Kaip trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paraiškas jau galima teikti.

Mokytojai gali pasirinkti studijas vienoje iš šių Lietuvos aukštųjų mokyklų: Kauno technologijų universitete (KTU), Vilniaus kolegijoje (VK), Vytauto Didžiojo universitete (VDU), Vilniaus universitete (VU) ar Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje (VU ŠA).

Ministerija nurodo, kad sudarant galimybę mokytojams nemokamai studijuoti informatikos, siekiama sustiprinti pedagogų skaitmenines kompetencijas, plėsti mokytojų ratą, kuris gerai išmano informacinių technologijų sritį.

„Šias nuotolines studijas baigę pedagogai įgis informatikos mokytojui būtinų žinių bei įgūdžių, gebės juos taikyti, ugdant mokinių skaitmenines kompetencijas, skatinant mokinių domėjimąsi skaitmeninėmis technologijomis“, – sakė „EdTech“ centro vadovė Indrė Šuolienė.

„Studijos yra puiki proga pedagogams išplėsti savo dalykines kompetencijas ir profesinės veiklos galimybes. Tai ypač aktualu technologijų bumą išgyvenančiame pasaulyje, kuriame būtini įvairūs IT gebėjimai bei inovacijų taikymas“, – pridūrė ji.

Studijų programas sudaro įvadiniai dalykai, jei reikia – ir pradžiamokslis, programavimas skirtingomis programavimo kalbomis (pvz.: „Python“, C++), dalyko didaktika, robotika, susipažinimas su virtualios realybės ir dirbtinio intelekto tendencijomis bei jų įrankiais.

Taip pat bus mokoma patiems kurti skaitmeninį turinį, multimedijas (vaizdas, garsas, animacija) bei dirbti su įvairiomis informacinėmis sistemomis, nepamirštami ir saugaus interneto principai.

Įgyti informatikos mokomojo dalyko mokymo teisę gali pedagogo kvalifikaciją turintys asmenys. Studijų trukmė – metai. Užsiėmimai yra nuotoliniai, todėl sukuriamos lanksčios sąlygos suderinti studijas, darbą bei kitas veiklas.

Mokydamiesi informatikos ir technologinės kūrybos, vaikai smalsumą technologijoms pavers praktiniais įgūdžiais – įvaldys įvairias skaitmeninės kūrybos priemones, tokias kaip kūrybinis programavimas ar virtualios realybės kūrimas, išbandys ir dirbtinio intelekto kūrimo pagrindus, ugdys problemų sprendimų įgūdžius, stiprins kritinį bei loginį mąstymą.

Programą kartu su Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo pažangos centru inicijavo technologijų kompanija „Devbridge“, o kuria bei įgyvendina „Teachers Lead Tech“ komanda, kuri suteiks pradinių klasių mokytojams įgūdžius ir turinį šioms pamokoms vesti.

Vilnius augina ateities technologijų kūrėjus

„Technologinio raštingumo stiprinimas – ilgalaikė Vilniaus strategija ir ambicija. Informatikos ir technologinės kūrybos pamokos nuo šiol bus prieinamos sostinės mokiniams nuo pat pirmųjų klasių. Džiugina pradinių klasių ir informacinių technologijų mokytojų iniciatyvumas ir įsitraukimas – tai padės pradinukams su dideliu smalsumu ir noru mokytis naujos – informacinių technologijų – kalbos. Investuodami į mokytojų įgūdžių ugdymą ir pasitikėjimo stiprinimą, galime pasiekti greitesnį ir tvaresnį pokytį švietimo ir technologijų srityse“,  – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Technologinio raštingumo stiprinimas – ilgalaikė Vilniaus strategija ir ambicija.

Mokysis kūrybinio programavimo ir kitų technologijų

Informatikos ir technologinės kūrybos pamokų metu kūrybinis programavimas, 3D modeliavimas, virtuali realybė, dirbtinis intelektas ir kiti technologijų kūrybos įrankiai bus jungiami su pasaulio kontekstu, o programa paruošta darbui klasėje: „Technologinė kūryba įprastas temas mokytojams ir vaikams padės atrasti naujai, atskleis naujus vaikų ir mokytojų gebėjimus, lavins skaitmeninį raštingumą, loginį, matematinį mąstymą“, – kalbėjo „Teachers Lead Tech“ programos kūrėja M. Katkutė-Gelžinė.

