LSMU Kauno ligoninės atstovų teigimu, šios gydymo įstaigos padaliniuose vaikams pagalbą teikia ausų, nosies ir gerklės ligų specialistai, vaikams atliekamos įvairios otorinolaringologinės operacijos (adenoidų, tonzilių).

Gydytoja otorinolaringologė Bernadeta Zykienė pasakoja, kad pernai mažųjų pacientų skaičius buvo sumažėjęs, o šiemet jis pradėjo augti.

„Mažuosius pacientus tėveliai dažnai atveda dėl ausų uždegimų, sutrikusio kvėpavimo per nosį, ilgai besitęsiančių slogų. Neretai pasitaikanti problema – išvešėję adenoidai. Ši liga paprastai užklumpa darželinukus. Adenoidų problemas gali išduoti įvairūs simptomai, – tėveliai pradeda pastebėti, jog jų vaikas dienos metu nuolat kvėpuoja išsižiojęs, miegodamas knarkia, negali išsipūsti nosies, dažnai kartojasi ausų uždegimai arba mažylis prasčiau girdi, vis perklausia „ką sakei?“, – aiškina gydytoja.

Ji pabrėžia, kad negydant išvešėjusių adenoidų, pasekmės gali būti ilgalaikės.

„Ignoruojant šią problemą, vaikas gali kentėti nuo nuolatinių ausų uždegimų – otitų, blogėja jo miego kokybė, didėja nuovargis. Dėl kvėpavimo išsižiojus formuojasi netaisyklingas sąkandis ar net „adenoidinis veidas“, kurio požymiai – siaura ir pailga veido forma, atsikišę priekiniai dantys, aukštas gomurio lankas, žema liežuvio padėtis, siauras viršutinis žandikaulis, trumpa viršutinė lūpa“, – teigia specialistė.

Konsultuodami mažąjį pacientą, LSMU Kauno ligoninės gydytojai pirmiausia įvertina, ar tikrai problema glūdi adenoiduose. Jei jie stipriai išvešėję, gali prireikti operacijos, kuri atliekama taikant pilną narkozę, o mažasis pacientas dar tą pačią dieną gali keliauti namo.

„Po operacijos vaikai pradeda mažiau sirgti. Jeigu suserga, greičiau pasveiksta. Vieni, pašalinus adenoidus, pradeda iš karto kvėpuoti užsičiaupę, kitiems vaikams prireikia laiko atsikratyti įpročio kvėpuoti per burną“, – sako gydytoja otorinolaringologė B. Zykienė.

„Rudenį gerklės skausmas dažniausiai susijęs su atvėsusiu oru ir netinkamai pasirinkta apranga bei avalyne, kai kojos sušlampa ir sušąla. Rūkymas, alkoholio vartojimas, netaisyklingas kvėpavimas (ne per nosį, o per burną) taip pat kelia didesnę riziką gerklės skausmo atsiradimui. Staigus temperatūrinis pokytis, sukeliantis organizmo šoką, kai išeiname iš šiltos patalpos į šaltą, ir atvirkščiai, netinkamai parinkti dantų protezai ar negydomos dantų ligos – kitos skausmo priežastys“, – teigia M. Kamandulis.

Vaistininkas priduria, kad jaučiamo gerklės skausmo nederėtų ignoruoti, ypač, jei jis – infekcinio pobūdžio, pasireiškiančio peršalus ar susirgus angina. Užsitęsęs gerklės skausmas gali komplikuotis ir sukelti tokias viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligas, kaip bronchitas, balso stygų, plaučių, ausų uždegimas, o anginos atveju – pūlinę jos formą.

Liaudies medicina gali ir pakenkti

M. Kamandulis akcentuoja, kad gydant gerklės skausmą su kai kuriomis liaudies medicinos priemonėmis reikėtų būti itin atsargiems. Vyresnių žmonių mėgstamas skalavimas druskos tirpalu neretai pridaro daugiau žalos nei naudos: netinkamos koncentracijos druskos tirpalas gali dar labiau išsausinti gleivinę ir padidinti jos dirglumą.

„Gerklės skausmą malšinti galite skalaudami ją medetkų, šalavijų nuoviru ar vartodami medaus produktus, tačiau reikėtų jų nepadauginti ir nepamiršti vieno svarbaus dalyko: medaus negalima dėti į karštą arbatą, geriau jį kabinti šaukšteliu ir valgyti. Kaitindami medų, mes ne tik sunaikiname jo gydomąsias ir skonines savybes, bet galime paversti jį nuodu. Kaitinamame meduje ne tik žūsta fermentai, vitaminai bei probiotikai, bet prasideda ir neigiami cheminiai pakitimai“, – sako vaistininkas.

