Kaip skelbia VMI, praėjusiais metais 455 tūkst. gyventojų paramai skyrė rekordinę – 29 mln. eurų – sumą. Parama pasiekė 22,5 tūkst. paramos gavėjų, įskaitant ir meno kūrėjus, 24 politines partijas, 740 profesinių sąjungų bei susivienijimų.

„Paramos skyrimo principas šiemet nesikeičia, prašymai skirti dalį GPM paramai teikiami tik e. būdu, specialiai tam skirto vedlio pagalba elektroninio deklaravimo sistemoje EDS — svarbiausia tai padaryti iki nustatyto termino. Vienintelis pakeitimas, kad nuo šių metų iki 0,6 proc. gyventojai gali skirti politinėms organizacijoms, t. y. ne tik politinėms partijoms, bet ir politiniams komitetams“, — pranešime cituojamas VMI viršininkės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

VMI primena, kad paramos gavėjams ir meno kūrėjams galima skirti iki 1,2 proc. GPM, politinėms organizacijoms — iki 0,6 proc., profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams — iki 0,6 proc.

Prašymus elektroniniu būdu vis dar galima teikti iki gegužės 2 dienos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2023 m. už 2022 m. mokestinį laikotarpį 1,2 proc. paramą skyrė 455 479 žmonės – tai maždaug trečdalis Lietuvos dirbančiųjų. Paskirta suma yra 29 mln. eurų, o dar 35,4 mln. eurų liko nepaskirti. Šie skaičiai sufleruoja, kad visuomenės įsitraukimas galėtų būti didesnis – tai puiki proga nemokamai prisidėti prie pagalbos vargstantiems. Maltiečiai skatina kuo didesnį gyventojų skaičių pateikti deklaraciją ir skirti 1,2 proc., pateikusiajam prašymą tai nieko nekainuoja, o maltiečiams šios paramos vertė – milžiniška: surinktos lėšos leidžia maltiečiams vykdyti savo įsipareigojimus visus metus.

Šiemet maltiečiai kalba apie jautriausią veiklos sritį – pagalbą vienišiems skurstantiems senoliams. Jų žodžiais ir žvilgsniais maltiečiai kreipiasi į visuomenę ir kviečia kartu įveikti senų žmonių skurdą ir atskirtį.

Močiutei Verutei iš Utenos 90 metų, pakalbinta ji graudinasi: „Viena gyvenu. Sriuba – didžiausia pagalba. Kai buvome dviese, geriau buvo.“ Tai žodžiai apie neseniai palaidotą mylimą dukrą. Ji turėjo sunkią negalią, nesikėlė iš lovos, Verutė ją kaip kūdikį slaugė 50 metų. Lengva nebuvo, bet buvo dviese. Ir maltiečiai padėjo – šilta sriuba į jų namus atkeliauja jau septinti metai. Kol duktė buvo gyva, veždavo dvigubas porcijas, kad abiem užtektų. Dabar, po netekties, senolei kaip duonos kasdienės reikia palaikymo ir paguodos – juk ne kiekvienas gali išklausyti skaudžias motinos, palaidojusios savo vaiką, emocijas.

Kitas maltiečių veišinimo kampanijos herojus – Pranciškus. Maltiečių globojamam senoliui 85-eri, jo gyvenimo istorija – liūdna, net tragiška. Žmona jau mirusi, o vienintelis sūnus dar visiškai jaunas prieš beveik 30 metų žuvo. Pranukas, taip jį meiliai vadina Viduklės maltiečiai, vengia kalbėti apie gyvenimą. Savų namų neturi, gyvena vienas pas svetimus, iš Lietuvos emigravusius žmones. Du kartus per savaitę, pasipuošęs kostiumu, jis ateina pas maltietes, kurios verda sriubą, su termosu. Kartais čia pat vietoje ir pavalgo – vis ne vienas... „Man daug nereikia, – tikina Pranas. – To termoso maltiečių sriubos man dviem dienoms užteks. Žmonių pasiilgstu.“

„Kasdien susiduriame su mūsų globojamų senolių žvilgsniais, bendraudami išgirstame daug skaudžių išgyvenimų. Kiekvieną kartą sunku tą senelį palikti vieną. Todėl ir mūsų pasirinkta šių metų 1,2 proc. idėja skirta susimąstyti apie tai, kiek kartais maži mūsų žingsniai gali turėti įtakos”, – sako Edvinas Regelskis, maltiečių generalinis sekretorius.

