VRK primena, kad artėjančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti turės teisę tik nuolatiniai gyventojai, savo gyvenamąją vietą konkrečioje teritorijoje deklaravę ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų.

2023 m. sausio 4 d. yra diena, kai iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų bus likę 60 dienų.

Todėl gyventojai, kurie keičia gyvenamąją vietą persikraustydami iš vienos vietos į kitą ir artėjančiuose rinkimuose norėtų balsuoti už tos savivaldybės kandidatus, raginami iki kitų metų sausio 4 d. persideklaruoti gyvenamąją vietą.

Rinkėjų sąrašus VRK sudaro remdamasi elektroniniais Lietuvos gyventojų registro duomenimis.

Jei rinkėjas pakeičia deklaruotą gyvenamąją vietą, VRK automatiškai apie tai duomenis gauna iš Registrų centro, todėl papildomai kreiptis į rinkimų komisiją nereikia.

Jei gyventojai konkrečioje savivaldybės administruojamoje teritorijoje jau yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ir neplanuoja jos keisti, papildomai nieko daryti taip pat nereikia – jie bus įtraukti į savo savivaldybės rinkėjų sąrašą.

Tie rinkėjai, kurie turi keletą nekilnojamojo turto objektų skirtingose teritorijose, rinkimuose balsuos toje, kurioje yra deklaravę gyvenamąją vietą. Pavyzdžiui, jeigu rinkėjas turi būstą Vilniuje, o gyvenamąją vietą yra deklaravęs Neringoje, artėjančiuose rinkimuose balsuos rinkdamas Neringos savivaldybės tarybos narius ir merą.

Vadovaujantis Rinkimų kodeksu, nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis arba teisę gyventi Lietuvoje turintis kitos valstybės pilietis, kuris likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 60 dienų konkrečios savivaldybės teritorijoje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams užtenka turėti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, kitų valstybių piliečiams reikia pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Taip pat nuolatiniais savivaldybės gyventojais laikomi ir asmenys, kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą toje savivaldybėje.

150 tūkst. netikslumų

Dėl šio netikslumo asmenys gali negauti laiškų ar paštu siunčiamų svarbių dokumentų.

Gyventojai taip pat rizikuoja nesulaukti "Sodros" išmokų, institucijų siunčiamų dokumentų. Kyla grėsmė, kad dėl netikslaus adreso laiku gali neatvykti medikai ar ugniagesiai, jei vykdami į nelaimės vietą dėl netikslaus adreso sugaiš brangų laiką.

Registrų centras kartu su Vidaus reikalų ministerija, savivaldybėmis ir kitomis institucijomis inicijavo socialinį projektą, kuriuo gyventojai raginami atnaujinti duomenis ir tikslinti duomenis apie save.

"Gyventojų registro duomenys apie asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas yra teikiami įvairioms valstybės ir savivaldybių institucijoms, kurios šiuos duomenis naudoja norėdamos susisiekti su gyventojais. Pagalbos tarnybų pareigūnams šie duomenys padeda greitai identifikuoti asmenis ir esant reikalui operatyviai rasti įvykio vietą. Todėl tikslios informacijos apie gyvenamosios vietos adresą pateikimu turėtų susirūpinti kiekvienas", – akcentavo Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.

Registrų centro duomenimis, šiuo metu šalyje yra apie 150 tūkst. asmenų, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra netikslus.

Daugiausia netikslių adresų galima rasti didmiesčiuose, kur, natūralu, savo gyvenamąją vietą yra deklaravę daugiau asmenų. Tačiau nemaža dalis netikslių adresų yra ir kaimo vietovėse.

Tikslios informacijos apie gyvenamosios vietos adresą pateikimu turėtų susirūpinti kiekvienas.

Ten, kur buvo sodai

Žvelgiant tik į Klaipėdos miestą ir jo apylinkes, daugiausia piliečių abejotinų adresų galima rasti Priekulės, Veiviržėnų ir Kretingalės seniūnijose esančiose gyvenvietėse ir, žinoma, pačioje Klaipėdoje, kur savo gyvenamąją vietą netiksliu adresu yra deklaravę per 1 tūkst. klaipėdiečių.

