„Yra sunku kalbėti apie prievartą, dar sunkiau yra išklausyti žmones, kurie yra patyrę nusikaltimą ar nuodėmę“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo G. Grušas.

„Supaprastinome tą kreipimosi būdą kiek įmanoma. Užtenka parašyti elektroninį laišką su savo kontaktais, adresu“, – teigė jis.

Kaip skelbia Vilniaus arkivyskupija, patyrę išnaudojimą gali kreiptis elektroniniu paštu noriupasakyti@vilnensis.lt, arkivyskupijos atstovai suderins susitikimo laiką su prievartą patyrusiu asmeniu. Susitikimai vyks mediacijos centre „In Pace“, Kalvarijų g. 39.

„Tinkamai apmokyti pasauliečiai yra pasirengę priimti, pagarbiai išklausyti, suteikti reikiamą informaciją ir padėti suprasti, ką reiktų daryti konkrečioje situacijoje“, – rašoma arkivyskupijos puslapyje.

Supaprastinome tą kreipimosi būdą kiek įmanoma.

Anot G. Grušo, pagalbą patyrusiems prievartą teiks psichologai ir socialinio darbo specialistai.

„Tai žmonės, kurie pasirengę išklausyti tuos, kurie būdami vaikais, patyrė seksualinę prievartą. (...) Tai nebus nei apklausa, nei teisminis procesas, bet vieta papasakoti ir būti išklausytam“, – teigė Vilniaus arkivyskupas.

Anot jo, specialistai įvertins gautą žinią ir vėliau, jei matys poreikį, ją perduos vyskupui ir teisėsaugai. Vyskupas nuspręs, ar verta pradėti tyrimą dėl gautos informacijos.

„Iki šiol procedūra buvo, kad buvo kreipiamasi vyskupijos nurodytu adresu, žmonės kreipėsi ir tada buvo kviečiami pokalbiui su kunigu tyrėju, kuris tiria tuos kazusus. Šiuo atveju, pasauliečiai profesionalai priims pirmą informaciją, išklausys ir nuspręs, kokia pagalba bus teikiama tam žmogui, koks poreikis yra tos pagalbos“, – sakė G. Grušas.

Bažnyčios atstovai sako, kad kreiptis kviečiami patyrę seksualinę prievartą, jų šeimos nariai, kiti asmenys, turintys žinių apie prievartą prieš vaikus bažnytinėje aplinkoje.

Arkivyskupas teigė, kad kol kas ši priemonė bus taikoma tik Vilniaus arkivyskupijoje, bet neatmetama, kad ateityje ji gali būti taikoma plačiau.

Apie prevencijos priemonę G. Grušas kalbėjo pernai metų birželį po paaiškėjusios informacijos apie kunigą Kęstutį Palikšą. Naujienų portalas „Delfi“ skelbė 19-mečio liudijimą, kad su Vilniaus arkivyskupijos kancleriu K. Palikša palaikė intymius santykius, kai jam tebuvo 15 metų. Už tai jis teigė ne vienus metus gaudavęs itin dideles pinigų sumas.

Teisėsauga tuomet pradėjo tyrimą dėl vertimo lytiškai santykiauti, atliko kratas. Galiausiai dvasininkui skirta bauda už pornografinio turinio laikymą, o kaltinimai dėl privertimo lytiškai santykiauti panaikinti, neįrodžius, jog jaunuolis tai daryti buvo verčiamas.

Savo tradiciniame kreipimesi jis atkreipia dėmesį, kad nesantaikos, karų ir vargo mūsų pasaulyje nesumažėjo. Tačiau net ir baisiausiose audrose galima surasti ramybę.

„Mūsų širdys ilgisi Dievo, nes niekas negali pasotinti alkstančios žmogaus širdies ir nuolat ieškančio, klausiančio proto – tik pats kūrėjas. Neretai skęstame rūpesčiuose, veiklose ir stokojame laiko. Kalėdos kviečia mus sustoti – ne tik su meile žvelkime į artimuosius, bet ir atsigręžkime širdyje į Dievą. Jo ilgėkimės ir ieškokime. Jis kiekvieną iš mūsų sukūrė, myli ir kviečia į bendrystę per savo žodį, per tylią širdies maldą. Jis kviečia per sakramentus, kurie padeda gyvai patirti ištikimą Dievo meilę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visi esate Dievo ir bažnyčios laukiami, net jei esate labai nutolę ir daug metų nesiryžtate ateiti. Kiekvienoje bažnyčioje yra gyvas Jėzus, įsikūnijęs Dievas. Dėl kiekvieno iš mūsų tabernakulyje plaka Jėzaus širdis – mylinti ir laukianti kiekvieno.