Šiomis istorijomis organizacija siekia parodyti, kokia gyvybiškai reikalinga pagalba Lietuvos senoliams. „Jums – tai tik 1,2 proc., o seneliams – net 1,2 proc. Jie kantriai laukia visų dirbančiųjų užpildytos deklaracijos ir paraiškos skirti 1,2 proc. Maltos ordino pagalbos tarnybai“, – skelbiama organizacijos pranešime.

Paramos gavėjo identifikacinis kodas (numeris) – 190740859. Paramos gavėjo pavadinimas – Maltos ordino pagalbos tarnyba. „Nepalikime mūsų senelių ir kurkime jų gyvenimo pokytį kartu“, – sako maltiečiai.

Daugiau informacijos, kaip skirti 1,2 proc., galima rasti čia: maltieciai.lt/12-proc-parama.

Pasak VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovės Jurgos Rukšėnaitės, daugiau lėšų iš GPM šiemet valstybė galėtų surinkti prognozuojant spartų gyventojų perkamosios galios augimą.

„Dėl spartesnio užimtųjų skaičiaus ir vidutinio darbo užmokesčio augimo aukštyn peržiūrėtos darbo užmokesčio fondo projekcijos. Jos susijusios su GPM (surinkimu – BNS). Mūsų vertinimu, tokia peržiūra galėtų lemti, kad didesnės pajamos iš GPM atsvertų galimą mažesnį pajamų iš pelno ir pridėtinės vertės mokesčių surinkimą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė J. Rukšėnaitė.

Trečiadienį patvirtindama Finansų ministerijos 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijų VK pabrėžė, kad šiemet numatant mažesnę infliaciją ir ekonomikos plėtrą kyla rizika surinkti mažiau pajamų iš pelno mokesčio ir PVM, tačiau daugiau GPM galėtų būti surinkta daugėjant užimtųjų skaičiui ir sparčiau augant atlyginimams.

VK skelbė, jog mažėjant infliacijai ir augant darbo užmokesčiui gyventojų perkamoji galia turėtų atsigauti ir būti aukštesnė nei iki infliacijos šuolio 2022 metais.

VK taip pat numato, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 8,7 proc., užimtumas didės 0,2 proc., o nedarbo lygis sieks 7,2 proc.

Anksčiau skelbta, kad valstybė sausį gavo 10,6 proc. mažiau pajamų iš PVM nei pirmąjį 2023 metų mėnesį – 722,3 mln. eurų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį sakė, kad preliminarūs vasario rezultatai yra „šiek tiek optimistiškesni“.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus yra sakęs, kad LB mato riziką, kad 2024 metais biudžeto pajamų iš PVM planas gali būti ir neįvykdytas, o „tai labai svarbu dabartinių diskusijų apie papildomą gynybos finansavimą kontekste“. Pasak G. Šimkaus, esama rizikos nesurinkti apie 150 mln. eurų PVM, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Iš PVM šiemet planuojama gauti 6,647 mlrd. eurų pajamų – 39 proc. visų biudžeto pajamų.

„Mažinti savivaldybėms tenkančią GPM dalį skiriant ją gynybai būtų pavojinga ir neatsakinga, nes savivaldybės turi pareigą ne tik užtikrinti dabartines viešąsias paslaugas, bet ir jau dabar ruoštis jas teikti pasikeitus saugumo situacijai“, – komentare BNS teigė Savivaldybių asociacija.

Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas. Viena jų siūlo savivaldybėmis sumažinti joms tenkančią GPM dalį, tačiau konkrečiai nenurodoma, kiek.

Šiemet savivaldybėms skiriama 51,62 proc. visų GPM įplaukų – ši dalis pernai siekė 50,88 proc.  

Turint galvoje, kad GPM dalis yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis, jos sumažinimas ne tik atsilieptų visų pirma pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.

 

„Turint galvoje, kad GPM dalis yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis, jos sumažinimas ne tik atsilieptų visų pirma pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, bet ir vėl imtų gilinti socialinę atskirtį bei stabdytų šiuo metu kuriamą kokybiškų viešųjų paslaugų plėtrą. Visa tai geopolitiniame kontekste gali turėti skaudžių pasekmių“, – teigė LSA.

