Apie tai pranešė ndtv.com.

Gyvūnas net dvi savaites terorizavo Madhja Predešo valstijoje esančio Radžgaro miesto gyventojus.  Nuo beždžionės išpuolių nukentėjo aštuoni vaikai ir keli suaugusieji.

Agresyvus gyvūnas dažniausiai sėdėdavo ant namų stogų ir palangių, o nuo jų netikėtai puldavo praeivius.

Po susidūrimo su beždžione kai kurie žmonės patyrė rimtas traumas ir turėjo kreiptis pagalbos pas medikus.

Per vieną užpuolimą, kuris buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera, gyvūnas parvertė pagyvenusį vyrą ir sukandžiojo jam šlaunį.

Beždžionė taip įpykdė vietos gyventojus, kad už jos sugavimą buvo paskirta 21 tūkstančio rupijų (234 eurai) premija. Tačiau vietos Miškų ūkio departamento darbuotojai gyvūno susekti nesugebėjo.

Tada Radžgaro valdininkai kreipėsi pagalbos į Udžano miesto specialistus. Jie beždžionę sugavo per keturias valandas, gyvūno ieškojimui panaudojo ir droną.

Sugauta beždžionė buvo pasodinta į narvą. Agresyvų gyvūną nuspręsta išvežti į džiungles ir ten paleisti.

Kretingos lurdas yra vienas įspūdingiausių  Lietuvoje. Šalia jo vyksta daugybė ne tik religinių, bet ir bendruomenės renginių.

Kretingos miesto seniūnija ėmėsi tvarkymo darbų – čia atnaujintas apšvietimas.

Artimiausiu metu bus keičiamos senos plytelės, tvarkomi tilteliai, lurdo laiptai, montuojami nauji suoliukai, šiukšliadėžės. Kitąmet planuojama tvarkyti upės vagą.

"Pačiame lurde buvo toks aukštas bortelis, kad žmonėms kliuvo kojos. Ir patys parko takai buvo dar sovietmečiu tiesti. Gali ne tik nosį nusilaužti ir galvą prasiskelti. Visus takelius, tiltelius pakeisime naujais", – pasakojo Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė.

Nuėmus metalines lurdo grotas, kretingiškiai klausė, kur jas saugos, ar bus supjaustytos ir išvežtos į metalo laužą?

"Parko takai, pats lurdas yra registruoti, o lurdo grotų veikiausiai niekas neregistravo. Reikia išsiaiškinti, kam jos priklauso. Gal paaiškės, kad vienuoliai jas montavo? Todėl dar sprendžiama,  kaip pasielgti", – paaiškino G.Liobikienė.

Seniūnė tikino, kad pasitiki kretingiškiais ir nemano, kad kažkas drįs šiukšlinti lurde.

"Ten nuolat dega žvakelės, ateinama pasimelsti. Žmonės keičiasi. Anksčiau visos pamiškės buvo pilnos šiukšlių, dabar jau to nebėra. Aš tikiu kretingiškiais. Jei jau bus didelė problema, įrengsime vaizdo stebėjimo kamerą", – teigė G.Liobikienė.

Kretingos miesto infrastruktūrai gerinti iš savivaldybės biudžeto šiais metais buvo skirta 100 tūkst. eurų, iš jų 75 tūkst. – Kretingos lurdui tvarkyti.

Lurdas buvo pastatytas 1933 m. Jo atidarymo ceremonijoje dalyvavo tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

Šis lurdas sumanytas 75-ųjų Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Prancūzijoje esančiame Lurde metinių proga.

Kretingoje, Dopulčio (Pastauninko) upelio slėnyje, prie vienuolyno, lurdą įrengti nusprendė kunigas Antanas Dirvelė.

Aukštutinėje angoje pastatyta Švč. Lurdo Marijos skulptūra. Kitoje žemutinės angos pusėje – klūpančios šv. Bernadetos su žvake rankose statula. Abi statulos atvežtos iš Prancūzijos.

Apie tai savo interneto svetainėje, girdamiesi apie perimtas tąnakt kaliniams permestas siuntas iš laisvės, pranešė patys Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnai. Anot jų, pirmajame pataisos namų sektoriuje apie 0.40 val. buvo pastebėta, kad į trečiojo būrio teritoriją permesti du baltos spalvos paketai. Ir juos spėjo pasiimti pro išpjautas lango grotas išlipęs nuteistasis. Tikrinant šį apsaugos posto pranešimą, minėto būrio gyvenamose bei pagalbinėse patalpose atlikta neplaninė krata. Per ją gyvenamosios patalpos sienoje įrengtoje slėptuvėje rasti du paketai. Šiuos išardžius, aptikta dešimt mobiliojo ryšio telefonų, tiek pat SIM kortelių ir keturi įkrovimo laidai.

