Slovakijos žiniasklaida pranešė, kad netoli Komarno esančiame aguonų lauke apsigyveno apie 200 gulbių, kurios augalams padarė žalos už maždaug 10 tūkst. eurų. Paukščiai tapo tokie priklausomi nuo opijaus, kad net nesugeba pakilti.

Paprastai gulbės mėgsta lesti rapsus, tačiau šį kartą, ūkininkų manymu, paukščiai supainiojo aguonas su joms įprastu augalu. Dėl to tapo priklausomomis ir turi rimtų sveikatos problemų.

Kadangi Slovakijoje gulbės yra saugomos, ūkininkams neleidžiama jų medžioti, net jei paukščiai yra privačioje teritorijoje – juos galima tik baidyti. Gyvūnų teisių gynėjai bandė perkelti nuo opijaus priklausomus paukščius į kitą vietą, tačiau ekspertai mano, kad baltieji sparnuočiai gali bandyti sugrįžti į aguonų laukus.

Pabiržės miestelyje dviejų gulbių tvenkinyje žmonės pagailėjo, o krokodilo ant kranto – ne. Sušalęs, nesušalęs, apsnigtas, gyvas, negyvas – na, krokodilas, aiškiai, ne vietinis, dirbtinis. Visai kas kita – vargšės, mirštančios gulbės.

„Gulbės sušalo. Pirmi skambučiai buvo, kad reikia gelbėti įšalusias gulbes“, – sakė Pabiržės seniūnė Vita Zurbaitė.

Dėl lede įšalusių gulbių pasipylė skambučiai.

„Nespėjau grįžti iš Norvegijos ir ištraukti. Tai jos ir užšalo. Kažkas paskambino ir sukėlė ant kojų visas tarnybas, kad gulbes gelbėtų. Ir gamtosaugininkai lėkė žiūrėti, ir veterinarai – labai daug jų buvo čia privažiavę“, – sakė Pabiržės gyventojas Sigitas Juodžionis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tarnybos pripažįsta, kad gelbėti plastiko gulbių važiavo pirmąkart. Žinoma, prieš vykdami to nežinojo. O kai sužinojo, nepyko, nes kad ir perdėtas žmogaus rūpestis mažesniais už save, pavergia. Su gulbėmis tokio ažiotažo niekas nesitikėjo. Veikli bendruomenė prieš kurį laiką išvalė apžėlusį tvenkinį, privežė smėlio, padarė tiltelį, suolelių. O vienas aktyvistas tvenkinį papuošė plastiko paukščiais. Vyras pripažįsta, kad figūrėlės – masinis kičas, bet į natūralias gulbes iš tolo labai panašu.  

„Kai grįžau iš Norvegijos, sugalvojau tas gulbes nupirkti. Nes paukščiai pritraukia lankytojų, visi atvažiavę fotografuodavo, nes galvojo, kad čia gyvos gulbės“, – pasakojo Sigitas. 

Kai grįžau iš Norvegijos, sugalvojau tas gulbes nupirkti. Nes paukščiai pritraukia lankytojų, visi atvažiavę fotografuodavo, nes galvojo, kad čia gyvos.

 

Kol traukėsi ledas, gulbės šiek tiek judėjo.

„Jos yra pritvirtintos ant laisvos virvės. Kai vėjas papučia, atrodo, kad jos plaukia tai į vieną pusę, tai į kitą“, – aiškino Pabiržės gyventojas.

Ledui visai užsitraukus, karališkos gulbės natūraliai įšalo. O kas baisiausia, miestelyje, kur beveik 1,5 tūkstančio gyventojų, niekas neskubėjo jų gelbėti.

„Niekas neskubėjo gulbių gelbėti. Sulauks pavasario, pačios pradės plaukti “, – šypsodamasis kalbėjo Pabiržės gyventojas Alius, kuris, kaip ir daugelis kitų vietos gyventojų, žinojo apie netikras gulbes.

Pabiržės gyventojai turi dvejopą nuomonę dėl šių paukščių. Vieniems patiktų, kad plastiko gulbės išliktų, nes jos garantuotai neišskris. Kitiems norėtųsi tvenkinyje matyti gyvas gulbes.   

„Pievos ir vanduo – abu labai svarbūs dalykai. Pievose gulbės maitinasi. Aišku, ir vandenyje randa kažkiek maisto. Sužaliavusias naujai žolytes, šaknis rauna, bet nemažai laiko praleidžia ir laukuose, javuose, ražienose, kur randa pakankamai maisto“, – sakė ornitologas Vytautas Eigirdas. 

