir mūsų su Leonidu Razvozžajevu (naudai) bus priimti tokie pat sprendimai“, – sakė jis.

2017-2019 federalinį biudžetą Valstybės dūma patvirtino 334 balsais „už“, prieš buvo 100 parlamentarų.

Dar turi būti surengti du skaitymai Dūmoje ir balsavimas Senate bei patvirtinimas prezidento Vladimiro Putino parašu.

V.Putinas, Rusijos prezidentu pirmą kartą tapęs praėjus dvejiems metams nuo krizės 1998 metais, pažadėjo kontroliuoti valstybės finansus, nepaisant ryškaus energetinių išteklių kainos mažėjimo.

Biudžeto projekte kitais metais numatytas biudžeto deficitas 3,2 proc. BVP, 2018 metais – 2,2 proc. ir 2019 metais – 1,2 proc.

Tačiau biudžeto deficito mažinimas brangiai kainuos – numatyti žymūs išlaidų apkarpymai daugelyje sektorių – nuo švietimo iki karinės sferos.

Ekonomistai nuogąstauja, kad šie apkarpymai gali sutrukdyti Rusijos pastangoms pakilti iš dvejų metų recesijos, kurią sukėlė Vakarų šalių sankcijos ir sumažėjusios energetikos išteklių kainos.

Rusijos prekybos ir pramonės rūmų nuomone, dabartinis biudžeto projektas rodo „pavojų augimo perspektyvai“, o Pramonininkų ir verslininkų sąjunga šį biudžetą vadina „stabilizavimo ir stagnacijos“ biudžetu, o ne augimą skatinančiu.

Komunistų ir nacionalistų frakcijos Valstybės dūmoje kritikavo pateiktą projektą – Komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas Rusijos žiniasklaidai sakė, kad jis yra „antisocialus“ ir „neišvengiamai atves prieš politinės krizės“.

Finansų ministras Antonas Siluanovas gyrė biudžeto taupumą ir sakė, kad tai esanti „sąlyga, garantuosianti tvirtą augimą“.