Priekulės seniūnijoje esančiame Derceklių kaime yra užfiksuoti 476 netikslūs gyventojų adresai, Gargžduose – 380, Priekulės seniūnijoje esančiame Žiaukų kaime – 167.

Nemažai tokių asmenų gyvena Priekulės seniūnijoje esančiame Dituvos kaime bei Kretingalės seniūnijoje Kalotės kaime.

Netikslūs adresai kaimo vietovėse atsiranda dėl paprastos priežasties – laikui bėgant čia pirmą kartą buvo suteikti gatvių pavadinimai ir namų numeriai, tačiau ilgą laiką ten gyvenantys asmenys, kurie savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę nurodydami tik kaimo ar miestelio pavadinimą, po minėto adresų pasikeitimo nesikreipė į seniūniją ar savivaldybę dėl adreso patikslinimo.

Ragina deklaruoti

Deklaruotas gyvenamosios vietos adresas taip pat gali būti netikslus dėl to, kad nekilnojamojo turto objekto, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, adresas nėra registruotas Adresų registre ar Nekilnojamojo turto registre, taip pat jei nėra sutvarkyti paveldėjimo dokumentai.

Kiekvienas asmuo turi teisę nemokamai susipažinti su savo tvarkomais duomenimis, o Gyventojų registre esantį deklaruotą gyvenamosios vietos adresą galima sužinoti atvykus į seniūniją ar savivaldybę (ten, kur seniūnijų nėra), taip pat elektroniniu būdu prisijungus prie Registrų centro savitarnos sistemos.

Tokias pažymas galima gauti „Registrų centre“, bet tai gali užtrukti bei reikia sumokėti kelis eurus. Taip pat gyvenamosios vietos deklaravimo pažymą galima nemokamai išsiimti seniūnijose. Tačiau čia jau darosi nemažos eilės, mat kiekvienam norinčiam pažymos reikia uždėti parašus, sutikti dėl asmens duomenų tvarkymo ir tik tada seniūnijos gali tokią informaciją pateikti gyventojams.

„Kauno mieste šiandien pastebimas netikėtas rūpestis. Po savaitgalio seniūnijos sulaukė šimtų prašymų išduoti pažymas apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Paprastai šių dokumentų bumas jaučiamas prieš mokslo metų pradžią, kai tėveliai turi pristatyti dokumentus apie šeimos sudėtį ir deklaruotą gyvenamąją vietą į darželius, mokyklas bei neformaliojo švietimo įstaigas“, – apie tai, kad miestiečiai suskubo pasirūpinti dokumentais ir taip užvertė seniūnijas, kalbėjo Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Po savaitgalio seniūnijos sulaukė šimtų prašymų išduoti pažymas apie deklaruotą gyvenamąją vietą.

Tačiau specialistai primena, kad prie mobilių patikros punktų pareigūnams nebūtina pateikti gyvenamosios vietos deklaravimo pažymos. Policijai tinka ir kiti dokumentai, įrodantys teisę atvykti į Kauno savivaldybės teritoriją.

„Norime gyventojams priminti, kad policijos kontrolės postuose nebūtina išskirtinai seniūnijos išduota pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Pakanka turėti fotografiją ar tiesiog kopiją nekilnojamojo turto dokumentų iš „Registrų centro“, taip pat daugeliui pravartu atsiminti, kad gyvenamosios vietos adresą dažnas gyventojas gali rasti ant savo transporto priemonės registracijos liudijimo ar draudimo poliso“, – pažymėjo T. Jarusevičius.

Taip pat tinka ir darbo sutartis, kurioje nurodytas Kaune įsikūrusios darbovietės adresas. Tad net ir Kauno rajono gyventojai, kurie mieste neturi nekilnojamojo turto, tačiau čia dirba, gali laisvai patekti į miesto teritoriją.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus BNS teigė, kad nuo pirmadienio gyvenamąją vietą Palangoje deklaravo jau 82 žmonės.