Kad mokytojai tvirtai jaustųsi, jiems talkins „Teachers Lead Tech“ mentoriai, dauguma kuriantys technologijas kasdieniame darbe, kurie virtualių užsiėmimų ir konsultacijų metu mokytojams padės lavinti reikiamus įgūdžius ir perteikti naujas žinias klasėje.

Investuojant į mokytoją – tvaresnis pokytis švietimo ir technologijų srityse

„Technologinis raštingumas yra persmelkęs visas sritis ir ateityje išliks bet kurios perspektyvios profesijos sėkmės pagrindu. Naujos galimybės atsiveria vaikams, kuriems programavimo disciplina dar pradinėse klasėse daugelyje ne tik tokių pažengusių Europos šalių, kaip Švedija, Jungtinė Karalystė, bet net ir kaimyninėje Estijoje, vis dažniau įtraukiama į mokymų programų privalomųjų dalykų sąrašą. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie būsimųjų profesionalų auginimo. Tikimės, kad pagaliau sostinėje parodytas pavyzdys leis eiti pažangesniu keliu bei skatins švietimo institucijas visoje Lietuvoje jau pradinėse klasėse pradėti mokyti vaikus programavimo pagrindų“, – kalbėjo „Devbridge“ viceprezidentas ir Lietuvos padalinio vadovas Viktoras Gurgždys.

Anot M. Katkutės-Gelžinės, investuojant į mokytojų gebėjimus ir padedant jiems atnešti technologinės kūrybos įgūdžius į klases, greičiau pasieksime tvarų pokytį švietimo ir technologijų srityse. „Kai mokytojai jausis tvirčiau informatikos ir technologinės kūrybos srityse bei šiuos įgūdžius atneš į klases, kaip kadaise atnešė skaitymą ir rašymą – tada 21-o amžiaus gebėjimai pasieks skirtingų gebėjimų, aplinkų ir lyčių vaikus, suteiks naujas galimybes ateityje kiekvienam vaikui“, – teigė M. Katkutė-Gelžinė.

Mokytoja: norint ugdyti brandžias asmenybes, tokios pamokos turi būti privalomos

Vilniaus „Gerosios Vilties“ progimnazijoje pradinių klasių mokytoja dirbanti Ilona Jucienė – viena iš mokytojų, prisijungusių prie programos ir nuo rudens vesianti informatikos ir technologinės kūrybos pamokas pradinukams: „Technologijų kūrybos taikymas ir integravimas ugdymo procese – tai loginio mąstymo, kūrybiškumo lavinimas. Tai saviraiška, geresnis ugdymo turinio įsisavinimas, motyvacija mokytis, nes tai įdomu ne tik mokytojui, bet ir vaikams. Vaikai skatinami mąstyti, ieškoti atsakymų, taip pat skatinami eksperimentuoti ir nebijoti suklysti. Mano galva, norint ugdyti brandžias asmenybes ir pažangią visuomenę, technologinės kūrybos pamokos turėtų būti privalomos pradedant nuo pradinių klasių visose mokyklose. Nauda būtų milžiniška. Taip pat, turint omeny ir vaikus su specialiaisiais poreikiais“, – teigė mokytoja.

„Jau dabar dalis mokyklų pradinėse klasėse pagal amžiaus tarpsnį diegia informatinio ugdymo elementus. Pradinę mokyklą baigę vaikai nuo penktos klasės ateina mokytis informatikos, kaip atskiro dalyko, ir tada, mokytojui mokant vaikus pagal bendrojo ugdymo programą, daugiau žinantys nuobodžiauja, nes yra grąžinami atgal į žemesnį lygį. Tai užmuša bet kokią motyvaciją mokytis ir siekti daugiau“, - atkreipė dėmesį viceministras.

