Jerevanas ir Baku kariavo du karus – XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais – dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, kurį Azerbaidžanas susigrąžino per praėjusiais metais surengtą žaibišką puolimą, kontrolės.

„Mes pateikėme Azerbaidžanui pasiūlymą dėl abipusės ginklų kontrolės mechanizmo ir nepuolimo pakto pasirašymo, jei taikos sutarties pasirašymas užtruktų“, – sakė N. Pašinianas per Armėnijos kariuomenės dienos minėjimo renginį.

Jis ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) anksčiau teigė, kad taikos susitarimas galėjo būti pasirašytas iki praėjusių metų pabaigos.

Tačiau tarptautiniu mastu tarpininkaujamoms taikos deryboms iki šiol nepavyko pasiekti proveržio.

Rugsėjo 19 dieną I. Aliyevas pasiuntė karius į Kalnų Karabachą ir jau po vienos dienos kovų su armėnų separatistais, kurie tris dešimtmečius kontroliavo šį regioną, šie pasidavė ir sutiko vėl prisijungti prie Baku.

Tačiau gruodį separatistų lyderis Samvelas Šachramanianas Jerevane pareiškė, kad jo ankstesnis dekretas, įsakantis išformuoti separatistines institucijas, negalioja.

Po Azerbaidžano puolimo iš Kalnų Karabacho pabėgo beveik visi etniniai armėnai – daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.

Jis pažymėjo, kad Sakartvelas būtų gera vieta šioms deryboms.

Azerbaidžano prezidentas tai pareiškė lankydamasis Sakartvele po to, kai atsisakė dalyvauti susitikime su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu. Susitikimas turėjo būti surengtas ketvirtadienį Ispanijos Granados mieste vykusiame Europos aukščiausiojo lygio susitikime, per kurį Europos Sąjunga siekė tarpininkauti abiejų lyderių deryboms.

Šeštadienį I. Aliyevas piktai kritikavo Prancūziją už pažadą tiekti ginklus Armėnijai. Azerbaidžano prezidento biuras nurodė, kad šeštadienį I. Aliyevas telefonu kalbėjosi su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) ir nurodė, kad dėl Prancūzijos pozicijos negalėjo dalyvauti ketvirtadienio susitikime.

Prezidento biuro išplatintame skambučio tekste teigiama, kad pokalbio metu I. Aliyevas pažymėjo, kad „Prancūzijos ginklų tiekimas Armėnijai – tai požiūris, kuriuo siekiama ne taikos, o naujo konflikto, ir jei regione kils koks nors naujas konfliktas, Prancūzija bus atsakinga už jo sukėlimą“.

Kalnų Karabacho kontrolę Azerbaidžanas susigrąžino per žaibišką praėjusio mėnesio puolimą, kuris buvo nutrauktas armėnų separatistų pajėgoms sutikus sudėti ginklus.

Armėnų separatistai ir Azerbaidžano pareigūnai Rusijos tarpininkaujamose derybose praėjusią savaitę pradėjo tartis dėl regiono reintegracijos.

Azerbaidžano pajėgoms kartu su Rusijos taikdariais metodiškai dirbant ir renkant separatistų ginklus bei įžengiant į miestus, kurių Baku nekontroliavo nuo pat praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio, buvo surengti du derybų raundai.

Po susitikimo su Sakartvelo ministru pirmininku Irakliu Garibašviliu sekmadienį  Azerbaidžano prezidentas teigė, kad yra dėkingas Sakartvelui už jo tarpininkavimo pastangas. Jis pridūrė, kad Baku bus pasirengęs dalyvauti derybose ir aptarti su taikos susitarimu susijusius klausimus, jei Armėnija su tuo sutiks.

„Kelios šalys ir kai kurios tarptautinės organizacijos stengiasi remti Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo procesą“, – sakė I. Aliyevas.

„Mes sveikiname bet kokį tarpininkavimą ir pagalbą, jei ji nėra vienpusiška ir šališka“, – pridūrė jis.

Jis pabrėžė, kad su Armėnija ir Azerbaidžanu besiribojantis Sakartvelas būtų geriausia vieta būsimoms deryboms dėl taikos susitarimo.

Po prancūzų pareigūnų proarmėniškų pareiškimų, taip pat pareiškimų dėl ginklų bei amunicijos tiekimo Jerevanui, po ankstesnę dieną Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio (Šarlio Mišelio) mestų kaltinimų „Azerbaidžanas nemano, kad būtina dalyvauti derybose šiuo formatu“, sakė pareigūnas.

