G. Ivanauskas: „Nekankinau aš to gyvulio – akivaizdžiai matosi“

„Mano akimis žiūrint, nenutiko nieko blogo. Turbūt žmonės, kurie nelabai turi ką veikti, bando iš to išpūsti didžiulį burbulą“, – pokalbį apie didžiulę pasipiktinimo bangą sukėlusį įrašą pradėjo Gytis.  

Ir netrukus paaiškino, ką jis mano apie tai, ką žmonės pamatė: „Aš tai filmavau juoko forma. Galbūt ne visiems tas mano humoras priimtinas. Šunį laikiau už pavadėlio, kuris buvo pritvirtintas petnešomis per pažastis, – tą dar ir parašiau. Ir vis tiek žmonės puola, vadina mane visokiais žodžiais. Nelabai su tuo sutikčiau, nes nesu sadistas, myliu gyvūnus ir kiek galiu padedu visoms organizacijoms. Žmonės arba supranta humorą, arba ne“.

Pasiteiravus, ar jis išties mano, jog tinkamai elgėsi su šunimi, G. Ivanauskas nė kiek neabejojo savo poelgio teisingumu. „Kažkam atrodo, kad šuniui sukėliau stresą. Nors su tuo šunimi gyvenu ne pirmą dieną. Žinau jo poreikius, žinau, kaip tas šuo mėgsta žaisti. Ir žinau, kad taip apsukus, jis bėga, vizgina uodegą, šokinėja ir džiaugiasi. Šitos pusės niekas nemato. Mano galva, tas įrašas buvo padarytas kaip juokas. Ne visi suprato“, – tikino žinomas vyras. 

Paklaustas apie tai, kokia buvo vaizdo įrašo idėja ir kam jis buvo adresuotas, aktorius nuoširdžiai pasakojo: „Tiesiog ėjau pajūriu, vedžiausi šunį, radau tinkamą vietą ir kilo mintis nufilmuoti. Nei čia kažkoks pamokslas turėjo būti, nei akcija, skatinanti gyvūnų žeminimą. Nei tai būdinga mano charakteriui, nei aš toks žmogus. Tiesiog nufilmavau eilinį savo bajerį. Galbūt per juodas humoras buvo, nežinau. Mažų mažiausia man tokia reakcija – keista. Juolab, kai atsiprašiau tų žmonių, kurie įsižeidė, jie vis tiek mane dabar puola, nes aš neva gailiuosi savęs ir esu nieko vertas, nes užkankinau gyvūną. Alio! Tikrai reiktų gelbėti tuos gyvūnus, kurie rakinami grandinėmis ir daužomi akmenimis. O dabar, kadangi esu daugiau ar mažiau žinomas žmogus, visada lengviausia sutrypti“.

Tiesiog nufilmavau eilinį savo bajerį.

Už ką atsiprašote, jei nejaučiate kaltės? „Atsiprašiau už tai, kad įskaudinau tam tikrą žmonių grupę, kuri intensyviai kovoja už gyvūnų teises. Nors jei jie kovotų iš tikrųjų – darytų darbus. Nekankinau aš to gyvulio – akivaizdžiai matosi“, – savo teisumu neabejojo aktorius. 

S. Svidraitė: „Bet kokiu atveju tai – pasityčiojimas“

Skaistė Svidraitė. Vytauto Petriko nuotr. 

Skaistė Svidraitė, VšĮ „Šuniukų fėja“ direktorė, šį vaizdo įrašą paviešino. „Iš tikrųjų net nežinau, ką komentuoti. Tiesiog neturiu žodžių. Sveiko proto žmogui mintys taip elgtis su šunimi nekyla. Mačiau, šiandien jis jau atsiprašinėja ir lygina tai su tuo, kaip vaikystėje tėvai suko vaikus paėmę už  pažastų. Aš noriu paprieštarauti: tėvai vaikus tikrai ne už pavadžio suko. Kalbant apie pačią situaciją – bet kokiu atveju šuniui tai kelia stresą: matant vaizdo įrašą, matosi, jog prieš pasukimą šuns uodega buvo pakelta, o po tos nesąmonės šuo stovi išsigandęs, pabrukęs uodegą po savimi. Tai mažos veislės šuo. Jorkšyrai apskritai yra trapūs, tokie veiksmai kelia realią grėsmę šuns sveikatai. Neatsargesnis nusileidimas ir šuniui gali lūžti koja. Bet kokiu atveju tai – pasityčiojimas  Maža to, neseniai gavau žinutę apie tai, kad šis šuo net ne Gyčio, o Antano Zakarausko“, – portalui kauno.diena.lt sakė moteris, besirūpinanti gyvūnų gerove. 