Vyresnių žmonių mėgstamas skalavimas druskos tirpalu neretai pridaro daugiau žalos nei naudos: netinkamos koncentracijos druskos tirpalas gali dar labiau išsausinti gleivinę ir padidinti jos dirglumą.

Anot „Camelia“ vaistininko, liaudies medicina galima gydytis tol, kol jaučiame, kad simptomai lengvėja. Jei naudojant liaudies medicinos priemones per kelias dienas savijauta nepagerėja ar net blogėja, kūno temperatūra pakyla iki 38 laipsnių ar daugiau, pasunkėja kvėpavimas, rijimas, atsiranda kosulys, silpnumas ir pasireiškia skausmas kitose vietose, būtina kreiptis į gydytoją.

Gydytis padės ir kitos priemonės

Anot vaistininko, negalima laukti, kol simptomai taps nepakeliami ar komplikuosis, ypač, kai šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti efektyvių priemonių, skirtų jiems numalšinti.

„Preparatus galima parinkti atsižvelgiant į gerklės skausmo intensyvumą, trukmę ar numanomą atsiradimo priežastį. Gerklės skausmą, atsiradusį dėl sausumo arba rūgštingumo, malšinti padės pastilės su islandine kerpena, šalavijais, medetkų ir šaltalankio purškalai, taip pat įvairūs ibuprofeno preparatai. Jeigu kamuoja skausmingas rijimas, galite rinktis preparatus, kurių sudėtyje yra lidokaino“, – pataria M. Kamandulis.

Skaudanti gerklė – įspėjimas

Atsiradęs gerklės skausmas ar perštėjimas yra vienas dažniausių peršalimo ligas lydinčių simptomų. Jeigu kartu su juo pasireiškia ir skausmingas rijimas, pakilusi temperatūra – galima įtarti besivystančią ūminę infekcinę ligą – anginą.

„Gerklės skausmo intensyvumui įtakos dažniausiai turi veiksnys, sukėlęs tą skausmą. Pavyzdžiui, jeigu dėl išsausėjimo yra sudirginami nerviniai receptoriai gleivinėje, gerklė dažniausiai tik perštės, o pasireiškus bakterinei infekcijai, skausmas bus gerokai intensyvesnis, dažnai lydimas ir apsunkinto rijimo ar kvėpavimo. Infekcija keičia gleivinės vientisumą ir funkcionalumą, todėl atsiranda kitų papildomų dirgiklių, dėl kurių jaučiamas skausmas intensyvėja“, – aiškina „Camelia“ vaistininkas.

Gerklės skausmas gali įspėti ir apie su šaltuoju sezonu nesusijusią ligą – gastroezofaginį refliuksą; nekontroliuojamą skrandžio turinio ar rūgščių grįžimą į stemplę.

„Šią ligą lengvą sumaišyti su peršalimu, nes simptomai yra labai panašūs, tačiau jį atskirti padės keli būdingi negalavimai: ilgiau nei savaitę trunkantis gerklės skausmas, o kartu su juo pasireiškiantis ir sausas kosulys, ypač kamuojantis vakarais ir rytais. Gydant šią ligą, pirmiausia reikia neutralizuoti rūgštį, kad ji toliau nebegraužtų stemplės, gerklės, burnos. Jeigu rėmuo nuolat kartojasi ar pasilenkus atryjama rūgštimi, rekomenduojama gydytis vaistais, tačiau prieš tai būtina apsilankyti pas gydytoją“, – sako M. Kamandulis.

Kaip tinkamai savimi pasirūpinti šaltuoju sezonu?

Vaistininkas sako, kad svarbiausia rudenį – tinkama apranga ir avalynė, pritaikyta vėsioms ir lietingoms dienoms bei savalaikis imuniteto stiprinimas.

„Nereikėtų laukti, kol pradės kamuoti negalavimai ir kartu su jais pasireiškiančios ligos, nes tada imunitetą stiprinti bus per vėlu. Sutaupysite savo laiko ir pinigų, jeigu sveikatos būkle prevenciškai rūpinsitės nuolatos: gersite organizmą stiprinančius vitamino C, D, cinko preparatus, dažnai plausite rankas, vengsite kontakto su sergančiais ir dėvėsite apsaugines kaukes susibūrimo vietose“, – pataria vaistininkas.

M. Kamandulis teigia, kad besiskundžiančių gerklės skausmu gali padaugėti prasidėjus šildymo sezonui. Pradėjus šildymą, namuose staiga sumažėja oro drėgmė, dėl to miego metu džiūsta ir yra sudirginama burnos gleivinė, dėl ko ir gali varginti gerklės skausmas. Norėdami išvengti skaudančios gerklės tada, kai prasidės šildymas – reguliariai vėdinkite patalpas, bent kelis kartus per dieną, ir jas drėkinkite. Efektyviausiai tai padarysite naudodami oro drėkintuvą ar drėgmės surinkėją.