Tuo metu armėnų lyderis N. Pašinianas patvirtino, kad vyks į Ispanijoje vyksiantį susitikimą.

„Kelionės neatšaukėme. Mes vykstame“, – sakė N. Pašinianas parlamente.

Jis gėdingu pavadino faktą, jog susitikimas su I. Aliyevu neįvyks: „Buvome nusiteikę konstruktyviai ir optimistiškai, nes manėme, kad gali būti pasirašytas lūžio tašką žymintis dokumentas.“

Ši strategiškai svarbi teritorija, įsikūrusi tarp Armėnijos, Turkijos ir Irano, yra nutolusi nuo Azerbaidžano, tačiau nuo praėjusio amžiaus 3-io dešimtmečio yra šios šalies dalis.

Po žaibiško Azerbaidžano puolimo, per kurį praėjusią savaitę Baku perėmė separatistinio Kalnų Karabacho regiono kontrolę, kai kurie ekspertai mano, kad I. Aliyevas dabar gali siekti pradėti operacijas pietų Armėnijoje, kad sukurtų teritorinį tęstinumą su Nachičevane.

Birželį sąjungininkės Turkija ir Azerbaidžanas pareiškė norinčios suintensyvinti pastangas, kad būtų atidarytas sausumos koridorius, jungiantis Turkiją su pagrindine Azerbaidžano teritorija per Nachičevanę ir Armėniją – tai yra ilgalaikis ir sudėtingas projektas.

Per vienos dienos kelionę į regioną R. T. Erdoganas dalyvaus dujotiekio ir modernizuotos karinės bazės atidaryme, sakoma jo biuro pranešime.

R. T. Erdoganas ir I. Aliyevas taip pat turi aptarti Kalnų Karabacho klausimą ir Armėnijos Zangezūro koridoriaus atvėrimą azerbaidžaniečiams, pranešė Turkijos žiniasklaida.

Žada apsaugoti teises

I. Aliyevas pažadėjo apsaugoti etninių armėnų teises Kalnų Karabache.

„Nepaisant to, kas įvyko prieš penkias dienas, pradėjome siųsti humanitarinę pagalbą Azerbaidžano Karabacho regionui. Buvo siunčiami degalai, maisto produktai, vaistai“, – sakė I. Aliyevas per susitikimą su Turkijos vadovu.

„Tai dar kartą parodo, kad Karabacho gyventojai – nepriklausomai nuo jų tautybės – yra Azerbaidžano piliečiai. Jų teises garantuos Azerbaidžano valstybė“, – pridūrė jis.

Azerbaidžano lyderis sakė esąs „įsitikinęs, kad Karabacho armėnų reintegracijos į Azerbaidžano visuomenę procesas bus sėkmingas“.

Per aukščiausiojo lygio susitikimą Azerbaidžano eksklave Nachičevanėje I. Aliyevas ir jo sąjungininkas R. T. Erdoganas pasveikino Baku pergalę Kalnų Karabache.

Susitikimas įvyko tuo metu, kai tūkstančiai etninių armėnų Kalnų Karabacho gyventojų plūstelėjo iš regiono.

Per pastaruosius tris dešimtmečius Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho – etninių armėnų apgyvendinto anklavo, tarptautiniu mastu pripažįstamo Azerbaidžano teritorija, – kariavo du karus.

Rugsėjo 19 dieną Azerbaidžanas pradėjo žaibišką operaciją, kad perimtų teritorijos kontrolę, ir privertė separatistus sudėti ginklus pagal kitą dieną sutartas paliaubas.

Autoritarinis režimas

Skirtingai nuo Kalnų Karabacho, Nachičevanėje, remiantis 2009 metų surašymo duomenimis, beveik negyvena armėnų, nors kadaise jie sudarė apie pusę iš maždaug 400 tūkst. gyventojų.

Eksklavas užima 5,5 tūkst. kv. km plotą.

1921 metais Rytų Armėnijai tapus Sovietų Sąjungos dalimi, pusdykumių ir kalnų teritorija Nachičevanė tapo Azerbaidžano autonominiu regionu, o vėliau, 1924-aisiais, – autonomine sovietų socialistine respublika.

9-o dešimtmečio pabaigoje Kalnų Karabache kilus smurtui, nedidelės Nachičevanės armėnų gretos pabėgo iš šios teritorijos, o jų buvimo ženklai buvo sistemingai naikinami: su žeme sulygintos bažnyčios, sunaikinti kapai.