Pasak G. Kazakevičiaus, todėl ir nutarta pažiūrėti, kaip pagal amžiaus tarpsnius informacinis ugdymas vyktų pradinėse klasėse, bet ne kaip atskiras dalykas, o per integruotas matematikos ar kitų disciplinų temas.

Kaip sekėsi tai daryti pirmų dešimties mokyklų pirmokams, penktadienį kalbėtasi ministerijos ir Ugdymo plėtotės centro renginyje. Projekte „Informatika pradiniame ugdyme“ dalyvavę mokytojai, 10 mokyklų vadovai, mokslininkai, savivaldybių atstovai apibendrino informatikos turinio išbandymo pradiniame ugdyme I etapą.

Kaip pabrėžė G. Kazakevičius, naudojimosi komunikacinėmis informacijos technologijomis amžius jaunėja, todėl vienas iš svarbių uždavinių - formuoti nuostatą, kas ką valdo, kompiuteriai mus, ar mes kompiuterius.

„Atsakingo, prasmingo naudojimosi informacinėmis technologijomis, saugumo elektroninėje erdvėje gebėjimai taip pat labai svarbūs ir juos reikia pradėti ugdyti nuo ankstyvo amžiaus“, - įsitikinęs švietimo ir mokslo viceministras.

Pasak Eltos pašnekovo, išbandyti informacinį ugdymą pradinėse klasėse panoro daug mokyklų, konkursas buvo 7 į vieną vietą. „Matyti, kad poreikis yra. Norą dalyvauti antrajame etape pareiškė visos savivaldybės, tad pirmasis dešimtukas informatikos mokymą išbandys antroje klasėje, o prisijungusios 90 mokyklų išbandys pirmųjų dešimties testuotą ir pakoreguotą programą“, - sakė G. Kazakevičius.

Viceministro nuomone, toks kelias diegti naujoves - teisingesnis, nei įgyvendinti nepatikrintą programą. „Jei 90 mokyklų sėkmingai pakartos pirmųjų išbandytą informacinį integruotą ugdymą, apie 2020-2021 metus informacinio mąstymo pradmenis pradinukai galės įsisavinti visoje Lietuvoje“, - sakė viceministras.

Baltijos šalių informatikos olimpiados dalyviai turėjo išspręsti šešis uždavinius – tam moksleiviams reikėjo sugalvoti algoritmą ir jį suprogramuoti. Dalyviai kėlė sprendimus į sistemą ir iš karto gaudavo grįžtamąjį ryšį, sužinodavo, kiek pelnė taškų už sprendimo versiją. Kadangi uždaviniai buvo sunkūs, nė vienas dalyvis nesurinko maksimalaus taškų skaičiaus.

Lietuvių komandai vadovavo ir jai pasiruošti padėjo Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos instituto daktarė Jūratė Skūpienė ir VU Matematikos ir informatikos fakulteto magistrantas Artūras Lapinskas.

„Lietuvos komanda buvo atrinkta likus mėnesiui iki Baltijos šalių informatikos olimpiados, tad pasiruošti neturėjome daug laiko. Šiai olimpiadai nusprendėme rengtis nuotoliniu būdu, naudodami varžybų administravimo sistemą. Mokiniai sprendė gautus uždavinius, paskui atsakymus kėlė į sistemą. Matydami savo ir kitų rezultatus, jie analizavo pavyzdinius sprendimus, galėjo internetu užduoti klausimus. Kai kurie mokiniai papildomai ruošėsi savarankiškai spręsdami uždavinius specializuotose svetainėse“, – pasakojo dr. J. Skūpienė.

Baltijos šalių informatikos ištakos – Lietuvoje. Vienas šios olimpiados įkūrėjų yra VU Matematikos ir informatikos instituto afilijuotasis vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Gintautas Grigas. Pirmaisiais metais šioje olimpiadoje dalyvaudavo tik Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokiniai. VU Matematikos ir informatikos instituto profesorės Valentinos Dagienės iniciatyva olimpiada ėmė plėstis. Šiuo metu joje dalyvauja devynių valstybių mokiniai. Paskutinį kartą Lietuvoje ši olimpiada organizuota 2014 m. VU buvo vienas iš jos rengėjų.

