Būdama visai jauna, tik baigusi Lietuvos muzikos akademiją, G. Gedvilaitė paliko Lietuvą, kad tęstų mokslus užsienyje ir savo menu užkariautų pasaulį. Bet dabar, turėdama visas galimybes kurti Vokietijoje, kurioje gyvena jau daugiau nei du dešimtmečius, pianistė jaučia, kad jos širdis yra Lietuvoje. Net jos vyras išmoko kalbėti lietuviškai, su sūnumi ji taip pat kalba tik lietuviškai. Esant progai pianistė mielai atvyksta koncertuoti į gimtąją šalį, o kolegas iš Lietuvos noriai įtraukia į savo kūrybinius sumanymus Vokietijoje. Prieš porą metų G. Gedvilaitės iniciatyva ten įvyko Klaipėdos kamerinio orkestro koncertinis turas. Su šiuo orkestru pianistė ne kartą muzikavo ir Lietuvos uostamiestyje.

„Muzikinių kryžkelių“ programą G. Gedvilaitė apibūdino taip: „Skambės Beethoveno Bagatelės iš mano mokslų Vilniuje laikotarpio, simbolinė Atsisveikinimo sonata, kuria noriu papasakoti apie tuos metus, kai atsisveikinau su namais ir išvykau studijuoti į Frankfurtą, sonatoje girdimas ir išsiskyrimo liūdesys, ir grįžimo, pasimatymo džiaugsmas. Kompozitorė Loreta Narvilaitė man parašė kūrinį „Garsas prabyla į tylą“. Opusas parašytas mano vardo inicialų tonacijoje – G – ir prasideda liaudies dainos „Anoj pusėj Nemuno“ melodija. Pasak kompozitorės, nors užaugau prie Nemuno, jai aš gyvenu „anoj pusėj“.

Į programą pianistė įtraukė ir Claros Schumann opusus – pastaraisiais metais šios talentingos ir modernios XIX a. asmenybės kūrybą G.Gedvilaitė puoselėja itin intensyviai, rengia „Claros Schumann salonus“, kuriuose muzikuoja solo, su draugais ir kolegomis. Kelios tokios saloninės programos yra skambėjusios ir Klaipėdos koncertų salėje.

Kaskart stebinanti naujomis idėjomis ir iššūkius mėgstanti pianistė į programą įtraukė ir kelis retai atliekamus opusus tik kairei rankai. Taip ji atskleis ne tik savitą ir užburiantį Aleksandro Skriabino muzikos pasaulį, Felixo Blumenfeldo romantišką melodingumą bei virtuozinę ornamentiką, bet ir savo pačios techninį meistriškumą.

Koncerto kulminacija – muzikos vienišiumi vadinamo, itin retai skambančio XX a. I pusės rusų kompozitoriaus Nikolajaus Medtnerio Fortepijoninis kvintetas C-dur. Tai ypatingą vietą autoriaus kūryboje užimantis opusas, jungiantis įkvėpimo unikalumą ir nepaprastą kompozicinį meistriškumą. Šį kūrinį G. Gedvilaitė atliks kartu su Čiurlionio kvartetu, kuris pasirodys atsinaujinusios sudėties: Jonas Tankevičius (I smuikas), Darius Dikšaitis (II smuikas), Gediminas Dačinskas (altas) ir naujoji kvarteto narė Elena Daunytė (violončelė), ką tik pakeitusi kolegą Glebą Pyšniaką.

Orkestro meistriškumas, kūrybinė energija ir polėkis stebina publiką netikėtais eksperimentais, įdomiomis klasikos ir šiuolaikinių autorių kūrinių interpretacijomis.  Šios savybės artimos ir G. Gedvilaitei, ryškiomis ir originaliomis idėjomis išsiskiriančiai pianistei, kuri mielai eksperimentuoja ir meta iššūkį nusistovėjusioms klasikinės muzikos taisyklėms. Tarp Lietuvos ir Vokietijos gyvenanti atlikėja pasirodo žymiausiuose tarptautiniuose renginiuose. Jos programos visuomet originalios, pilnos fantazijos ir laisvės jas interpretuojant.