Etninių azerbaidžaniečių ir armėnų tarpusavio santykius dar labiau aštrina religiniai skirtumai: dauguma armėnų išpažįsta krikščionybę, o azerbaidžaniečiai daugiausia išpažįsta islamą.

1990 metų sausio 20 dieną Nachičevanė paskelbė nepriklausomybę ir paprašė sovietų kariuomenės palikti regioną.

Vėlesniais metais teritorija patyrė ekonominį embargą, kurį įvedė Armėnija, atsakydama į Baku Jerevanui paskelbtą energetinę blokadą.

Po karinių nesėkmių Kalnų Karabache Azerbaidžane kilus politinei krizei, 1993 metais prie šalies vairo stojo Heydaras Aliyevas (Heidaras Alijevas), dabartinio prezidento I. Aliyevo tėvas.

Pagal 1995 metų Azerbaidžano konstituciją Nachičevanė yra neatskiriama šalies dalis, tačiau 1998 metais regionas priėmė savo konstituciją, kuri jam suteikė nemažai galių vidaus politikoje.

Nuo 1995 metų iki 2022-ųjų gruodžio dirbęs Nachičevanės parlamento pirmininkas Vasifas Talibovas yra giminystės saitais susijęs su Aliyevų šeima.

Būdamas valdžioje V. Talibovas įvedė autoritarinį režimą ir buvo kaltinamas žiauriu susidorojimu su spauda ir opozicija bei korupcija.

Organizacija „Žurnalistai be sienų“ (RSF) 2021 metais įtraukė jį į spaudos laisvės „grobuonių“ sąrašą.

Jis taip pat nurodė, kad per Baku puolimą buvo sunaikinta didžioji dalis separatistų įrangos.

„Nelegalūs armėnų daliniai pradėjo pasitraukimo iš savo pozicijų procesą. Jie priėmė mūsų sąlygas ir pradėjo atiduoti ginklus“, – per televiziją transliuotoje kalboje teigė I. Aliyevas.

I. Aliyevas pareiškė, kad Azerbaidžanas atkūrė savo suverenitetą po puolimo prieš separatistus Kalnų Karabacho regione.

„Azerbaidžanas atkūrė savo suverenitetą dėl sėkmingų antiteroristinių priemonių Karabache“, – nurodė prezidentas.

I. Aliyevo žodžiai cituojami trečiadienį prezidentūros paskelbtame pranešime.

„Antiteroristinės priemonės bus sustabdytos, jei [Kalnų Karabacho pajėgos] sudės savo ginklus“, – A. Blinkenui sakė I. Aliyevas.

Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos ėmėsi vietinių antiteroristinių priemonių ir antradienį perėmė daugiau kaip 60 karinių pozicijų kontrolę kalnuotame separatistiniame regione, kurį, pasak separatistų, talžo artilerija, lėktuvai ir dronai.

I. Aliyevas A. Blinkenui sakė, kad „Azerbaidžano prezidento administracija kelis kartus kvietė mūsų šalies Karabacho regione gyvenančių armėnų atstovus į dialogą aptarti reintegracijos klausimus, tačiau jie atsisakė“.

„Tačiau jie vėl buvo pakviesti į dialogą, kai buvo tęsiamos vietinės antiteroristinės priemonės“, – sakė jis, remdamasis telefoninio skambučio išklotine.

Separatistų teigimu, per kovas iki šiol žuvo mažiausiai 27 žmonės, įskaitant du civilius. Rusija sakė, kad jos 2 tūkst. narių taikos palaikymo misija Kalnų Karabache evakuoja civilius gyventojus ir teikia medicininę pagalbą.

I. Aliyevas teigė, kad per operaciją nenukentėjo civiliai gyventojai ir infrastruktūra, ir kad buvo sunaikinti tik „teisėti kariniai taikiniai“.

Antradienį paskelbtame pareiškime A. Blinkenas teigė, kad Jungtinės Valstijos yra labai susirūpinusios dėl Azerbaidžano karinės operacijos ir paragino jį nedelsiant nutraukti šiuos veiksmus.

„Šį mėnesį laukiame Azerbaidžano prezidento vizito“, – po pirmadienį vykusio susitikimo su Pietų Kaukazo valstybės diplomatijos vadovu Jeyhunu Bayramovu (Džeichunu Bairamovu) spaudos konferencijoje sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Kaip teigė G. Landsbergis, aukščiausi diplomatai kalbėjosi apie dvišalį bendradarbiavimą, padėtį Pietų Kaukaze.

