Tretinio lygio įstaigose

Daugiadalykės specialistų komandos dirba tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Norėdama gauti šios komandos konsultaciją, nėščioji turi turėti siuntimą.

„Iš anksto sudarytas gydymo planas ir profesionalų komanda, kurie nuolat rūpinasi vaisiumi, suteikia šeimai ramybės ir saugumo, padeda pasiruošti artėjančiam gimdymui ir naujagimio gydymui“, – pasakoja Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė gydytoja akušerė ginekologė doc. Eglė Machtejevienė.

Tretinio lygio gydymo įstaigose šeimą, kuri laukiasi kūdikio su įgimta yda ar patologija, nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo, slaugant ir gydant naujagimį, lydi daugiadalykė specialistų komanda.

„Gydytojų komanda prižiūri nėščiąją ir vaisių nėštumo metu, atlieka reikalingus tyrimus, stebi vaisiaus būklę, sprendžia dėl gydymo nėštumo metu ar po gimimo ir gimdymo taktikos“, – pasakoja E.Machtejevienė. Vaisiaus medicinos centre teikiamos kompleksinės diagnostikos ir gydymo paslaugos, jau nėštumo metu suteikiama visa reikiama mokslo įrodymais grįsta informacija, atsakoma į iškilusius klausimus, suteikiama psichologinė parama.

Ryšys: „Jei tik naujagimio būklė leidžia, aktyviai skatinamas ir palaikomas naujagimio maitinimas mamos pienu“, – sako I.Aldakauskienė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Iki ir po operacijos

Tretinio lygio gydymo įstaigose ultragarso aparatūra nėščiosioms atliekami detalūs tyrimai, kurie nustato arba paneigia vaisiaus chromosomų patologiją ir kitas genų ar infekcines ligas. Nustačius įgimtą vaisiaus anomaliją, nėščiąją ir jos šeimą konsultuoja gydytojai specialistai. Jie įsitraukia į pacientės konsultavimą ir priežiūrą dar nėštumo metu, kad su šeima aptartų įvairius kylančius klausimus dar iki operacijos, taip sumažinant neaiškumus ir nerimą. Vaikų chirurgai prižiūri ir rūpinasi naujagimiu iki pat operacijos ir po jos. „Kūdikių operacijos atliekamos tiek atviru, tiek minimaliai invaziniu būdu, kai tai įmanoma, – pasakoja Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytoja vaikų chirurgė dr. Aušra Lukošiūtė-Urbonienė. – Vienos iš vaisiaus raidos ydų, kurioms esant skubi operacija reikalinga iškart po gimimo, yra stemplės atrezija, įgimta diafragmos išvarža, pilvo sienos defektas, virkštelės išvarža, storosios žarnos anomalijos, įvairūs augliai.“

Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje kasmet operuojama apie 50 naujagimių. „Sudarytos sąlygos tėvams aktyviai dalyvauti slaugant naujagimį. Jei tik naujagimio būklė leidžia, aktyviai skatinamas ir palaikomas naujagimio maitinimas mamos pienu“, – sako Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovė dr. Ilona Aldakauskienė.

Teikia informaciją

Gydant vaisiaus patologijas ypač svarbus tarptautinis bendradarbiavimas. Kauno klinikose veikia Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinis centras, jungiantis 25 retų ir nediagnozuotų ligų centrus. Čia pacientams suteikiama naujausia informacija apie retas ligas, rekomendacijas, diagnostikos galimybes ir gydymą pasitelkiant ir tarptautinę Europos retų ligų specialistų pagalbą. Bendraujant su įvairiais specialistais tarptautiniu lygmeniu, tobulinamos tiek gydytojų žinios, tiek užtikrinamas aukščiausio lygio gydymas kiekvienam pacientui.

Kūdikių operacijos atliekamos tiek atviru, tiek minimaliai invaziniu būdu, kai tai įmanoma.

Kauno klinikų Perinatologijos centras – didžiausias Perinatologijos centras Lietuvoje. Šis centras ne tik aptarnauja tris penktadalius Lietuvos teritorijos ir kasmet jo regione gimsta daugiau nei pusė visų Lietuvos naujagimių, bet ir suteikia aukščiausio lygio priežiūrą motinoms ir naujagimiams. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje įkurtame Vaisiaus medicinos centre diagnozuojamos ir gydomos ypač sudėtingos, retos, kompleksinės patologijos, reikalaujančios daugiadalykio ir personalizuoto požiūrio.

