Pakvietė dirbti miestui

Klaipėdos tarybos narė Nina Puteikienė pajuokavo, kad randasi nauja tradicija, kai išeinantys tarnautojai ir viešųjų įstaigų vadovai nesusilaiko nuo pagundos pamokyti miesto politikus, kaip dirbti ir kaip elgtis.

Prieš porą savaičių visi tarybos nariai gavo štai tokio turinio I.Šakalienės palinkėjimą: "Šiandien paskutinė mano darbo diena savivaldybės administracijoje. Nuoširdžiai dėkoju jums už gražų bendradarbiavimą, už konstruktyvią kritiką, už palaikymą ir patarimus. Kartu per tuos ilgus metus įgyvendinome daug gražių projektų. Mūsų pastangomis miestas keičia savo veidą, gražėja viešosios erdvės. Linkiu jums kuo didžiausios sėkmės. Atsiprašau už pastebėjimą, bet noriu visus politikus pakviesti dirbti miestui ir miestiečiams. Iki susitikimų jau kitame amplua."

Panašius laiškus I.Šakalienė išsiuntė ir savo kolegoms savivaldybės administracijoje.

Pakalbinti jos telefonu nepavyko. Mobiliojo ryšio telefonu ji neatsiliepė, tad ką ji turėjo galvoje rašydama moralą politikams, neaišku.

Atsiprašau už pastebėjimą, bet noriu visus politikus pakviesti dirbti miestui ir miestiečiams.

Laikinai kuruos patarėja

Be vedėjos likusio Miesto ūkio tvarkymo skyriaus veiklą iki metų pabaigos laikinai kuruos Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Inga Kubilienė.

Patarėja neatmetė, kad gali siekti šio skyriaus vedėjo posto. Galutinį sprendimą turėtų priimti savivaldybės administracijos vadovybė.

Miesto ūkio vedėjo pareigos apima didelį veiklos lauką, tačiau I.Kubilienė dvejus metus buvo ir Statinių administravimo skyriaus vadovė, kur teko kuruoti ir renovacijos, ir vaikų aikštelių, ir švietimo įstaigų remontų, ir butų pritaikymo neįgaliesiems klausimus.

I.Kubilienė neslėpė, kad darbo ir iššūkių nebijo.

Netrumpas laiškas politikams

Buvusi viešosios įstaigos "Klaipėda ID" vadovė E.Songailienė, kuri šiose pareigose nebedirba nuo birželio pradžios, politikams parašė dešimt kartų ilgesnį laišką nei I.Šakalienė.

Moteris patikino, kad darbas jai buvo įdomiausias, kokį ji buvo dirbusi iki šiol.

"Daug išmokau, tikiu, kad ir vertės miestui sukūriau", – rašė E.Songailienė.

Padėkojusi už konstruktyvią kritiką ir pastabas, moteris pasinaudojo proga "atsiliepti į diskusijas dėl jos motyvų baigti darbus "Klaipėda ID" ir išdėstė savo pastabas itin ilgame laiške, kuriame kliuvo ir miesto politikams.

"Noriu taip pat atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad neretai jūs balsuojate prieš argumentuodami, kad "nieko nesuprantate". Norėčiau pasiūlyti, kad "nieko nesuprantantys" tarybos nariai turėtų mažų mažiausiai susilaikyti, o gal ir visai apsvarstyti savo dalyvavimą tarybos komitetuose. Linkiu jums išminties, pagarbos vienų kitiems, pasitikėjimo ir meilės miestui", – savo pamokomąjį laišką politikams baigė E.Songailienė.

„Gerbiamieji, šiandien – paskutinė mano darbo diena savivaldybėje. Nuoširdžiai dėkoju jums už gražų, dalykinį bendradarbiavimą. Kartu per tuos ilgus metus įgyvendinome daug gražių projektų. Visų mūsų pastangų dėka miestas keičia savo veidą, gražėja miesto viešosios erdvės. Sėkmės jūsų darbuose… Iki susitikimų kitame amplua. Pagarbiai, Irena Šakalienė“, – išplatino trumpąsias žinutes valdininkė.

Pakalbinti jos telefonu nepavyko. Mobiliojo ryšio telefonu ji neatsiliepė, darbo laidinis telefonas visą laiką rodė trumpą signalą. Todėl sužinoti priežastį, dėl kurios moteris išėjo iš darbo, nepavyko.

I.Šakalienė pastaruoju metu buvo nepasiekiama, susisiekti su ja buvo itin sudėtinga. Moteris ilgokai sirgo, bet ir tuo metu, kai būdavo darbe, žurnalistams buvo sunkiai pasiekiama.

Netrukus į pensiją bus išlydėta ir I.Šakalienės pavaduotoja Irena Nachčiunova.

Skundus teikė visos šalys

Skandalas dėl valdininkės Irenos Šakalienės ir jos dukrų valdomų sklypų bei vykdytų statybų kilo po to, kai valstybinio turto įsigijimo istorija ėmė domėtis Generalinė prokuratūra.

Praėjusių metų rugsėjį po prokuratūros kreipimosi Klaipėdos apygardos teismas nutartimi konstatavo, kad naujai šalia Skulptūrų parko išdygusį statinį privalu per tris mėnesius nugriauti, o daliai sklypo taikyti restituciją.

Atsakovėmis byloje įvardyta I.Šakalienė, jos dukterys ir valdininkės šeimai priklausanti įmonė „Donelaičio namai“.

Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad ne aukciono tvarka perleista didesnė dalis žemės sklypo ploto, nei buvo reikalinga nuosavybės teise turimoms patalpoms eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

Dėl to buvo pažeisti visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principai, naudojant valstybės turtą.

Pirmos instancijos sprendimą visoms bylos šalims apskundus Apeliaciniam teismui, šis konstatavo, kad naikinami trys Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) įsakymai dėl sklypų pardavimo, o leidimas rekonstruoti statinį pripažintas negaliojančiu visa apimtimi.

Pakeista ir sprendimo dalis dėl priestato nugriovimo. Nurodyta, kad šiuos darbus lygiomis dalimis turi finansuoti I.Šakalienė ir NŽT.

Teisėjų kolegija nutartyje kelis kartus pažymėjo tai, kad atsakovų užimamos pareigos galėjo lemti byloje aptariamų įvykių eigą.

Įžvelgė aktyvius veiksmus

Skunde Apeliaciniam teismui Generalinė prokuratūra akcentuoja, kad valdininkės šeima, pradėjusi apartamentų statybas buvusios skalbyklos vietoje, neteisėtai 2015 m. gavo statybos leidimą.

Ieškovė akcentavo ir tokias aplinkybes, kad atsakovei I.Šakalienei, kuri yra ilgametė Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja, turėjo būti žinomas nagrinėjamam klausimui aktualus teisinis reguliavimas.