Maža to – apsaugosperimetro ruože rastas ir trečiasis paketas. O jame – plastikinis puslitris su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, bei du 100 gramų paketai mielių.

Minėtu „turtu“ nuteistuosius bandžiusio aprūpinti asmens Pravieniškių pareigūnai praneša nesulaikę. Tačiau 3.35 val. užfiksavę dar dviejų paketų permetimą jau į trečiąjį sektorių, iš kurio praėjusią savaitę buvo pabėgę du drausmės grupės nuteistieji.

Kalėjimų departamento nuotr.

Šį kartą greitesni buvo pareigūnai, pirmieji suskubę prie naujų siuntų iš laisvės, skirtų keturioliktojo bei septynioliktojo būrio kaliniams. Perimtuose paketuose aptikti penki mobiliojo ryšio telefonai, tiek pat SIM kortelių, viena microSD kortelė ir dešimt tablečių „Tadaforce-20“.

Tačiau po praėjusios savaitės ir sekmadienio nakties įvykių aktualesniu tampa klausimas iš ko pagamintos Pravieniškių pataisos namų grotos, o ne kokia minėtų tablečių paskirtis.

Veikia pietinėje pusėje

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Raimondas Vaitkevičius įspėjo – į miestą grįžo butvagiai, besispecializuojantys patekti į būstus pro pirmo aukšto langus.

Dabar kiekvienas turi telefoną, kuriuo gali fotografuoti ir filmuoti.

Kol kas jų veiklos zoną galima nesunkiai apibrėžti – tai pietinė miesto pusė, kur daugiausia daugiabučių.

Ypač daug butų, atstumdami plastikinius langus, Klaipėdoje vagys nusiaubė prieš penkerius metus.

Tada policininkai tikino, kad vagys veikia po kelis. Kol vienas lipa pro langą, bendrininkas stebi aplinką ir užtikrina saugumą.

Raimondas Vaitkevičius / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Griebia, kas vertinga

Pirmadienį Laukininkų gatvėje gyvenantis žmogus rado išdaužtas balkono duris. Vagys paėmė juvelyrinius dirbinius ir pinigus. Nukentėjusysis pranešė, kad jam padaryta žala siekia 8 050 eurų.

Kovo 13-osios vakare policijai pranešta apie vagystę iš kito Laukininkų gatvės buto. Pavogti du laikrodžiai, nešiojamasis kompiuteris, banko ir asmens tapatybės kortelės. Apie vagystę informavęs žmogus nurodė patyręs 1 155 eurų žalą.

Kovo 10-ąją Naujakiemio gatvėje kažkas išdaužė durų stiklą ir pagrobė stacionarų kompiuterį, monitorių, garso kolonėlę, šie daiktai buvo verti 500 eurų.

Kovo 7-osios vakare į namus Taikos prospekte grįžęs žmogus rado išstumtą plastikinį langą ir apšvarintą butą. Kokie daiktai pavogti, policijos atstovai nepranešė. Pranešime teigiama, kad dingę daiktai verti per 8 tūkst. eurų.

Kovo 6 d. apvogtas dar vienas pirmame aukšte esantis Debreceno gatvės daugiabučio namo butas. Čia vagių dėmesį patraukė nešiojamasis ir planšetinis kompiuteriai, žaidimų įrenginys bei diskai. Šiuos daiktus praradęs pareiškėjas nurodė, kad jam padaryta žala siekia 1 040 eurų.

Negailėjo patarimų

Pasak R.Vaitkevičiaus, kriminalinės policijos analitikai aiškinasi, ar visi šie nusikaltimai gali būti tų pačių ar net vieno nusikaltėlio darbas.

Analizuojamas nusikaltimų braižas, tikrinama, ar prieš kelerius metus panašūs nusikaltimai gali būti įvykdyti tų pačių asmenų.

Kol pareigūnai ieško nusikaltėlių, pirmuose aukštuose gyvenantiems klaipėdiečiams policininkai pataria pasirūpinti papildoma savo būstų apsauga.

Viena jų – specialūs užraktai plastikiniams langams ir durims.

Kitas būdas apsisaugoti – įsirengti signalizaciją. Policininkai teigia, kad vos kelių eurų mokestis per mėnesį leidžia gyventi nesibaiminant dėl buto saugumo.