Betliejaus užeigoje Jėzui nebuvo vietos. Ar šiemet jis laukiamas mano širdyje? Ar ateisiu trokšdamas su juo susitikti? Ar skirsiu keletą minučių tyliai maldai, kreipdamasis į tabernakulyje esantį Jėzų – įsikūnijusią meilę? Jis laukia kiekvieno iš mūsų. Laukia tavęs.

Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, aš jus atgaivinsiu.

Tebus šios Kalėdos metas suartėti su Dievu, žengti keletą ryžtingų žingsnių jo link. Dievas, kuris mus sukūrė iš meilės, ateina į šį pasaulį kūdikiu, kad mes galėtume atsakyti į tą meilę – su meile. Šis kūdikis, kuris prašo mūsų dėmesio, yra tas pats, kuris mus kviečia: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, aš jus atgaivinsiu“.

Nesantaikos, karų ir vargo netrūksta mūsų pasaulyje. Jėzus yra tas, pas kurį atrandame tikrą ramybę net baisiausiose audrose.

Linkiu visiems per šį Kalėdų metą džiaugsmingo ir ramybės kupino susitikimo su Jėzumi, kuris atėjo į šį pasaulį, kad mūsų džiaugsmui nieko netrūktų“, – kalbėjo G. Grušas.

„Rusijai užpuolus Ukrainą, tapome nežaboto žiaurumo ir kasdienių ukrainiečių kančių liudininkais. Tačiau karas atskleidė ir didžiulę atjautos, artimo meilės ir bendrystės galią. Kad padėtų Ukrainai apsiginti ir kuo šilčiau priimtų pabėgusius nuo karo, Lietuva – mūsų žmonės, verslai, Vyriausybė – nepaprastai susitelkė. Labai daug ukrainiečiams padėjo ir Lietuvos katalikų bei graikų apeigų katalikų Bažnyčios – ne tik teikdamos humanitarinę pagalbą, bet ir atliepdamos sielovados poreikius, kurie karą išgyvenantiems ukrainiečiams yra be galo svarbūs“, – sakė I. Šimonytė.

Ji atkreipė dėmesį, kad lietuvių ir ukrainiečių tautas vienija ne vien sunki kova už laisvę, bet ir bendra istorija, kultūriniai ir dvasiniai saitai. Vienas tokių – šventojo Juozapato asmenybė.

„Džiaugiuosi, kad praėjus 400 metų po šventojo Juozapato kankiniškos mirties Lietuvos katalikai ir graikų apeigų katalikai ukrainiečiai kartu švenčia jo gyvenimą ir auką čia, Vilniuje“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Premjerė pabrėžė, jog Lietuvos parama Ukrainos kovai už laisvę ir valstybingumą išliks nepajudinama.

„Nė kiek neabejojame Ukrainos pergale. Lietuva ir toliau darys viską, ką galime, kad padėtume Ukrainai ją pasiekti kuo greičiau“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Be to, kaip nurodoma Vyriausybės pranešime, Lietuva ir toliau darys viską, kad visi jos piliečiai ir gyventojai turėtų galimybę laisvai išpažinti savo tikėjimą.

2023-ieji Lietuvoje yra paskelbti šv. Juozapato metais.

Bazilijonų vienuolis Juozapatas Kuncevičius, kilęs ir Voluinės Volodymyro (dabartinė Ukraina), tapo vienuolinio gyvenimo, pamaldumo ir dvasinio tarnavimo pavyzdžiu. Jis mirė kankinio mirtimi Vitebske.

Praėjus 20 metų po jo mirties 1643 metais jis paskelbtas palaimintuoju, o 1867 metais – šventuoju.

„Sužinojęs apie kratą, neišsiaiškinau tikrųjų kratos priežasčių, kokie rimti kaltinimai kunigui slypi už šios kratos veiksmo“, – žurnalistams sakė dvasininkas ir pridūrė, kad krata truko 13 minučių.