Be to, būtent trečiajam asmeniui Egidijui Šakaliui, atsakovės I.Šakalienės sutuoktiniui bei atsakovių I.Šakalytės ir M.Šakalytės tėvui, buvo suteiktas leidimas savo lėšomis nugriauti skalbyklą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja akivaizdus pagrindas peržengti apeliacinių skundų ribas, siekiant patikrinti ir nustatyti, ar ginčo objektu tapęs ir iki ginčo sandorių sudarymo valstybei priklausęs turtas nebuvo valdomas taip, kad jis tenkintų ne visos visuomenės, o atskirų asmenų interesus ir poreikius, šiuo atveju – atsakovės ir jos šeimos narių interesus.

„Nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų, kad būtent tokia faktinė situacija, kai lengvatinėmis sąlygomis fiziniams asmenims buvo perleista didesnė nei priklausytų pagal faktines aplinkybes valstybinės žemės sklypo dalis, susiklostė ne tik dėl valstybės institucijų padarytų klaidų, bet ir dėl atsakovės I.Šakalienės bei jos šeimos narių aktyvių veiksmų“, – rašoma nutartyje.

Klausimas dėl kūrybos

Apeliacinio teismo teisėjams kilo klausimas, kodėl savivaldybei priklausančiame daugiabutyje I.Šakalienei buvo leista privatizuoti kūrybines dirbtuves.

„Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų nei apie tai, kad šios patalpos buvo naudojamos pagal tokią tikslinę jų paskirtį, nei apie tai, kad jas įgijusi atsakovė, kaip leidžia spręsti nagrinėjamos bylos medžiaga – tos pačios Klaipėdos miesto valdybos darbuotoja, tokia veikla užsiėmė. Po kūrybinių dirbtuvių privatizavimo sutarties pasirašymo atsakovė I.Šakalienė sudarė dar šešis sandorius, kuriais iš fizinių asmenų bei Klaipėdos mieto savivaldybės įsigijo ir likusius penkis butus, esančius tame pačiame pastate“, – teigiama nutartyje.

Teismo nutartyje paviešinta ir išskirtinė aplinkybė. Pasirodo, nuo 2011 m. I.Šakalienei tapus visų daugiabučio namo butų savininke, valstybei priklausiusią skalbyklą pasišovė nugriauti jos vyras, tapęs paramos teikėju.

„Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo E.Šakalys 2013 m. vasario 20 d. sudarė paramos sutartį, kurios objektas – savivaldybei priklausančios skalbyklos griovimo darbai. Šia sutartimi trečiasis asmuo E.Šakalys, kaip paramos teikėjas, įsipareigojo savo lėšomis parengti pastato griovimo darbų aprašą, gauti darbų leidimą ir savo lėšomis atlikti griovimo darbus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2013 m. kovo 25 d. išdavė rašytinį pritarimą griauti statinį“, – konstatuojama nutartyje.

Užkliuvo pareigos

Teisėjų kolegija nutartyje kelis kartus pažymėjo tai, kad atsakovų užimamos pareigos galėjo lemti byloje aptariamų įvykių eigą.

„Vertinant šių asmenų pastangas, susikuriant reikiamas sąlygas visam žemės sklypui įsigyti nuosavybėn lengvatine tvarka, yra aktualios aplinkybės, kad atsakovė I.Šakalienė užima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkos skyriaus vedėjos pareigas. Jos sutuoktinis, trečiasis asmuo E.Šakalys nagrinėjamoje byloje ginčijamų sandorių sudarymo metu užėmė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo vadovo pareigas. Todėl labiau tikėtina, kad šiems asmenims dėl jų užimamų pareigų buvo prieinama atitinkama informacija, susijusi su tuo, kas yra žemės sklypo ir jame buvusių pastatų savininkai, buvo žinomos ir suprantamos arba turėjo būti žinomos ir suprantamos tiek valstybinio turto privatizavimo, tiek Žemės įstatyme nustatytos valstybinės žemės lengvatine tvarka įsigijimo procedūros, suprantami savo atliktų veiksmų padariniai bei priimtų administracinių aktų, kuriais remiantis ir buvo sudaryti pirmosios instancijos teismo negaliojančiais pripažinti sandoriai, neatitikimas įstatymo reikalavimams“, – pažymėta teismo nutartyje.

Apeliacinio teismo nutartis kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Skundo autorė Svetlana Riaba prašė Kontrolės komiteto paskirti atlikti šio skyriaus veiklos auditą.

„Dėl Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos I.Šakalienės veiklos yra nemažai skundų, kreipiamės ir į savivaldybės administraciją. Tik iš to – jokių rezultatų. Valdininkės I.Šakalienės tai niekaip nepaveikė“, – rašoma skunde.

S.Riaba skunde dėsto, kad miestiečiai turi pastabų ne tik dėl gatvių ir šaligatvių, nuo kurių nenuvalytas sniegas, bet ir dėl nešluojamų lapų, besikemšančios miesto nuotekų sistemos, kitų problemų.

Kontrolės komiteto nariai mėgino susiaurinti problemų sąrašą.

Miesto tarybos narė Alina Velykienė retoriškai klausė, kaip turėtų būti atliekamas tyrimas.

„Reikėtų nusistatyti kriterijus, kitaip mes čia trejus metus kapstysimės“, – kalbėjo A.Velykienė.

Alina Velykienė / Redakcijos archyvo nuotr.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vadovė Daiva Čeporiūtė tikino, kad sutiktų atlikti auditą, skirtą miesto tvarkymo problemoms, tačiau tarnybai reikėtų pakeisti numatytų šiems metams auditų eilę.

„Jei sutartume, kad atsisakome atlikti Klaipėdos nakvynės namų auditą, galėtume imtis. Neįmanoma atlikti viso skyriaus audito. Ar tiktų formuluotė „atlikti miesto teritorijos tvarkymo auditą“, – klausė savivaldybės kontrolierė D.Čeporiūtė.

Buvo siūlymų su miesto tvarkymu susijusius klausimus pavesti nagrinėti Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetui, tačiau jo pirmininkas Alvidas Šimkus nesutiko su tuo, aiškindamas, kad skunde prašoma imtis kontrolės.

„Kadangi skunde įvardyta viena asmenybė, suvokiant, kad Miesto tvarkymo skyrius yra tam tikra struktūra, siūlyčiau auditoriams susikoncentruoti į sutarčių vykdymą ir kontrolės užtikrinimą. Neapsibrėžkime visko tirti“, – patikino A.Velykienė.

Kontrolės komiteto metu vicemeras Arūnas  Barbšys ir tarybos narė A.Velykienė sunkokai tramdė emocijas.

„Jei gyventojai kreipiasi prašydami atlikti auditą Miesto tvarkymo skyriuje, išgirskime, o ne stenkimės pridengti. Kokybė yra tobulintinas dalykas“, – pareiškė A.Velykienė.

Apsimėtę kandžiomis replikomis galų gale politikai nusiramino.