„Labai veiksminga priemonė yra saugios kaimynystės grupės, vagys vengia tokių būstų, nes pareigūnai juose gyvenančius žmones konsultuoja ne tik kaip apsaugoti savo, bet ir kaimynų namus. Žmonės turėtų atkreipti dėmesį, kai pamato įtartinai besielgiančius, anksčiau nematytus asmenis. Dabar kiekvienas turi telefoną, kuriuo gali fotografuoti ir filmuoti. Patarčiau tai ir daryti. Verta savo įtarimais pasidalyti ir su pareigūnais“, – patarimų negailėjo R.Vaitkevičius.

Policininkai pagavo butvagius

Ketvirtadienį pareigūnai pranešė, kad antradienį sulaikė vieną, o netrukus ir antrą, jau pasirengusį sprukti įtariamąjį šiomis vagystėmis. Apie tai, kad pareigūnai nesuklydo sulaikę būtent šiuos 31-erių ir 32 metų vyrus, bylojo įkalčiai.

Kadangi nukentėjusieji labai detaliai nurodė, kokius daiktus prarado, nesunku buvo nustatyti, kad tai – vagių grobis. Dalį šių daiktų įtariamieji turėjo su savimi, dalį pareigūnai rado ten, kur jie buvo apsistoję, o dalį papuošalų – lombarduose, kurie nuo seno garsėja kaip vogtų daiktų supirktuvės.

Vienas įtariamųjų bene prieš porą metų buvo įtartas tokio paties braižo nusikaltimais. Nors šie vyrai buvo deklaravę gyvenamąją vietą, ten negyveno.

Neoficialiais duomenimis, juos galima būtų labiau vadinti benamiais, įtariama, kad jie gali būti priklausomi nuo kvaišalų.

Sekdami nusikaltėlių pėdsakais, pareigūnai analizavo vagysčių braižą, lygino su tokiais pat anksčiau įvykdytais nusikaltimais, aiškinosi, kurie vagys jau atliko bausmę ir gali būti grįžę į Klaipėdą.

Aiškindamiesi šių dviejų įtariamųjų nusikaltimus policininkai atkreipė dėmesį ir į kito pobūdžio nusikaltimą. Šeštadienį Naujakiemio g. daugiabučio namo laiptinėje buvo apiplėšta 38 metų moteris. Nukentėjusioji tada neteko 80 eurų. Pernelyg daug sutapimų ir kitų aplinkybių verčia šiuo nusikaltimu įtarti būtent sulaikytus asmenis.

Artimiausiu metu pareigūnai ketina kreiptis į teismą, prašydami juos suimti ilgesniam laikui.

Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo 27 metų Gruzijos Respublikos piliečiui G. L. už fizinio skausmo sukėlimą sutuoktinei, jos nužudymą bei disponavimą suklastotais dokumentais skirta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Byloje nustatyta, kad vyriškis 2015 m. vasario 18 d. prieš vidurnaktį Palangoje esančios vilos kambaryje sukonfliktavo su žmona ir jai vieną kartą ranka sudavė į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Po savaitės tos pačios vilos patalpose tarp sutuoktinių vėl kilo konfliktas. Šį kartą nuteistasis 5 kartus peiliu dūrė moteriai į įvairias kūno vietas. Nuo sunkių sužalojimų sutuoktinė netrukus mirė.

Teisiamojo posėdžio metu G. L. dėl šių nusikaltimų savo kaltės nepripažino. Jis teigė, kad pirmąjį vakarą su žmona tiesiog susibarė ir prieš ją nesmurtavo. Pasakodamas sutuoktinės mirties aplinkybes, nuteistasis tvirtino, kad moteris pati sau peiliu dūrė į krūtinę. Vėliau nuteistasis pamatė, kad sutuoktinei darosi bloga ir ji miršta.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad G. L. pareikšti kaltinimai yra visiškai pagrįsti. Nuteistojo paaiškinimai, policijos surinkta medžiaga dėl smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtino, kad vyriškis mušė savo šeimos narę. Remiantis liudytojų parodymais dėl moters nužudymo, nustatyta, kad tarpusavio konflikto metu žmonos baramas, įžeidinėjamas ir už tai ant jos supykęs nuteistasis atsinešė iš virtuvės peilį, puolė sutuoktinę ir ėmė ją badyti. Nukentėjusiajai bandant apsiginti ir ištrūkti, vyras 4 smūgiais peiliu ją sužalojo, o penktuoju smūgiu į krūtinę sukėlė nukentėjusiosios mirtį.

G. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimų įvykdymui. Tačiau teisėjų kolegija įvertino ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę – konflikto metu buvo rizikingas ir provokuojantis pačios nukentėjusiosios elgesys.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad G. L. padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, brutaliais veiksmais atėmė jaunos moters – sutuoktinės ir dviejų jo mažamečių vaikų motinos – gyvybę. Be to, nuteistasis niekur nedirba, girtauja, savo žmoną nužudė nesibaigus baudžiamajam procesui dėl ankstesnio jo smurtavimo prieš sutuoktinę. Teisėjų kolegijos nuomone, neigdamas savo kaltę, mėgindamas įtikinti teismą, kad moteris nusižudė pati, vyriškis nė kiek nesigaili nusikaltęs. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad moters nužudymas buvo dėsninga vyro gyvenimo būdo – girtavimo ir smurtavimo šeimoje – pasekmė, o ne atsitiktinis reiškinys. Dėl šių aplinkybių nuteistajam skirta griežta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

G. L. taip pat buvo kaltinamas ir dėl disponavimo suklastotais dokumentais. Pareigūnai, atlikdami vilos kambario, kuriame buvo nužudyta moteris, apžiūrą rado netikrą Latvijos Respublikos B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, išduotą nuteistojo vardu. Dar vienas netikras tos pačios valstybės B ir B1 kategorijų vairuotojo pažymėjimas G. L. vardu rastas Klaipėdoje esančiame bute, kuriame anksčiau gyveno ši sutuoktinių šeima. Teismas nustatė, kad pagal Latvijos policijos duomenų bazėje esančius duomenis tokie vairuotojo pažymėjimai nuteistajam nebuvo išduoti, taip pat abu pažymėjimai yra netikri, išspausdinti imituojant dokumentų apsaugos priemones ir ne pagal vairuotojo pažymėjimo blankų spausdinimo reikalavimus.

Už šį nusikaltimą skirta bausmė įskaičiuota į galutinę minėtą laisvės atėmimo bausmę, kurią G. L. atliks pataisos namuose.

Šį nuosprendį galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Uostamiesčio policijos pareigūnai jau darbuojasi naujajame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pastate. Įkurtuvės jiems kelia dvejopus jausmus, o malonūs rūpesčiai apkarsta dėl netikėtų nepatogumų.

Pasklido bjauri smarvė

Nors į Kauno gatvės pradžioje duris atvėrusį pastatą persikraustė dar ne visi policijos padaliniai, tarp pareigūnų jau sklinda kalbos apie naujojo VPK pastato trūkumus.

Prapliupus rudens lietui netikėtai paplūdo pusrūsis. Tuo pat metu gatvėse dirbančių pareigūnių rūbinėje pasklido kanalizacijos smarvė.

Ne vienas policininkas savomis akimis matė ir įskilusias pastato sienas. Tiesa, kol kas tai – "išsižioję" sujungimai tarp gipso kartono plokščių.

Pusrūsio patalpose šviesiai pilkų sienų apačioje nuo drėgmės jau susidarė pūslės. Policininkai svarsto, kaip šios patalpos atrodys po žiemos.

Kalbama, kad į naująjį statinį dar negalima įkelti areštinės gyventojų ir juos prižiūrinčių pareigūnų bei Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų, kurie koordinuoja policijos darbą mieste.

Dėl tos pačios priežasties senajame VPK pastate Jūros gatvėje vis dar priverstos dirbti bufeto virėjos. Jos gamina maistą areštinės įnamiams. Todėl 40-ies vietų valgykla naujajame pastate dar neveikia.

Būta ir kitų nesklandumų, kurie pareigūnus verčia baimintis, ar nelengvo darbo kasdienybės neapkartins statybininkų palikti trūkumai.

Privers statytojus paplušėti

"Mes čia jaučiamės labai gerai, mums labai patogu dirbti viename pastate, nes galime čia susitikti, pasitarti. Kol kas pasiskųsti neturime kuo. Džiaugiamės, kad šilta, kol kas viskas veikia, nors smulkių trūkumų priimant naudoti visada atsiranda. Kažkas nesandariai pritvirtinta, kažkas kažką padarė ne iki galo, bet tam ir yra statybininkų įsipareigojimai taisyti klaidas. Jie tai kol kas sėkmingai daro, – tikino Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas. – Penkerius metus jie yra įpareigoti tvarkyti matomų darbų broką ir bene dešimt metų galioja paslėptų darbų garantija. Čia kalbama apie tai, jei kažkur dėl statybininkų kaltės pratrūktų vandentiekis, kas blogo atsitiktų šildomoms grindims ar įtrūktų siena. Tai darbai, kurių plika akimi neįmanoma pamatyti".