„Šiandien daugiausia diskutavome ne tik apie bendradarbiavimą tarp valstybių, bet ir apie regioninio saugumo klausimus ne tik Ukrainoje, bet ir Pietų Kaukaze. Teigiamai įvertinome dabartinį mūsų bendradarbiavimo lygį, šalių politinis dialogas per pastaruosius porą metų gerokai sustiprėjo“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Savo ruožtu, J. Bayramovas pažymėjo, jog buvo aptarti būdai, kaip pagilinti šalių ekonominį ir tranzitinio transporto bendradarbiavimą.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„(...) pakvietėme Lietuvos tranzito ir logistikos įmones pasinaudoti (Zangezūro – BNS) koridoriaus teikiamais pranašumais. Šiuo metu Azerbaidžanas stengiasi pritraukti daugiau investicijų bei inovacijų. Kviečiame Lietuvos įmones ir investuotojus pasinaudoti palankiomis sąlygomis, sukurtomis laisvojoje ekonominėje zonoje ir industriniuose parkuose“, – nurodė jis.

Šį mėnesį laukiame Azerbaidžano prezidento vizito.

Anot ministrų, taip pat pasikeista pozicijomis Azerbaidžano bei Armėnijos konflikto Kalnų Karabacho regione klausimu.

J. Bayramovas pažymėjo, jog ministrui pristatė situaciją regione.

Savo ruožtu, G. Landsbergis teigė, kad Lietuva „atidžiai stebi situaciją regione bei palaiko ES ir Jungtinių Valstijų pastangas sudaryti palankesnes sąlygas deryboms“.

Armėnija ir kaimyninis Azerbaidžanas kelis dešimtmečius nesutaria dėl teritorijų.

1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Iki šiol rusenantis konfliktas, įskaitant du karus 10-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir 2020-aisiais, nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.

Balandžio pabaigoje Azerbaidžanas vėl padidino įtampą įrengęs patikros punktą Lačino koridoriuje – vienintelėje sausumos jungtyje tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho. Armėnija šį žingsnį laiko suderėto ugnies nutraukimo pažeidimu.

Tačiau praėjusią savaitę JAV diplomatijos vadovas Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pažymėjo, jog taikos susitarimas tris dešimtmečius trunkančiam ginčui užbaigti yra pasiekiamas ranka.

Praėjusį mėnesį su oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi Armėnijos prezidentas.

Oficialaus vizito metu taip pat įvyks Lietuvos ir Azerbaidžano tarpvyriausybinės dvišalio bendradarbiavimo komisijos septintasis posėdis.

„Kaip (BNS – posėdžio) rezultatą planuojame pasirašyti protokolą, kuriame bus nustatytos praktinės mūsų būsimo bendradarbiavimo kryptys“, – kalbėjo J. Bayramovas.

Azerbaidžano užsienio reikalų ministras taip pat susitiks su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, Antakalnio karių kapuose pagerbs sausio 13-osios aukas.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas trečiadienį pranešė, kad kitą savaitę vyks į Rusiją, kur dalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime su prezidentu Vladimiru Putinu ir Azerbaidžano lyderiu Ilhamu Aliyevu (Ilchamu Alijevu), pranešė Rusijos naujienų agentūros.

„Rusijos prezidentas pakvietė spalio 31 dieną Sočyje surengti trišalį susitikimą. Patvirtinau savo dalyvavimą“, – Rusijos naujienų agentūros citavo N. Pašiniano žodžius.

„Tačiau, atvirai kalbant, nežinau, ar Azerbaidžano pusė taip pat patvirtino savo dalyvavimą“, – teigė jis.

N. Pašinianas sakė, kad su kitais lyderiais aptars „stabilumo ir saugumo“ klausimus ginčijamame Kalnų Karabacho regione – armėnų gyvenamame Azerbaidžano anklave.

N. Pašinianas sakė, kad su kitais lyderiais aptars „stabilumo ir saugumo“ klausimus ginčijamame Kalnų Karabacho regione – armėnų gyvenamame Azerbaidžano anklave.

Kremlius anksčiau trečiadienį patvirtino, kad aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks, tačiau jo datos nenurodė.

„Vyksta pasirengimas tokiam trišaliam susitikimui, jis įvyks, bet apie jo vietą ir datą informuosime vėliau“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Anksčiau šį mėnesį V. Putinas pakvietė N. Pašinianą ir I. Aliyevą į susitikimą Rusijoje.