Lietuva ir Vokietija jau kelis šimtmečius yra susijusios artimais kultūriniais ryšiais. G. Gedvilaitės ir KKO koncertinio turo metu bus pristatyta lietuvių ir vokiečių kompozitorių muzika, atstovaujanti skirtingiems laikotarpiams ir stilistinėms kryptims.

Vasario 14 ir 15 dienomis KKO ir G. Gedvilaitės pasirodymai vyks Frankfurto Dr. Hoch’s konservatorijos Claros Schumann salėje. Jie bus dedikuoti pianistei ir kompozitorei Clarai Schumann (2019 m. minimas jos 200-ųjų gimimo metinių jubiliejus) – talentingai savo vyro, garsaus kompozitoriaus romantiko Roberto Schumanno ir kitų to meto menininkų įkvėpėjai.

Vasario 16 ir 17 dienomis klaipėdiečių orkestras ir pianistė muzikuos Internationale Bad Wildunger Klaviertage festivalyje, kurio koncertai vyks Bad Wildungeno Wandelhalle Quellen Saal. G. Gedvilaitė yra šio, šiemet jau 10-ąjį kartą vykstančio festivalio meno vadovė.

Vasario 18 dieną KKO surengs nemokamą koncertą Vasario 16-osios lietuvių gimnazijoje Hüttenfelde, kuriame G. Gedvilaitė taip pat skambins fortepijonu.

Koncertinio turo metu bus atliktas Claros Schumann Koncertas fortepijonui ir orkestrui, kurio solo partiją gros „Claros Schumann salono“ ciklo sumanytoja G. Gedvilaitė. Vokietijos publika išgirs Ramintos Šerkšnytės kūrinį „De Profundis“ styginių orkestrui, pasižymintį stipria emocine įtaiga. KKO meno vadovas violončelininkas Mindaugas Bačkus kartu su savo kolektyvu atliks Nijolės Sinkevičiūtės „Kryžkelės apeigas“ violončelei ir styginiams. KKO taip pat grieš Felixo Mendelssohno Simfoniją styginiams Nr. 10 ir kartu su G. Gedvilaite interpretuos Roberto Schumanno Koncertą fortepijonui ir orkestrui a-moll.

Vasario 17 d. koncerte taip pat dalyvaus Vokietijoje gyvenantis aktyvia koncertine ir vadybine veikla užsiimantis pianistas Gintaras Januševičius. Šioje programoje dar skambės Claros ir Roberto Schumann, Johanneso Brahmso ir Franzo Schuberto kamerinė muzika bei Felixo Mendelssohno Capriccio brillant fortepijonui ir orkestrui.

Pažymėtinas tas faktas, kad minėta programa bus atliekama be dirigento. Nuolatinio dirigento neturinčio klaipėdiečių orkestro išskirtinumas – stiprius ansambliškumo pojūtis. Savitas kolektyvo skambesys, meniškumas ir meistriškumas pavertė jį patraukliu kūrybiniu partneriu pianistei G. Gedvilaitei parengti šią intriguojančią koncertinę programą ir vykti į koncertinį turą. Pasak G. Gedvilaitės, „mane įkvėpė orkestro ansambliškumas. Labai pasitikiu KKO meno vadovu M. Bačkumi, koncertmeistere Ingrida Rupaite-Petrikiene ir viso kolektyvo muzikiniu skoniu, todėl pasiūliau jiems atlikti dvi dideles simfonines partitūras – Claros ir Roberto Schumann fortepijoninius koncertus kamerine sudėtimi. Jau po pirmos repeticijos tapo aišku, kad tai pasiteisino. Mes žadame nustebinti publiką dar negirdėta šių kūrinių instrumentine interpretacija. “

Klaipėdos kamerinio orkestro gastroles Vokietijoje dalinai finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė.

Tiek uostamiesčio, tiek visos šalies melomanams puikiai pažįstamas KKO yra vienas jauniausių ir dinamiškiausių tarp profesionalių Lietuvos kamerinių orkestrų. 1992 m. susikūręs jis kartu su repertuaru kasmet plečia ir gastrolių geografiją: ne sykį aplankė Vokietiją, Lenkiją, Ukrainą, Latviją, Estiją, Suomiją, Italiją, Šveicariją ir kitas šalis, pasirodė daugelyje Lietuvos festivalių ir koncertų salių. Savitas orkestro skambesys, meniškumas ir meistriškumas pavertė jį patraukliu kūrybiniu partneriu.

