Tuo metu Lietuvoje buvo apie 30 televizorių, prie kurių susėdę keli šimtai žmonių išvydo pirmųjų diktorių Gražinos Bigelytės ir Juozo Baranausko pasveikinimą ir kino apybraižą "Tėviškėje", vaidybinį filmą "Prologas".

Tiesa, pirmosios laidos buvo matomos tik Vilniuje, bet jau po metų siųstuvai atsirado Kaune, Kėdainiuose ir plėtėsi toliau, o televizorių iki metų pabaigos buvo galima suskaičiuoti jau pusantro tūkstančio.

Šiandien televizija tokia įprasta ir nutolusi nuo savo pirminių tikslų, kad net madinga pasakyti, jog apskritai jos nežiūri. Ir išties sunku įsivaizduoti, kokią šventę televizija atnešdavo į žiūrovų namus, kai laidos būdavo transliuojamos vos 2–3 kartus per savaitę – kasdiene "duona" tapo tik 1961-aisiais.

Studijoje sėdinčių, nepriekaištingai atrodančių ir pasirengusių skaityti nušlifuotą tekstą diktoriai iš ekrano ilgainiui dingo, visgi televizijoje, žengiančioje pirmuosius žingsnius, jie buvo tikrosios žvaigždės, kurios neabejotinai gerbėjų būtų surinkusios sausakimšas arenas. Jiems – žiūrovų meilės, gerbėjų gėlės ir "pačiupinėjimas" (o kaip kitaip įsitikinti sutiktos žvaigždės realumu?), kelionės su koncertinėmis programomis po užsienį, kas paprastiems mirtingiesiems net neprisisapnuodavo, moterų pavydas, kad sutuoktinis nepažįstamą diktorę myli labiau nei realią žmoną, gandai, kurie žaibiškai sklisdavo ir be feisbuko. Patys diktoriai savo darbo privalumu vadindavo gerą jausmą, kad esi žmonėms reikalingas.

Ne sapnu, o tikru kliedesiu tuomet būtų traktuotos kalbos apie tai, kad televizijos laidas bus galima žiūrėti ne tik spalvotai ar be vaizdą trikdančio "sniego", bet ir tokio stebuklo kaip kompiuteris ekrane ar dar daugiau – telefone, pvz., miško gūdumoje, ant miesto centro šaligatvio ar gulint vonioje.

Retos, nespalvotos Vilniaus televizijos studijos transliacijos iš kuklios 40 kv. m studijos, cenzūruotos ir be jokio nuokrypio išaugo į tris kanalus – LRT HD, LRT Kultūra, LRT Lituanica – ir laisvę kurti moderniausioje Baltijos šalyse studijoje.

Apie ryškiausias visų laikų Lietuvos televizijos akimirkas ir asmenybes primena specialus LRT projektas – jubiliejui skirtas šou "60 akimirkų". Vilniaus Šiuolaikinio meno centre taip pat yra atidaryta buvusio LRT operatoriaus, Nacionalinės premijos laureato Algirdo Šeškaus fotografijų paroda „TV, 1975–1985“. Joje įamžintos vienintelės tuo metu televizijos užkulisių akimirkos šiandien atsiveria kitaip – naujai.

"60 akimirkų" – šeštadieniais 21 val. per LRT televiziją.

Šiandien Lietuvoje, ko gero, nėra namų, kuriuose nacionalinė televizija nėra matoma. Jei ne per televizorių, tai kompiuterio ar telefono ekrane. Kaip pasikeitė televizija per šiuos 60 metų?

Atsakymas paprastas: Lietuvos televizija visada buvo tokia, kokia buvo Lietuva. Cenzūruota sovietmečiu, Atgimimo metais tapusi „Sąjūdžio“ šaukle, stovėjusi Baltijos kelyje ir budėjusi kruviną Sausio 13-osios naktį. Apgynusi laisvę ir ginanti ją kasdien iki šiol.

Iš nespalvotos ji tapo spalvota, dar vėliau – aukštosios raiškos. Iš vienos televizijos išaugo į tris (LRT HD, LRT Kultūra, LRT Lituanica). Keitėsi spalvos ir technologijos, bet viena išliko stabilu – Lietuvos televizija visada transliavo tai, kas svarbiausia. Visuomenėje, kultūroje, muzikoje, sporte.

Savo 60-metį televizija minės iškilmingu koncertu Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Į jį bilietus turi visi LRT televizijos žiūrovai: tiesioginė koncerto transliacija – antradienį, gegužės 2 d., nuo 19 val. per LRT televiziją. Svečių raudonojo kilimo transliacija – per LRT Kultūrą nuo 18 val. (ved. Ugnė Galadauskaitė).