„Nuo gruodžio 14 dienos iki šiandien deklaravo savo gyvenamąją vietą 82 gyventojai. Aš manau, kad taip gali būti ir dėl to, kad jie būtų įleisti į miestą kaip gyventojai“, – sakė Palangos meras.

Protingai galima daug ką gyvenime, kaip mano močiutė, amžiną atilsį, sakydavo.

Jo teigimu, žmonių motyvai, kodėl staiga panoro tapti palangiškiais, gali būti įvairūs.

„Galbūt yra dalis žmonių, kurie nebuvo to padarę, tada tai nėra nauji atvejai. Galbūt yra žmonių, kurie gyvena, ir tarkim vienas šeimos narys deklaravęs savo gyvenamąją vietą Palangoje, o kitas gali būti nedeklaravęs arba deklaravęs kitame Lietuvos mieste, bet dabar kadangi yra ribojimai, tai turbūt suskubo deklaruoti ir imti pažymas“, – teigė Palangos vadovas.

„Tai žmogaus teisė, jeigu jis turi nekilnojamojo turto“, – pridūrė jis.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas teigė, kad nuo pirmadienio gyvenamąją vietą Druskininkuose jau deklaravo 38 žmonės, kai per visą gruodį iki šiol – 75.

„Kad įtakos tam turėjo ir karantino ribojimai, tai vienareikšmiškai“, – BNS sakė R. Malinauskas.

Jis teigė besidžiaugiantis tuo, kad karantinas padėjo paskatinti žmonių registraciją ir patikino, kad Druskininkuose žmonės gali saugiai sutikti šventes.

„Gyventojų skaičius visomis prasmėmis yra gerai. Druskininkuose žmonės saugiai gali sutikti šventes. Nesakau, kad skatinu važiuoti – kiekvienas žmogus turi nešti atsakomybę, bet Druskininkai su parkais, skverais, šeimai išeiti pasivaikščioti tikrai yra galimybės ir pagal skaičius Druskininkuose sergamumas yra vienas mažiausių“, – teigė Druskininkų vadovas.

Dešimteriopai padaugėjo žmonių, besikreipiančių dėl pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą Klaipėdoje.

„Protingai galima daug ką gyvenime, kaip mano močiutė, amžiną atilsį, sakydavo“, – pridūrė jis.

R. Malinausko teigimu, daugiausia žmonės deklaruojasi pas tėvus arba turi nuosavybės.

Klaipėdoje ir Neringoje – pažymų spausdinimo vajus

Neringos meras Darius Jasaitis BNS teigė, kad šiuo metu savivaldybės specialistai užsiima pažymų, įrodančių apie gyvenamąją vietą šioje savivaldybėje, spausdinimu.

Anot mero, tai įrodo, kad šventiniu laikotarpiu į Neringą ketina atvykti daugiau žmonių nei įprastai.

„Specialistai man pasakė, kad nuo užvakar ir vakar nieko kito šiuo metu neveikia, tik spausdina pažymas ir siunčia. Tai reiškia, kad judėjimas deklaruotų gyventojų bus nemažas“, – sakė D. Jasaitis.

„Tos švieselės, kurios degdavo tik vasarą, o nedegdavo žiemą, ko gero, šį savaitgalį degs“, – pridūrė jis.

Panaši situacija ir Klaipėdoje, kurios vadovas Vytautas Grubliauskas sako, kad prašymai dėl pažymų išaugo dešimteriopai.

„Dešimteriopai padaugėjo žmonių, besikreipiančių dėl pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą Klaipėdoje. Matyt, čia dėl to, kad į Klaipėdą galėtų įvažiuoti tie, kurie joje negyvena“, – BNS sakė V. Grubliauskas.

„Situacija įdomi ir jaučiasi ribojimų įtaka“, – teigė jis.

Anot uostamiesčio vadovo, dėl to kai kuriems darbuotojams teks nutraukti nuotolinį darbą ir sugrįžti dirbti į savivaldybę.