Kitais metais Baltijos šalių informatikos olimpiada vyks Bergene, Norvegijoje.

Lietuvių komandos dalyvavimą olimpiadoje organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, komandą rėmė „Adform“.

Valstybės finansuojamų informacinių technologijų (IT) srities studijų vietų skaičius šiemet, palyginti su pernai, didinamas 50 procentų.

Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė, patvirtinusi valstybės finansavimą 2016 metų pirmakursių studijoms aukštosiose mokyklose pagal studijų sritis.

Kaip pažymi apie sprendimą pranešanti Vyriausybė, priėmimui į aukštąsias mokyklas šiemet, kaip ir pernai, numatoma per 8 mln. eurų. Palyginti su praėjusiais metais, 5 proc. mažinamas vietų skaičius kitose studijų srityse, nurodo Švietimo ir mokslo ministerija.

Darbdaviai prašė dar labiau – 300 proc. – didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių IT krypties studijoms, tačiau švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigia, kad „dar nesame pasirengę iš karto tris kartus padidinti IT studijų vietų skaičių, tam prieštarauja ir aukštosios mokyklos, todėl tai vyks palaipsniui“. Ministrė žada, kad šis didinimas tėra pradžia.

Universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas yra sakęs, kad ir 50 proc. padidinus finansuojamų informatikos studijų vietų nukentės studijų kokybė.

Šiemet taip pat tikimasi per tikslinį finansavimą pritraukti studentų į reikalingų pedagoginių specialybių vietas. 2016 metais iš pedagoginėms studijoms preliminariai numatomų 320 vietų apie 120 vietų planuojama skirti tiksliniu būdu. Tikslinės vietos pedagoginėms studijoms bus skiriamas savivaldybėms konkrečiai pagrindus mokytojų poreikį šalies mokyklose, nurodo ministerija.

Priėmimui į universitetus šiemet numatyta 5,137 mln. eurų, į kolegijas – 2,904 mln. eurų. Daugiausiai lėšų tenka technologijos mokslų studijoms: universitetuose – 29,8 proc., kolegijose – 42,4 procento. Biomedicinos mokslams universitetuose atiteks 15,1 proc., o kolegijose – 23,2 proc., fiziniams mokslams atitinkamai – 21,5 proc. ir 5,1 procento.

Nors abiturientų skaičius, palyginti su 2015 metais, mažės apie 9,44 proc., bendras studijų vietų skaičius mažės 2,2 procento. Numatoma, kad valstybės finansavimą gaus 14,3 tūkst. pirmakursių.

Siekdami padidinti informacinių technologijų (IT) specialistų skaičių, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo gerokai didinti valstybės finansavimą informacinių technologijų krypties studijoms.

Informacinių technologijų verslo atstovai guodžiasi, kad jiems nuolat trūksta darbuotojų, nes specialistų poreikis auga, o pasiūla ne, todėl verslas negali plėstis ir konkuruoti su kitų šalių įmonėmis.

Švietimo ir mokslo ministerijai pasiūlius perpus didesnį valstybės finansuojamų vietų skaičių informacinių technologijų studijų programose, verslininkų teigimu, tai galėtų sumažinti atotrūkį tarp specialistų pasiūlos ir paklausos.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, kiekvienais metais užsiregistruoja apie 4 500 darbo negalinčių rasti absolventų. Du trečdaliai iš jų – socialinių mokslų specialistai. Tuo metu informacinių technologijų sektoriuje kasmet pasiūloma iki 2 tūkstančių naujų darbo vietų, tačiau jos neužpildomos dėl darbuotojų trūkumo.

27-ojoje tarptautinėje informatikos olimpiadoje, vykusioje Kazachstane Almatoje liepos 26–rugpjūčio 2 dienomis, Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos abiturientas Domantas Jadenkus laimėjo sidabro medalį (mokytoja Rima Marčiulaitienė). Vilniaus licėjaus mokinys Andrius Ovsianas apdovanotas bronzos medaliu (mokytojas Bronius Skūpas).