Taip jis kalbėjo prokuratūrai atnaujinus tyrimą dėl kunigo Kęstučio Palikšos galimo vertimo nepilnamečiui su juo lytiškai santykiauti.

G. Grušas sakė pripažįstantis kaltę, jog neįsigilino ir neuždavė svarbių klausimų kunigui K. Palikšai dėl įtariamos nusikalstamos veikos.

„Gailiuosi, kad to nepadariau laiku. Atsiprašau jaunuolio, kuris patyrė iš kunigo tai, ko neturėjo patirti, atsiprašau tikinčiųjų bendruomenės, brolių kunigų, kurie siekia eiti šventumo keliu, visų, kurie jaučiasi išduoti, nuvilti Bažnyčios“, – kalbėjo dvasininkas.

Jis teigia ketinantis suburti komandą, kuri kurs pranešimų apie nederamą kunigų elgesį ir pagalbos sistemą.

„Bent kartą metuose atsiskaitysime visuomenei apie atliktas veiklas, esamą situaciją“, – teigė G. Grušas.

Tyrimas atnaujintas po to, kai portalas „Delfi“ paskelbė 19-mečio liudijimą, kad su Vilniaus arkivyskupijos kancleriu palaikė intymius santykius, kai jam tebuvo 15 metų. Už tai jis teigė ne vienus metus gaudavęs itin dideles pinigų sumas.

Teisėsauga tuomet pradėjo tyrimą dėl vertimo lytiškai santykiauti, atliko kratas. Galiausiai dvasininkui skirta bauda už pornografinio turinio laikymą, o kaltinimai dėl privertimo lytiškai santykiauti panaikinti, neįrodžius, jog jaunuolis tai daryti buvo verčiamas.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė šią savaitę nusprendė atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl K. Palikšos įtariamų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnametį.

Tuo metu pats jaunuolis kitoje byloje nuteistas už tai, kad iš minėto dvasininko sąskaitos pavogė pinigų.

Pasitvirtinus įtarimams, grėstų pašalinimas iš kunigystės

Vilniaus arkivyskupija praėjusią savaitę teigė neturėjusi informacijos apie teisėsaugos atliekamą tyrimą K. Palikšos atžvilgiu, nors prokuratūra BNS informavo, kad pernai balandį Vilniaus arkivyskupijos kurijoje buvo atlikta krata, kurios metu dalyvavo ir kurijos teisininkas.

„Ką besakyčiau, tai neatpirks žalos, kurią padaro netinkamas dvasininkų elgesys su nepilnamečiais ir pažeidžiamaisiais, tai nekompensuos skriaudos, padarytos nusikaltimų aukoms, visai Bažnyčios bendruomenei, visuomenei, tai nepateisins ir nežinojimo“, – kalbėjo G. Grušas.

Vilniaus arkivyskupijos vadovas teigė, jog jei dvasininkui pasitvirtins įtarimai, jis bus pašalintas iš kunigystės luomo.

„Jei pasitvirtins lytiniai santykiai su nepilnamečiu, dėl to yra baudžiama iki grąžinimo į pasauliečių luomą – išmetimo iš kunigystės“, – sakė Vilniaus arkivyskupas.

G. Grušas kalbėjo, kad dėl fotografijų su nepilnamečiu – tai, dėl ko jis jau yra nuteistas, kunigas gali būti nušalintas nuo kunigystės nuo dvejų iki penkerių metų.

„Tokiais atvejais yra tarp dvejų ir penkių metų suspendavimo nuo kunigystės, kad jis negali viešai mišių aukoti, bet kokias pareigas kaip kunigas vykdyti ir jokio kontakto su nepilnamečiais“, – sakė G. Grušas.

G. Grušas taip pat kalbėjo, kad gautą informaciją iš teismo turi išversti į italų kalbą ir persiųsti Vatikanui. Vatikanas, įvertinęs medžiagą, nurodo, ar tyrimą pildyti.

„Bet jau čia yra teismo nuosprendis. Antras atvejis, kad vietos vyskupas skiria bausmę. Vyskupas nurodo Vatikanui, kokią bausmę jis numato skirti, Vatikanas aprobuoja arba ne tą bausmę ir tada skiriama bausmė“, – kalbėjo dvasininkas.

Kratos metu kurijoje dalyvavo tik teisininkas

Kalbėdamas apie kratą, Vilniaus arkivyskupas tvirtino buvęs informuotas apie šiuos veiksmus tą pačią dieną.