KKO nuolat bendradarbiauja su įkvepiančiais atlikėjais iš viso pasaulio. Su pianiste G.Gedvilaite jį sieja ilgametė kūrybinė partnerystė. Orkestro meistriškumas, kūrybinė energija ir polėkis stebina publiką netikėtais eksperimentais, įdomiomis klasikos ir šiuolaikinių autorių kūrinių interpretacijomis. Šios savybės artimos ir G.Gedvilaitei, ryškiomis ir originaliomis idėjomis išsiskiriančiai pianistei, kuri mielai eksperimentuoja ir meta iššūkį nusistovėjusioms klasikinės muzikos taisyklėms. Lietuvoje ir Vokietijoje gyvenanti atlikėja pasirodo žymiausiuose tarptautiniuose renginiuose. Jos programos visuomet originalios, pilnos fantazijos ir laisvės jas interpretuojant.

Lietuva ir Vokietija jau kelis šimtmečius yra susijusios artimais kultūriniais ryšiais. G.Gedvilaites ir KKO programoje bus pristatoma lietuvių ir vokiečių kompozitorių muzika, atstovaujanti skirtingiems laikotarpiams ir stilistinėms kryptims. Įdomu, kad net trijų kūrinių autorės yra moterys.

Pirmoji iš jų – pianistė ir kompozitorė Clara Schumann (2019 m. minimas jos 200-ųjų gimimo metinių jubiliejus), talentinga savo vyro, garsaus kompozitoriaus romantiko Roberto Schumano ir kitų to meto menininkų įkvėpėja. Programoje skambės jos Koncertas fortepijonui ir orkestrui, kurio solo partiją skambins „Claros Schumann salono“ ciklo sumanytoja G.Gedvilaitė.

Kompozitorė Raminta Šerkšnytė, nepaisant jauno amžiaus, jau įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Koncerte bus atliekamas jos kūrinys „De Profundis“ styginių orkestrui, plačiai keliaujantis po pasaulį ir pasižymintis stipria emocine įtaiga.

Nijolė Sinkevičiūtė – vaizdingos muzikos autorė, specialiai klaipėdiečių orkestrui ir jo meno vadovui violončelininkui Mindaugui Bačkui sukūrusi „Kryžkelės apeigas“ violončelei ir styginiams.

Vakaro programą pradės KKO griežiama Felixo Mendelssohno Simfonija styginiams Nr. 10. Šį kūrinį kompozitorius parašė būdamas vos 14-os; opusą sudaro vienintelė dalis.

Programą užbaigs G.Gedvilaitės ir KKO meistriškai interpretuojamas R.Schumanno Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll.

Pažymėtina, kad ši koncertinė programa bus atliekama be dirigento. Nuolatinio dirigento neturinčio klaipėdiečių orkestro išskirtinumas – stiprius ansambliškumo pojūtis.

Muzikinė kelionė

Šventinis žanras suburs klausytojus Klaipėdos koncertų salės pirmojo aukšto fojė gruodžio 29 d. 18.30 val. Įdomią muzikinę istoriją pasakos svarbios XIX a. muzikos pasaulio asmenybės – Clara Schumann, Felixas Mendelssohnas, Henriette Treftz ir Aloisas Anderis. Po šiomis pavardėmis slėpsis Lietuvos muzikos talentų komanda: G.Gedvilaitė (fortepijonas), Joris Sodeika (fortepijonas), Justė Jankauskaitė (mecosopranas) ir Laimonas Bendaravičius (tenoras).