Dažna partnerių kaita žalinga vaisingumui

Viena priežasčių, skatinančių moterų nevaisingumą, pasak gydytojos akušerės-ginekologės Gražinos Bogdanskienės, yra ankstyvas lytinis gyvenimas ir dažnai keičiami lytiniai partneriai: „Dažnai keičiant partnerius moterims padidėja rizika užsikrėsti ŽPV ir lytinėmis infekcijomis, kurios gali sukelti uždegimus, padidinti kiaušintakių nepratekamumo riziką“, – sako gydytoja.

Kita priežastis, kodėl moterys susiduria su sunkumais pastoti, yra hormonų apykaitos sutrikimai, kurie gali būti įgimti ar įgyti. Pasak gydytojos, dažniausias moterų hormonų sukeltas sutrikimas – lėtinės anovuliacijos sindromas arba įgimtas policistinių kiaušidžių sindromas. Dėl šios priežasties moterys, pastebėjusios menstruacijų ciklo sutrikimus, staiga padidėjusį plaukuotumą, taip pat tos, kurias vargina nutukimas, turėtų susirūpinti ir apsilankyti pas gydytoją ginekologą.

Kada verta sunerimti?

Pora laikoma nevaisinga, jeigu moteris, nenaudodama kontraceptinių priemonių, esant reguliariems (2–3 k. per savaitę) lytiniams santykiams nepastoja per vienerius metus. „Jeigu partneriai yra vyresni arba patiria antrinį nevaisingumą (t. y. jau turi vaikų, bet nepavyksta susilaukti dar vieno), į gydytojus gali kreiptis ir anksčiau“, sako G. Bogdanskienė.

Pasak gydytojos, reikėtų atsižvelgti ir į abiejų partnerių amžių, nes lytinės ląstelės taip pat sensta: „Dažnai girdime kalbant apie moterų biologinį laikrodį, bet spermos kokybė bėgant metams irgi blogėja“, – aiškina gydytoja. Pasak jos, dažnai poros klysta manydamos, kad norint greičiau pastoti, reikia dažniau turėti lytinių santykių, priešingai – labai dažnai mylintis sperma nespėja subręsti.

Jei nepavyksta pastoti, kankina nerimas, patikėkite tai gydytojui ginekologui.

Net ir pasyvus rūkymas kenkia norint pastoti

Jokia naujiena, kad neigiamą įtaką moters reprodukcinei funkcijai turi rūkymas. Tiesa, šis žalingas įprotis, dažnai laikomas „nekaltu“, atsiliepia abiejų lyčių vaisingumui. Pasak gydytojos, rūkant ne vienerius metus arba kasdien surūkant daug cigarečių, nevaisingumo rizika gerokai padidėja: „Cigaretės dūmuose yra daugiau kaip 4 000 cheminių medžiagų, iš jų 40 yra žinomi karcinogenai. Nikotino ir tabakui specifiškų kancerogenų randama gimdos kaklelio gleivėse, todėl rūkymas gali sumažinti imuninį atsaką gimdos kaklelyje“ – aiškina akušerė-ginekologė. Pasak jos, remiantis klinikiniais duomenimis, net taikant dirbtinį in vitro apvaisinimą, rūkančios moterys pastoja sunkiau, o tikimybė, kad gimęs vaikelis turės sveikatos problemų, yra kur kas didesnė.

Vaisingumo ekspertai teigia, kad pasyvaus rūkymo poveikis vaisingumui beveik toks pat, lyg moteris rūkytų pati. Net kelios dienos, kurias moteris praleidžia prirūkytoje patalpoje, gali turėti poveikį sveikatai ir vaisingumui, tad planuojantys susilaukti vaikų turėtų apsvarstyti galimybę mesti rūkyti kuo anksčiau arba rinktis mažesnės rizikos produktus, kuriuose nėra dūmų, taip pat ir dervų – elektronines cigaretes, kaitinamo tabako gaminius.

Išsklaidykite abejones

Gydytoja abejojančius ragina nelaukti: „Jei nepavyksta pastoti, kankina nerimas, patikėkite tai gydytojui ginekologui. Tikslūs tyrimai, padedantys nustatyti priežastį, ir paskirtas individualus gydymas padės išsklaidyti nežinią ir sulaukti taip trokštamo stebuklo – naujos gyvybės“, – sako specialistė.