„Tai priveda prie to, kad kai kuriems darbuotojams teks sugrįžti iš nuotolinio į fizinę darbo vietą, nes deklaruojant vietas pakanka interneto, o pažymas reikia antspauduoti“, – kalbėjo Klaipėdos vadovas.

Policijos dėmesys – Palangai

Policijos pareigūnai trečiadienį įsigaliojus griežtesniems karantino ribojimais didesnį dėmesį skiria Palangai – čia sustiprintos pareigūnų pajėgos užtikrins nepertraukiamą kontrolę.

Klaipėdos apskrities policijos duomenimis, penkiuose postuose trečiadienį iki popietės buvo patikrinta apie 400 automobilių, iš kurių apie 20 nebuvo įleisti.

„Paaiškinimai, kad į kurortą važiuoti esą buvo būtina, nes nori apsipirkti, pajūryje pavedžioti šunį, ar panašiai, nėra būtina priežastis, todėl žmonėms, suprantama, teko apsisukti ir važiuoti namo“, – rašoma policijos pranešime.

Policija ragina susilaikyti žmones nuo nebūtinų kelionių į kitas savivaldybes, o jeigu jau vykstama, turėti priežastį patvirtinantį dokumentą.

Parlamentaras įregistravo pasiūlymą Užimtumo įstatymo pataisoms, kuriuo siūlo atsisakyti reikalavimo, kad vienkartinės ir periodinės išmokos gavėjas – individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo – turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje.

„Galiojančiame įstatyme nustatytas reikalavimas būti deklaravus gyvenamąją vietą kaimo vietovėje apriboja dalies smulkiųjų ūkininkų galimybes gauti vienkartines ir periodines išmokas, numatytas individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims“, – sako A. Butkevičius.

Pasak jo, yra nemažai smulkių ūkių savininkų, kurie gyvena ir žemės ūkiu verčiasi didesnėse gyvenvietėse nei 6 tūkst. gyventojų (tokia yra apibrėžta kaimo vietovės gyventojų riba), kita dalis gyvena rajono centre, tačiau žemės ūkiu užsiima kaimo vietovėje.

„Visais tokiais atvejais jie netenka teisės į smulkiems ūkiams skirtą išmoką. Atsižvelgiant į tai, siūlau atsisakyti reikalavimo, kad vienkartinės ir periodinės išmokos gavėjas – individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo – turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje“, – savo pasiūlymą argumentuoja A. Butkevičius.

Jo nuomone, galimą piktnaudžiavimą pasinaudoti parama fiktyviems ūkininkams užkerta kiti įstatyme numatyti ribojimai, pvz., reikalavimas asmeniui neturėti darbo santykiams prilygintų teisinių santykių. „Taigi parama pasiektų tik tuos, kuriems ji tikrai reikalinga“, – įsitikinęs pasiūlymo autorius parlamentaras A. Butkevičius.

Vilnius – donoras

Pernai sostinės savivaldybė skelbė, kad Vilniuje gyveno apie 62 tūkst. žmonių, savo gyvenamąją vietą deklaravusių kitose savivaldybėse, kurioms jie ir mokėjo gyventojų pajamų mokestį, o dėl to Vilnius 2018 m. prarado 28 mln. eurų. Ir panaši situacija kiekvienais metais kartojasi.

Kaip "Vilniaus dienai" teigė sostinės vicemeras Vytautas Mitalas, Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto didžioji dalis priklauso nuo gyventojų pajamų mokesčio, surenkamo savivaldybėje. Kitaip sakant, visų savivaldybės teikiamų viešųjų paslaugų kokybė bei apimtis labai priklauso nuo to, kiek gyventojų pajamų mokesčio surenkama iš Vilniaus gyventojų.

Kiekvienais metais, tvirtinant šalies biudžetą, Seimas iš naujo nustato gyventojų pajamų mokesčio procentinę dalį, kuri yra paliekama Vilniui nuo bendrai Vilniaus mieste sumokamos gyventojų pajamų mokesčio sumos. Ir ta dalis šiuo metu siekia viso labo šiek tiek daugiau nei 50 proc., kai kiti, mažesni, miestai, miesteliai, regionai gauna po 100 proc. surenkamo gyventojų pajamų mokesčio, Kaunas – per 70 proc., Klaipėda – apie 90 proc.