Regis, keistus šokius gulbės giesmininkės viena prieš kitą šoka plunksnas kedendamos. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Turbūt aiškinasi santykius, kur toliau traukti, ar apie orus šnekasi“, – aiškino ornitologas.

Gulbės skuba užsiimti perėjimo vietas. Dalis jų pas mus žiemojo, bet didesni – grįžusiųjų pulkai.

Vieversių dar negirdėti ir nematyti, bet tokiu oru jau galima tikėtis išvysti ir juos. Vieversys man – pagrindinis pavasario pranašas.

 

„Gulbės vadinamos netolimaisiais migrantais. Kai gruodžio viduryje buvo paspaudęs šaltukas, vandens telkiniai užšalo, gausiai prisnigo, tai jos pasitraukė piečiau link Lenkijos ar Vokietijos, kitos galėjo ir iki Olandijos nuskristi. O atitirpus ledams, sniegui, jos jau iškart keliauja į savo perėjimo vietas“, – apie šių sparnuočių kasdienybę pasakojo ornitologas.

Pamario gyventojai sako, kad sparnuočiai nutupia ne šiaip – praneša apie ateinantį pavasarį.

„Pirmosios apie pavasarį praneša gulbės. Jos čia pulkais suskrenda“, – teigė pamario gyventojas.

Pavasarį jau nori skelbti ne tik gulbės ar žąsys, bet ir kiti paukščiai.

„Sausio pradžioje pasirodė pirmosios gervės. Jos, panašiai kaip ir gulbės, yra tie netolimieji migrantai. Vos nutirpus pievoms ir kai jau gali rasti maisto, jos iškart skuba grįžti namo. Dar sausį ant ledo lakstančių ir pempių matėme. Tiesa, dar vieversių negirdėti ir nematyti, bet tokiu oru jau galima tikėtis išvysti ir juos. Vieversys man – pagrindinis pavasario pranašas“, – sakė V. Eigirdas.

Nors didžiosios paukščių sugrįžtuvės būna kovo pradžioje, sparnuočiai pagal orus gyvena. Tad esą net sunku pasakyti, kada pirmieji paukščiai grįžo namo.

„Kai kurie jau grįžo gruodžio pabaigoje. Gamtos pasaulyje tai gana normalus reiškinys, nes jeigu nebūna didelių šalčių, žiema – šilta, kiti gali puikiai čia ir peržiemoti“, – dėstė V. Eigirdas. 

Pasak ornitologo, kadangi paukščiai akylai stebi orus, pas mus atskridę netolimieji migrantai vėl gali nuskristi į žiemavietes, jeigu šalčiai dar užkluptų.

„Po žiemos išsiilgti paukščiai po truputėlį skrenda į deltą ir pildosi su kiekviena diena“, – sakė ornitologas Vytautas Eigirdas.

Gausiausi gulbių būriai – ties Sausgalvių kaimu. Vietiniai prie tokių vaizdų sakė jau įpratę.

„Kai tik vanduo ateina, jos vėl pareina. Čia yra ir gulbių gatvė“, – atviravo vienas gyventojas.

Nemuno deltos pievose gulbės ir kiti sparnuočiai nutūpė ne šiaip – čia gausu maisto.

„Užlietose pievose jos automatiškai turi ir kur pasislėpti sėkmingai, ir žolytė pirmiau pradeda kaltis tokiose vietose. Jos turi didžiulius plotus, kur gali plaukioti, maitintis“, – aiškino V. Eigirdas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ornitologas sakė, kad dalis gulbių pas mus žiemojo, bet didžioji dalis grįžo. Pastarosios į pamarį suskrido iš Vokietijos ir Lenkijos.

Kad paukščių pasaulyje – pavasaris, anot ornitologo, jau praneša ir į pievas nutūpusios žąsys, grįžtančios pempės ir gervės.

„Šiemet išvis tas pavasaris anksčiau atėjo, bent jau mūsų krašte“, – tikino V. Eigirdas.

Vieversiai jau skraido, pempės sugrįžo, gervės. Širdy jau tikrai pavasaris.

Ornitologas vardijo, kokie paukščiai atneša pavasarį.