Jis teigė, jog kratos metu kurijoje nebuvo nė vieno vyskupo, nors teisėsauga siekė kurijos atstovo dalyvavimo. Galiausiai kratoje dalyvavo dvasininkams talkinantis teisininkas.

„Po kratos vyskupus pasiekė žinia, kad tai susiję su asmenine finansine byla ir kažkokiu šmeižtu“, – sakė G. Grušas.

Jis tvirtino, jog apie nuosprendžius bylose Vilniaus arkivyskupija negavo informacijos „nei iš kunigo Kęstučio, nei iš teisėsaugos“.

G. Grušas sakė, kad apie tikrąją kratos priežastį sužinojo gavęs teismo nutarimą.

„Ten buvo įvardinta, kad dėl pornografijos su nepilnamečiais vaizdų ir to jie ieškojo, kurijos kompiuteryje jie to nerado“, – kalbėjo jis.

Tuo metu prokuratūra BNS praėjusią savaitę sakė, kad nutartyje buvo nurodyta ir kokioje byloje, ir dėl ko atliekamas tyrimas.

„Mūsų (Vilniaus arkivyskupijos ir Generalinės prokuratūros – BNS) versijos nesiskiria. Ten buvo tas raštas, kuris buvo įduotas. Vyskupai gavo žinią kitokią negu buvo užrašyta lapelyje“, – kalbėjo jis.

Prieš dešimtmetį K. Palikša užfiksuotas su pilnamečiu vyru

Vilniaus arkivyskupijos vadovas patvirtino ir tai, kad prieš daugiau nei dešimt metų K. Palikšai studijuojant Italijoje internete buvo pasirodžiusi jo ir kito pilnamečio asmens nuotrauka.

„Aš esu girdėjęs, kad tai yra du gulintys nuogi iki pusę nufotografuoti, bet daugiau tikrai negaliu pasakyti“, – sakė G. Grušas.

Anot jo, po šio įvykio kunigui Italijoje skirtos konsultacijos po kurių jis grįžo į Lietuvą.

„Kursai užbaigti, jis grįžo į Lietuvą, tokie dalykai nesikartojo. Kad žmogus turi orientaciją, nuotraukos parodė, o po to, kad būtų kokie nors veiksmai, manęs ir kitų vyskupų, kiek žinau, nepasiekė“, – kalbėjo jis.

Pasak dvasininko, su kunigu K. Palikša po pasirodžiusios informacijos jis susirašinėjo, ruošiasi susitikti. Jis pridūrė, kad prisipažinimo apie įtarimus iš kunigo negirdėjo.

„Sutampa, kad prasidėjus gavėniai minime plataus masto invazijos Ukrainoje pradžią, tad vyskupai kviečia prisiminti vargstančius, kenčiančius žmones šioje šalyje“, – sako Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Gintaras Grušas, cituojamas Lietuvos „Carito“ pranešime.

Aukoti kviečiama į specialią „Carito“ sąskaitą, pateikiama organizacijos tinklalapyje.

Pasak arkivyskupo, pernai per „Caritą“ surinkta 600 tūkst. eurų, šią paramą G. Grušas perdavė Ukrainos „Caritui“. Anot jo, taip pat Ukrainai bus perduotos ir šį sekmadienį surinktos aukos.

„Matėme mūsų žmonių dosnumą per visus praėjusius metus ir raginame toliau nenuleisti rankų, vis grįžti į pagrindinę krikščionio praktiką ir savybę – dalintis su vargstančiu, stokojančiu žmogumi, o tas artimas dabar visų pirma yra mūsų broliai ir seserys karo niokojamoje Ukrainoje“, – sako Lietuvos katalikų bažnyčios vadovas.

Anot jo, pagal tikinčiųjų tradicijas, Gavėnios metu akcentuojamas susilaikymas ir pasninkas svarbus ne savaime, bet siekiant dovanoti kitiems tai, ką sukaupiame.

„Šiemet labai aiškus akcentas – dalintis su Ukrainos žmonėmis“, – sakė G. Grušas. 

Lietuvos „Caritas“ taip pat skelbia, jog kitą dieną po aukų rinkimo Ukrainai bažnyčiose, nuo pirmadienio iki trečiadienio visoje Lietuvoje bus renkama parama Ukrainai daiktais, maisto produktais ir lėšomis.