Balsų dauguma Kontrolės komitetas nusprendė paskirti auditą, kad Kontrolės ir audito tarnyba pasiaiškintų, kaip Klaipėdoje vyksta miesto teritorijos tvarkymas ir priežiūra.

Paviešino įrašą

„Mūsų didelė Klaipėdos gyventojų bendruomenė kreipiasi su pagalbos šauksmu. Mes ilgai kovojome, rašėme skundus į Miesto tvarkymo skyrių ir pačiai poniai Irenai Šakalienei dėl šio skyriaus veiklos mūsų mieste. Kaip buvo valomas sniegas nuo gatvių šiais metais – to dar nebuvo niekada. Miesto tvarkymo skyriaus vedėja I.Šakalienė drąsiai ir net įžūliai tikino mus, kad viskas gerai, viskas valoma. Tą patį ji skelbė ir spaudoje, nepaisant to, kad savivaldybė skyrė baudas rangovams“, – būrio klaipėdiečių vardu laiške „Klaipėdos“ redakcijai aiškino Svetlana Riaba.

Kas atsakys už tai, kad moteris patyrė traumą? Niekas!

Moteris feisbuke surinko daugybės miestiečių liudijimus su nuotraukomis, kaip tą kartą atrodė miesto gatvės.

Vienas klaipėdiečių socialiniame tinkle paviešino pokalbio su I.Šakaliene garso įrašą.

Jame valdininkė interesantui pareiškė esą į diskusijas nesivelsianti, o dėl nevalytų kiemų vyriškį nukreipė skųstis Viešosios tvarkos skyriui.

„Ar ši daug metų sėdinti valdininkė atsakys už tai, kad sniegu buvo užverstos net pagrindinės miesto gatvės? Miesto tvarkymo skyriaus nuostatus išnagrinėjome, kas už ką yra  atsakingas, mes žinome. Skundus į savivaldybę rašysime ir toliau, kol bus imtasi veiksmų. Nejaugi su šia ponia niekas negali susitvarkyti? Kas tai per „ekskliuzyvas?“ – emocingai teigiama laiške.

S.Riaba tikino, kad į laišką, kuriuo Miesto tvarkymo skyriui buvo išsiųsta nemažai nuotraukų iš apsnigtų miesto gatvių, buvo atsakyta formaliai.

„Atsakė ne I.Šakalienė, o jos pavaldinė. Paminėta, kad čia esą tie patys kiemai fotografuoti“, – pečiais gūžčiojo S.Riaba.

Miesto tvarkymo skyriaus specialistė Milda Enciutė miestiečiams atsakė, kad gavo laišką.

„Informuojame, jog savivaldybė gyvenamųjų kiemų neprižiūri. Didžioji dalis pridėtų fotofiksacijų – kiemai arba paveiksluota sningant. Sningant nėra jokios galimybės užtikrinti, jog bus nuvalyta iki asfalto“, – paaiškino darbuotoja.

Laiškas: klaipėdiečių bendruomenė savivaldybei išsiuntė beveik dvi dešimtis nevalytų miesto gatvių, šaligatvių ir daugiabučių kiemų nuotraukų. („Klaipėdos“ skaitytojo nuotr.)

Trauma – ant šaligatvio

„Mieste tą kartą padėtis buvo baisi. Gatvėmis važiuoti nebuvo įmanoma. Aš pati savanoriauju ir vadovauju savanoriams, padedantiems senyvo amžiaus klaipėdiečiams. Kai buvo taip užpustytas visas miestas, visi šie senukai sėdėjo vieni, be maisto ir pagalbos. Aš turėjau išklausyti verkiantį žmogų, kuris net iki parduotuvės pats negalėjo nueiti. Pati savo mašina negalėjau to namo pasiekti, palikau ją centrinėje gatvėje ir bėgau per kiemus nešdama maistą“, – tikino S.Riaba.

Ji pasakojo, kuo baigėsi vienai 84 metų klaipėdietei ėjimas slidžia danga.

„Mano draugė ir jos 84 metų mama iš tiesų labai sunkiai gyvena. Tad per tą pūgą, kai visas miestas skendėjo sniege, ši senyvo amžiaus moteris pargriuvo ant šaligatvio ir susilaužė riešą. Senolė parkrito ne daugiabučio kieme, o ant miestui priklausančio šaligatvio. Kas atsakys už tai, kad ši moteris patyrė traumą? Niekas!“ – piktinosi ponia Svetlana.

Valytojams – baudos

Kitas klaipėdietis telefonu užfiksavo, kad net šaligatvis prie Klaipėdos miesto poliklinikos buvo visiškai padengtas ledu.

„Na, kur jau kur, bet prie poliklinikos tai derėtų pabarstyti smėliu šaligatvį. Minėta valdininkė nesupranta, kad jei jau į savivaldybę plaukia skundų lavina, ji pati turi teiktis išeiti iš kabineto ir važiuoti tikrinti situacijos. Ne meras Vytautas Grubliauskas turi rūpintis tuo, ką padarė ar ko nepadarė rangovai, ne jis šaligatvius turi liepti nuvalyti“, – piktinosi S.Riaba.

Svetlana Riaba / Asmeninio archyvo nuotr.

Klaipėdos savivaldybė iš tiesų viešino informaciją, kad dėl prastai nuvalytų kelių  baudos buvo skiriamos tiek pietinę, tiek šiaurinę miesto dalį valantiems rangovams.

Kelių šimtų eurų nuobaudomis nubausta ir šaligatvius valanti įmonė.

„Skelbta, kad rangovams buvo skiriamos baudos. Bet kyla klausimas, ar pati I.Šakalienė sulauks kokio nors vadovybės įvertinimo? Iš savivaldybės atsakymo supratau, kad papeikimo jai nebus. Dabar gavau nuotraukas su vaizdu, kaip kiemuose atrodo nevalyti atliekų konteineriai. Ar  Miesto tvarkymo skyrius už nieką neatsakingas?“ – stebėjosi klaipėdietė.

Vedėja dėl sniego nekalta?

Šį klausimą dienraštis „Klaipėda“ uždavė miesto vadovams.

Atsakymą pateikusi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyr. specialistė Aušra Lukauskienė aiškino, kad pripažįsta, jog mieste situacija dėl snygio nebuvo visai adekvati.

„Turime pripažinti, kad pirmas rimtas snygis rangovams, atsakingiems už Klaipėdos gatvių ir viešųjų erdvių valymą, tapo nemenku iššūkiu. Suprantame jūsų pretenzijas Miesto tvarkymo skyriaus vadovei bei jos viešai išsakytiems vertinimams dėl rangovų darbo kokybės. Tačiau už faktinį miesto gatvių ir šaligatvių valymą bei priežiūrą yra atsakingos konkrečios bendrovės, o jų darbų kokybė nuo komentarų žiniasklaidoje nesikeičia“, – aiškinama redakcijai atsiųstame atsakyme.