„Man asmeniškai, pavasario paukštis – vieversys. Aš pirmą vieversį pamačiau vakar, o kiti kolegos jau prieš kelias dienas stebėjo. Man vieversys – pagrindinis pavasario pranašas. Bet kovų irgi jau matosi, jie sugrįžę į kolonijas, jau tvarkosi lizdus, intensyviai ruošiasi savo darbingam perėjimo sezonui“, – pasakojo V. Eigirdas.

Didžiosios paukščių sugrįžtuvės kasmet būna kovo pradžioje, bet, anot ornitologo, paukščiai itin akylai stebi orus ir pagal juos gyvena.

„Vieversiai jau skraido, pempės sugrįžo, gervės. Širdy jau tikrai pavasaris, o kaip ten bus, dar sunku pasakyti. Dar tik vasario mėnuo, gali ir šalčiai ateiti – migrantams tai nėra problema, jei užšals, viskas užsnigs, jie puikiausiai gali skristi atgal į savo žiemojimo vietas ir dar pratęsti žiemojimo sezoną“, – kalbėjo V. Eigirdas.

Anot ornitologo, jeigu nešals, po poros savaičių Nemuno deltoje turėtų būti šimtatūkstantiniai sparnuočių būriai. Paukščių gausybę pamaryje galima stebėti net iki gegužės pabaigos, mat čia – išskirtinė migruojančių sparnuočių poilsio ir maitinimosi vieta, ir suskaičiuojama apie 300 paukščių rūšių.

Paukščių šeimyna judėjo nuo Poilsio parko Klaipėdos universiteto teritorijos link.

Pirmiausia gulbė su patinu ir šešiais gulbiukais turėjo įveikti judrią gatvę.

Klaipėdiečiai, matydami situaciją, lėtino greitį ir stengėsi nebaidyti šeimynos. Vairuotojams galiausiai sustojus, gulbės patraukė skersai kelio.

Po daug streso kainavusios kelionės gulbiukai sugulė ant žolės prie kelkraščio. Tėvai tuo metu ramiai laukė.

Vėliau pulkelis jau žingsniavo per universiteto aikštę.

Kaip tik tuo metu būrelį sutiko Klaipėdos universiteto atstovė spaudai Dalia Grikšaitė.

„Tądien universitete – diplomų įteikimo šventė. Kažkas juokavo, kad gulbės traukia į šventę. Vaizdas – neįtikėtinai gražus. Visa šeima tiesia vorele traukė savais keliais. Kažkas važiavo pro šalį, kažkas fotografavo, tačiau paukščiai į nieką nekreipė dėmesio. Jie turi tikslą. O mažyliai traukė tokia tiesia linija, kad net pavydu. Tikėtina, šeimyna žingsniavo Šiaurės prospekto link į kurį nors tvenkinuką“, – įspūdžiais dalijosi D.Grikšaitė.

Dar neseniai netoli šios vietos buvo įrengtas greičio matuoklis, vairuotojams buvo leidžiama paspausti iki 70 kilometrų per valandą.

Panaikinus matuoklį kelio ženklai ėmė rodyti leidžiamą 50 kilometrų per valandą greitį. Bet ir jis gali būti nesaugus, kai per kelią eina gulbės su gulbiukais.

Ties sparnuočių pamėgta vieta įrengtas įspėjamasis ženklas, vairuotojai kelis kartus per dieną sustoja ir kantriai laukia, kol paukščiai veda mažylius per gatvę. Uostamiesčio vairuotojai, besinaudojantys keliomis "Facebook" paskyromis, dalijasi šia žinia ir dažniausiai jautriai reaguoja į užfiksuotus vaizdus.

Gulbės šioje vietoje perėjo ir laisvai gyveno dar tada, kai nebuvo gatvės, o neužstatytuose laukuose buvo nemažai tvenkinių.

Tarnybos teigimu, abi gulbių gaišenos, kurioms patvirtintas didelio patogeniškumo (H5N8 atmainos) paukščių gripo virusas, buvo pastebėtos šalia Merkio ir Nemuno upių. Nuo šių metų pradžios šalies laukinėje faunoje paukščių gripas iš viso patvirtintas devynioms kritusioms gulbėms.