Žmonių prašoma paaukoti negendančių maisto produktų, šiltų užklotų, šiltų kojinių vaikams ir suaugusiems, šiltų vaikiškų batų, įvairių higienos prekių, sauskelnių vaikams ir suaugusiems, o taip pat elektronikos prekių – prožektorių, išorinių baterijų.

Surinkti daiktai ir maisto produktai bus gabenami į Ukrainą kovo pradžioje.

„Didžiausia dovana, kurios linkiu ir dėl kuriuos meldžiuosi yra taika pasaulyje. Dar labiau negu taika ir laisvė tautoms ir žmonėms, noriu palinkėti ramybės. (...) Jei semsimės iš tos ramybės tą viltį, kur Dievas atneša į šį pasaulį, sulauksime taikos ir geresnės visuomenės“, – sekmadienį parodytame interviu LRT televizijai sakė Lietuvos vyskupų konferencijos ir Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas.

„Manau, kad visi norime, jog visuomenė vėl būtų pilna ramybės, vienybės ir galėtume džiaugtis taika ir laisve“, – pridūrė jis.

Pasak G. Grušo, karo metu prisiliečiama „prie paties blogio slėpinio“, o pats karas – „tai išreiškimas to blogio mūsų pasaulyje“.

„Tos didžios nelaimės susikuria iš to, kad daugėja tų nuodėmių ir, kad jos turi pasekmes. (...) Jei, atrodo, mažas melas niekam neklius, bet jo daugėja ir daugėja, tada visuomenė gauna dezinformaciją, nukreipimą prieš gėrį, ir tada atsiranda tokie dalykai kaip karai“, – teigė Vilniaus arkivyskupas metropolitas.

„Karai ir šie dalykai (visuomenės sunkumai – BNS), kiek jie yra baisūs, jie yra mums priminimas, kad mums reikia atsivertimo, atsigręžti atgal į Dievą, nusigręžti nuo nuodėmės, nuo blogio“, – kalbėjo G. Grušas.

Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovas teigė „labai žmogiškai“ vertinantis kai kuriuos kritikos sulaukusius popiežiaus Pranciškaus pasisakymus karo tema.

„Kiekvienas žmogus auga, gyvena savo kultūroje. Popiežius kilęs iš Pietų Amerikos, jo pasaulio žvilgsnis pirmu pirmiausia yra krikščioniškas, bet kultūrų skirtumai taip pat yra paliesti“, – teigė G. Grušas.

„Popiežiaus visi veiksmai buvo siekti taikos atstatymo, jis labai aiškiai pasakė, ir daug kartų, jog Ukraina užpulta neteisėtai, reikia rūpintis pabėgėliais, žmonėmis“, – kalbėjo Vilniaus arkivyskupas.

Pasak jo, kai kurie popiežiaus pasisakymai karo tema galėjo būti politinių žaidimų ar provokacijų pasekmė

„Kartais atsiranda politinių žaidimų, kas nors nori įtakoti, gal kartais ir jis (popiežius – BNS) pilno konteksto nesuprato, ar kas nors įkišo trigrašį, kad išprovokuotų. Būna tokių dalykų. Popiežiai daro klaidas“, – teigė G. Grušas.

„Bet man atrodo bendrai, kiek jis yra pasiuntęs žmonių į pagalbą iškelti Ukrainos padėtį pasaulyje, jis yra labai daug nuveikęs toje srityje“, – kalbėjo Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovas.

Popiežius Pranciškus sekmadienį skelbdamas kreipimąsi „Urbi et orbi“ („Miestui ir pasauliui“) paragino nutraukti beprasmį karą Ukrainoje.

Jis nuo pat Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį ragino siekti taikos, smerkė karą, bet tuo pat metu siekė palaikyti subtilų dialogą su Maskva. Kai kuriuose sluoksniuose jis buvo kritikuojamas už tai, kad aiškiau nekaltino dėl karo Rusijos prezidento Vladimiro Putino.

Vis dėlto lapkričio pabaigoje paskelbtame interviu JAV jėzuitų žurnalui „America“ argentinietis pontifikas pasmerkė Rusijos karių žiaurumą Ukrainoje ir sulaukė oficialaus Maskvos protesto.