G.Gedvilaitės sumanyto „Claros Schumann salono“ muzikinė kelionė po XIX a. tęsiasi ir sustoja Europos muzikos sostinėje Vienoje. Šventiniam koncertui pianistė parinko šventinį žanrą – valsą. „1787-aisiais Vienoje buvo paskelbtas konkursas sukurti tokią operą, kuri patiktų žiūrovams. Tarp dalyvių buvo ir Mozartas, konkursui pateikęs vieną nuostabiausių savo šedevrų – „Figaro vedybas“. Deja, ši viena genealiausių visų laikų komiškų operų nesujaudino žiuri. Ją sužavėjo talentingo ispanų kompozitoriaus Martíno y Solero opera „Retas daiktas“, o joje pirmą kartą nuskambėjęs valsas užkariavo miestiečių simpatijas savo lengvumu, muzikalumu ir žavumu“, – apie žanro gimimą pasakojo G.Gedvilaitė.

Šeimininkės vaidmuo

Mes jau žinome apie valsą ir kaip apie savarankišką muzikos kūrinį, kuriam karūną uždėjo Johannas Straussas. Programoje, be J.Strausso, F.Schuberto, C.M. von Weberio valsų, skambės ir garsios W.A.Mozarto bei J.Strausso uvertiūros, F.Mendelssohno ir R.Schumanno dainos, G.Verdi, G.Rosinni ir G.Bizet arijos.

C.Schumann fenomenu susižavėjusi projekto sumanytoja G.Gedvilaitė ne tik puikiai įsikūnija į salono šeimininkės vaidmenį, bet ir pati režisuoja šio ciklo koncertus. Iš mamos paveldėta režisūrine gyslele pianistei patikėti padėjo ir režisierės Jūratės Vansk paskatinimas. „Mamytė, beje, ir yra mano pagrindinė patarėja kuriant „Claros Schumann salonus“, – sakė G.Gedvilaitė.

Pakvietė į svečius

Lietuvoje ir Vokietijoje gyvenanti pianistė nėra abejinga gimtinėje kuriančiam jaunimui. „Man patinka dirbti ir kurti su jaunais muzikantais. Jie atviri, pasiduodantys įkvėpimui, neišbandytiems dalykams, nestandartiškai mąsto ir dega naujomis idėjomis“, – apie savo pasirinkimą į projektą įtraukti jaunosios kartos talentus pasakojo G.Gedvilaitė.

Šį kartą Clara į svečius pakvietė savo gerą bičiulį pianistą F.Mendelssohną (vakaro metu juo taps J.Sodeika), bene žymiausią XIX a. Vienos dainininkę H.Treffz (J.Strausso II pirmąją žmoną, kurią vaidins J.Jankauskaitė). Duetus su ja dainuos garsus to laikmečio austrų tenoras A.Anderis (L.Bendaravičius).

„Kaip XIX a. Vienos operos dainininkę H.Treffz ir valsų karalių J.Straussą sieja paslaptis, taip ji sieja ir Justę bei Laimoną. Pagal situaciją šią paslaptį atskleisime koncerto metu“, – užuominomis intrigavo G.Gedvilaitė, kviesdama visus atvykti į „Claros Shumann saloną“ ir tapti valso triumfo liudininkais.

Susitiks C.Schumann salone

„Claros Schumann salone“ susitinka kompozitoriai, rašytojai, aktoriai, dailininkai, o istorinius personažus įkūnija profesionalūs muzikai ir jaunieji talentai. Svarbia salono dalimi vakaro matu taps ir klausytojai, kurie spręs, kuris pianistas kompozitorius yra geriausias: Clara Wieck (G.Gedvilaitė), Frederikas Chopinas (Rokas Zubovas), Ferencas Lisztas (Jurgis Aleknavičius) ar Sigismundas Thalbergas (Lukas Gedvilas)?..

Už garsių XIX a. menininkų pavardžių – jiems atstovaujantys ne mažiau talentingi šių dienų lietuvių pianistai. G.Gedvilaitė šiuo atveju – muzikų susitikimų organizatorė C.Wieck, būsimoji C.Schumann, kompozitoriaus R.Schumanno žmona. Garsi Vokietijos pianistė ir kompozitorė muzikos verslo subtilybių išmoko iš tėvo ir įgavo gerą muzikinį išsilavinimą. Ji buvo viena iš nedaugelio tuomet viešai koncertavusių pianisčių moterų, taip pat viena iš nedaugelio, atlikdavusių kūrinius iš atminties.