Kodėl Vilniui paliekama tik vos daugiau nei 50 proc.? V.Mitalo teigimu, politikų argumentai tokie: kadangi vilniečių pragyvenimo lygis didesnis nei likusios Lietuvos, ekonomika yra dinamiškiausia, lyginant su likusia Lietuvos dalimi, Vilnius turi būti miestas-donoras, o tai reiškia, kad savo sukuriamu ekonominiu "pyragu" turi pasidalinti su kitais regionais.

"Tokia tvarka šiek tiek apriboja Vilniaus miesto galimybes plėstis, turėti adekvačią socialinę ir visą kitą infrastruktūrą, – sakė vicemeras. – Iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos pajamos naudojamos miesto plėtrai – tvarkomi keliai, pėsčiųjų takai, tiesiami nauji dviračių takai, atveriami nauji parkai bei skverai. Atnaujinta miesto infrastruktūra naudojasi visi Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai. Norint teikti kokybiškas paslaugas, pavyzdžiui, užtikrinti miesto infrastruktūros atnaujinimą, naujų mokyklų ir darželių statybą – šiuo metu Vilniaus mieste juda net 4 naujų mokyklų statybos projektai, – reikalingos didelės lėšos. Juo labiau kad Vilniaus miestas nuolat auga."

Moka vieni, naudojasi visi

Gyvenamosios vietos Vilniuje deklaravimas lemia, ar iš tiesų gyventojo mokamo gyventojų pajamų mokesčio dalis yra priskiriama Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui, ar nukeliauja kažkuriai kitai savivaldybei. Todėl savivaldybė ragina tuos žmones, kurie realiai gyvena ir dirba Vilniuje, būtent čia deklaruoti ir savo gyvenamąją vietą. Visiškai nesudėtingai tą galima padaryti internetu arba, jei toks būdas nepriimtinas, – atvykti į seniūniją arba savivaldybę, kurioje, pateikę visus reikiamus dokumentus, galėsite deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Jeigu gyvenate studentų bendrabutyje, tereikia bendrabučio valdytojo sutikimo, jeigu nuomojatės būstą – būsto nuomos sutarties.

575 124 – tiek žmonių yra deklaravę gyvenamąją vietą Vilniaus mieste.

Pasak sostinės vicemero, miesto biudžetas, o kartu ir Vilniuje gyvenantys žmonės nukenčia, jei kažkas gyvena Vilniuje, o gyvenamąją vietą yra deklaravęs kur nors kitame mieste ar rajone. Ir tokių atvejų yra tikrai nemažai. Tai įrodo realūs skaičiai: pavyzdžiui, oficialiai deklaruotų mieste gyventojų skaičius gerokai skiriasi nuo, tarkime, Vilniaus miesto poliklinikose besigydančių žmonių skaičiaus. Pernai gyvenamąją vietą Vilniuje buvo deklaravę 565 tūkst. vilniečių, tačiau poliklinikose prisirašę 627 tūkst. pacientų. Tai vienas rodiklių, kuris parodo, kad Vilniaus miesto viešosiomis paslaugomis naudojasi gerokai daugiau gyventojų, nei yra oficialiai deklaravę čia gyvenamąją vietą. Mat labai abejotina, kad visi jie gyvena kur nors kitur, ir dėl pirminės sveikatos priežiūros paslaugų važiuoja į Vilnių iš kitų miestų ar rajonų.

Sostinė tik plėsis

Pasak V.Mitalo, Vilniaus gyventojų skaičius kasmet didėja, ir numatoma, kad augs ateityje, nes, viena vertus, nacionaliniai skaičiai rodo, kad emigracijos banga yra "apsukama į kitą pusę", žmonės pradeda grįžti – Vilniuje tai jaučiasi dar labiau, nei žiūrint bendrai šalies vidurkį. Antra vertus, yra vidinė migracija – nemažai žmonių iš skirtingų Lietuvos kampelių taip pat pasirenka Vilnių kaip savo gyvenamąją vietą. O kadangi ir pasaulinės tendencijos tokios, kad miestų reikšmė auga ir didėja, gyvenimas miestuose nemažai daliai žmonių tampa priimtinesnis nei gyvenimas kažkur kitur.