VMVT akcentuoja, kad daugelio Europos šalių patirtis rodo, jog išplitęs paukščių gripas atneša didžiulių ekonominių nuostolių, todėl tik užtikrinus tinkamą šios ligos prevencijos priemonių taikymą ir ypač griežtai laikantis visų biologinio saugumo reikalavimų ūkiuose ligos plitimo galima išvengti. Visi paukščių savininkai ir laikytojai raginami saugoti laikomus naminius paukščius nuo kontakto su laukiniais vandens paukščiais.

Pasak specialistų, paukščių migracijos periodu laukinių vandens paukščių platinamas virusas gali būti pernešamas mechaniškai ant drabužių, avalynės ar transporto priemonių. Todėl būtina kuo dažniau skalbti darbo drabužius, dezinfekuoti batus, instrumentus ir kitus įrankius, kurie naudojami atliekant paukščių priežiūros darbus, vengti tiesioginių kontaktų tarp dirbančiųjų paukštininkystės ūkių viduje ir išorėje.

Žadą atimančiomis nuotraukomis feisbuke pasidalijo Žemųjų Šančių gyventojai. Jose matyti ne tik sparnuočio galva, bet ir sniege įsigėrę kraujo lašai.

Prie paskelbto įrašo su prierašu: „Nebeturiu žodžių komentuoti,  bet tai jau antra nukirsta gulbės galva. Kūnas nusineštas...“ netruko atsirasti internautų komentarai, kuriuose šie neslepia esantys šokiruoti tokiais radiniais. „Kaip žiauru. Siaubas, kas darosi, – visai žmonių neliks – vieni zombiai tuoj liks. Kažkas nenormalaus“, – rašo kai kurie, spėdami, kad šitaip žiauriai veikiausiai galėjo pasielgti koks nors piktadarys žmogus.

Tikrai ne plėšraus žvėries, o dvikojo parazito darbas. Plėšrūnai neskaido grobio dalimis, sudrasko ir suėda vietoj arba nusineša visą.

„Visko pasitaiko – gali būti, kad lapė, laukinis šeškas“, – svarstė Ligita. „Kažkaip nesinori tikėti, kad tai – žmogaus darbas. Gal plėšrūnų? Matosi, kad tai jauniklio būta, o jie dar nemoka saugotis. Kita vertus, tai gali būti ir žmogaus šėrimo netinkamu metų laiku, prijaukinimo, pasekmė. Tiesiog paukščiai praranda savisaugos instinktus“, – rašė Giedrius.

Tačiau netrukus sulaukta ir abejonę pasėjusio pamąstymo: „Gyvūnai taip nedaro, jeigu papjovė, tai visą nusineštu, jiems galva irgi valgoma“, – spėjo Artūras. „Manau, kad žmogus – plėšrūnai labai dažnai suvalgo galvą, ir jei tai būtų plėšrūnas, tai būtų aplinkoje daug plunksnų, kraujo ir kitų kūno dalių“, – antrino Lina.

„Tikrai ne plėšraus žvėries, o dvikojo parazito darbas. Plėšrūnai neskaido grobio dalimis, sudrasko ir suėda vietoj arba nusineša visą. Gal reiktų pranešti policijai – vargiai, ar ką nors pagaus, bet sukels rezonansą, tai gulbienos smaguriautojai labiau bijos siautėti“, – įsitikinęs Saulius.

„Pirmadienį vakare vaikštinėdamas su šunimi irgi radau galvą. Bandžiau apeiti pažiūrėti, gal kur kraujo matysis, gal koks pėdsakas, bet nieko neradau. Pats esu medžiotojas, bet tokio nužmogėjimo nesu matęs“, – apmaudo neslėpė Paulius.

Apie dar vieną tokį pat radinį pasisakė ir Aistė: „O Dieve, mes bevaikščiodami su vaikiuku taip pat buvome radę“. „Juk tiek gyventojų netoliese – susitarkite, pabudėkite. Reikia išaiškint tą išgamą“, – patarė Danguolė.

Feisbuke pasklidusios nuotraukos patraukė ir Kauno apskrities pareigūnų dėmesį. Nors jie sakė pranešimo apie atvejį negavę, tačiau patys pamatę vaizdus virtualioje erdvėje ėmė aiškintis įvykio aplinkybes.

„Sureagavome į informaciją, pasirodžiusią viešojoje erdvėje, apie tai, kad, galimai, Kauno mieste yra nukirstos ne vienos gulbės galvos“, – sakė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Jos teigimu, minėti šiurpą keliantys radiniai aptikti Kranto alėjoje, prie 58E numeriu pažymėto pastato, netoli pėsčiųjų tako, kur yra gulbių šėrimo vieta.