Esą yra žinoma, kaip savivaldybė įvertino už gatvių ir šaligatvių priežiūrą atsakingų įmonių darbą – trims konkursą dėl uostamiesčio gatvių ir šaligatvių valymo laimėjusioms bendrovėms buvo paskirtos nemenkos piniginės baudos (vienai – 750, kitoms dviem – po 2 tūkst. eurų).

„Klaipėdos miesto savivaldybė deda dideles pastangas, kad mieste būtų gera ir patogu gyventi visais metų laikais, bet kokiu oru. Miesto gatvės ir keliai turi būti vienodai kokybiškai prižiūrimi ir darbo dienomis, ir savaitgaliais, taip pat – per pandemiją, kai dėl visuotinio karantino judėjimas yra mažesnis. Esame dėkingi aktyviems gyventojams, kurie iškelia negeroves. Įsiklausydami į visuomenę sprendžiame problemas, tačiau ne visada tai darome triukšmingais būdais“, – atsakoma miestiečiams vyr. specialistės A.Lukauskienės rašte.

Norėdamas išsiaiškinti, kaip vertina jai adresuotus priekaištus, dienraštis elektroniniu paštu pirmadienį kreipėsi ir į pačią I.Šakalienę.

Tačiau vedėja pastaruoju metu su „Klaipėdos“ žurnalistais tiesiogiai kažkodėl nenori bendrauti.

Antradienį buvo gautas Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Enciutės atsakymas su šio skyriaus vedėjos patarėjos Irenos Nachčiunovos atsakymu bei komentarais.

Komentaras

Irena Nachčiunova

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo patarėja

Susipažinę su gyventojų pateiktomis fotofiksacijomis, pažymime, jog daugelyje jų užfiksuoti gyvenamųjų namų kiemai, privačios teritorijos, bei pateikta informacija apie Klaipėdos regiono kelių nepriežiūrą. Šių teritorijų priežiūra – ne savivaldybės kompetencija. Jau nuo 2016 m. kiemų valymas ir priežiūra perduota bendrojo naudojimo objekto valdytojams (gyventojams). Kiemų bei privačių teritorijų tvarkymo kontrolę vykdo Viešosios tvarkos skyrius. Gyventojai apie nevalomus kiemus ar privačias teritorijas turi informuoti gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdytojus ar Viešosios tvarkos skyrių.

Vadovaujantis Miesto tvarkymo taisyklėmis Klaipėdos miesto savivaldybė organizuoja ir koordinuoja viešųjų teritorijų tvarkymą ir valymą.

Pažymėtina ir tai, jog sningant ar iškart po gausaus sniego visos gatvės vienu metu nebus nuvalytos. Vadovaujantis sutartimis su rangovais, miesto pagrindinės gatvės nustojus snigti turi būti nuvalytos per 4 valandas, o šalutinės gatvės per 8 valandas.

Miesto tvarkymo skyriaus nuomone, su sniego valymu rangovai, dirbdami paromis, susitvarkė tinkamai.

Tiltas – į niekur?

K. Donelaičio gatvėje esantis Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vadovės I. Šakalienės ir jos dviejų dukterų sklypas yra unikalioje vietoje – prie pat Skulptūrų parko.

Ties sklypo riba kabantis stendas iš tiesų kelia klausimų. Valdininkės teritorijos tvorą puošiantis ženklas skelbia neįtikėtinus užmojus – parašyta, jog čia vyksta tilto remonto darbai.

Matyt, perspėjimas skirtas prašaliečiams, kad svetimi nelandžiotų į privačią nuosavybę.

Ant tvoros pakabintas įspėjimas skirtas ne tik pėstiesiems, bet ir vairuotojams, nes jame nupieštas eismą pėstiesiems ir ratuotiesiems draudžiantis kelio ženklas: vadinamoji plyta bei perbrauktas pėsčiasis.

Portalas klaipeda.diena.lt elektroniniu paštu kelis kartus teiravosi I. Šakalienės, kokį tiltą ji stato, kur jis ves ir į kur valdininkė juo žada žingsniuoti, tačiau atsakymų taip ir nesulaukė.

Mėginta klausti, ar I. Šakalienė specialiai užsakė ir pasigamino tokį įspėjamąjį ženklą? Teirautasi ir kur valdininkė galėjo jį gauti, nes užrašas skelbia, jog toks stendas skirtas perspėti apie tilto remontą.

Šitokio stendo su tokiu užrašu prekybos centre nenusipirksi, jį veikiausiai reikėtų užsakyti kokioje nors reklamos įmonėje.

Redakcija užklausas Miesto tvarkymo skyriaus vedėjai siuntė tarnybiniu elektroniniu paštu.

Teirautasi ir I. Šakalienės kolegių, ar skyriaus vedėja šiomis savaitėmis būna darbo vietoje ir ar skaito elektroninį paštą. Patikinta, jog valdininkė dirba, tačiau pati sprendžia, į kokias užklausas atsakyti, o kokias ignoruoti.

Vagyste nekaltina

Paklausta, kokių minčių kyla pažvelgus į tokį valdininkės tvorą puošiantį stendą, Klaipėdos tarybos narė Nina Puteikienė nesuvaldė juoko.

"Dabar man tampa vis aiškiau, kaip galbūt dingsta miesto turtas. Vienas iš tokių dingusių miesto turtų yra ir pėsčiųjų tiltas, kurio visi ieškojo. Dingsta ne tik tiltai ar ženklai. Sutapimai kartais bado akis, ir tik pati valdininkė tai turėtų paaiškinti", – savo nuomonę į įvairius reiškinius išsakė N. Puteikienė.

Tarybos narė prisiminė skandalingą laikinojo tilto per Danę, kurio likutinė vertė buvo 137,6 tūkst. eurų, istoriją.

Šis tiltas buvo pastatytas, kol vyko Pilies tilto remonto darbai.

"Laikinasis tiltas išgaravo iš saugojimo vietos. Aš nežinau, kur jis išgaravo, gal aitvarai išnešė? Bet man kyla klausimų, kodėl galbūt kažkurio tilto remonto vietą ženklinęs ženklas atsiduria privačioje teritorijoje, kuri priklauso aukštai savivaldybės valdininkei? Juolab jog ši I.Šakalienės turto įsigijimo istorija yra daugiau nei turto įsigijimo istorija. Visi mes turtą įsigyjame kaip? Už aiškias ir labai apibrėžtas kainas. O štai I.Šakalienė, mano nuomone, tą turtą įsigijo už sunkiai apibrėžiamą ir labai mažą kainą. Tas turtas buvo valstybinis, tai reiškia – visų mūsų", – savo požiūrį į teisme nagrinėtą sklypo įsigijimo istoriją išsakė N. Puteikienė.