Visus šiuos faktorius kartu sudėjus galima prognozuoti, kad Vilnius gyventojų skaičiumi dar turėtų gerokai augti. Natūralu, kad laukia ir su tuo susijusių papildomų iššūkių. Tačiau Vilniaus miestas, vicemero teigimu, jau dabar stengiasi į tai tinkamai reaguoti. Per visus Nepriklausomybės metus Vilniaus mieste atsirado tik viena ar dvi naujos mokyklos, o dabar yra bent keturi naujų mokyklų projektai: kelios jau statomos, dar viena – 1 000 vietų mokykla Pilaitėje – projektuojama. Kalbant apie darželius, numatyta nemaža jų plėtra, tam formuojami žemės sklypai.

Vilniaus biudžeto didžioji dalis priklauso nuo gyventojų pajamų mokesčio, surenkamo savivaldybėje.

"Pavyzdžiui, neseniai gavome gerų žinių, kad Nacionalinė žemės tarnyba vis dėlto leido Perkūnkiemio rajone, kur dėl tam tikrų tamsių Vilniaus istorijos epizodų ir chaotiškos plėtros valstybinių sklypų tiesiog nebuvo likę, inicijuoti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tai leis Perkūnkiemio rajone ilgainiui taip pat turėti du naujus darželius", – sakė V.Mitalas.

Tad gyventojų skaičiaus Vilniaus mieste didėjimas, jei žmonės deklaruoja gyvenamąją vietą mieste, – teigiamas dalykas, nes pasipildo miesto biudžetas. Tačiau jei jie gyvenamosios vietos mieste nedeklaruoja, miestas susiduria su papildomais iššūkiais.

Iš Vilniaus rajono – į miestą

Negana to, Vilniaus viešosiomis paslaugomis naudojasi ir nemažai Vilniaus rajone gyvenančių bei gyvenamąją vietą ten deklaravusių žmonių. Juo labiau kad, pavyzdžiui, į darželius, jeigu tik lieka laisvų vietų, priimami ir rajone gyvenantys vaikai.

V.Mitalo teigimu, atskirose Vilniaus rajono teritorijose gyvenimas jau vystosi panašiai, tarytum tai būtų Vilniaus dalis – žmonės dirba Vilniaus mieste, kasdien važinėja į ir iš Vilniaus, jie užtikrina savo vaikams švietimo, neformaliojo ugdymo ar sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus mieste.

Vilniaus savivaldybė jau dabar sprendžia rajonų darnaus susisiekimo su miestu klausimus. "Devyniolika Vilniaus viešojo susisiekimo maršrutų jau dabar driekiasi į rajono teritoriją, planuojame turėti jų dar daugiau. Norint užtikrinti Vilniaus rajone gyvenančių žmonių kokybišką gyvenimą, norint paskatinti juos nevažiuoti į Vilniaus miesto centrą automobiliu, o rinktis viešąjį transportą, turime investuoti į viešąjį transportą. Todėl manau, kad ateityje būtų prasminga diskutuoti ir apie tų teritorijų, kurios yra labai susijusios su Vilniaus miestu, prijungimą prie Vilniaus miesto savivaldybės", – teigė vicemeras.

Anot jo, pats principas, kad miestas būtų labiau susijęs su atskiromis šalia esančiomis gyvenvietėmis, yra logiškas. Kitas klausimas – pačių savivaldybių dydis. Vakarų Europos šalyse savivaldybės nėra tokios stambios – jos kaip tik yra smulkesnės nei Vilniaus miesto ar Kauno miesto savivaldybės. Pasakyti labai užtikrintai, kuris modelis būtų priimtiniausias, sudėtinga. O ir savivaldybių teritorijos klausimų pačios savivaldybės spręsti negali – tam reikia nacionalinių teisės aktų keitimo.