Pasak asociacijos, didelė augančių savivaldybių pajamų dalį per pastaruosius metus „suvalgė“ infliacija, be to, auga viešųjų paslaugų, ypač socialinių, švietimo bei sveikatos apsaugos, poreikis, brangsta viešųjų pastatų statybos.

„Lėšų poreikis auga ir toliau augs tokioms valstybės gynybai svarbioms sritims kaip civilinė sauga. Netrukus įsigalios reikalavimas viešosios paskirties pastatuose įrengti priedangas, arba slėptuves. Vadinasi, jei savivaldybėje statoma mokykla ar darželis, jo statyba nuo šiol kainuos daug brangiau“, – teigė LSA.

Anot LSA, savivaldybių teikiamos viešosios paslaugos susijusios su gynybos poreikiais.

„Savivaldybės puikiai suvokia, kad iškilus poreikiui gintis vietos valdžia bus viena pagrindinių valstybės gynybos grandžių ir darys viską siekiant apsaugoti gyventojus ir padėti kariuomenei“, – teigė LSA.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė nepritariantis siūlymui sumažinti savivaldybėms tenkančią GPM dalį.

Pateikti pasiūlymai svarstytini, tik galėčiau dabar iškart pasakyti, kad tokie pasiūlymai, kaip mėginimas finansinę antklodę paimti ir nutraukti nuo savivaldybių ir perkelti į saugumo klausimus, tikrai yra nepriimtinas. Manau, kad savivaldybės ir bendrai stokoja lėšų daugeliui savo funkcijų įgyvendinti“, – žurnalistams Zarasuose pirmadienį sakė G. Nausėda.

„Mes, socialdemokratai, tikrai negalim pritarti pridėtinės vertės mokesčiui todėl, kad mūsų žmonės (...) Tie žmonės, kurie gyvena nuo pensijos iki pensijos ir nuo atlyginimo iki atlyginimo, tik varškę gali valgyti (...) Toks tegul būna retorinis klausimas, man susidarė įspūdis, kad mes jiems tik varškę pasiūlėm valgyti“, – penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo Vilija Blinkevičiūtė.

„Lietuvos banko vadovo pasiūlymai, kurie yra, turėjo būti išspręsti dabartinės valdančiosios daugumos (...) Deja, mokesčių reforma nepajudėjo iš mirties taško, patyrė visišką fiasko (...) Tiesiog pralaimėjo šitą mūšį, reikia pripažinti, kadangi, matyt, neatsakingai dirbo darbą“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, valdančiųjų delsimas pateikti siūlymus gynybos finansavimui rodo lyderystės stoką, o sprendimai turėjo būti priimti prieš patvirtinant šių metų valstybės biudžetą.

Pasak V. Blinkevičiūtės, socialdemokratai jau pateikė savo siūlymus gynybai finansuoti, tarp jų buvo ir bankų solidarumo mokestis.

„Mūsų siūlymai dėl gynybos obligacijų ar skolinimosi lakštų, ką mes jau sakėm, iš mūsų žmonių pasiskolinti (...) Tikrai atsiras žmonių, kurie laisva valia tas obligacijas pirks“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Pasižiūrėkime į juridinių asmenų pelno mokestį, tų, kurie gauna didelius pelnus (...) Kodėl mes bijome pajudinti šitą mokestį (...)

 

„Pasižiūrėkime į juridinių asmenų pelno mokestį, tų, kurie gauna didelius pelnus (...) Kodėl mes bijome pajudinti šitą mokestį, natūralu yra, kad verslas tikrai yra atsakingas ir verslas tikrai supras. Ir mes nekalbam apie tuos smulkius verslininkus, vidutinius, kur tikrai maži pelnai, mes kalbam apie didžiausius pelnus gaunančius“, – aiškino ji.

„Dar reikėtų išnaudoti visas galimybes dirbant su Europos Komisija dėl galimybės turėti atitinkamus europinius fondus. Nes mes suprantame, kokia yra situacija, kokios egzistencinės grėsmės, kad mes esame pafrontės valstybė (...) Reikia šitą darbą atlikti, kad siekiant turėti papildomus fondus gynybos pramonei vystyti“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė sausio pabaigoje buvo sukvietusi politinių partijų, verslo ir profesinių sąjungų atstovus aptarti Lietuvos gynybos finansavimo perspektyvas. Kitas toks susitikimas planuojamas kovo 18 dieną.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.