Kaip įrašas pateko į jūsų akiratį? „Vaizdo įrašą man atsiuntė sekėja. Aš jį nufilmavau. Nes buvo keista, kodėl per penkias valandas (tiek laiko šis įrašas jau buvo G. Ivanausko instagramo storiuose) tai buvo tik pirmas pranešimas. Nes dažniausiai jei žinomas žmogus padaro kokią nesąmonę, aš tuoj pat gaunu šimtą pranešimų. O vakar pirmas pranešimas mane pasiekė tik po penkių valandų. Aš iškart vaizdo įrašą nufilmavau, nes suvokiau, kad jis netrukus bus ištrintas“, – sakė S. Svidraitė

Galiu tik patvirtinti, kad šios veislės šunys išties yra trapūs, kartais jiems užtenka nušokti nuo sofos ir kojos lūžta. Tikrai galėjo būti didelė trauma. Gyvūnas nėra tinkamas akrobatinių triukų darymui.

Teiravomės, ar, jos nuomone, žmonės Lietuvoje yra pakankamai jautrūs gyvūnų teisių pažeidimo atvejais? „Manau, kad pakankamai. Pastebėjau, kad jei skriaudžiami vaikai, žmonės reaguoja jautriai, bet tada reaguoja institucijos. T.y., visuomenė palieka visą darbą institucijoms. Bet kalbant apie gyvūnus, žinant, kad institucijų, kurios veiktų ir dirbtų sąžiningai gyvūnų labui, nėra, tai visuomenė labai greitai ir labai aštriai sureaguoja“. 

P. Morkūnas: „Toks elgesys nėra toleruojamas“

Paulius Morkūnas. Instagramo nuotr. 

Veterinarijos gydytojas Paulius Morkūnas portalui kauno.diena.lt pakomentavo šį didžiulio dėmesio susilaukusį įrašą. „Bet kokiu atveju, G. Ivanausko vaizdo įraše buvo elgiamasi prieš gyvūno valią. Kalbant apie pavojų šuniui, galėjo būti visko: galėjo būti išsukta koja, šuo užgautas, galėjo nutrūkti pavadėlis, galėjo gyvūnas atsitrenkti į medį ir pan. Spėju, kad tam šuniui šįkart pasibaigė laimingai, bet toks elgesys nėra toleruojamas. Taip, galiu tik patvirtinti, kad šios veislės šunys išties yra trapūs, kartais jiems užtenka nušokti nuo sofos ir kojos lūžta. Tikrai galėjo būti didelė trauma. Gyvūnas nėra tinkamas akrobatinių triukų darymui. Elementaru, kad vaizdo įraše gyvūnas patyrė stresą. Petnešos negarantuoja, kad šuo saugus – niekas negali užtikrinti, jog viskas užsegta, patikrinta. Jei būtų kas atsikabinę, iš šuns nebūtų likę nieko. Deja, tokių atvejų Lietuvoje labai daug. Reiktų keisti Lietuvos mastu suvokimą apie gyvūnus, jų priežiūrą ir auklėjimą. Šis atvejis – kaip pavyzdys, paskata, jog visiems reikia atkreipti daugiau dėmesio, žiūrėti, ką daro kaimynai ir aplinkiniai su gyvūnais: jie rišami grandinėmis, skandinami ir pan. Yra daugybė neigiamų pavyzdžių, tik apie tai nekalbama, nes ten nėra žinomo žmogaus“. 