Istorija: redakcijos fotografijų archyvuose nepavyko rasti tokio įspėjamojo ženklo, kuris šiuo metu žymi I. Šakalienės sklypo ribas. Remontuojant Biržos tiltą naudoti kitokie ženklai. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tačiau politikė patikino, jog jokiu būdu pačios I. Šakalienės nekaltina ir neįtarinėja nederamais veiksmais.

"O gal lentelė buvo nurašyta? Iš kur ji gauta, valdininkė turi paaiškinti, jei miestiečiams gali kilti klausimų dėl jos. Nepadori tai istorija", – įtarė N. Puteikienė.

Reikėtų pakeisti tik žodį

Buvęs Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda tikrai žino, kiek ir kokių tiltų uostamiestyje anksčiau buvo remontuota, tačiau, išgirdęs klausimą apie  tilto remonto stendą, taip pat ėmė kikenti.

Gal pati jo net nematė? Gal ko nors paprašė, atvežė ir pakabino?

"Ne. Na, gal negalėjo ji iš ten gauti. Visi ženklai yra unifikuoti. Paskutiniu metu tikrai ten tokių statybų nebuvo. Ženklų galima įsigyti privačiose įmonėse. Kiek pamenu, vykdant statybas, galima pasitvirtinti schemą, ženklų išdėstymo vietas, ir tokius ženklus firmos sudeda, jei nenorima, kad vaikščiotų pėstieji ar važinėtų transportas", – iš pradžių įtartinas mintis vijo L. Dūda.

Tačiau paklausus, kaip vertina tai, kad buvusios pavaldinės privati valda ženklinama tilto remonto statybvietę galbūt galėjusiu puošti ženklu, L. Dūda sutriko.

"Tai ten toks tekstas parašytas, kad vyksta būtent tilto remonto darbai?" – tarsi negalėdamas patikėti paklausė L. Dūda.

L. Dūda / Vytauto Petriko nuotr.

Buvusiam svarbiausiam miesto ūkio žinovui situacija išties sukėlė nuostabą.

"Tai jau nekomentuoju. Čia jau nežinau. Kaip žmonės sugeba, taip ir daro. Kam tokius nesąmoningus užrašus dėti? Koks čia tiltas? Tai gal žodį reikia pakeisti. "Namo remonto", o ne "tilto remonto" darbai. Tai kodėl klaidina? Nežinau, ką ir pasakyti. Aš ją užjaučiu. Susimovė kažkas eilinį kartą", – nuomonę reiškė L. Dūda.

Palinkėjo atidumo

Buvęs Miesto ūkio departamento vadovas kėlė savą versiją, kaip toks stendas su tokiu užrašu galėjo atsidurti I. Šakalienės sklype.

"Matyt, gulėjo nebenaudojamas kokioje nors teritorijoje. Bet tai galbūt kvailystė būtų tokį ženklą dėti. Gal pati jo net nematė? Gal ko nors paprašė, atvežė ir pakabino?" – svarstė L. Dūda.

Tačiau priminus, jog I. Šakalienės turtu ir valdomis ne pirmą kartą domisi prokuratūra, įvairios kitos tarnybos, o pirmos instancijos teismas nurodė taikyti restituciją dalies valstybinės žemės pardavimo sandoriui, L. Dūda palinkėjo buvusiai kolegei atidumo.

"Na taip, gal ir nereikėtų jau daugiau dėmesio pritraukti. Kad daugiau neįklimptum. Reikia moteriai susikoncentruoti", – patarė L. Dūda.

Nurodė griauti

Klaipėdos apygardos teismas rugsėjo 7 d. baigė nagrinėti civilinę bylą, kurioje Generalinė prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, buvo pareiškusi reikalavimus atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai bei įmonei "Donelaičio namai" ir trims fiziniams asmenims dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir kitų susijusių reikalavimų.

Teismas nusprendė, jog I. Šakalienės ir jos dviejų dukterų žemėje pastatytas dviejų aukštų su mansarda pastatas turi būti nugriautas, o sklypas sutvarkytas.

Teismas pripažino, jog dvi valstybinės žemės įsigijimo sutartys yra negaliojančios, tad nurodyta taikyti restituciją.

Apygardos teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Byla dėl valstybinės žemės

Klaipėdos apygardos teismas baigė nagrinėti civilinę bylą, kurioje ieškovė Generalinė prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, pareiškė reikalavimus atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai bei įmonei „Donelaičio namai“, kurią valdo I. Šakalienė su dukterimis, dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir kitų susijusių reikalavimų.

Pirmadienį teismas nusprendė, kad ieškovės ieškinys iš dalies pagrįstas.

Ieškovė Generalinė prokuratūra prašė pripažinti negaliojančiomis keturias valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat atsakovo įmonės „Donelaičio namai” akcininko sprendimą dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo žemės sklypu, įsigytu pagal byloje ginčijamas sutartis ir šio sklypo perdavimo bendrovės nuosavybėn.

Dukroms – du sklypai

Taip pat Generalinė prokuratūra prašė grąžinti žemės sklypą valstybei ir priteisti atsakovams fiziniams asmenims už sklypus sumokėtas sumas.

Ieškiniu taip pat buvo prašoma pripažinti negaliojančiu atsakovei I. Šakalienei išduotą statybos leidimą rekonstruoti statinį žemės sklype, dėl kurio vyko ginčas ir įpareigoti nugriauti statinį – priestatą per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs teismas nustatė, kad ieškinys iš dalies pagrįstas ir pripažino negaliojančiomis dvi iš keturių ieškovės ginčijamų sutarčių, kurios buvo sudarytos 2014 metais.

Įmonės „Donelaičio namai“ priklauso I. Šakalienei ir dviem jos dukterims Mažvydei ir Imantei Šakalytėms.

I. Šakalienė dalį savo valdomo turto 2013 metais padovanojo dukroms. O jau 2014 metais abi merginos kreipėsi į NŽT skyrių prašydamos parduoti žemės sklypo dalis, reikalingas jų nuosavybei. Vienai dukrai leista parduoti 3,89 aro, kitai – 4,11 aro.

Nurodė griauti

Teismas taikė restituciją ir panaikino atsakovės įmonės „Donelaičio namai“ su M. Šakalyte. ir I. Šakalyte sudarytas akcijų pasirašymo sutarčių dalis dėl žemės sklypo dalių perleidimo, grąžinant įmonei „Donelaičio namai“ paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas, kuriomis buvo apmokėtos nurodytos žemės sklypo dalys.

Teismo sprendimu valstybei turi būti grąžintos nurodytos žemės sklypo dalys, priteisiant iš valstybės atsakovėms jų už žemės sklypo dalis sumokėtas sumas – beveik 3,5 tūkst. eurų ir beveik 4,4 tūkst. eurų.