I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.

„Jei 2019 metais neapmokestinamųjų pajamų dydžio ir minimalios algos santykis sudarė vos 54 proc., tai 2024 metais neapmokestinamosios pajamos sieks jau 81 proc. nuo minimalios algos. Tai de facto reikšmingas progresas, kuris turi neišsikvėpti ir ateityje“, – Prezidentūros pranešime cituojamas prezidentas.

Minimalią mėnesio algą (MMA) uždirbantieji kitais metais dėl MMA ir NPD pokyčių per mėnesį „į rankas“ gaus 75,2 euro daugiau, o per metus – 902,4 euro daugiau.

Prezidentas taip pat pasirašė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriomis suvienodinamos sąlygos visiems pensininkams nustatyti negalią, o sunkią negalią turintiems – gauti specialią senatvės pensiją.

Pokyčius pajus senatvės pensijos amžiaus sukakę, sunkiausią negalią turintys asmenys (netekę 70 proc. ir daugiau dalyvumo). Šiai pensininkų grupei bus mokama didesnė senatvės pensija asmeniui su negalia, nepriklausomai kada negalia įgyta – ar iki, ar sulaukus senatvės pensijos amžiaus.

Senatvės pensija asmeniui su negalia, netekusiam 70 proc. ir daugiau dalyvumo, bus apskaičiuojama gaunamą senatvės pensijos dydį padauginant iš daugiklio, kurį įstatymas susieja su atitinkamu netekto dalyvumo lygiu.

NPD galėtų siekti 1044 eurus per metus, arba 87 eurus per mėnesį už vieną vaiką, pranešė Prezidentūra.

Teigiama, jog taip siekiama padėti vaikus auginančioms šeimoms, taip pat spręsti paskatų dirbantiems ir vaikus auginantiems žmonėms trūkumą.

Papildomą NPD už vaiką prisitaikytų ne tik turintys darbo sutartis, bet ir tėvai, dirbantys pagal individualią veiklą. Paramą tėvai galėtų gauti kartą per metus, teikdami metines pajamų mokesčio deklaracijas.

GPM įstatymo pataisas prezidentas pasirašė po pirmadienį vykusio susitikimo su Nacionalinės šeimos tarybos nariais, kuriame aptartos šeimų stiprinimo priemonės bei tai, kaip reikėtų stiprinti ekonominį šeimų saugumą, skatinti įsipareigojimus šeimai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra sakiusi, kad toks siūlymas yra populizmas, ji siejo tai su artėjančiais rinkimais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau teigė, kad tai būtų „gręžiojimasis atgal“ ir tai nebūtų prasminga, be to, brangiai kainuotų. Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat teigė, kad norint priimti prezidento pasiūlymą reikėtų rasti būdų didinti biudžeto pajamas.

Bendrai prezidento siūloma lengvata valstybės biudžetui galėtų kainuoti 50–60 mln. eurų per metus.

Jei Seimas pritars, NPD nuo kitų metų augs nuo 625 eurų iki 747 eurų.  

„Drauge su minimalios mėnesinės algos didinimu 10 proc. padidėtų pajamos į rankas dirbančiam asmeniui, kuris uždirba minimalią mėnesinę algą, – 75,22 eurų, iš jų dėl NPD didinimo – 24,4 euro“, – pristatydama pataisas sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak jos, NPD didinimą pajustų 811 tūkst. žmonių, kurių atlyginimas yra iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU): „Jų pajamos į rankas būtų didesnės ir taip būtų padidinamos paskatos dirbti“.

Toliau pakeitimus Seimas svarstys lapkričio 14-ąją.

„Tai, kas yra teikiama, yra toks gudravimas, manau, susijęs su niekuo kitu, kaip būsimaisiais rinkimais 2024 metais“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė premjerė.

Anot jos, „labai keistai“ atrodo pasiūlymas numatyti lengvatą vieneriems metams, tarsi tikintis, kad 2024 metais situacija pasikeis ar ECB staiga sumažins palūkanas.

„Akivaizdu, kad ne čia yra atsakymas, nes tokia lengvata dar labiausiai, didžiausią naudą biudžeto lėšomis suveikia žmonėms, kurių paskolos didžiausios ir pajamos yra didžiausios, kadangi lubos tokios lengvatos yra 25 proc. apmokestinamųjų pajamų, tai niekaip kitaip negaliu šio projekto vertinti, kaip tiesiog rinkiminio projekto“, – sakė I. Šimonytė. 