„Aš tiesiog buvau šoke, kad dalinamasi tokia bloga praktika. Jeigu kiti žmonės, nežinodami, kad tai yra blogai, pradės taikyti tokią praktiką gyvūnų šukavimo kabinetuose, tai yra tiesiog žiaurus elgesys“, – kalbėjo „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

Nemaloniai nustebę ir šiuos vaizdus išvydę veterinarai bei kiti gyvūnų grožio specialistai.

„Čia gi gyvūnas. Savo vaiko juk nedėsite į džiovyklę. Jis gi nieko negali pasakyti, šeimininkams paskui nepapasakos. Niekas taip nedaro“, – sakė kačių kirpėja Tatjana Jegorova.

„Jokiu būdu neturėtų ten būti dedamas gyvūnas, kad ir kaip kirpėjai tai atrodo normalu, bet tai nėra normalu“, – teigė veterinaras Giedrius Survila.

Specialistai sako, kad skalbyklės ir džiovyklės gyvūnams yra pavojingi prietaisai.

„Džiovyklė ir skalbyklė – vienas pagrindinių buityje esančių prietaisų, kurie dažniausiai nužudo mūsų kates. Nes katės, matydamos angą, bando įlįsti, pagulėti ir labai dažnai pasitaiko mirtinų traumų tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio valstybėse“, – tęsė J. Gustaitienė.

Išplitus katino džiovyklėje vaizdams, kirpyklos patikrinti atvyko ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Kirpyklos šeimininkai į vidų įsileido ir parodė tą vietą, kurioje vyko visa istorija su katinu, tačiau komentuoti ir filmuotis atsisakė. Atsakymą pateikė raštu.

„Norime patikinti, kad ta informacija, kuri buvo pateikta viešojoje erdvėje, jog gyvūnas, šiuo atveju katinas, buvo džiovinamas džiovyklėje, yra netiesa. Katinas buvo laikinai patalpintas į džiovyklę tam, kad susigertų drėgmė į rankšluostį. Pripažįstame, kad suklydome parinkdami tam netinkamą vietą, bet patikiname, kad grėsmės gyvūno sveikatai ar gyvybei nebuvo kilę“, – teigė kirpyklos savininkai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kiti šunų kirpėjai tikisi, kad visiems tai bus gera pamoka.

„Užvynioti su rankšluosčiu ir kad kuo daugiau drėgmės nueitų į rankšluostį. Paskui dedame ant stalo ir džioviname su profesionaliu džiovintuvu. Vienas yra su temperatūra, toks, koks turi būti“, – sakė T. Jegorova.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pradėjo tyrimą dėl netinkamų gyvūnų laikymo sąlygų.

„Ta moteris, kuri katiną įdėjo, pripažino, kad įdėjo, taip pat pripažino, jog elgėsi neteisingai gyvūno atžvilgiu. O tai, kad skalbyklė arba džiovyklė nėra gyvūnų laikomo vietos, yra faktas, žinomas visiems. Laimė, kad neįjungė skalbimo ar džiovinimo režimo“, – kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Giedrius Blekaitis.

Jei paaiškės, kad katinas nenukentėjo, gali būti skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

„Galima galvoti, kad jis nukentėjo dėl cheminių medžiagų. Iš to, kas paviešinta, žiauraus elgesio nėra“, – tęsė G. Blekaitis.

Tarnyba sako, kad Lietuvoje gyvūnų grožio paslaugos kol kas nėra reglamentuotos, tačiau Aplinkos ministerijoje rengiama augintinių gerovės strategija, kuri, tikimasi, įneš daugiau aiškumo, ką galima daryti su gyvūnais kirpyklose, o ko ne.

Tokį šiurpų vaizdą užfiksavo Maisto ir veterinarijos inspektoriai (VMVT) atvykę į Raudeniškių kaime esantį ūkį. Kieme guli įvairaus amžiaus galvijų gaišenos.