Moterims svarbūs hormoniniai tyrimai, kurie atliekami siekiant išsiaiškinti, ar vyksta ovuliacija, ar ji kokybiška. Taip pat skiriamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu nustatoma gimdos, kiaušidžių būklė. Dėl lytiniu ir nelytiniu būdu plintančių infekcijų ginekologas atlieka gimdos kaklelio ir makšties tyrimą. Siekiant išsiaiškinti priežastis, svarbu, kiek laiko moteris nepastoja nesisaugodama, ar menstruacijų ciklas reguliarus, ar pora sirgo lytiniu būdu plintančiomis infekcijomis, ar buvo diagnozuotas gimdos, jos priedų, gimdos kaklelio uždegimas, ar vyras sirgo prostatitu, inkstų uždegimu.

Atostogas priminti gali ne tik tobulas įdegis ir nerūpestingas dienas menančios nuotraukos. Poatostoginį laikotarpį gali apkartinti ir ne visai malonios staigmenos – gydytojų diagnozuotos lytiškai plintančios ligos.

Medikai aiškina, kad klimatinėse zonose, kuriose yra labai ryškūs metų laikai, lytiniu keliu plintančių ligų (LPL) diagnozės priklauso nuo sezoniškumo. Vasarą ir ankstyvą rudenį ginekologai diagnozuoja daugiau LPL atvejų, nei šaltuoju metų laiku.

„Nuo darbų ir rutinos atostogų metu išsivadavę žmonės nori naujų įspūdžių ir pojūčių. Na, o vasaros atostogos – idealus laikas. Be to, žmonės įprato keliauti, o kartu su jais keliauja ir ligos”, – ligų plitimo tendencijas aiškina vienos privačios sostinės ligoninės ir poliklinikos gydytoja akušerė ginekologė Birutė Ramanauskienė.

Ji pastebi, kad visuomenėje atlaidžiau žiūrima ir į atsitiktinius santykius, dažną partnerių kaitą, todėl ir LPL ligų diagnozuojama vis daugiau.

Konkuruoja su venerinėmis

Medikė pabrėžia, kad prie senųjų venerinių ligų, prisijungė ir šiuolaikinės lytiniu keliu plintančios ligos. Prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje dažniausiai buvo diagnozuojami sifilio, trichimonozės ir gonorėjos atvejai. Pastaruoju metu, su jomis konkuruoja chlamidijos, žmogaus papilomos virusas (ŽPV), mikoplazmos ir ureaplazmos virusai, kurie sukelia LPL ligas.

„Venerinės ligos neišnyko, tačiau jų diagnozuojama kiek mažiau. Dabar vyrauja naujosios ligos, iš kurių klastingiausios yra žmogaus papilomos viruso sukeliamos ligos“, – sako gyd. B. Ramanauskienė.

Jos nuomone, ŽPV – vienas klastingiausių virusų ir visuomenėje apie tai kalbama per mažai. Nes visoms, be išimties, gimdos kaklelio vėžiu sergančioms moterims nustatomas onkogeninis ŽPV tipas. Tai yra vėžį sukeliantis tipas.

Grūmoja nevaisingumu

Gydytojos teigimu, dažniausiai pasitaikantys LPL simptomai yra labai nemalonūs, todėl moterys ilgai nedelsia ir atsiradus pirmiesiems nemaloniems pojūčiams pasirodo gydytojams. Kai kurios lytiškai plintančios ligos apima ne tik lytinius organus, bet pažeidžia ir šlapimo takus.

Moterys dėl savo anatominių savybių – dėl trumpos šlaplės – kelis kartus greičiau patiria nemalonius pojūčius, kurie ir atveda į gydytojo kabinetą. Vyrai dažnai ilgiau nejaučia lytinių ligų simptomų, nes jų šlaplė ilga.

Gydytojai ginekologai glaudžiai bendradarbiauja su kitų ligų specialistais, dažniausiai – su oftalmologais ir reumatologais. Nes, pavyzdžiui, mikoplazmos ir uralplazmos virusai sukelia akių bei sąnarių uždegimus.

Medikai įspėja, kad užleistos ir negydomos lytiškai plintančios ligos sukelia nevaisingumą.

Ypač pavojingi negydomi chlamidijos,  mikoplazmos, ureaplazmos virusai. Jų išprovokuotos ligos sukelia nevaisingumą, ŽPV virusas – gimdos kaklelio vėžį, o sifilis gali sukelti naujagimių įgimtą sifilį.