Teismas taip pat pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakovei I. Šakalienei išduoto leidimo dalį dėl dviejų aukštų su mansarda priestato statybos. Atsakovė įpareigota per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti dviejų aukštų priestatą su mansarda Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos lėšomis bei sutvarkyti statybvietę.

Pažeisti viešosios teisės principai

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus dėl dviejų 2014 m. sudarytų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teismas padarė išvadą, kad sudarant minėtas sutartis buvo pažeistos imperatyviosios įstatymų nuostatos, nes ne aukciono tvarka buvo perleista didesnė dalis žemės sklypo ploto, nei buvo reikalinga atsakovėms seserims, nuosavybės teise turimoms patalpoms eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

Dėl to buvo pažeisti visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principai, naudojant valstybės turtą.

Teismas atmetė ieškinio dalį dėl 2006 m. ir 2007 m. valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nes konstatavo, kad pagal šias sutartis atsakovei I. Šakalienei parduoti žemės sklypų plotai buvo proporcingi jos nuosavybės teise valdomoms gyvenamosioms patalpoms pagal jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti.

Apygardos teismo sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Į posėdžius nevaikšto

Antradienį vykusiame teismo posėdyje I. Šakalienė, jos vyras Egidijus Šakalys ir dukterys Imantė ir Mažvydė Šakalytės nepasirodė. Civilinėje byloje atsakovų statusą turinčiai žinomai uostamiesčio šeimai atstovavo tik advokatas.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Violeta Šulčytė teismo prašė, kad būtų kreiptasi į antstolius dėl faktinių aplinkybių fiksavimo statybvietėje.

Šiuo metu K. Donelaičio g. 12 pažymėtame sklype vykstančias statybas savininkai įvardija kaip seno pastato rekonstrukciją.

Siekiama pripažinti negaliojančiomis žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.

V. Šulčytė akcentavo, kad prokurorai negali įžengti į privačią nuosavybę, tai gali padaryti tik antstolis. Prokurorei kilo klausimas, ar šiame sklype vykdoma nauja statyba, ar priestato rekonstrukcija?

Tačiau teismas tokio prašymo netenkino, antstolio paslaugų nuspręsta neprašyti.

Reikalauja restitucijos

Be reikalavimo panaikinti statybos leidimą, Generalinė prokuratūra teisme kelia klausimą, kodėl I. Šakalienei ir jos dukroms lengvatinėmis sąlygomis ir neskelbiant aukciono buvo parduota valstybinė žemė.

Iš viso šiuo metu uostamiestyje žinoma šeima valdo 12,71 aro sklypą prie pat Skulptūrų parko.

Pagal nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, prieš metus šio sklypo vertė siekė 250 tūkst. eurų. Beveik trijų šimtų kvadratinių metrų ploto apleistas daugiabutis tebuvo vertas 50 tūkst. eurų.

"Siekiama pripažinti negaliojančiomis žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Iš dalies pripažinti negaliojančiomis akcijų perleidimo sutartis, kuriomis ginčo žemės sklypas, kaip turtinis įnašas, atsakovų buvo perduotas įmonei "Donelaičio namai", – prokuratūros ieškinius paaiškino Generalinės prokuratūros prokurorė V. Šulčytė.

Iš tiesų tokio sandorio būta. 2018 m. rudenį I.Šakalienė buvo užsakiusi jos šeimos valdomo turto vertinimo ataskaitą.

Joje pažymėta, kad I. Šakalienė su dukromis 300 tūkst. eurų vertės turtą numatė perduoti kaip nepiniginį įnašą įmonei "Donelaičio namai" kaip įstatinį kapitalą. Buvo numatyta įsigyti 12 tūkst. įmonės akcijų po 25 eurus už vienetą.

Prokuratūra ne tik ginčija šio turto perleidimą įmonei, bet ir siekia, jog būtų panaikintas statybos leidimas.

"Siekiama nugriauti statinį, kuris, mūsų vertinimu, pastatytas toje sklypo dalyje, kurios atsakovai neturėjo teisės įgyti lengvatinėmis sąlygomis", – paaiškino prokurorė V. Šulčytė.

Po dviejų parengiamųjų teismo posėdžių bylos iš esmės taip ir nepavyko pradėti nagrinėti. Kitas teismo posėdis turėtų vykti vasario pradžioje.

Atsakovai: I. Šakalienės šeimai teisme atstovavo advokatas Rimvydas Paulauskas (kairėje). Taip pat atsakovais šioje byloje pripažinta Klaipėdos miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Supirko visą daugiabutį

Istorija, kai miesto centre esantis pastatas perėjo į I. Šakalienės šeimos rankas, prasidėjo 1994 m. Tuo metu žemės sklypas su trimis statiniais priklausė Klaipėdos miesto valdybai.

Pirmiausia I. Šakalienė daugiabutyje iš savivaldybės įsigijo 53,53 kv. m kūrybines dirbtuves, nors niekas savivaldybėje nepamena, jog ši valdininkė anuomet būtų buvusi meno kūrėja.

Po šio sandorio 1996 m. I. Šakalienė iš gyventojo nupirko 46,23 kv. m ploto butą. 2003-iųjų liepą jau perkamas 51,39 kv. m ploto butas.

Po trejų metų I. Šakalienė įsigijo 32 šimtąsias kito buto iš privataus asmens. 2007 m. I. Šakalienė įsigijo dar vieną 18,86 kv. m ploto butą. 2010 m. nuperkamas ir 39,41 kv. m ploto butas pirmajame aukšte.

Septintojo sandorio istorija daugiausia kelia klausimų Seimo nariui Valerijui Simulik, kuris teikė Generalinei prokuratūrai skundus, jog šie sandoriai būtų ištirti.

2011 m. balandžio 14 d. I. Šakalienė iš Klaipėdos savivaldybės įsigijo 68 šimtąsias buto dalis.

Tai reiškia, jog iš 61,1 kv. m ploto moteris pirko 44 kv. m.

I. Šakalienei šis sandoris atsiėjo 24 tūkst. litų (beveik 7 tūkst. eurų).

Seimo narys V.Simulik viso šio buto privatizavimą formaliai laiko teisėtu, tačiau akcentuoja,kad buto dalis, 44 kv. m, buvo parduota už gerokai mažesnę nei rinkos kainą.

V. Simulik įsitikinęs, kad toks butas galėjo būti vertas 93 tūkst. litų.

Ginčas dėl žemės

Tačiau didžiausias ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo. Prokuratūra teisme sieks įrodyti, jog I. Šakalienės šeimai galėjo būti parduota tik tiek žemės, kiek reikalinga daugiabučio eksploatacijai.

Savivaldybė valdininkei 2008 m. leido privatizuoti buvusią skalbyklą. Tačiau objektas privatizuotas be žemės, nugriovimui.

Esą atskiro sklypo savivaldybė negalėjo suformuoti savo turtui, nes skalbykla stovėjo daugiabučio kieme, o įvažai į kiemą yra nustatytas servitutas.