„Radome tvarte gulinčią vieną leisgyvę karvę, kitoje pusėje į vandens griovį gulėjo įkritęs negyvas galvijas, tolėliau – trečias negyvas, o dar toliau – veršelis“, – apie šiurpų vaizdą pasakojo veterinarijos inspektorė Inga Berteškienė.

Ūkyje rastos šešios gaišenos, dar du galvijai su daktaro leidimu užmigdyti vietoje, nes nebuvo šansų jiems išgyventi dėl itin prastos sveikatos.

„Kai kurie jau net išpūsti ir pradėję irti“, – toliau nepriežiūros baisybėmis dalijosi I.Berteškienė.

Inspektoriai sako, kad gaišenos čia prabuvo ne vieną dieną.

„Įtariame, kad nugaišę tvarte galėjo būti netgi iki mėnesio“, – sakė VMVT Marijampolės departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis.

Prieš kelias savaitės dėl nepriežiūros jau buvo konfiskuota penkiolika galvijų, ūkininkams leista pažeidimus pašalinti, tačiau situacija tik pablogėjo.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Dar likusių gyvų apie 70 galvijų įvairaus amžiaus, tarp jų 20 jaunesnio amžiaus – iki pusės metų. Iš viso, pagal duomenų bazę, buvo 100, bet realiai turbūt nebuvo tinkamai tvarkoma apskaita“, – manė G.Gvazdaitis.

Patikrinus konfiskuotus gyvulius, nustatytas žiaurus elgesys su gyvūnais.

„Jie išsekę, prastai šeriami, įmitimas prastas. Tai išliesėję gyvuliai“, – sakė G.Gvazdaitis.

Paprasčiausiai vienas nespėja. Ar jūs vienas spėtumėte tokį ūkį prižiūrėti – ir pašarus paruošti, ir gyvulius pamelžti ir pan.?

Ūkio šeimininkai su tarnybomis nebendrauja. Tik pasirodžius inspektoriams, šeimininkas sėdęs į automobilį sprunka. Inspektoriams jį tenka vytis, kol kitame kaimo gale vyrą sustabdo policija. Policijai vyras žinomas, ne kartą teistas už įvairius nusikaltimus. Šį kartą ūkininkas sučiuptas be teisių.

„Minėtas asmuo sustabdytas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės ir surašysime protokolą. Bus administracinė bauda“, – sakė policininkas.

Kalvarijos savivaldybė apie probleminius ūkininkus taip pat žino.

„Mano skyriuje jis užkliuvęs tik dėl traktorių nepriežiūros. Jam nebuvo išduoti nei techninės apžiūros talonai, nei kai kurių registracijų pažymėjimai, kadangi technika nebuvo tvarkinga“, – teigė Kalvarijos savivaldybės Žemės ir melioracijos skyriaus vedėjas Darius Kuprelevičius.

Nors ūkininkas situacijos nepaaiškina, tačiau kaimynai sako girdėję vyro versiją, kodėl šis nesitvarko.

„Paprasčiausiai vienas nespėja. Ar jūs vienas spėtumėte tokį ūkį prižiūrėti – ir pašarus paruošti, ir gyvulius pamelžti ir pan. Šeima gana didelė, bet į ūkį nelinkusi“, – sakė kalbintas kaimynas Alius Moliušis.

Ūkininkai už gyvūnų nepriežiūrą jau yra gavę 1 tūkst. eurų baudą. Dabar jiems gresia dar viena bauda, siekianti 4 tūkst. eurų, o VMVT pradeda administracinę teiseną dėl visų likusių gyvūnų konfiskavimo.

Pagal įstatymą, gyvūno gydymo, laikino laikymo, gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu.

Grupė parlamentarų pažymi, kad vykstant tyrimui ar baudžiamajam procesui dėl žiauraus elgesio su gyvūnų išlaikymo našta tenka prieglaudoms, kurios vėliau neturi išteklių išieškoti iš savininkų patirtas išlaidas.