Šaltuoju metų sezonu dažnai užklumpančių ligų padeda išvengti nuolatinis imuniteto stiprinimas ir patalpų higiena, o galimų komplikacijų susirgus – savalaikis kreipimasis į gydytojus.

Sniegą sumaišius su kondensuotu pienu pavyksta puikūs ledai – tokiu ir panašiais ledų receptais socialiniuose tinkluose dalinosi ne vienas.

Vaistininkė sako, kad nesiimtų rekomenduoti valgyti sniego, nes jis nėra itin naudingas organizmui, tačiau jeigu norisi paragauti, vertėtų rinktis sniegą, kuris yra toliau nuo intensyvaus eismo, šviežiai iškritęs ir švarus. Toks sniegas nėra žalingas sveikatai.

„Dažniausiai sniegą valgo tik vaikai, o tėvai visą laiką baiminasi, ar taip jie sau nepakenks. Pasak kai kurių teorijų, kristalizuotas vanduo, toks kaip sniegas, yra ir švaresnis, ir netgi sveikesnis mūsų organizmui. Jeigu valgomas tik prieš pusę dienos ar mažiau iškritęs sniegas, pavojaus sveikatai nėra“, – patikina K. Staivė. Pasak jos, šia tema yra atlikta įvairių tyrimų, kurie patvirtino, kad kuo daugiau laiko praeina, tuo daugiau mikrobų ant sniego atsiranda.

Farmacininkė akcentuoja, kad jokiu būdu negalima valgyti sniego, kurio spalva pakitusi, nes taip galima pakenkti sveikatai. Tačiau jeigu sniegas yra šviežiai iškritęs, vienintelė sveikatos problema, kuri gali atsirasti, – peršalimas, todėl reikėtų apsiriboti ir tik paragauti sniego,  o ne jo prisivalgyti.

Ne tik valgyti, bet ir grūdintis

Tiesa, kai kuriems suaugusiems sniegas tampa grūdinimosi po pirties priemone, jis gerina kraujotaką ir stiprina kraujagysles, tačiau vaistininkė atkreipia dėmesį, kad žmonės sergantys lėtinėmis ligomis maudytis sniege išėję iš pirties turėtų ypač atsargiai. „Po pirmo užėjimo į pirtį rekomenduojama pasėdėti priepirtyje, o į sniego pusnį nerti tik po maždaug trečio užėjimo, gerai įkaitus, geriausia tai įvertinti paliečiant savo kelius, jie turi būti ypač karšti“, – komentuoja K. Staivė.

Vaistininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad po pirties galima šokti tik į purų, neseniai iškritusį sniegą, nes priešingu atveju rizikuojate pakenkti sau. Pavyzdžiui, jeigu sniegas bus padengtas ledu, jis gali apdraskyti kūną.

„Nors vasarą įprastai sutinkame kur kas mažiau persišaldžiusių žmonių nei žiemą, šiuo metu vaistinėse gerokai padaugėjo žmonių, kurie skundžiasi skaudančia paraudusia gerkle, pakilusia temperatūra, kosuliu, skausmu ryjant“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė.

Persišaldę žmonės dažniausiai pirmiausia kreipiasi į vaistininkus ir tikisi, jog pavyks pagyti be gydytojų pagalbos, tačiau nemaža jų dalis dėl sunkesnės savijautos jau būna privesti kreiptis į gydytojus, jiems išrašoma net ir antibiotikų.

Pasak specialistės, pajutus pirmuosius peršalimo simptomus gali padėti dažnas gerklės skalavimas, naudinga turėti ir pastilių nuo gerklės skausmo. Specialistė atkreipia dėmesį, jog preparatus, nuo temperatūros geriau vartoti tik prieš miegą, nes dieną, kai labai karšta, bus prakaituojama per daug. O norint išvengti nemalonaus negalavimo vasarą, svarbiausia vengti temperatūrų kaitos.

Temperatūrų kaita

Šiltuoju metų laiku organizmą paveikia ir peršalimą dažniausiai sukelia itin dideli temperatūros pokyčiai. Pasak specialistės, gelbėdamiesi nuo karščio, žmonės dažniausiai persistengia reguliuodami kondicionierių nustatymus.

„Per karščius žmonės nori atsivėsinti labai greitai, todėl atėję iš lauko biure ar automobilyje nustato gerokai per žemą temperatūrą, nors rekomenduojamas skirtumas, kai organizmas jaučiasi komfortiškai – vos 5 laipsniai. Nereikėtų, kad kondicionierius pūstų tiesiai į žmogų, taip sėdint visą dieną, nuo peršalimo neapsisaugosite, net jei prisidengsite gerklę“, – sako vaistininkė.