Viršininkas įtrūkusią sieną paminėjo tik kaip galimą statybininkų darbo broko pavyzdį, tačiau paklaustas, ar pastate tokių plyšių ar įtrūkimų atsirado, patikino apie tai nieko negirdėjęs.

Tą patį kartojo ir Klaipėdos apskrities VPK Logistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Egidijus Kasperavičius.

"Pats tikrai nemačiau ir negirdėjau nieko panašaus. Manau, jei kur įtrūktų, būtų kas nors pasakęs. Šiaip visiškai normalu, kad naujas pastatas kelerius metus "vaikšto", tokio proceso metu gali būti, kad ir kokios nors sienos įtrūktų. Bet čia kol kas nieko panašaus matyti neteko", – tvirtino E.Kasperavičius.

Tiesa, A.Motuzas teigė, jog kai kurios sienos yra padarytos iš gipso kartono, tad nenuostabu, kad tinkas ant jų gali sutrūkinėti.

Po lietaus paplūdo pusrūsis

Paaiškėjo, kad pusrūsio patalpos buvo užlietos, nes telekomunikacijų laidus į statinį vedę darbininkai neužsandarino vamzdžio, kuriuo jie buvo atvesti iš lauko. Todėl lietaus vanduo plūstelėjo į pastatą.

"Nevaikščiojome su guminiais batais, labai gerai, kad taip atsitiko. Kas trūksta, tegu trūksta, kas varva, tegu nuvarva. Prašysime rangovų atlikti įsipareigojimus pagal sutartį", – teigė A.Motuzas.

Kai iš senojo pastato išsikėlė dalis budėtojų, paaiškėjo, kad daugybę aparatūros turinčio padalinio darbuotojams tarnyba apkarto jau pirmosiomis dienomis. Uždarose patalpose, kur nuolat orą šildo daug kompiuterių, tapo nepakeliamai karšta.

"Pas mus nešalta. Galite įsivaizduoti, iki šiol nejungiame šildymo, o budėtojų kabinete yra 28 laipsniai šilumos", – atviravo Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Virginijus Zubauskas.

Šiomis dienomis darbininkai čia įrengia papildomus kondicionavimo prietaisus.

Policijos viršininkas A.Motuzas paneigė ir gandus apie tai, jog treniruokliai iš viršutinio aukšto į pusrūsį buvo perkelti baiminantis, kad perdengimai neišlaikys didelio svorio.

Pasak jo, patalpas, kur pradžioje ketinta įrengti treniruoklius, įsteigti muziejų, didelę saugaus eismo klasę, teko paaukoti jose įrengiant policininkų kabinetus.

Areštantams – dvejos grotos

Areštinėje iki šiol pluša darbininkai. Pasirodo, sausį pasikeitė reikalavimai areštinių gultams, jie nebegali būti dviaukščiai, todėl buvo nupirktos paprastos lovos, jas teko talpinti į kameras, kuriose planuota įrengti dviaukščius gultus.

Į pastatą įsikėlę pareigūnai susigaudė, kad areštinėje nepakankamai apsaugoti langai. Grotos buvo įrengtos tik iš lauko pusės, patys langai nuo sulaikytųjų vandalizmo neapsaugoti.

Todėl teko gaišti laiką papildomoms grotoms kamerų viduje įrengti. Dabar susisiekti su gretimoje kameroje kalinčiais asmenimis nebebus galimybės – langų atidaryti nebegalima, galima tik praverti jų viršų.

E.Kasperavičius tikino, kad oro areštantams užteks, mat kiekvienoje patalpoj yra ventiliacijos kameros: per dvi jų oras patenka į vidų, per dvi siurbiamas iš jos.

Areštinėje prie grindų tvirtinamos lovos. Nė vienas daiktas čia negali būti neprisuktas prie grindų. Ir spintelės, ir lentynėlės, ir net tualetas yra sukonstruoti taip, kad jų nebūtų galima pakelti, sudaužyti ar sulaužyti.

"Daugelio dalykų, kuriuos dabar darome areštinėje, statybų metu nebuvo numatyta. Visa tai atliekame savo jėgomis, kad būtų saugu laikyti suimtus asmenis. Mums svarbu, kad jie nesusikalbėtų, negalėtų perduoti vieni kitiems jokių daiktų, be abejo, ir kad nepabėgtų", – pasakojo apskrities komisariato viršininkas.