Opoziciniai socialdemokratai teikia pataisas, kad tol, kol nėra baigtas tyrimas ar nėra įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo, jo gydymo, laikino laikymo ir kitos būtinos paslaugos būtų apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

„Kai gyvūnai yra lai­ki­nai kon­fis­kuo­ja­mi, juos pri­glau­džia gy­vū­nų glo­bos or­ga­ni­za­ci­jos, vė­liau ky­la pro­ble­mų su jų iš­lai­ky­mo ap­mo­kė­ji­mu. Ži­no­me, kiek trun­ka įvai­rūs tei­si­niai pro­ce­sai, to­dėl yra siū­lo­ma Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­ta tvar­ka ap­mo­kė­ti, o vė­liau, kaip ir dabar yra, ga­lė­tų iš­ieš­ko­ti ar sa­vi­val­dy­bės, ar ki­tos ins­ti­tu­ci­jos, ku­rioms tai bus pa­ves­ta da­ry­ti“, – sakė viena projekto iniciatorių socialdemokratė Orinta Leiputė.

Šioms pataisoms buvo pritarta po pateikimo, toliau jas nagrinės Seimo komitetai.

Pareigūnai, tikrindami informaciją apie gyvūnų augintinių gerovės pažeidimus, šią savaitę inicijavo patalpų patikrinimą Pietario gatvėje, Marijampolėje.

Gyvenamajame name ir ūkinio pastato patalpose rasti 28 skirtingų veislių šunys ir 16 kačių.

Mišrūnų šunų veislės įvairios – nuo prancūzų buldogų, bišonų, taksų, iki jorkšyro terjerų, belgų aviganių. Taip pat populiarių bengalų ir orentalų veislių katės mišrūnės.

„Gyvūnai buvo laikomi reikalavimų neatitinkančiomis pasibaisėtinomis sąlygomis, kurios kelia grėsmę jų sveikatai ir sudaro galimybes plisti įvairioms ligoms. Patalpos buvo nešvarios, nevėdinamos, jose gyvūnams trūko vietos, jautėsi aitrus, lyg amoniako kvapas“, – teigiama VMVT pranešime.

Anot pareigūnų, gyvūnams ne tik trūko priežiūros, bet jie ir negyti, nepakankamai šerti,  girdyti, nevalyti išmatomis užteršti gardai.

Augintinius tokiomis sąlygomis laikęs asmuo nepateikė veterinarijos inspektoriams ir gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės įrodančių duomenų, išveistų gyvūnų augintinių apskaita nevykdyta.

Dėl šio atvejo pradėta administracinė teisena. Iš neteisėtai šunis ir kates veisusio asmens visi neprižiūrėti gyvūnai paimti, jie perduoti laikinai globai gyvūnų globos namuose, kol bus išspręsti konfiskavimo klausimai.

„Jie aptars plačiai nuskambėjusius tyrimus dėl atvejų, kai užfiksuotas netinkamas elgesys su gyvūnais bei ministras išklausys veterinarijos tarnybos vadovo pasiūlymus, ką reikėtų keisti, kad būtų užkirstas kelias gyvūnų kankinimui ir nelegaliai veiklai“, – BNS sakė ministro patarėjas Rosvaldas Gorbačiovas.

Anot jo, A. Palionis pirmadienį nurodė tarnybos vadovui pateikti konkrečius pasiūlymus, kokias sistemines spragas ar darbo organizavimo ypatumus reikėtų keisti.

Policija nuo šeštadienio pradėjo penkis ikiteisminius tyrimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, susijusius su netinkamomis jų laikymo sąlygomis. Gyvūnų gerove susirūpinta, savaitgalį paaiškėjus faktams apie, įtariama, nelegalias šunų veisyklas.

Šilutėje veikiančios gyvūnų prieglaudos atstovai trečiadienį pasidalijo pribloškiančiais vaizdais.

Liudininkai pasakojo, kad šventinę dieną gamtoje iškylavę suaugę asmenys savo vaikų akivaizdoje girtavo, keikėsi, elgėsi neadekvačiai, atkreipdami aplinkinių dėmesį. Šalia buvo ir jiems priklausantys keturi šunys.