Ji primena, jog nukentėti gali ir tie, kurie karštą dieną gaivinasi keliomis porcijomis ledų ar geria labai šaltus gėrimus. Pasak specialistės, šalti gėrimai ne tik gali sukelti peršalimą, bet ir klaidinga manyti, jog vasarą jie geriausiai atgaivina. „Iš tiesų yra atvirkščiai, geriausiai atgaivina ir numalšina troškulį kambario temperatūros arba netgi šiek tiek šiltesnis skystis“, – patvirtina K. Staivė.

Dar vienas paprastas būdas apsisaugoti nuo peršalimo – dėvėti kuo natūralesnių audinių drabužius. Mat suprakaitavus ir papuolus į skersvėjį ar gerokai šaltesnę patalpą, peršalimo grėsmė gerokai padidėja.

Perkaitimo pavojus

Vaistininkė atkreipia dėmesį jog esant dideliems karščiams, gerokai padidėja ir perkaitimo tikimybė. Karštis pavojingiausias vaikams, vyresnio amžiaus ar turintiems širdies ir kraujagyslių problemų žmonėms, tačiau perkaitimas gali pasireikšti ir visiškai sveikam žmogui.

„Kartais žmonės net nesupranta, kad perkaito, pastaruoju metu ypač daug sulaukėme nustebusių tėvelių, kurių mažyliams pradeda skaudėti galvą ar pradeda pykinti, nors šie pabuvo lauke vos kelias valandas. Tačiau jei lauke plieskia saulė ir tvyro 30 laipsnių karštis, nevartojant skysčių, suaugęs sveikas žmogus gali perkaisti per pora valandų, o  vaikams ar senyvo amžiaus žmonėms, simptomai gali pasireikšti dar greičiau“, – pažymi vaistininkė.

Norint išvengti perkaitimo, einant į lauką vaistininkė rekomenduoja dėvėti lengvus natūralaus pluošto rūbus, nepamiršti galvos apdangalų ir gerti kuo daugiau skysčių. Karščiausiu paros metu, 11–16 val., jei tik yra galimybė, specialistė rekomenduoja į lauką visai neiti.

Visgi jei namai įkaitę, o kambario langai į saulės pusę, šilumos smūgį galima gauti ir neišėjus į lauką, todėl K. Staivė rekomenduoja net ir būnant namuose gerti daug skysčių. Taip pat naudinga organizmą papildyti svarbiais elektrolitais – magniu, kaliu, kalciu ir cinku – kurių netenkame gausiai prakaituodami.

„Dažniausiai gerklės skausmo sukėlėjai yra virusai, kurie pažeidžia gerklės gleivinę. Užklupus virusiniam gerklės uždegimui peršti, skauda gerklę, juntamas burnos sausumas, kosėjama ar čiaudėjama, vargina sloga, neretai užkimstama, šiek tiek pakyla temperatūra. Kur kas sunkesnis yra bakterinės kilmės gerklės skausmas, kuris pasižymi aukšta kūno temperatūra, stipriu gerklės skausmu ryjant maistą ar geriant, tonzilių patinimu, gerklėje matomomis baltomis tonzilių apnašomis, kurios įvardijamos kaip skiriamasis bakterinio susirgimo ženklas, kaip ir pakilusi aukšta temperatūra. Pacientui gali prasidėti angina, faringitas, tačiau ligos priežastis privalo nustatyti tik gydytojas, kuris tuo pačiu paskirs ir reikiamą gydymą“, – sako bendrosios praktikos gydytojas Giedrius Tytmonas.

Patys nusistato diagnozę

Gydytojas G. Tytmonas pasakoja, kad per savo darbo praktiką, jam yra tekę sutikti nemažai pacientų, kurie sau diagnozę nusistatė patys. Pasak mediko, žmonės, neturintys medicininio išsilavinimo, to teisingai padaryti praktiškai negali.

„Ateina pacientų, besiskundžiančių angina, tačiau po apžiūros paaiškėja, kad diagnozė visai ne ta. Baisiausia nėra tai, kad žmonės patys sau nustato ligą. Labiau gąsdina, kad jie ir gydymą pasiskiria patys – kažkokiais būdais gauna antibiotikų ir juos vartoja tikėdamiesi pasveikti, nors iš tiesų tik dar labiau kenkia savo organizmui. Pavyzdžiui, jei gerklės skausmą sukėlė virusai, tuomet antibiotikai ne tik nepadės, bet gali ir pakenkti organizmo funkcionavimui“, – teigia bendrosios praktikos gydytojas.