Prisimindamas šį apsilankymą arkivyskupas išskyrė tris labiausiai įsirėžusius dalykus: Ukrainos žmonių ištvermė, stipri dvasia ir maldos galia. Tai jis patyrė susitikimuose su Ukrainos žmonėmis, Carito savanoriais ir darbuotojais, kariais, vienuoliais ir vienuolėmis, dvasininkais ir vyskupais, lankydamas nuo karo nukentėjusias zonas, bažnyčias, virtusias saugia priebėga nuo bombų ar sandėliais pagalbos priemonėms laikyti ir dalinti.

„Nepavarkime, nenustokime palaikyti Ukrainos. Ši šalis ir jos žmonės negali būti užmiršti pasaulio ir kiekvieno iš mūsų. Ištvermingai remkime Ukrainą tiek malda, tiek padėdami materialiai“, – kviečia G.Grušas, sugrįžęs iš karo niokojamos šalies.

Atlaidai Berdyčivo šventovėje

Vilniaus arkivyskupas Ukrainos vyskupų kvietimu liepos 17 d. vadovavo atlaidų šv. Mišioms Berdyčivo šventovėje, dalyvavo paaukojant Ukrainą Švč. Mergelei Marijai. Mišios vyko bažnyčios kriptoje, o ne kaip įprasta lauke prie šventovės. Dėl karo veiksmų mažesnis buvo ir piligrimų skaičius.

Atlaiduose arkivyskupas kalbėjo: „Šiandien Marija ragina mus melstis už taiką. Už taiką pasaulyje ir Dievo taiką kiekvienoje širdyje. Malda ir pasninku galime įveikti piktojo, kuris klajoja po pasaulį, siekdamas pražudyti sielas, klastą. Todėl šiandien, susirinkę prie mūsų Motinos, mes patikime savo gyvenimą ir Ukrainos likimą Berdyčivo Mergelei, Šventojo Karmelio kalno karalienei. Turėdami pranašų viltį ir tikėdami Dievo pažadų išsipildymu prašome Dievą gailestingumo ir taikos.“

UGCC ir Ukrainos Carito nuotr.

Per vizitą Ukrainoje arkivyskupas pasirašė susitarimą su Ukrainos lotynų apeigų ir graikų apeigų katalikų Carito organizacijomis (Caritas-spes ir Caritas Ukraina) dėl pagalbos teikimo.

Vadovaudamasis sutartimi Lietuvos Caritas finansiškai parems Carito veiklą užpultoje šalyje 600 tūkstančių eurų. Šias lėšas suaukojo Lietuvos žmonės specialios rinkliavos Ukrainai bažnyčiose metu bei pervedė tikslinę paramą į Lietuvos Carito sąskaitą.

Susitikimas su premjeru

Arkivyskupas Kyjive susitiko su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu. Premjeras dėkojo visiems Lietuvos žmonėms už paramą Ukrainai ir patikino, kad šis vizitas yra palaikymo bei solidarumo su Ukraina ženklas.

Premjeras išreiškė padėką Katalikų Bažnyčioms visoje Europoje. Vilniaus arkivyskupas, kuris yra ir Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas, kalbėjo, kad Europos katalikai meldžiasi už Ukrainą, savo šalyse priima Ukrainos pabėgėlius ir telkia pagalbą Ukrainoje esantiems žmonėms.

UGCC ir Ukrainos Carito nuotr.

Su Ministru Pirmininku aptartas karo kapelionų vaidmuo ir svarba palaikant karių dvasią.

Susitikimai su gyventojais ir malda su jais

Arkivyskupas susitiko su Lvivo bei Kyjivo arkivyskupijų vadovais, dvasininkais, tikinčiaisiais. Ganytojas bendravo su Ukrainos žmonėmis, lankė ligoninėje gydomus sužeistus Ukrainos karius, išklausė jų liudijimų. Kai kuriems visai neseniai pavyko grįžti iš nelaisvės, kurioje praleido kelis mėnesius.

Antradienį G. Grušas lankėsi Irpinėje ir Bučoje – išlaisvintuose miestuose prie Kyjivo, kurių gyventojai tragiškai nukentėjo nuo rusų kariuomenės. Ganytojas susitiko su vietos žmonėmis ir Carito darbuotojais bei savanoriais, klausė jų istorijų, kalbėjosi apie pagalbos teikimą, kartu meldėsi už mirusiuosius ir už taiką Ukrainoje.

Šis karas – tai karas įvairiomis formomis prieš Tiesą.