Senolė į policiją nepateko

Kol kas ne kiekvienam klaipėdiečiui aišku, kaip patekti į didelį policijos pastatą, ypač savaitgaliais, kai pagrindinis įėjimas būna užrakintas.

Ne visi žmonės supranta, kad priėjus prie metalinių vartelių ties užrašu "Budėtojai" reikia spausti mygtuką.

Vieną poilsio dieną budėtojai per pastato viduje įrengtus monitorius stebėjo komišką situaciją.

Pagyvenusi moteris pastebėjo, kad civiliais rūbais vilkėjęs vyras priėjo prie vartelių ir prie plastikinės dėžutės priglaudė savo rankinę. Vartelių užraktas trakštelėjo ir atsirakino. Vyras įėjo į vidų. Tai buvo tądien dirbęs neuniformuotas pareigūnas.

Senolė pabandė pakartoti jo veiksmus ir priglaudė prie aparatuko savo rankinę. Kad ir kiek kartų ji tai darė, durys neatsivėrė.

Pareigūnai bandė kalbinti moterį per garsiakalbį, paaiškinti, kad reikia spausti mygtuką, bet ji nesuprato, iš kur sklinda garsas. Numojo ranka ir nužingsniavo.

Panašių nesusipratimų galėjo būti ir daugiau.

Ne tik pagyvenę žmonės nesupranta, kaip elgtis naujajame policijos pastate. Pirmosiomis darbo dienomis gedo elektroniniais užraktais rakinamos komisariato koridorių durys. Daugelis jų atsidaro tik magnetinę kortelę priglaudus prie skaitytuvo. Tai buvo aišku ne kiekvienam, todėl bandymai stipriau patraukti šias duris baigdavosi gedimu.

Pirmą mėnesį gedo ir plastikinių langų mechanizmai. Tad dažname kabinete lankėsi darbininkai su įrankiais.

Komisariato vadovai dar svarsto, kaip sutaupyti pareigūnų darbo laiką. Mat kaskart, kai pas juos ateina interesantai, kiekvienas pareigūnas turi ateiti iki pagrindinio įėjimo ir atsivesti lankytoją į savo kabinetą. Kai žmogui reikia išeiti, pareigūnas jį turi palydėti iki išėjimo.

Iki stotelės – kilometras

Pagrindine problema persikėlus į Kauno gatvę A.Motuzas vadina automobilių statymo problemą. Dar neapsispręsta, kur savo automobilius turėtų palikti interesantai.

Mat visas didžiulis pastatas iš visų pusių aplipęs tarnybinėmis ir privačiomis pareigūnų mašinomis. Todėl lankytojai užkemša kitapus Kauno gatvės esančių daugiabučių namų kiemus, bando rasi vietą prie gatvės.

A.Motuzas įsitikinęs, kad yra priešingai, – tai daugiabučių namų gyventojai neaptvertą policijos aikštelę išnaudoja savo mašinoms laikyti.

Vidiniame VPK kieme policininkams jau pavyko susiderinti, kur kokios tarnybos automobiliai stovės.

Planuojama kai kuriose vietose pastatyti draudžiančius mašinoms stovėti ženklus, nes vis dar pasitaiko, kad tarnybinis transportas trukdo įvažiuoti ar išvažiuoti kitoms policijos mašinoms.

Esama plano įvesti tam tikrą leidimų automobiliams sistemą, nes jau susidurta su situacijomis, kai atvažiavę prokuratūros ar teismų darbuotojai neturi kur palikti mašinų.

"Patogiausia sustoti "Akropolio" aikštelėje, kuri yra arčiausiai mūsų, ją nuomojame iš prekybos centro. Ten statosi ir mūsų pareigūnai", – patikino A.Motuzas.

Palikti savo automobilį už kelių šimtų metrų nuo darbo vietos nori ne visi. Kai kurie policininkai rado gerą vietą gretimai esančiame garažų masyve.

Vietoje teismo – aikštelė

Nuo artimiausios miesto autobusų stotelės Taikos prospekte iki VPK pastato yra daugiau nei kilometras. Todėl pasiūlymas naudotis viešuoju transportu uostamiesčio pareigūnų nevilioja.

Prie komisariato yra paruošta vieta autobusų stotelei, tačiau čia kol kas stoja tik vienas autobusas, važiuojantis iš pramoninės miesto dalies.