Pačiam susirgusiajam yra ganėtinai sunku atskirti, kokio pobūdžio gerklės skausmas jį vargina. Nors ir atidžiai apžiūrima skaudanti gerklė, tačiau reikiamų medicininių kompetencijų neturintis asmuo gali tiesiog nepastebėti tam tikrų simptomų, išorinių ligos požymių. Neapmokytas žmogus, bandydamas sau nusistatyti ligą, gali neišvengti klaidų ir taip prisidaryti daugiau žalos nei naudos. Iš pažiūros nepavojingu atrodantis gerklės skausmas gali turėti baisių padarinių, nuo dusimo iki širdies vožtuvų, širdies raumenų ar inkstų pažeidimų. Gyd. G. Tytmonas pataria, kad suskaudus gerklei nereikėtų ilgai delsti.

Baisūs negydomo gerklės skausmo padariniai

Suskaudus gerklei, ne kiekvienas randa laiko ir galimybių apsilankyti pas gydytoją. Gyd. G. Tytmonas teigia, kad pacientai, kuriems pasireiškė gerklės skausmas ir jis nepranyksta kelias dienas, turėtų apsilankyti pas gydytojus, nes dvi paros yra periodas, per kurį dar galima bandyti gydytis patiems.

Gydytojas sako, kad besiskundžiantiems gerklės skausmu pirmiausia rekomenduojamas simptominis gydymas. T.y., jei asmuo karščiuoja, reikia stengtis numušti temperatūrą, vartoti dezinfekantus, antivirusinius, antibakterinius preparatus, kurių galima įsigyti vaistinėje. Taip pat privaloma ilsėtis, kelias dienas likti namuose, gerti daug skysčių.

„Po dviejų parų, jei skausmas nemažėja arba būklė blogėja, būtina atvykti pas gydytojus, nes tik jie galės tinkamai apžiūrėti ir visapusiškai įvertinti paciento būklę ir tai, ar gerklę skauda dėl peršalimo, ar priežastys yra kur kas rimtesnės. Tai reiškia, kad gydytojai, atlikdami apžiūrą, nepamiršta įvertinti kitų, iš pažiūros su gerklės skausmu nesusijusių ligų tikimybės. Pavyzdžiui, gerklę gali skaudėti dėl refliukso, kai kylančios rūgštys patenka į nosiaryklę, ją dirgina ir sukelia gerklės skausmą. Taip pat rūgštys gali kilti nuo tokių ligų kaip vėžys ar opaligė“, – pasakojo medikas.

Anot gydytojo, gerklės skausmą būtina gydyti siekiant, kad jis neįsisenėtų ir nesukeltų lėtinių ligų: lėtinio tonzilito, lėtinio faringito, lėtinio laringito, kurios organizmą veikia ilgai ir pamažu. Pavyzdžiui, lėtinis tonzilitas pavojingas tuo, kad gali išplisti po visą organizmą, sukeldamas rimtas pasekmes, nes palaipsniui jis nuodija organizmą, išskirdamas nuodingas, toksiškas medžiagas, kurios žaloja širdį, kraujagysles, raumenis, kitus audinius ir ląsteles.

Negydomas gerklės skausmas gali sukelti ligas, kurių padariniai sveikatai būna ilgalaikiai, nepagydomi ar net baigiasi mirtimi. Gyd. G. Tytmonas sako, kad nesigydant yra tikimybė kilti įvairioms komplikacijoms, po kurių gali išsivystyti ligos, sukeliančios rimtų sveikatos problemų. Pavyzdžiui, skarlatina gali sukelti plaučių nepakankamumą, širdies raumenų, vožtuvų, inkstų pažeidimus, invalidizuojančius reiškinius, vyrams – net nevaisingumą. Difterija yra liga, prasidedanti panašiais į peršalimą simptomais, tad jeigu į juos nekreipiama dėmesio, gali kilti ligos komplikacijos, kurias sukelia mikroorganizmo gaminamas toksinas. Jis su krauju patenka į visus organus. Toksino poveikiui ypač jautrios širdies raumens, inkstų, nervinio audinio ląstelės, todėl ligos eiga būna sunki ir neretai pasibaigianti mirtimi.

Gyd. G. Tytmonas pataria, kad nevertėtų į gerklės skausmą žiūrėti pro pirštus, nes šis iš pažiūros nereikšmingas susirgimas gali turėti reikšmingų pasekmių.  

"Neatrodė, kad mano paauglys sūnus būtų peršalęs, bet staiga pakilo temperatūra, kamuoja stiprus gerklės skausmas, tačiau apnašų joje nėra. Ar tai paprastas gerklės uždegimas, ar angina? Kaip reikėtų gydyti?" - klausia Jūratė.

Jei aukšta temperatūra laikosi kelias dienas, ant tonzilių yra pūlingų apnašų, patartina kreiptis į gydytoją. Tokiu atveju gali būti paskirtas gydymas antibiotikais. Tačiau prieš tai būtina atlikti bendrą kraujo tyrimą.