Maldos akcija rugsėjo 14 d.

Prieš kelionę į Ukrainą arkivyskupas Lenkijoje, pasienio mieste Peremyšlyje, susitiko su Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios vyskupais, kurie buvo susirinkę į sinodą.

Kreipdamasis į dalyvius arkivyskupas priminė frazę „Laisvės nevertas, kas negina jos“. Ši mintis yra užrašyta ant Laisvės varpo, JAV lietuvių dovanoto Lietuvai. Ganytojas akcentavo, kad „šis karas – tai karas įvairiomis formomis prieš Tiesą. Tiesą stengiamasi paniekinti diegiant „Rusų pasaulio“ ideologiją per rusišką žiniasklaidą, skleidžiant melagienas, neigiant Ukrainos tautos teisę egzistuoti, tęsiant pastangas naikinti ukrainiečių kalbą ir kultūrą. Visa tai vyksta nuo sovietinių laikų ir dar anksčiau“, – kalbėjo arkivyskupas susitikime su Ukrainos vyskupais.

Arkivyskupas užtikrino Ukrainos ganytojus, kad Europos žemyno katalikai meldžiasi už taiką Ukrainoje. Šia proga jis taip paskelbė raginimą visiems Europos vyskupams rugsėjo 14-ąją – Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo šventės dieną – pakviesti visų vyskupijų tikinčiuosius dalyvauti Švenčiausiojo Sakramento adoracijoje už taiką Ukrainoje.

Šeštadienį parodytame interviu LRT televizijai Lietuvos vyskupų konferencijos ir Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas televizijai arkivyskupas akcentavo Šventojo rašto mokymą apie pagalbą bet kuriam žmogui, ištiktam nelaimės, sakydamas, kad tai galioja ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija besitelkiantiems migrantams.

„Šiems žmonėms turėtų būti skiriama ta pati taisyklė, nežiūrint, kokios jie yra tautybės, religijos, kultūros – jie yra mūsų broliai ir seserys, jie yra žmonės. Ypač tie, kurie atvykę čia – turime dėti visas pastangas jiems padėti, išmokti apie jų kultūrą, padėti jiems išmokti apie mūsų kultūrą“, – teigė G. Grušas.

Anot jo, nepaisant šių vertybių, Lietuvos valstybės vadovai, diplomatai ir politikai „irgi turi pareigą čia“, turėdamas omenyje reakciją į Minsko kurstomą migrantų srautą.

„Situacija man primena tai, ką mes girdime iš Haičio: gaujos sukasi, grobia žmones, reikalauja išpirkos. Ir jei tik duodi tą išpirką, įgalini tą gaują taip veikti. Turime daryti viską, kad šita gauja, kuri veikia jau valstybiniu mastu dėl politinių tikslų – sustabdyti jų prekybą žmonėmis, sustabdyti tų žmonių panaudojimą politiniams tikslams“, – kalbėjo Vilniaus arkivyskupas.

„Tai iš vienos pusės, reikia tą stabdyti, iš kitos pusės, reikia padėti. Jie yra mūsų broliai ir seserys ir mes turime atitinkamai reaguoti“, – pridūrė jis.

Lietuva, Latvija ir Lenkija pastarąjį pusmetį susiduria su išaugusiu neteisėtos migracijos srautu per Baltarusiją. Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Rugsėjo 23 d. G. Grušas paminėjo savo 60-ąjį gimtadienį. Dovaną arkivyskupui įteikė ir Krašto apsaugos ministerija. Ją parinko iš patiems pavaldaus Vytauto Didžiojo karo muziejaus, esančio Kaune. Dovaną gavo retą.

„XVIII a. liaudies meno drožiniai, tradiciniai, kokie būdavo bažnyčioje, tiesiog jie buvo įspūdingi tuo, kad tie angelai buvo su šautuvais. Tokių retas bažnyčiose yra matęs“, – pasakojo Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorė Rita Malinauskienė.

Sovietmečiu išsaugotą vertybę muziejus laikė saugyklose. Angelai pašalinių akių nematė jau daug laiko.

„Čia buvo G. Grušo 60-metis ir tiesiog buvo nutarta padovanoti, perduoti tokį dalyką ne vyskupui kaip asmeniui, bet vyskupijai, t. y. Lietuvos kariuomenės ordianariatui“, – sakė R. Malinauskienė.