"Ketiname kalbėti su savivaldybės administracija, kad Kauno gatve važiuotų bent vienas miesto autobusas. Tai būtų patogu ne tik policininkams, bet ir interesantams. Esame apskaičiavę, kad per dieną policijos komisariato duris atveria per tūkstantis žmonių", – pasakojo E.Kasperavičius.

Kol kas neaišku, kaip pasnigus gatvių valytojams pavyks nugremžti sniegą Kauno gatvėje, mat visa pirmoji jos eismo juosta yra užstatyta automobiliais.

Tolimoje perspektyvoje yra numatyta į rytus nuo VPK statyti Klaipėdos apygardos teismą. Kol šie planai nerealizuojami, esama ketinimų būsimo teismo pastato vietoje įrengti daug lėšų nekainuosiančią laikiną mašinų aikštelę.

Buvęs teisėsaugos sistemos pareigūnas po kivirčo su žmona atsidūrė areštinėje. Dvi paras už grotų praleidęs solidaus amžiaus klaipėdietis tikino, kad tokio pažeminimo nepatyręs per visą savo gyvenimą. Esą net sovietmečiu milicininkai su sulaikytaisiais taip nesielgdavę.

Po kivirčo – areštas

Septintą dešimtį įpusėjęs klaipėdietis Zigmas (vardas pakeistas – A.D.) pateko į nepavydėtiną situaciją. Šeimos drama ir įsiplieskęs konfliktas su žmona, per kurį vyras pripažįsta vis dėlto sudavęs delnu jai per veidą, jam baigėsi labai liūdnai.

"Ilga istorija. Kai galiausiai žmona pareiškė, kad ji ketina parduoti mūsų butą, nebeištvėriau, supratau tai kaip šantažą ir provokaciją, todėl paskambinau į policiją. Ji trenkė durimis ir išėjo. Atsidariau vyno butelį ir išgėriau iš nuoskaudos. Netrukus grįžo žmona su dviem pareigūnais. Pasirodo, ji man iškvietė policiją", – dienraščiui pasakojo klaipėdietis.

Moteris parašė pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Zigmą pareigūnai išsivežė apklausti į policijos komisariatą.

"Policininkai elgėsi kultūringai. Komisariate alkoholio matuokliu patikrino blaivumą, fiksavo lengvą girtumą. Mane pralaikė valandą, o kai pareiškiau pretenzijas, kodėl neleidžia eiti namo, pažadėjo paleisti, bet įsodino į mašiną ir nuvežė į areštinę", – savo versiją pateikė Zigmas.

Galimas dalykas, kad komisariate pokalbis nebuvo toks jau inteligentiškas, nes, pasak pareigūnų, paprastai į areštinę taikūs piliečiai nepakliūva.

Klaipėdietis pripažįsta: "Gal pasakiau pareigūnams kažką aštriau". Tačiau teigia, kad jokio konflikto komisariate nebuvo.

Bet kuriuo atveju vyras turėjo susitaikyti su faktu, kad dvi paras praleis už grotų.

Žeminanti apžiūra

Zigmas sakė, kad pirmiausia jį nufotografavo pakabinę lentelę su kažkokiais numeriais, paėmė pirštų atspaudus.

"Viskas vyko areštinės koridoriuje. Man liepė nusirengti rūbus. Sako: "Dabar apatinius nusmauk žemiau kelių". Liepė suktis į vieną pusę, į kitą. Apžiūrėjo visas kūno angas. Ar aš koks nors nusikaltėlis, narkotikų ir peilių visur prisikaišiojęs? Juk mane iš namų atvežė. Esu tikras – tai buvo daroma tam, kad palaužtų mano orumą. Ar bent įsivaizduojate, koks tai yra jausmas?" – sunkiai emocijas valdė Zigmas, kuris pats tarybiniais laikais 15 metų dirbo tuometėje milicijoje.

Esą tada milicininkai iš sulaikytųjų taip nesityčiodavo, kaip dabar jam teko patirti pačiam.

"Tada gi tik diržą iš kelnių ištraukdavo, kad nepasikartų. O dabar kas vyksta? Toks pažeminimas, sutrypė mane kaip žmogų, į purvą sumynė. Argi galima taip tyčiotis?" – vis klausė klaipėdietis.

Liepė semti šiukšles?

Kadangi Zigmas tarybiniais laikais buvo milicininkas, dėl jo paties saugumo vyrą į kamerą pasodino vieną.