Atsako specialistas

VUL Santariškių klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus vyresnysis ordinatorius gydytojas otorinolaringologas Darius Rauba:

– Ūmų tonzilitą, kitaip vadinamą anginą, nuo faringito (ryklės uždegimo) atskirti sunku, nes šie negalavimai paprastai pasireiškia kartu. Daug svarbiau nustatyti uždegimo priežastį: ar tai yra virusinis, ar bakterinis tonzilitas. Nuo to priklauso tiek simptomų pobūdis, tiek gydymas.

Pagrindinis ligos požymis – labai stiprus gerklės skausmas, perštėjimas. Jis gali varginti, net kai tonzilės būna pašalintos. Pacientai skundžiasi, kad ryklė būna lyg išdeginta ar stiklų pabarstyta.

Bakteriniu tonzilitu dažniau serga jaunesnio – nuo 5 iki 15–20 metų – amžiaus žmonės. Jam būdinga staigi pradžia: atrodo, vaikas grįžo iš mokyklos, jokių peršalimo simptomų nėra, bet staiga pakyla temperatūra (iki 38–39 laipsnių), jaučiamas stiprus gerklės skausmas, sunkumas ryjant. Ant tonzilių taip pat gali atsirasti baltų apnašų. Bet jų gali ir nebūti. Dažnai padidėja ir skauda kaklo, pažandiniai limfmazgiai.

Suaugusieji dažniau suserga virusinės kilmės ūminiu tonzilitu. Be stipraus gerklės skausmo jį paprastai lydi sloga, kosulys, gali varginti akių skausmas, laužo kaulus, jaučiami kiti peršalimo simptomai. Uždegimą sukelia ir herpes virusas, tada atsiranda pūslelių ant tonzilių.

Pagrindinis gydymas tiek esant virusiniam, tiek bakteriniam tonzilitui – geras nuskausminimas. Tai būtina, nes dėl didelio skausmo darosi sunku ir valgyti, ir gerti. O kai gaunama per mažai skysčių, tiek virusų, tiek bakterijų toksinai labiau veikia mūsų termoreguliacinį centrą, intoksikuoja organizmą ir prastėja savijauta. Geriant daug skysčių, šiltų arbatų atskiedžiamas kraujas ir toksinų koncentracija mažėja.

Skausmui malšinti naudojami vietiškai veikiantys preparatai nuo uždegimo: purškalai, tirpalai arba pastilės. Geriausia vartoti kelis sudėtinius veikliuosius elementus turinčius, nuskausminamuoju, prieuždegiminiu, antivirusiniu (ar antibakteriniu) poveikiu pasižyminčius preparatus.

Ką geriau rinktis? Purškalą labiau tinka vartoti, jei yra paraudusi ir skausminga užpakalinė ryklės sienelė, kadangi jis patenka tiesiai ant uždegimo vietos. Pastilės ilgiau išlieka burnos ertmėje, taip ilgiau išlaikoma didesnė vaisto koncentracija. Be to, jas čiulpiant išsiskiria daugiau seilių, o su jomis – ir daugiau lizocimo bei kitų antivirusinių medžiagų, padedančių kovoti su uždegimu. Gerklę galima gydyti ir skalaujant, tik tuomet vis tiek būtina ryklę papildomai kažkuo sutepti, nes skalaujant sunku pasiekti giliau esančią uždegimo vietą.

Jei aukšta temperatūra laikosi kelias dienas, ant tonzilių yra pūlingų apnašų, patartina kreiptis į gydytoją. Tokiu atveju gali būti paskirtas gydymas antibiotikais. Tačiau prieš tai būtina atlikti bendrą kraujo tyrimą, įvertinti padidėjusį eritrocitų nusėdimo greitį, C-reaktyvaus baltymo koncentraciją.

Pradėjus vartoti  antibiotikus būtinas visas gydymo kursas – 10 dienų. Kitaip po kelių dienų ar savaitės uždegimas gali pasikartoti. Taigi jei karščiavimas nėra stiprus (temperatūra – iki 38 laipsnių), vargina tik gerklės skausmas, sloga, antibiotikų gerti skubėti nevertėtų.

Jei kalbėsime apie bakterinį uždegimą, labiausiai bijoma streptokoko bakterijos, kadangi ji gali pakenkti širdžiai, inkstams, ištikti miokarditas, prasidėti inkstų uždegimas ir kt. Tačiau įrodyta, kad net 10 dienų negydant streptokokinio tonzilito, komplikacijos yra labai retos, turima daug laiko nuspręsti, ar išvis skirti antibiotikus.