Preliminariais skaičiavimais, valstybės biudžetas dėl lengvatos galėtų netekti iki 110 mln. eurų pajamų, o šį netekimą siūloma kompensuoti iš bankų mokamų mokesčių. I. Šimonytė sako, kad tai neįmanoma, nes bankų solidarumo įnašo lėšų panaudojimas yra apibrėžtas įstatyme.

„Ten aiškiai parašyta, kad tai yra priimančios šalies infrastruktūra ir karinio mobilumo projektai. To įstatymo niekas keisti neketina, vadinasi, tai, ką kolegos siūlo, yra realiai iš savivaldybių ir valstybės biudžeto kompensuoti dalį gyventojų pajamų mokesčio“, – sakė premjerė.

Ji priminė, kad tokia GPM lengvata Lietuvoje jau buvo, tačiau ji panaikinta, nes skatina nekilnojamojo turto (NT) kainų kilimą, su kuriuo ECB kovoja didindamas palūkanų normas ir mažindamas infliaciją.

„Bet tuo metu ta lengvata buvo panaikinta laiku, kai palūkanų normos kilo ženkliai, o pajamos krito po 20 ir daugiau procentų, tai buvo 2009 metai. Šiandien mes turime trečius metus, kai vidutinis gyventojų darbo užmokestis auga dviženkliais skaičiais“, – kalbėjo I. Šimonytė.

GPM įstatymo pataisa siūloma Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant paskoloms. Seimas ketvirtadienį spręs, ar priimti svarstyti siūlymą.

Savivaldybės pirmojo pusmečio pajamų surinkimo planas viršytas kiek daugiau nei 100 proc.

Teigiama, kad šis rezultatas geras ir optimistiškai nuteikiantis.

Vien Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) per pirmus šešis šių metų mėnesius surinkta 84,2 mln. eurų, tai yra 3,9 mln. eurų daugiau nei planuota.

Visų metų planas Klaipėdos savivaldybėje yra surinkti 158,25 mln. eurų GPM.

Savivaldybės atstovų teigimu, šie skaičiai džiugina ne tik dėl to, kad surinkta daugiau pajamų nei planuota, bet šie skaičiai liudija, jog klaipėdiečių pajamos yra stabilios ir jie gauna gana gerus atlyginimus.

Šiek tiek daugiau pirmąjį pusmetį surinkta ir nekilnojamojo turto mokesčio – 8,5 mln. eurų, o planuota surinkti 7 mln. eurų.

Šis mokestis priklauso nuo turto mokestinės vertės.

Kiek mažiau surinkta žemės mokesčio, bet šio mokesčio galutinis surinkimo terminas yra lapkritį, tad dar ne visi klaipėdiečiai jį skuba mokėti.

Jau dabar aišku, kad už dividendus ir kitas pelno įmokas daugiau pinigų į miesto biudžetą surinkta šiais metais nebus.

Dividendus visos savivaldybės kontroliuojamos įmonės nuo uždirbto pelno turėjo sumokėti per pirmąjį metų pusmetį.

Dividendų planuota į biudžetą surinkti 710 tūkst. eurų, tačiau gauta tik 207,5 tūkst., tai yra 503 tūkst. eurų mažiau, nei planuota.

Teigiama, kad savivaldybės įmonės neuždirbo tiek pelno, kiek planavo, todėl ir dividendų gauta mažiau.

Manoma, kad iki metų pabaigos nebus surinkta ir planuotų mokesčių už aplinkos teršimą.

Šio mokesčio iki birželio pabaigos surinkta 680 tūkst. eurų, planuota surinkti daugiau nei milijoną. Šis mokestis irgi yra mokamas tik per pirmą metų pusmetį.

Ilgalaikio materialiojo turto realizavimo pajamų, kurios susijusios su žemės pardavimu, taip pat surinkta šiek tiek mažiau, nes planuotų žemės aukcionų per pirmąjį pusmetį būta mažiau.

Vertinant pirmojo pusmečio savivaldybės pajamų, surinktų į biudžetą, duomenis, didžiausia rizika – artėjanti recesija. Tačiau tikimasi, kad gautos viršplaninės lėšos išlygins skirtumą, jei toks bus.