Vis dėlto skalbyklai buvo priskirtas beveik 3,8 aro sklypas.

Šiuo metu savivaldybės valdininkės šeima iš viso valdo 12,71 aro sklypą.

Seimo narys V. Simulik įsitikinęs, jog valstybei gali būti padaryta 192 tūkst. eurų suma įvertintina žala.

Prie parko – apartamentai

Klausimų kilo dėl K. Donelaičio gatvėje esančio daugiabučio, kuris prieš 25 metus priklausė savivaldybei.

Čia stovėjo apleistas gyvenamasis namas, sandėlis ir skalbykla, priklausiusi vienai ligoninių.

Šiuo metu I. Šakalienės šeimos valdomas pastatas oficialiai yra rekonstruojamas, nors, Seimo nario V. Simulik nuomone, iš pažiūros atrodytų, jog jis yra naujai perstatomas.

Parlamentarui sukėlus ažiotažą, statybas tikrino Statybų inspekcija, tačiau nusižengimų nerado.

Valerijus Simulik: įtariu, jog valstybei galėjo būti padaryta 192 tūkst. eurų žala.

Panašu, jog prie pat Skulptūrų parko kyla prabangių apartamentų kompleksas, nes šiuo metu jau yra platinami skelbimai apie parduodamus butus, pro kurių langus atsiveria puikus vaizdas.

Už dviejų kambarių butą prašoma 120 tūkst. eurų.

Rangovo įrengtoje informacinėje lentoje pažymėta, jog statyba pradėta šiemet sausį, o turi būti baigta kitų metų birželį.

Šiuo metu šis pastatas yra valdomas įmonės "Donelaičio namai". Įmonė priklauso I. Šakalienei ir dviem jos dukterims – Mažvydei ir Imantei.

Dirbtuvės – I. Šakalienės kūrybai?

Valdininkė koją į K. Donelaičio gatvėje esantį pastatą įkėlė 1994 m.

Klaipėdos miesto valdybos 1994 m. balandžio 28 d. potvarkiu valstybinė komisija spalio 3 d. įkainojo šiame pastate buvusias kūrybines dirbtuves.

53,53 kv. m ploto patalpas I. Šakalienė įgijo pirkimo–pardavimo sutartimi.

Kyla klausimų, kodėl būtent šiai klaipėdietei savivaldybė nutarė parduoti savivaldybės turtą, gal ji anuomet buvo ypač garbi meno kūrėja?

Ginčai: istorinėje miesto dalyje esančiu I. Šakalienės šeimos objektu domimasi ne pirmą kartą. Nors skandalas dėl savivaldybei priklausančio turto pardavimo buvo kilęs dar 2011 m., tačiau įvairios valstybinės institucijos sandoriuose neįžvelgė nieko neteisėto. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Butus pirko vieną po kito

Po šio sandorio, panašu, jog I. Šakalienės šeima dėjo daug pastangų, kad pavyktų įgyti visus šiame name esančius butus.

1996 m. I. Šakalienė iš gyventojo nupirko 46,23 kv. m ploto butą.

2003-iųjų liepą jau perkamas 51,39 kv. m ploto butas.

Po trejų metų I. Šakalienė įsigijo 32 šimtąsias kito buto iš privataus asmens.

2007 m. I. Šakalienė įsigijo dar vieną 18,86 kv. m  ploto butą.

2010 m. nuperkamas ir 39,41 kv. m ploto butas pirmajame aukšte.

Septintojo sandorio istorija daugiausia kelia klausimų Seimo nariui V.Simulik.

2011 m. balandžio 14 d. I. Šakalienė iš Klaipėdos savivaldybės įsigijo 68 šimtąsias buto dalis.

Tai reiškia, jog iš 61,1 kv. m ploto moteris pirko 44 kv. m.

I. Šakalienei šis sandoris atsiėjo 24 tūkst. litų (beveik 7 tūkst. eurų).

V. Simulik viso šio buto privatizavimą formaliai laiko teisėtu, tačiau akcentuoja, jog buto dalis, 44 kv. m, buvo parduota už gerokai mažesnę nei rinkos kainą.

"Mano nuomone, rinkos kaina tokio dydžio būstui šioje miesto dalyje tuo metu galėjo siekti 93 tūkst. litų. Tokius skaičius įvardijo valstybės įmonė Registrų centras. Masinio vertinimo metu buvo nustatyta 93 tūkst. litų suma tokiam pat turtui. Taip pat kyla įtarimų, kodėl didelį nuosavą namą turinčiai I.Šakalienei išnuomojamas Klaipėdos miesto savivaldybės plotas, jei ši ponia nėra socialiai remtina ar daugiavaikė vieniša mama? Šiame bute ji niekada negyveno", – stebėjosi V. Simulikas.

2010 m. Klaipėdos savivaldybės tarybos  sprendimu buvo nutarta sudaryti nuomos sutartį su I.Šakaliene privatizavimo procedūrų vykdymo laikotarpiui jai išnuomojant savivaldybei priklausančio buto dalį.

Žiūrint formaliai, valdininkė iš tiesų nieko nepažeidė. Pati taryba priėmė tokį sprendimą pagal tuo metu galiojančias teisines normas.

Nuoma buvo įforminta metams, o vėliau sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis.

Sklypas atiteko be aukciono

Kitas Seimo nariui klausimų keliantis dalykas yra susijęs su šio objekto sklypu.

Formaliai prie Skulptūrų parko esantis sklypas priklausė trims pastatams – gyvenamajam namui, sandėliui ir skalbyklai.

2008-aisiais Klaipėdos savivaldybės taryba leido I. Šakalienei privatizuoti skalbyklą.

Tuo metu privatizavimo komisijai vadovavęs tarybos narys Vygantas Vareikis tarybai teiktame sprendimo siūlyme pažymi, jog šiuo sprendimu bus leidžiama privatizuoti be žemės, nugriovimui savivaldybei nuosavybės teise priklausantį statinį – 64,49 kv. m ploto skalbyklą.

Aiškinamajame rašte teigiama, jog skalbykla yra įtraukta į privatizuojamų pastatų sąrašą.

"Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintame teritorijos tarp Liepų, K. Donelaičio, S. Daukanto ir Skulptūrų parko detaliajame plane nurodyta, kad savivaldybei priklausantis pastatas K. Donelaičio g. 12A yra bendro naudojimo žemėje. Šiam pastatui yra priskirtas bendrojo naudojimo 0,0378 ha išnuomojamas žemės sklypas, tai yra savivaldybei priklausančiam pastatui nėra suformuotas atskiras žemės sklypas. Bendro naudojimo sklypo naudotojai yra valstybė, fiziniai asmenys ir savivaldybė", – rašoma aiškinamajame rašte.