Krašto apsaugos ministerija šovė du zuikius vienu šūviu – taip esą norėta pasveikinti ir Lietuvos kariuomenės ordinariatą, kuriam priklauso ir Šv. Ignoto bažnyčia.

Stop kadras

„Man buvo pristatyta situacija, kad per arkivyskupą bus perduoti šitie angelai ir kad jie turės atsidurti mūsų ordinariato turto balanse“, – teigė Šv. Ignoto bažnyčios rektorius Rimas Venckus.

Paklaustas, ar tai dovana G. Grušui, jis sakė, kad galėjo įvykti nesusikalbėjimas: „Kažkoks galbūt nesusipratimas. Visi žinojo, kad tai yra turtas, kurio tikrai negalima kažkaip kažkam dovanoti. Turbūt tai buvo daugiau mintis, kad tai yra perduodama, kad būtų eksponuojama ne pas arkivyskupą kabinete, bet kad tai būtų bažnyčioje“.

Muziejaus eksponatai Lietuvoje gali būti perduodami savarankiškai, tačiau bet koks kitas žingsnis turi būti derinamas su Kultūros ministerija.

Kažkoks galbūt nesusipratimas. Visi žinojo, kad tai yra turtas, kurio tikrai negalima kažkaip kažkam dovanoti.

„Kultūros ministerija yra ta institucija, kuri prižiūri muziejuose esančių eksponatų apskaitą ir jeigu eksponatas pajuda, o jis gali pajudėti, visa tai galima daryti tik su mūsų ministro leidimu“, – aiškino Kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės vadovė Rūta Pileckaitė-Vasilienė.

Anot atstovės, jeigu kiltų klausimų, kodėl tam tikras daiktas yra nurašomas, procedūra užtruktų. Kitais žodžiais, profesionaliai sutvarkyti perdavimo iki G. Grušo gimtadienio gal ir nebūtų spėta.

Stop kadras

„Šiaip neturėtų taip būti, nes jeigu yra planuojamas kažkoks perdavimas, tai tada reikia tiesiog sužiūrėti iš teisinės pusės, kad tai būtų padaryta tvarkingai“, – tikino R. Pileckaitė-Vasilienė.

Dabar eksponatai oficialiai priklauso Krašto apsaugos ministerijai, perdavimo dokumentai dar nėra pasirašyti.

„Dabar tai laikinai priklauso Bendrųjų reikalų departamentui. Kokie ten dokumentai pasirašyti, tikrai negaliu to pasakyt“, – sakė R. Venckus.

Karo muziejaus direktorės teigimu, angelų su šautuvais atgauti kol kas neplanuojama.

„Artimiausiu metu nėra planuojama iš Lietuvos kariuomenės ordinariato kaip nors atimti ar perimti, jie tiesiog kasmet arba kas penkerius metus, priklausomai nuo kiek laiko sudaroma sutartis, atnaujinama, vėl iš naujo apdraudžiami eksponatai ir jie ten būna“, – kalbėjo R. Malinauskienė.

Anot Karo muziejaus direktorės, angelų vertė siekia 400 eurų.

„Jūsų tikėjimas, tarnystė ir pavyzdys šiuo nelengvu laiku yra labai svarbus vilties ženklas daugeliui žmonių. Dėkoju, Jūsų Ekscelencija, už dvasinę lyderystę ir daugybę socialinių bei labdaros iniciatyvų, kurias šiandien vykdo Bažnyčia, svariai prisidėdama prie bendrojo visuomenės gėrio“, – rašoma šalies vadovo sveikinime. 

Prezidentas palinkėjo arkivyskupui sveikatos, stiprybės ir kantrybės nelengvame, bet prasmingame ganytojiško pašaukimo kelyje.

„Gyvename išbandymų, skaldymosi į fragmentus laikais, kai ypač svarbu statyti tiltus tarp žmonių. Neabejoju, kad pagarbus Valstybės ir Bažnyčios bendradarbiavimas daugelyje sričių yra svarbus ir naudingas visiems Lietuvos žmonėms. Linkiu ir toliau liudyti Ganytojo dvasią, rūpintis kiekvieno žmogaus orumu ir visa širdimi tarnauti Dievui ir Tėvynei. Sveikatos, išminties sprendžiant sudėtingus klausimus ir nesibaigiančios kantrybės Jums“, – sakoma premjerės sveikinime.