Tarybos sprendimu šiuo metu 58 centus siekiantis dienos mokestis už darželį būtų keliamas iki 9,2 euro. Miestiečių vaikams šį mokestį siūloma beveik visą kompensuoti: jie ir toliau mokėtų tik 58 centus. Tai galiotų ir tuo atveju, jei vaikas turi tik vieną iš tėvų ir šis gyvenamąją vietą yra deklaravęs Kaune.

Socialiai remtinoms ir daugiavaikėms šeimoms šis mokestis būtų dar mažesnis arba iš viso nebūtų skaičiuojamas.

Jeigu tik vienas iš tėvų registruotas mieste, savivaldybė pagal numatytą tvarką kompensuos apie pusę sumos, todėl mokėti reikės 4,89 euro už dieną.

Jei abu vaiko tėvai arba vienintelis turimas tėvas nėra registruoti Kaune, lengvata taikoma nebūtų ir susimokėti reikėtų 9,2 euro už dieną.

Savivaldybė teigia, kad šis sprendimas inicijuojamas, nes apie tūkstantis vaikų, lankančių miesto vaikų darželius, nėra čia deklaruoti, be to, per 800 iš jų nė vienas iš tėvų taip pat yra nedeklaruotas mieste.

Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigas iš viso lanko daugiau kaip 14,5 tūkst. vaikų.

Pasak savivaldybės, šiemet per 500 vaikų nepateko į darželius, dar daugiau kaip 2 tūkst. vaikų nepateko į tuos darželius, kuriuos pageidavo lankyti. Teigiama, kad įvedamas mokestis pagerins ikimokyklinio ugdymo įstaigų prieinamumą.

Tuo metu Kauno rajono bendruomenių atstovai teigia, kad šiuo siūlymu siekiama paveikti gyventojus dėl miesto inicijuoto dalies Kauno rajono teritorijų prisijungimo.

Siūlymo kritikų teigimu, miesto darželius lankančių kitų rajonų gyventojų skaičius nėra didelis, be to, finansavimo problemą galima spręsti ir kitais būdais savivaldybėms bendradarbiaujant.

„Apmaudu, kad šiame kare naudojama vaikų korta, nukenčia jaunos šeimos", – pastebėjo Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius.

Jis pabrėžė, kad Europos Sąjungoje veikia laisvo judėjimo principas, ir piliečiai turi teisę gauti viešąsias paslaugas nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Įstatymai numato, kad į kitos savivaldybės darželius, tėvų ar globėjų pageidavimu, vaikas gali būti priimtas tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų. Kitų ribojimų renkantis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keičiant įstatymas nenumato.

„Gyventojų skirstymas į kauniečius ir „kaimiečius" mums nepriimtinas. Toks miesto sprendimas rajono atžvilgiu – diskriminacinis. Žmonės tapo mobilūs – vienur gyvena, kitur dirba arba atvirkščiai. Ar reikia plėšyti vaiką per pusę, jei jo tėtis gyvenamąją vietą deklaravo Kaune, o mama - Kauno rajone? Galimas ir toks atvejis, kad tėvai išsiskyrę, ir vaikas išsikėlė gyventi su vienu iš jų į savivaldybę, kur būstas ir pragyvenimas pigesnis nei mieste?", – retoriškai klausė V. Petkevičius.

Skyriaus vedėjas priminė 2015-ųjų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kad apribojus kitoje savivaldybėje registruotų vaikų galimybes lankyti darželius, yra pažeidžiamas vaikų teisėtas interesas gauti švietimo paslaugas. Kitą vertus, visą laiką su vaiku, ar jis būtų darželinukas, ar moksleivis, keliauja ir jam valstybės skirtas pinigų krepšelis.

Gyventojų skirstymas į kauniečius ir „kaimiečius" mums nepriimtinas. Toks miesto sprendimas rajono atžvilgiu – diskriminacinis.

Anot J. Petkevičiaus, Kauno rajonas seniai veda derybas su Kauno miestu dėl vaikų priėmimo į darželius tvarkos, tačiau dialogas vyksta vangiai.