Pastarąjį kartą aršių priešininkių lyderiai susitiko Briuselyje rugpjūtį. Toms deryboms tarpininkavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

Baku ir Jerevanas dėl Kalnų Karabacho regiono kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-e dešimtmetyje.

Rugsėjį Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje įvykę kruvini susirėmimai sukėlė baimę, kad gali kilti naujas konfliktas.

Šešias savaites trukęs karas 2020 metais pareikalavo daugiau nei 6,5 tūkst. gyvybių abiejose pusėse ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai paskelbtomis paliaubomis.

Pagal susitarimą Armėnija perleido daugybę teritorijų, kurias kontroliavo dešimtmečius, o Maskva dislokavo apie 2 tūkst. taikdarių prižiūrėti trapių paliaubų.

1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.

Tai būtų didelė strateginė pergalė prieš regiono armėnų separatistus.

„Su dideliu pasididžiavimu ir džiaugsmu informuoju jus, kad Šušos miestas išvaduotas“, – per televiziją kreipdamasis į šalies gyventojus sakė I. Aliyevas.

Armėnija šeštadienį pranešė, kad naktį šalia Šušos miesto, svarbios tvirtovės ginčijamame Kalnų Karabacho regione, vyko „įnirtinga kova“ su Azerbaidžano pajėgomis.

Tačiau Armėnija Azerbaidžano pareiškimo apie miesto užėmimą nepatvirtino ir sakė, kad kovos dėl Šušos tęsiasi.

„Mūšiai Šušoje tęsiasi, laukite ir tikėkite mūsų armija“, – tviteryje parašė Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Artsrunas Ovhanisianas.

Armėnijos ir Azerbaidžano kautynės dėl šios kalnuotos provincijos trunka ilgiau nei mėnesį, per jas žuvo daugiau kaip tūkstantis žmonių, įskaitant civilius, bet manoma, kad tikrasis aukų skaičius gali būti daug didesnis.

Šušos rajone įnirtingos kovos vyksta jau kelios dienos. Šis ant kalvos įsikūręs miestas yra už 15 km nuo Kalnų Karabacho pagrindinio miesto Stepanakerto, prie kelio, jungiančio nepripažintos respublikos sostinę su separatistus remiančios Armėnijos teritorija.

„1994 metais karo mes nepralaimėjome – pralaimėjome mūšį. Tai lėmė objektyvios priežastys. Visų pirma, nestabilumas Azerbaidžano viduje, kuriuo pasinaudojo Armėnija. Antra, tai lėmė atvira užsienio parama, kuri buvo teikiama Armėnijai“, – pažymėjo jis.

Paklaustas apie 2020 metų rudens įvykius, Azerbaidžano valstybės vadovas pabrėžė, jog Baku neįžiebė naujo karo.

„Azerbaidžanas nepradėjo karo, o tik reagavo ir tai daro pagal Jungtinių Tautų chartiją. JT chartija užtikrina kiekvienos šalies teisę į savigyną. Mes giname save ir išlaisviname šalies teritoriją nuo armėnų okupacijos, laikydamiesi tarptautiniu lygmeniu pripažintų sienų. Daugiau mes nieko nedarome“, – pareiškė I. Aliyevas.

„Kalbant apie armėnų tautą, ne kartą sakiau, jog Kalnų Karabache gyvenantys armėnai yra mūsų piliečiai ir mes jais pasirūpinsime. Kartu su azerbaidžaniečiais, kurie ten sugrįš, jie gyvens tinkamai ir taikiai“, – pažymėjo jis.

Armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę iš Baku perėmė per 1991–1994 metų karą, pareikalavusį 30 tūkst. gyvybių.

Rugsėjo 27-ąją regione atsinaujinus kovos veiksmams žuvo šimtai žmonių – civilių ir kovų dalyvių. Abi pusės kaltina viena kitą pradėjus karinius veiksmus ir atakomis prieš civilių objektus.

Nuo 1994 metų tarpininkaujant Rusijai, JAV ir Prancūzijai vedamos derybos, kuriose mėginama išspręsti ginčą dėl Kalnų Karabacho – vieną didžiausių konfliktų, kilusių po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais. Tačiau ilgalaikės išeities iš aklavietės iki šiol nerasta.

I. Aliyevas per interviu pareiškė, jog pasisako už derybas dėl Kalnų Karabacho, tačiau konflikto sprendimas, anot jo, turi būti pagrįstas Azerbaidžano teritorinio vientisumo principu.

Jis taip pat apkaltino Armėniją „imituojant dalyvavimą“ derybose dėl konflikto sprendimo.