Koncertą ves net dvi dešimtys porų vedėjų – garsiausių visų laikų televizijos asmenybių, be kurių sunku įsivaizduoti nacionalinį kanalą. Pirmieji į sceną lips diktoriai Stasė Stankevičienė ir Juozas Baranauskas, televizijos duris užvėrę seniai, bet niekada su ja neatsisveikinę. Tarp vedėjų – ir Bernadeta Lukošiūtė, Vytenis Pauliukaitis, Algirdas Kaušpėdas, Nijolė Baužytė.

Atlikėjai  –  Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno, ir žymiausi Lietuvos operos solistai: Virgilijus Noreika, Merūnas Vitulskis, Irena Milkevičiūtė, Vladimiras Prudnikovas, Eduardas Kaniava, Rafailas Karpis, Ona Kolobovaitė, Inesa Linaburgytė, Mindaugas Rojus, Vaidas Vyšniauskas, Tadas Girininkas, Viktorija Miškūnaitė, Joana Gedmintaitė, Eugenijus Chrebtovas, Egidijus Bavikinas.

Pasveikinti Lietuvos nacionalinę televiziją jubiliejaus proga atvyko ypatingas viešnia – operos legendos Montserrat Caballe dukra, ispanų operos žvaigždė Montserrat Marti. Kartu su ja dainuos lietuvių operos žvaigždė, LRT laidų ciklo „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus” autorė ir vedėja, LRT projektų „Auksinis balsas” ir „Eurovizija” komisijos narė Nomeda Kazlaus.

„Visų laikų TV žvaigždės“ rinkimuose visą savaitę portale LRT.lt dalyvavo kelios dešimtys pretendentų – žymūs 60-metį švenčiančioje LRT televizijoje dirbę ir tebedirbantys, žinias, laidas ir filmus joje kūrę žmonės. Tarp jų – pirmieji televizijos diktoriai Gražina Bigelytė ir Juozas Baranauskas, žurnalistai Algimantas Čekuolis, Eglė Bučelytė, Algimanta Žukauskienė, Edita Mildažytė, Violeta Baublienė, Marijus Žiedas, televizijos režisierė Galina Dauguvietytė ir kiti.

Džiugią naujieną sužinojusi U. Galadauskaitė sakė, kad apdovanojimas – be galo malonus ir netikėtas.

– Kuo šis apdovanojimas Jums svarbus?

Net nepatogu, turint omenyje, kad ten buvo ir Gražina Bigelytė, legendiniai diktoriai ir legendiniai laidų vedėjai, kurie, mano galva, yra daug vertesni šio apdovanojimo.

– Man jis labai malonus ir tikrai labai netikėtas. Kartais, kai vyksta apdovanojimai ir teikiamos nominacijos, viduje bent kažkiek tikiesi, kad gausi apdovanojimą. Čia, matydama, kokie yra žmonės įrašyti, net minčių neturėjau laimėti. Nominantų sąraše aš esu jauniausia, jau vien dėl to labai netikėta gauti visų laikų TV žvaigždės apdovanojimą. Visiems, kurie už mane balsavo, labai dėkoju ir labai džiaugiuosi. Galbūt taip sutapo, kad balsavo jaunesni žmonės. Net nepatogu, turint omenyje, kad ten buvo ir Gražina Bigelytė, legendiniai diktoriai ir legendiniai laidų vedėjai, kurie, mano galva, yra daug vertesni šio apdovanojimo.

– Kaip apibūdintumėte savo ryšį su žiūrovais – ar jį jaučiate?

– Tikrai jaučiu. Galvodavau, kad anksčiau ryšys būdavo kitoks. Galbūt tikresnis, nes vedėjai gaudavo laiškus į televiziją, dovanėles į namus. Dabar viskas persikėlė į socialinius tinklus, į virtualią erdvę ir laiškus gauname „Facebooke“. Šiame tinkle bendravimas – masinis dalykas, tad kartais nežinai, ar laišką gavai atsitiktinai, ar dėl to, kad parodė per televiziją. Galvojau, kad anksčiau žurnalistai ar laidų vedėjai žinodavo, kad laiškas skirtas tikrai jiems, kad juos labai myli kaip vedėją. Bet štai kaip tik vakar gavau atviruką iš moters. Ji atsiuntė sveikinimą ir norėjo padėkoti už žinias ir už kultūros laidą „Euromaxx“. Tokie dalykai labai malonūs. Būna, kad žmonės skambina į televiziją. Būna, kad užkalbina gatvėje ir ko nors paklausia, pakomentuoja ir pastabų duoda. Grįžtamasis ryšys ir bendravimas su žiūrovais tikrai yra.

– Dėl ko labiausiai mylite savo darbą?

– Man labai patinka bendrauti ir aš visada maniau, kad geriausias yra tas darbas, kai esi tarp žmonių, įvykių sūkuryje. Džiaugiuosi, kad kai įvyksta koks nors svarbus įvykis, visada turiu galimybę paklausti tiesiai to žmogaus, kuris už tai atsakingas, ir žinau, kad tikrai atsakys.