G.Gedvilaitė prisipažino, jog bent penkerius metus eina į sceną, įsivaizduodama esanti Clara, o ne Guoda. „Tuomet tarytum pranyksta visos nereikalingos mintys, egocentriškumas. Įsivaizdavimas, jog esu toji kompozitorė, kurios kūrinius atlieku, padeda man geriau susilieti su muzika, įsigilinti į ją“, – teigė pianistė. G.Gedvilaitė yra susijusi ir su Claros gimtine Vokietija, nes didžiąją laiko dalį praleidžia būtent toje šalyje. Pianistei ypatingi du miestai – gimtieji Druskininkai ir Bad Vildungenas (Vokietija), todėl šiuo metu ji dirba stiprindama miestų kultūrinius ryšius ir bendradarbiavimą. Žymiausiuose tarptautiniuose renginiuose pasirodanti įvairių konkursų laureatė pasižymi ryškiomis muzikinėmis idėjomis ir išskirtiniu jos atlikimu. Jos programos visuomet originalios ir naujos, pilnos fantazijos ir laisvės jas interpretuojant. Pianistė mielai eksperimentuoja ir meta iššūkį nusistovėjusioms klasikinės muzikos taisyklėms. Jos scenos partneriai – ne tik žymūs klasikinės muzikos atstovai, bet ir aktoriai, baleto artistai arba džiazo instrumentalistai.

Talentingi konkurentai

Claros konkurentas – F.Chopinas – lenkų pianistas ir kompozitorius, sėkmingiausią karjeros dalį praleidęs Paryžiuje. Vieno ryškiausių XIX a. kūrėjo didžioji kūrybos dalis skirta būtent fortepijonui. Nors dauguma jo kūrinių reikalauja aukštos atlikimo technikos, juose akcentuojamas poetinis skambesys, niuansai ir ekspresijos gilumas. Visų šių sugebėjimų nestinga R.Zubovui – žinomam Lietuvos pianistui, M.K.Čiurlionio proanūkiui. Studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), jis tapo M.K.Čiurlionio tarprespublikinio pianistų konkurso nugalėtoju ir pelnė specialų prizą už geriausiai atliktus prosenelio kūrinius. Būtent jo kūrybinis palikimas užima ypatingą vietą pianisto repertuare. Kaip solistas ar kamerinių ansamblių narys R.Zubovas yra koncertavęs Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Argentinoje, Urugvajuje, Rusijoje ir kitur. Atlikėjas organizuoja įvairius kultūrinius renginius, rengia festivalius, bendradarbiauja muzikinėje spaudoje. Įsikūnyti į praeities genijaus vaidmenį R.Zubovui nėra naujiena – jis 2013 m. atliko M.K.Čiurlionio vaidmenį biografinėje dramoje „Laiškai Sofijai“.

Vengrų muzikos klasiko F.Liszto kūrybinė veikla truko daugiau kaip 60 metų ir turėjo didelę įtaką Europos muzikos raidai. Kūriniams būdingas romantiškas pakilumas, emocingumas, ekspresyvi, vengrų liaudies muzikai artima melodika; juose yra filosofinių apibendrinimų, sąsajų su kitomis meno šakomis, dažnai linkstama į improvizaciją. F.Lisztą įkūnysiančio J.Aleknavičiaus repertuare gausu romantinės muzikos fortepijoninių šedevrų – tokių, kaip F.Liszto – išpuoštų žėrinčiais pasažais ir įvairiausiais tembrais spindinčiomis garsų harmonijomis. Jo atliekami klasikos opusai pasižymi ypatinga filosofija ir intelektualiniais ieškojimais. Pianistas yra koncertavęs Italijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Kinijoje.