Todėl pakitus išskyroms, atsiradus nemaloniems kvapams iš lytinių organų, esant gausioms, gelsvoms, žalsvoms ar net su krauju išskyroms, būtina kreiptis į medikus. Taip pat susirūpinti turėtų ir tos moterys ir merginos, kurios skundžiasi deginimu, niežuliu, bėrimu lytinių organų srityje, pilvo skausmais, o užsikrėtus neonkogeninio tipo ŽPV – atsiradusiomis karputėmis.

Patirtis nuo ligų neapsaugo

Akušerė ginekologė B. Ramanauskienė sako, kad į rizikos grupes patenka visos seksualiai aktyvios 15–45 metų merginos ir moterys. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad užsikrėsti ligomis gali įvairaus amžiaus žmonės.

„Pusiau juokais ir visai rimtai, galiu teigti, kad geriausia apsisaugojimo priemonė nuo LPL ir nepageidaujamo nėštumo yra susilaikymas. Na, o įvertinus realybę, visais atvejai siūlau naudoti prezervatyvą“, – pataria gydytoja.

Anot jos, saugus lytinis elgesys yra mažai diskutuota tema. Juk kai du žmonės turi lytinius santykius, tai iš tikrųjų jie santykiauja ir su visais prieš tai buvusiais partneriais bei jų ligomis.

„Inkubacinis, dar vadinamas slaptasis, periodas, kai nepasireiškia pirmieji simptomai ir požymiai, gali trukti nuo poros dienų iki dešimties metų. Reikia nepamiršti ir infekcijų, pavyzdžiui, ŽIV arba hepatito B, kurie plinta lytiniu keliu, tačiau nesukelia jokių LPL simptomų“, – ligų grėsmę primena medikė.

„Saugaus lytinių santykių elgesio normų turėtų laikytis abu partneriai“, – mano pašnekovė,  mat jos praktikoje yra buvę nemažai atvejų, kai dėl vieno iš partnerių nuklydimų, pora liko be galimybės turėti vaikų.

„Turėjau pacientę, kuri sirgo endometrioze (kai panašus į gimdos gleivinę audinys atsiranda ir veša už gimdos ertmės ribų, aut. pastaba), o neištikimas vyras ją užkrėtė gonorėja. Moteris atvyko su jau susiformavusiais pūliniais, o nukreipus į ligoninę pašalino ne tik pūlinius, bet ir kiaušintakius. Na, o tai reiškia tragediją – ji niekada negalės turėti vaikų“, – vieną sunkiausių atvejų prisimena gydytoja akušerė ginekologė B. Ramanauskienė.

Geriausia apsauga nuo ligų – prezervatyvas ir sveikas protas

Daugumą LPL ligų, vartojant gydytojo paskirtus vaistus, galima visiškai pagydyti per kelias savaites. Deja, to negalima pasakyti apie hepatitą B, žmogaus imunodeficito, papilomos arba herpes virusus.

„Jie lieka visam gyvenimui ir išlenda tada, kai žmogaus imunitetas nusilpsta. Imuninės reakcijos į šiuos virusus skirtingos, todėl vienas partneris gali užkrėsti kitą, bet simptomai išryškės tik vienam iš jų“, – virusų klastūniškumą atskleidžia gyd. B. Ramanauskienė.

Gydytoja primena, kad būdų ir priemonių apsisaugoti yra, tik reikia nepamiršti jais naudotis ir nepamesti galvos. Kartais ir pačios moterys klaidingai mano, kad kontraceptinės apsaugo nuo ligų.

„Norėčiau pabrėžti, kad kontraceptinės piliulės saugo tik nuo nepageidaujamo nėštumo ir reguliuoja ciklą, o nuo ligų gali apsaugoti prezervatyvas ir sveikas protas“, – sako medikė.

Egzistuoja tikimybė LPL užsikrėsti ir kitais būdais. Pavyzdžiui, higienos testų neišlaiko viešieji tualetai. Ypač rizikuoja tie, kurie viešuose tualetuose sėdasi ant tualeto dangčių.  Nors teoriškai tikimybė užsikrėsti LPL yra tokia pat menka, kaip ir užsikrėsti baseine, tačiau kaip įspėja gydytoja, „teoriškai – neįmanoma, praktiškai – teko gydyti“.