Tik uždarytas klaipėdietis paskelbė bado streiką ir pareikalavo advokato, tačiau jo niekas neiškvietė, nes prieš tą nelemtą apžiūrą per apklausą komisariate Zigmas pasirašė, kad advokato jam veikiausiai nereikės.

Nors vėlesni vyro reikalavimai išsikviesti gynėją pareigūnų liko neišgirsti.

"Paskui paprašiau budėtojo, kad duotų man popieriaus, nes ketinau raštiškai parašyti, kad atsisakau maisto davinio. Iš pradžių man pareiškė, kad privalau turėti savo reikmenis, bet vėliau popieriaus lapą vis dėlto davė. Tada raštu pareikalavau ir advokato, bet jo nesulaukiau. Man advokatą pasiūlė tik vėliau, kai jau paleido iš areštinės", – tikino klaipėdietis.

Antrą parą Zigmas teigia sulaukęs klausimo, ar kameroje yra šiukšlių. Esą pilnas maišas atliekų prie tualeto stovėjo jau kai jį uždarė į kamerą.

"Sakau, pilnas maišas stovi nežinia nuo kada. Tai jie man sako, dabar tu mums tas šiukšles perkrauk į mūsų maišą pro langelį duryse, pro kurį paduoda maistą. Užmovė tą maišą ir liepė grūsti svetimus kažkieno panaudotus tualetinius popierius. Sakau, atidarykite duris ir pasiimkite patys, aš juk ne koks nors banditas, nepabėgsiu. Manęs reikalavo, kad plikomis rankomis tai daryčiau. Kaip tai pavadinti, jei ne tyčiniu asmens žeminimu?" – piktinosi klaipėdietis.

Kamera – ne kurortas

Tuo metu, kai vyko šis incidentas, Klaipėdos areštinėje buvo tam tikra bevaldystė, senasis areštinės vadovas Sigitas Bulovas jau buvo išlydėtas į pensiją, o naujasis dar nepaskirtas.

Tad kas tada išties nutiko komisariato pusrūsyje esančioje daboklėje, sunku pasakyti.

Klaipėdos apskrities komisariato viršininko pavaduotojas Silvijus Baranauskas pabrėžė, kad jei pilietis yra įtariamas padaręs nusikaltimą ir yra sulaikomas, areštinės budėtojas nustatyta tvarka turi jį ir jo daiktus patikrinti.

"Tikiu, kad pareigūnas, atlikęs apžiūrą, tikrai vadovavosi teisės aktais. Sulaikytasis buvo patikrintas, ar neturi kokių nors daiktų, kurie kelia grėsmę jam pačiam ar darbuotojams. Patikrinimas turėjo būti atliekamas specialiose areštinės patalpose. Jokių pašalinių asmenų ten negalėjo būti. Kaip pats sulaikytasis visą šį procesą suvokia, jau yra jo nuomonė, bet esu tikras, kad teisės aktai nebuvo pažeisti", – dėstė S.Baranauskas.

Pasak pašnekovo, neretai sulaikytieji apkaltina pareigūnus smurtu, todėl areštinės patalpose įrengtos vaizdo fiksavimo kameros.

Ar šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistos žmogaus teisės, taip pat bus galima patikrinti, jei bus atliekamas vidinis tyrimas.

Stulbinami smurto mastai

Pasak advokatų, pati idėja dėl teisinio smurtautojų, kurie skriaudžia artimuosius, sutramdymo esą yra labai gera. Tačiau šis įstatymas, anot ekspertų, netobulas ir yra daug landų, suteikiančių galimybę juo piktnaudžiauti.

"Tai – labiausiai probleminis įstatymo straipsnis šiandien. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai emocijų paveikti artimieji iškviečia pareigūnus, vienas konflikto dalyvių yra uždaromas į areštinę esą tam, kad pamokytų triukšmadarį. O rezultatas būna ne visai toks, kokio laukiama. Žmona kartais net nesuvokia, kokius padarinius gali iššaukti tas jos skambutis ir pareigūnų atvažiavimas", – dėstė viešumo nepanoręs advokatas.

Per pastaruosius tris mėnesius į areštinę dėl smurto artimoje aplinkoje buvo uždaryta beveik 200 klaipėdiečių, tarp jų pasitaikė ir moterų.

Gegužę ir liepą areštuota po 65 smurtautojus, o birželį – 68. Kasdien tenka izoliuoti 2–3 asmenis, kurie pakėlė ranką ar psichologiškai smurtavo prieš savo šeimos narius.