Vainikuos ypatingas kūrinys

S.Thalbergas buvo vienas geriausių amžiaus vidurio pianistų virtuozų. Jis mėgdavo atlikti įvairių operų įkvėptas savas kompozicijas, net pats parašė porą operų. Tačiau jos neturėjo tokio pasisekimo, kaip fantazijos Verdi, Mozarto, Rossini ar kitų kompozitorių operų temomis. Kelis tokius kūrinius C.Schumann salone atliks L.Gedvilas – pianistas, aktyviai koncertuojantis Lietuvoje ir užsienyje, tarptautinių konkursų Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje laureatas. Jis užsiima ne tik soline veikla, bet ir dalyvauja projektuose, festivaliuose, sujungiančiuose skirtingas meno kryptis, taip pat groja įvairiuose kameriniuose ansambliuose. Šiuo metu pianistas mokosi LMTA.

Prisistačius visiems konkuruojantiems pianistams kompozitoriams, antrojoje koncerto dalyje nuskambės ypatingas kūrinys. Retai atliekamas „Hexaméron“ variacijas F.Lisztui užsakė italų princesė Belgiojoso. Jos buvo skirtos vienam labdaringam renginiui. Kompozitorius šias variacijas kūrė pasitelkęs ir kitus kolegas. Taip jas rašė net šeši kompozitoriai: pats F.Lisztas, S.Thalbergas, F.Chopinas, C.Czerny, J.P.Pixis ir H.Herzas.

Pasak G.Gedvilaitės, „tai nebus įprastas koncertas, nes atlikėjų tikslas – kuo autentiškiau atkurti XIX a. saloną ir jo istorinius personažus“. Šie personažai ir už jų pasislėpę lietuvių pianistai lauks publikos nuosprendžio: kuris pianistas kompozitorius geriausias? Šis ypatingas vakaras birželio 16 d. 18.30 val. užbaigs Klaipėdos koncertų salės sezoną.

Talentingų muzikantų duetas smuikininkas Vilhelmas Čepinskis ir pianistė Guoda Gedvilaitė pradeda XIX Pažaislio muzikos festivalio šio savaitgalio koncertų seriją.

Tarptautinių konkursų laureatas, kurio vardas muzikos pasaulyje žinomas jau daugiau kaip du dešimtmečius, V.Čepinskis aktyviai koncertuoja kaip solistas, muzikuoja su skirtingais kolektyvais visoje Europoje, yra griežęs JAV, Dominikos Respublikoje, Japonijoje ir kt. Atlikėjas dažnai groja su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje. Muzikas subūrė jaunų ir talentingų atlikėjų kolektyvą, kuris keletą metų koncertavo kaip orkestras "Camerata Klaipėda". Dabar jo vadovaujamas orkestras vadinasi "Camerata Palatina Vilnensis".

Pianistė Guoda Gedvilaitė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė, tobulinusi savo įgūdžius Frankfurto prie Maino aukštojoje muzikos mokykloje ir gausybėje meistriškumo kursų. Prieš devyniolika metų talentinga atlikėja tapo prestižinio M.K.Čiurlionio pianistų konkurso nugalėtoja, po to pelnė laurus daugelyje tarptautinių konkursų.

Šiuo metu Vokietijoje gyvenančios menininkės vizitinė kortelė – originalios muzikinės idėjos ir neįprastas jų pateikimas publikai. Pianistės atliekamos programos visada naujos, originalios, kupinos fantazijos, pasižyminčios interpretacijos laisve. Atlikėja mielai eksperimentuoja ir dažnai peržengia akademinės muzikos kanonų ribas. Scenoje ją galima išgirsti muzikuojančią kartu su aktoriais, šokėjais ar džiazo instrumentininkais.

Prieš aštuoniolika metų Niujorke užsimezgusi sceninė dviejų puikių atlikėjų draugystė jau padovanojo publikai daugybę įsimintinų koncertinių programų ir keletą drauge įrašytų albumų. Šį kartą publiką pamalonins išties išskirtinė programa, kurioje greta Gabrielio Faure sonatos smuikui ir fortepijonui, aistringų Johanneso Brahmso vengrų šokių ir kitų kūrinių atlikėjai pateiks savitą požiūrį į Franzo Schuberto dainų interpretaciją. Klausytojai išgirs paties V.Čepinskio smuikui ir fortepijonui aranžuotas žinomiausias šio romantizmo epochos atstovo dainas.

Kas? Koncertas "Amžinieji romantikai".
Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.
Kada? Liepos 25 d. 18 val.