Olimpiadoje taip pat sėkmingai pasirodė ir kiti du Lietuvos komandos nariai – abiturientai Emilijus Stankus iš Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos ir Ignas Kancleris iš Vilniaus licėjaus.

Domantui Jadenkui tai jau antrasis informatikos olimpiadoje iškovotas medalis – pernai iš Taivano jis grįžo su bronza.

Komandai vadovavo dr. Jūratė Skūpienė iš Vilniaus univeriteto Matematikos ir informatikos instituto bei buvęs olimpiadų dalyvis Vytis Banaitis, šiuo metu dirbantis UAB „BALTO print“ ir aktyviai dalyvaujantis informatikos olimpiadų rengime.

Šiemet olimpiadoje, surengtoje Kzachstano Al Farabi nacionaliniame universitete, dalyvavo daugiau nei 300 gabiausių informatikų iš 84 šalių.

Olimpiados tinklalapis http://ioi2015.kz/

Švietimo ir mokslo ministerija kuria mokyklų tinklą, kuriose ypatingas dėmesys bus skiriamas gamtos mokslų, matematikos, technologijų ir informatikos dalykams. Kaune veikiančiame vieninteliame šalyje inžinerijos licėjuje norinčiųjų mokytis netrūksta.

„Pasibaigus pamokoms, Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus mokinai namo neskuba – daugelis lanko čia veikiančius įdomiųjų technologijų, robotikos, šachmatų, medijų būrelius. Pasak vieno iš būrelių vadovės, vaikus, ypač mažiausius, sudominti inžinerijos mokslais – nesunku.

„Jiems viskas įdomu, jeigu dega mokytojas, vadovas –  tada labai nesudėtinga (ir vaikus, – red. past.) uždegti. Nes tie vaikai, kurie atėjo su motyvacija į mūsų mokyklą, sakykim, pernai, kurie stojo, matome tą procentą didesnį, nes jie jau atėjo norėdami čia patekti“, – sako KTU Inžinerijos licėjaus direktoriaus pavaduotoja  Aritonė Plungienė.

Pirmuosius mokslo metus baigiančio Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus vadovas sako, kad stojantieji laiko egzaminus. Planuojama,  jog į vieną vietą  pretenduos keturi moksleiviai. Pamokas čia veda ir Kauno technologijos universiteto dėstytojai, vaikai gali naudotis universiteto laboratorijomis. Pradinukams privalomos šachmatų pamokos, o nuo ketvirtos klasės mokoma programavimo pagrindų.

„Taip pat yra elektronikos sistemų užsiėmimai, toliau yra medijos, taip pat privaloma inžinerijos pamoka kiekvienai klasei, be abejonės. Devintoje klasėje visi tie dalykai išlieka, ką minėjau, bet atsiranda ir biotechnologijos. Biotechnologijos, na, šiek tiek mažesniu krūviu būna ir nuo 5 klasės,  vaikai gali atlikti įvairius laboratorinius bandymus“, – sako KTU Inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas.

Siekdama vaikus sudominti tiksliaisiais mokslais, Švietimo ir mokslo ministerija su mokslininkais ir verslininkais parengė gamtos mokslų, matematikos, inžinerijos, technologijų ir kūrybiškumo ugdymo koncepciją. Pažangios mokyklos būtų jungiamos į tinklą „STEAM“, kuris jau veikia kitose Europos šalyse.

 „Tokiose mokyklose pagerinsime laboratorijas, pagerinsime laboratorijų įrangą, kursime kūrybines erdves ir dar norėčiau pasidžiaugti, kad mes suplanavome tokią priemonę kaip visų mokyklų, visų klasių aprūpinimas laboratorine įranga, vadinasi, nuo pirmos iki dvyliktos klasės“, – kalbėjo švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.

Kiek ugdymo įstaigų galėtų dalyvauti tinkle STEAM, kol kas neaišku – pirmoje ministerijos apklausoje dalyvavo tik keliasdešimt mokyklų, didesnio jų dėmesio viliamasi rudenį.