Panašu, kad nuo alkoholio apsvaigę šeimininkai visai įsismagino, ėmė elgtis agresyviai.

Kitoje upės pusėje buvusios merginos nufilmavo į vandenį grubiai bloškiamą gyvūną.

Nesumojusios, ką daryti šilutiškės nusiuntė vaizdo įrašą viešosios įstaigos „Šilutės beglobiai“ vadovei Rimutei Vismantienei. Moteris paliepė nedelsiant skambinti policijai.

„Akivaizdžiai smurtaujama prieš gyvūnais, o policija neįžvelgia žiauraus elgesio? Košmaras. Keli suaugę žmonės neblaivūs viešoje vietoje, su jais – ir nepilnamečiai vaikai. Keturi gyvūnai. Vaiko teisių apsaugos tarnyba neiškviesta, apsieita tik su protokolu? Kas vyksta? Negi mes tokie bejėgiai? Buvo grasinimų susidorojimu, teko laikytis net atstumo nuo šių baisių žmonių. Rizikuojame ne tik gyvūnų sveikata, bet ir savo. Ginti, saugoti, padėti. Šie žodžiai lieka tik žodžiais“, – apmaudavo prieglaudos atstovai.

Kas vyksta? Negi mes tokie bejėgiai?

Į įvykio vietą išskubėjusios R. Vismantienės teigimu, nedidelio šunelio šeimininkai teisinosi „taip maudantys savo augintinius“.

„Prie upės poilsiavo kelios šeimos, kiekviena jų turėjo po gyvūną. Faktiškai visi šuneliai prižiūrėti, apkirpti, su pavadėliais, apykaklėmis, tačiau šeimininkai – girti. Aplinkiniai buvo pakraupę, nes iš jų pusės – labai daug agresijos, keiksmažodžių, gąsdinimų“, – baisėjosi pašnekovė.

Policijos pareigūnams girtavę asmenys jau yra žinomi, tačiau jokių realių veiksmų esą imtasi nebuvo. 

„Buvo pasakyta, kad šuo nenukentėjo, jis nesužalotas ir jokio čia smurto nėra. Ir viskas. Paliepėme lėbautojams susirinkti daiktus ir eiti namo“, – sakė R. Vismantienė. 

Pasak Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkės Jurgitos Nausėdienės, pranešimas į bendrąjį pagalbos centrą apie minėtą įvykį Pylimo gatvėje gautas gegužės 1-ąją 14.49 val.

Pareigūnams atvykus į nurodytą vietą visi kompanijoje buvę asmenys tvirtino, kad šuo į vandenį buvo įmestas siekiant jį išmaudyti.

Smurtu prieš gyvūną kaltinamas vyras įpūtė 1,19 promilės.

„Šuns savininkė nurodė, kad jos draugas šunį išmuilino ir, norėdamas jį išmaudyti, įmetė į vandenį, šuo buvo su pavadėliu, kad jį būtų lengviau pagauti, kai pabėga. Šuns savininkės draugas, pasakodamas apie šuns maudymą, pridūrė, kad šuo bijo vandens ir jis tokiomis maudynėmis nori šunį pripratinti prie vandens, nurodė, kad šunį metė tris kartus ir paskui jį pririšo prie krūmo šalia savo buvimo vietos. Jų pasakojimus patvirtino ir kiti įvykio vietoje buvę asmenys“, – komentavo viršininkė. 

Pasak Šilutės rajono policijos komisariato atstovės, viešosios įstaigos „Šilutės beglobiai“ darbuotoja, apžiūrėjusi šunį ir pakalbėjusi su savininke bei jos draugu nusprendė šunį palikti šeimininkų globai.

Pareigūnams atvykus į įvykio vietą į vandenį mestas rudos spalvos nedidelis šuo buvo pavadėliu pririštas prie krūmo.

Esą apžiūrėjus gyvūną per atstumą nuspręsta, kad jis – be išorinių sužalojimų.

Dėl įvykio pradėta administracinė teisena.