Verta žinoti

Labai svarbu iki galo išsigydyti ūmų tonzilitą, nes jei jie dažnai kartojasi, yra pavojaus susiformuoti lėtiniam tonzilitui. Dėl dažnų susirgimų negrįžtamai pasikeičia tonzilių gleivinės struktūra, sutrinka jų funkcija. Jei ūminiu tonzilitu susergama dažniau nei 7 kartus per metus, 5 kartus per metus dvejus metus iš eilės arba 3 kartus trejus metus iš eilės, jau galima diagnozuoti lėtinį tonzilitą. Tuomet yra rekomenduojama operacija.

Neignoruokite dažnai užklumpančio nors ir mažo gerklės skausmo – iki didelės problemos gali skirti tik vienas žingsnis.

Svarbu gydyti laiku

Įvairūs gerklės skausmai ar perštėjimas prasidėjus šaltajam sezonui vargina daugybę žmonių. Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacijų poliklinikos gydytojos otorinolaringologės Ramutės Gasiūnienės, dažniausia tokių negalavimų priežastis – ryklės uždegimai, kurie paprastai lydi virusines infekcijas.

„Dabar kaip tik stebime viršutinių kvėpavimo takų katarų bangos kilimą. Jei gerklę peršti tik šiek tiek, galima gydytis skalavimais. Tačiau labai svarbu ligos neužleisti“, – pastebėjo ji.

Kai uždegimas įsisiūbuoja, pakyla temperatūra, kamuoja stiprus skausmas, sutinsta kaklas, vargina bendra bloga savijauta, galvos skausmas. Todėl jei per 7–8 dienas gerklės skausmas nepraeina ar juo labiau atsiranda minėti simptomai, reikėtų nedelsti ir skubėti pas gydytoją.

Reikia stebėti apnašas

„Be to, dažniau užsitęsęs gerklės perštėjimas kamuoja tuos, kurių angina išoperuota. Todėl dabar labai atidžiai žiūrima į tokias operacijas, neskubama, įvertinama, ar tikrai ji reikalinga“, – kalbėjo gydytoja.

R.Gasiūnienė pabrėžė, kad labai atidžiai reikia įvertinti ryklės apnašas. Jos gali būti ir tokių užkrečiamų ligų, kaip difterija arba skarlatina, požymis.

„Ypač atkreipti dėmesį reikėtų, jei apnašos yra taškų formos arba panašios į plėves. Stebėti reikėtų, ar nedidėja sritiniai kaklo limfmazgiai“, – patarė specialistė.

Gali pradanginti balsą

Rimtai negydomas ryklės uždegimas gali turėti skaudžių pasekmių.

„Jei ryklės uždegimas užsitęsia ilgiau nei 7–10 dienas, jis gali iš ryklės nusileisti iki gerklų. Prasideda kosulio, skrepliavimosi lydimi bronchitai, balso stygų uždegimai. Taip galima ir prarasti balsą“, – įspėjo R.Gasiūnienė.

Be to, pasikartojanti angina gali tapti ir reumato priežastimi.

Norintiems pabėgti nuo virusų, medikė pataria vengti gausių susibūrimų, kur kosėjama, čiaudėjama. Pabuvus viešose vietose profilaktiškai namuose praskalauti gerklę ir nosį dezifekuojantį poveikį turinčiomis žolelėmis, skiestomis svogūno, česnako išspaudomis. Aišku, geriausia apsauga – stiprus imunitetas.

Vaduojamės nuo gerklės skausmo

Skalavimas. Norėdami efektyvaus gydymo, skalaukite gerklę ne rečiau nei kas dvi valandas. Tai dezinfekuos, išplaus uždegimą sukeliančius mikroorganizmus ir padės palaikyti jiems daugintis nepalankią terpę. Veiksmingiausios yra ramunėlių, medetkų, miškinių sidabražolių ar šalavijų ištraukos. Atsargiai vartokite sodos ir druskos tirpalus, jie gali dar labiau išdžiovinti jau ir taip sudirgusią gleivinę. Rekomenduojama rinktis nebent tik silpną druskos tirpalą.

Inhaliacijos. Šilti, aromatizuoti garai padės sumažinti karščiavimą ir numalšinti uždegimą, paskatins gijimą. Inhaliacijoms puikiai tinka pušų, kadagių, kėnių, kedrų spygliai, džiovinti eukaliptų, ąžuolų, beržų lapai. Procedūras geriausiai daryti 1–1,5 val. po valgio, jų trukmė – apie 10–15 minučių. Po to patariama valandą neiti į šaltą orą, nevalgyti. Inhaliacijos gali būti kartojamos 3–4 kartus per dieną.

Maistas. Jei skauda gerklę, nedirginkite gleivinės aštriu, per karštu, sūriu ar kietu maistu, venkite rūgščių, gazuotų, kofeino turinčių gėrimų. Užtat sveikti padės citrina ir medus. Tik nedėkite jų į karštą vandenį – jame vitaminas C žūsta, silpnėja naudingosios medaus savybės.