„Facebook“ grupės „Žemųjų Šančių bendruomenė“ nuotr.

„Po nuvykimo į vietą, po pirminės informacijos surinkimo mes pradedame ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, kadangi panašu, jog gulbės galva buvo kirsta arba pjauta“, – BNS sakė O. Vaitkevičienė.

Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Kauno valdybos viršininkas Darius Jurevičius, teigė taip pat manantis, kad šis atvejis yra žiaurus elgesys su gyvūnais. „Pas mus skundas yra užregistruotas. Tai verta ikiteisminio tyrimo. Savo ruožtu bendradarbiausime su policija, susikoordinuosime veiksmus“.

Pareigūnai prašo atsiliepti aplinkinių teritorijų gyventojus ar Panemunės lankytojus, kurie galbūt matė, kas galėjo šitaip pasielgti, ar pastebėjo panašaus pobūdžio vaizdų kitose vietose. Asmenys prašomi parašyti pareigūnams el. paštu: info@kaunas.policija.lt.

Lenkijos mieste ant užšalusios Baltijos jūros šiurpus vaizdas – daugybė nugaišusių gulbių. 

Specialistai pastebi, kad šių paukščių miršta vis daugiau. Kokios to priežastys – vis dar neaišku. 

Veterinarai įtaria, kad priežastis, kodėl sparčiai gaišta gulbės, gali būti vėl grįžtantis paukščių gripas.

Paukščių gripo atvejai jau fiksuojami ir Lietuvoje. Šalies teritorijoje aptiktos keturios gulbės, kurioms patvirtintas virusas. 

Visoje Europoje bent 24 šalyse yra nustatytas paukščių gripas. 

Pasak specialistų, būtent gulbės yra vienos pagrindinių paukščių gripo platintojų. Tiesa, nuo viruso kur kas sparčiau miršta naminiai paukščiai, todėl užfiksavus atvejį imamasi saugumo priemonių, kad gripas dar labiau neplistų. 

Gamtininkai mato ir kitą nemalonią tendenciją. Žmonių lesinamos gulbės prie to pripranta ir nebeskrenda į šiltus kraštus ar tiesiog nebeieško maisto, todėl gaišta nuo bado ar žiemos šalčio. 

Praėjusiais metais Lenkijos teritorijoje nustačius 11 paukščių gripo židinių, atsakingų tarnybų specialistai aplink ūkius, kuriuose užfiksuotas gripas, nustatė 10 kilometrų priežiūros zonas. Jose visi naminiai paukščiai turėjo būti laikomi uždarytuose tvartuose, uždrausta įvežti ar išvežti paukščius ir jų produktus. 

Padalinio vadovė Eglė Baležentienė portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad apie pusę aštuntos valandos ryto sulaukė skambučio iš vilkiko vairuotojo, pastebėjusio gulbių šeimyną, tipenančią magistrale Vilnius-Klaipėda.

Anot gyvūnų gelbėtojos, ši gulbių šeimyna gyvena tvenkinyje prie prieglaudos – Sausinės kaime Kauno rajone. Sparnuočiai, rasti už kiek daugiau nei puskilometrio nuo tvenkinio, su mažyliais kelio aptvarų įveikti nebandė, o juos tiesiog apėjo. Manoma, kad į magistralę pateko per nusukimą iš magistralės į Sausinės kaimą.

Į kelionę gulbės, spėjo E. Baležentienė, išsiruošė naktį arba anksti ryte, nes vakare viskas dar buvo savo vietose.

Moteris, sulaukusi vairuotojo skambučio, situaciją perdavė kolegai – „Laukinės Lesės“ vadovui Karoliui Kulikauskui. „Pasiskambinome į policiją, paaiškinome situaciją“, – pasakojo gyvūnų globėja. Atvykę pareigūnai ėmėsi kontroliuoti situaciją, nes paukščiai galėjo sukelti avarijų, o jų metu galėjo nukentėti ir vairuotojai su keleiviais, ir patys gyvūnai.      

K. Kulikausko dėka gulbių nebylių pora su keturiais jaunikliais buvo perkelti per apsauginį autostrados tinklą ir saugiai palydėti iki artimiausio vandens telkinio.

K. Kulikausko užfiksuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip sekėsi gelbėjimo operacija.