Kauno rajono savivaldybė praėjusių metų liepos 13 dieną oficialiu raštu kreipėsi į Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį, kviesdama kartu spręsti darželinukų problemą. Tų pačių metų rugsėjo 9 dieną buvo gautas mero atsakymas: „... Jei Kauno rajono savivaldybė skirtų 180 eurų už vieno vaiko ugdymą, Kauno miesto savivaldybė neatmeta galimybės svarstyti klausimą dėl priėmimo Kauno rajono vaikų į Kauno miesto ugdymo įstaigose esančias laisvas vietas".

Kauno rajono savivaldybės atstovai susitiko su tuometiniu Kauno miesto švietimo skyriaus vedėju Virginijumi Mažeika, po to – su administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijole Putriene, tačiau susitarti nepavyko.

ELTA primena, jog Kauno rajonas pastaraisiais metais yra viena labiausiai šalyje augančių savivaldybių. Šios savivaldybės duomenimis, Kauno miesto darželius lanko maždaug 350 mažųjų Kauno rajono gyventojų, o Kauno rajone - tik 53 miestiečiai. Interneto svetainėje kaunas lt. skelbiamame laisvų vietų darželiuose žemėlapyje nurodyta, kad šiuo metu Kauno miesto darželiuose yra 312 laisvų vietų.

Reikėtų priminti ir tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, jog vaikai negali būti diskriminuojami dėl savo arba savo tėvų amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo, pažiūrų, socialinės, turtinės šeiminės padėties ar kokių nors kitų aplinkybių.

„Europoje savivaldybės seniai eina bendradarbiavimo keliu. Tenka tik apgailestauti, kad Kauno miesto vadovai atsiradusias problemas naudoja kaip spaudimo įrankį. Tikslas – perbraižyti žemėlapį, prijungti naujas teritorijas. Toks karas labiausiai žalingas gyventojams", – sakė J. Petkevičius. Jis patikino, jog Kauno rajono savivaldybė darys viską, kad jaunos šeimos nenukentėtų.

Po pateikimo projektą antradienį palaikė 56 Seimo nariai, prieš buvo 9, susilaikė 25 parlamentarai. Po svarstymo komitetuose projektą Seimo plenariniame posėdyje planuojama svarstyti gruodžio 6 d. Seimas taip pat nutarė paprašyti Vyriausybės išvados.

Pagal siūlomą projektą, asmenys, kurie socialinio draudimo įmokas moka Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse arba Šveicarijos Konfederacijoje, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu yra atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvos Respublikoje mokėjimo. Gyvenantys ir dirbantys ne Lietuvoje, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytas tvarkas pateiktus ir patvirtintus duomenis, būtų laikomi išvykusiais iš Lietuvos.

„Kalbama apie paslaugas, kuriomis žmogus nesinaudoja. Atsiranda papildomos galimybės fiksuoti tai, kad žmogus yra išvykęs“, - iš Seimo tribūnos aiškino R. Karbauskis.

Toks siūlomas teisinis reguliavimas, Seimo nario konservatoriaus Antano Matulo nuomone, būtų nesąžiningas Lietuvoje gyvenančių ir mokesčius mokančių piliečių atžvilgiu. „Dalis užsienyje gyvenančių lietuvių tuo piktnaudžiauja“, - pastebėjo A. Matulas.

Socialdemokratas Algirdas Sysas mano, kad tokiu būdu raginame piliečius nesilaikyti prievolės. Jo nuomone, būtų sudaromos prielaidos gudručiams naudotis sveikatos apsaugos sistema nemokamai.

Priėmus siūlomas įstatymo pataisas, asmenims, kurie išvykę gyventi į kitas šalis, ten moka socialinio draudimo įmokas, nesikaups įsiskolinimai, palengvės „Sodros“ skolų administravimo našta.

Šiuo metu Lietuvos piliečiams, kurie faktiškai yra išvykę iš Lietuvos, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nėra deklaravę išvykimo Gyventojų registre, yra kas mėnesį priskaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, ir jei jos nėra mokamos, kaupiasi skola.