Skysčiai. Be to, sergant būtina vartoti kuo daugiau skysčių – vandens, vaistažolių arbatų (jei turite temperatūros, gerkite prakaitavimą skatinančias aviečių, liepžiedžių, jei kamuoja kosulys – čiobrelių, bruknių lapų arbatas.)

Lenkijos gydytojai pirmadienį paskelbė sėkmingai atlikę retą ir sudėtingą gerklės persodinimo operaciją, praėjus dvejiems metams po to, kai jie pateko į pirmuosius puslapius, atlikę pirmąją gyvybę gelbstinčią veido persodinimo operaciją.

„Pasaulyje anksčiau buvo atliktos dvi panašios operacijos, bet šios mastas buvo didžiausias“, – sakė pietinio Glivicių miesto ligoninės transplantologijos komandos vadovas Adamas Maciejewskis (Adamas Macejevskis), kurio žodžius citavo Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Ši komanda operavo 37 metų lenką, vardu Michalas, kurio gerklė buvo pažeista pažengusios stadijos gerklų vėžio.

Balandžio 11 dieną atlikta operacija truko 17 valandų. Per ją buvo persodinta ryklė, gerklos, trachėja, stemplė, skydliaukė, raumenys ir oda.

„Ačiū jums už viską“, – Michalas sakė per spaudos konferenciją. Vyras kol kas galėjo tik šnabždėti, bet jo būklė gerėja, nurodė A.Maciejewskis.

„Buvom nustebinti, kaip greitai jis pradėjo kvėpuoti ir kalbėti. Netgi turėjom jį pristabdyti“, – teigė gydytojas.

Michalo dar laukia ilga reabilitacija, kad jis galėtų „normaliai kalbėti, valdyti ir kvėpuoti – kaip ir mes visi“, pridūrė A.Maciejewskis.

Ta pati transplantologų komanda 2013 metais taip pat atliko pirmąją pasaulyje gyvybę gelbstintį veido persodinimą lenkui, kuris buvo sužeistas akmentašių dirbtuvėse.

Iš balso nustatomos ligos ir vien ištarus raidę „A“ diagnozuojamas vėžys. Tai ne mokslinė fantastika, o realybe netrukus tapsiantis Kauno medikų ir mokslininkų ilgo darbo rezultatas. Projektas, kurio metu atliekamas balso akustinio signalo automatinis parametrizavimas bei kuriami klasifikavimo metodai, padėjo sukurti dirbtinį intelektą bei algoritmą, galintį vien iš žmogaus balso nustatyti, kokia, pradedant paprastais uždegimais ir baigiant gerklų vėžiu, liga pacientas serga. Medikai prognozuoja, kad šis unikalus lietuvių kūrinys bus populiarus ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

„Tai automatinio balso analizės metodo kūrimas pirminei gerklų ligų atrankai (angl. screening) ir ankstyvajai diagnostikai. Šis aparatas išgelbėtų ne vieną gyvybę, nes nemažai pacientų kreipiasi jau esant užleistai gerklų vėžio stadijai. Už nuolatinio balso sutrikimo ir pakitimo gali slėptis gerklų vėžys. Deja, sveikata dažniausiai įvertinama tik jos netekus. Ankstyva balso sutrikimų diagnostika turi būti lengvai pasiekiama visiems.

Mūsų tikslas – sukurti automatinį akustinių balso parametrų analizės algoritmą. Šį projektą su Kauno technologijos universiteto mokslininkais vykdome jau dešimtmetį“, – pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovas prof. habil. dr. Virgilijus Ulozas.

Anot mokslinio tyrimo vadovo, pacientui pakaks ištarti ištęstą raidę „A“ ir algoritmas pateiks atsakymą: sveikas žmogaus balsas ar ne, kokia liga įtariama. Atliekant tyrimą tereikės nurodyti savo amžių, lytį ir atsakyti į keletą paprastų klausimų.

Atliekant algoritmo tyrimus buvo ištirta apie tūkstantis 18–65 metų žmonių. Tiriami buvo tiek gerklų ligomis sergantys pacientai, tiek sveiki savanoriai. Visi tyrimo dalyviai buvo griežtai suskirstyti į grupes. Taip buvo sukurtas unikalus, didžiulis sveikų ir ligų pažeistų balsų bankas. Anot prof. V. Ulozo, algoritmas – ir kaip studentai, ir kaip jauni gydytojai – mokosi iš gaunamos medžiagos, įgyjamos praktikos. Labai svarbu ištirti kuo daugiau žmonių, įvertinti skirtingas jų diagnozes. Šiuo metu algoritmas į klausimą, ar pacientas yra sveikas ar ne, atsako beveik 90 proc. tikslumu.