– O kokie didžiausi iššūkiai laukia darbe?

– Pagrindinis iššūkis, kad laidų yra labai daug. Jos visos vyksta tiesiogiai. Laiko terminai – taip pat iššūkis. Kad ir kas bebūtų, jei laida vakare, mano eteris yra 18:30 val. „Laboje dienoje“ – 14:30 val. Viską turiu būti pasiruošusi, susiplanavusi ir apgalvojusi iki eterio laiko. Kartais būna, kad labai svarbus įvykis nutinka 14 val. ir vis tiek 14:30 val. aš turėsiu apie jį kalbėti. Kartais turiu dvidešimt minučių ne tik pasiruošti specialiems interviu, bet ir surasti pašnekovą, kuris apie įvykį ar problemą kalbėtų geriausiai ir įdomiausiai.

– Kaip apibūdintumėte savo pašaukimą?

– Žinios, žinios, žinios!

Ugnę LRT žiūrovai kone kasdien mato ne tik žinių laidose, bet ir Europos kultūros ir gyvenimo būdo žurnale „Euromaxx“, kurį pirmadieniais transliuoja LRT Kultūra.

Šiandien Lietuvoje, ko gero, nėra namų, kurioje nacionalinė televizija nėra matoma. Jei ne per televizorių, tai kompiuterio ar telefono ekrane. Kaip pasikeitė televizija per šiuos 60 metų?

Atsakymas paprastas: Lietuvos televizija visada buvo tokia, kokia buvo Lietuva. Cenzūruota sovietmečiu, Atgimimo metais tapusi „Sąjūdžio“ šaukle, stovėjusi Baltijos kelyje ir budėjusi kruviną Sausio 13-osios naktį. Apgynusi laisvę ir ginanti ją kasdien iki šiol.

Iš nespalvotos ji tapo spalvota, dar vėliau – aukštosios raiškos. Iš vienos televizijos išaugo į tris (LRT HD, LRT Kultūra, LRT Lituanica). Keitėsi spalvos ir technologijos, bet viena išliko stabilu – Lietuvos televizija visada transliavo tai, kas svarbiausia: visuomenėje, kultūroje, muzikoje, sporte.

Keitėsi spalvos ir technologijos, bet viena išliko stabilu – Lietuvos televizija visada transliavo tai, kas svarbiausia: visuomenėje, kultūroje, muzikoje, sporte.

Apie ryškiausias visų laikų Lietuvos televizijos akimirkas ir asmenybes pasakos naujas LRT projektas – TV 60-mečiui skirtas šou „60 akimirkų“. Projektą vesti patikėta Živilei Kropaitei, vienai universaliausių LRT laidų vedėjų, vienodai laisvai besijaučiančių tiek televizijos, tiek radijo eteryje. Bene ryškiausiai Živilė atsiskleidė LRT 90-mečio koncerto tiesioginėje transliacijoje, sugebėjusi, kaip retai kuriam vedėjui pavyksta, suvirpinti reikiamas emocines stygas reikiamu metu. Televizijos žiūrovai ir socialinių tinklų sekėjai Živilę įsidėmėjo ir dėl jos pilietinio aktyvumo, originalaus požiūrio į aktualijas. Emocingosios Živilės juoko protrūkis tiesioginiame „Labo ryto“ eteryje jai pristatant ėjimo atbulomis rekordą tapo „Facebook“ sensacija.

„Pernai prisidėti prie LRT 90-mečio laidų ir renginių man buvo vienas įdomiausių ir džiugiausių profesinių laikotarpių, o šiemet siaubingai, nežmoniškai džiugu prisidėti prie televizijos 60-mečio. Paraleliai, be kitų darbų, rengsiu radijo dokumentiką apie TV vaidmenį Lietuvai atsikuriant – pernai tokią pat rengiau apie radiją (autorių grupės rengtas radijo dokumentikos ciklas apdovanotas 2019-ųjų LRT „Auksine bite“), – pasakoja Ž. Kropaitė. – Kitaip tariant, radijas ir televizija man dabar taip dailiai persipynę, kad labiau vargu ar galėtų. Bet aš taip myliu LRT ir čia tokie tikri mano namai, kad gal neturėčiau stebėtis – namuose juk nieko tokio vis pereiti iš vieno į kitą kambarį.“

Garsiausi televizijos ir Lietuvos žmonės, kartas užauginę muzikos kūriniai, lydėję žiūrovus visus šešis televizijos gyvavimo dešimtmečius, unikalūs vaizdo įrašai iš LRT Aukso fondo ir istorijos, slypinčios už jų, – naujajame LRT projekte „60 akimirkų“ nuo kovo 25-osios šeštadienio vakarais 21 val. per LRT televiziją.