Ant K. Donelaičio gatvėje esančio 12-ojo namo kabo perspėjimas, jog dabar čia yra privati nuosavybė. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Esą atskiro sklypo savivaldybė negalėjo suformuoti savo turtui, nes skalbykla stovėjo daugiabučio kieme, o įvažai į kiemą yra nustatytas servitutas.

Iš pirmo karto politikai nesiryžo patvirtinti tokio sprendimo, klausimas buvo atidėtas. Tačiau vėliau nubalsavo už šį siūlymą.

"Jei miesto valdžia mato, jog yra savivaldybės pastatas, o po juo – žemės sklypas, kodėl nebuvo skelbiamas aukcionas ir šis sklypas nebuvo parduotas rinkos kaina?" – retoriškai klausė V. Simulik.

Tuomečiame tarybos sprendimo aiškinamajame rašte pažymėta, jog savivaldybės tarybai priėmus sprendimą leisti privatizuoti pastatą nugriovimui, bus inicijuota procedūra dėl bendro naudojimo žemės sklypo dalies priskyrimo pastatui K. Donelaičio g. 12A panaikinimo.

O tai reiškia, jog jau tuomet esą buvo aišku, kad į privačias rankas palaipsniui perėjusiam daugiabučiui teks kur kas didesnis sklypas.

Aiškinsis: Seimo nariui V. Simulik kilo įtarimų, jog šalia Skulptūrų parko beveik 13 arų sklype kyla visiškai naujas statinys, nors  I. Šakalienės šeima yra gavusi tik leidimą pastato rekonstrukcijai. (Vytauto Liaudanskio nuotr. / Redakcijos montažas)

Ginčas dėl viešo intereso

Seimo nario V. Simulik skundai prokuratūrai – ne pirmieji dėl Klaipėdoje gerai žinomai valdininkei priklausančio būsto.

2009 m. į prokuratūrą ir teismus raštus siuntinėjo ir kitas politikas Naglis Puteikis.

Anuomet uostamiesčio tarybos nariu buvęs N. Puteikis prisiminė, jog, po jo kreipimosi į Generalinę prokuratūrą, ši kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti savivaldybės tarybos sprendimą dėl pastato K. Donelaičio g. 12A privatizavimo.

2009 m. balandį viešumoje buvo minėta, jog prokuratūra, atlikusi patikrinimą pagal miesto tarybos nario kreipimąsi, nustatė, kad minimam pastatui nebuvo priskirtas sklypas, nebuvo įvertinta žemės nuomos vertė, todėl tarybos sprendimas privatizuoti šį pastatą nugriovimui prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 22 str. ir 9 str. 4 dalies nuostatoms.

"Mano bei tuometės Vyriausybės atstovo tarnybos darbuotojos Daivos Kerekeš argumentus, jog tarybai pateiktas šis sprendimo projektas prieštarauja įstatymams, miesto tarybos dauguma atmetė. Esminiai mūsų argumentai – pastatas negali būti privatizuojamas nugriovimui, nes to nėra detaliajame plane, vadinasi, įsigijęs teisę nugriauti pirkėjas įsigyja teisę į žemės nuomą bei teisę statyti naują pastatą, o tai reiškia, kad specialiai tokiu privatizavimo būdu sumažinama pardavimo kaina, tuo padarant žalą valstybei. Be to, tokio privatizavimo būdo nėra įstatyme. Yra pardavimas nugriovimui ir tik esant detaliajame plane numatytam nugriovimui", – tikino Seimo narys N. Puteikis.

Vis dėlto anuomet N. Puteikiui nepavyko  teismuose užginčyti šio sandorio.

Turtai: I. Šakalienę lydi pavydėtina sėkmė – privačiame name gyvenanti valdininkė turbūt iš algos sugebėjo susipirkti šalia Skulptūrų parko esantį daugiabutį. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

 

Pasiskundė V. Pranckiečiui

I. Šakalienės turtais besidomintis V. Simulik neslėpė, jog rimčiau šios istorijos nagrinėjimo ėmėsi po vieno Klaipėdos savivaldybės tarnautojos kirčio politikui.

"Aš gavau skundą, iš pradžių anoniminį, po to jau su krūva parašų. Ėmiau aiškintis, kas ir kodėl bei kam pardavė savivaldybės turtą. Jūsų miesto savivaldybės darbuotoja apskundė mane Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, esą ko aš, būdamas šiaulietis, lendu ne į savo miesto reikalus. Dar to betrūko. Mano mandatas Šiauliams nepriklauso. Aš, kaip Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, gaunu įvairiausių skundų, o tuos, kurie susiję su valstybiniu turtu, net ir privalau aiškintis", – dienraščiui kalbėjo V.Simulikas.

Po I. Šakalienės skundo Seimo pirmininkas V. Simuliko nebarė. Skundas buvo persiųstas Antikorupcijos komisijai.

"Komisija tik pečiais gūžčioja. Ką čia tirti? Bet man dėl to tik dar įdomiau", – prisipažino V. Simulikas.

Tiesa, politiko raštai prokurorams iš pradžių jokių vaisių nedavė.

Prokuratūra teismo prašo negaliojančiomis pripažinti valstybinės žemės sklypo K.Donelaičio g. 12 pirkimo–pardavimo sutartis, panaikinti statybos leidimą bei pašalinti statybos padarinius.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Edita Rutkauskaitė atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Paprastai tariant, tyrimą nutraukė.

Tada politikas nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

Į teismą kvies ir vyrą

Generalinė prokuratūra dėl viešojo intereso gynimo inicijavo civilinę bylą. Ją nagrinės Klaipėdos apygardos teismas.

Pirmajame teismo posėdyje rimtų darbų nenuveikta, šalys ruošiasi antrajam parengiamajam posėdžiui.

Prokuratūra teismo prašo negaliojančiomis pripažinti valstybinės žemės sklypo K. Donelaičio g. 12 pirkimo–pardavimo sutartis, panaikinti statybos leidimą bei pašalinti statybos padarinius, tai yra nugriauti pradėtą statyti vadinamąjį priestatą ir taikyti restituciją.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Violeta Šulčytė teismo paprašė įpareigoti antstolį užfiksuoti K. Donelaičio g. 20 adresu esančių statybų faktines aplinkybes.

Nors šioje byloje atsakovais minimos ne tik valstybinės institucijos, bylą nagrinėjanti teisėja trečiuoju asmeniu byloje norėtų matyti ir I. Šakalienės vyrą Egidijų Šakalį, jei jie vis dar gyvena santuokoje.

Minimų sandorių metu E. Šakalys dirbo Registrų centro Klaipėdos filialo vadovu.

Šiuo metu vyras eina Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Atsitvėrė tylos siena?

Dienraščiui "Klaipėda" mėginant aiškintis valstybės tarnautojos praturtėjimo istoriją, pati I. Šakalienė į žurnalistų skambučius neatsiliepė.

Moteris nekėlė nei tarnybinio mobiliojo ryšio, nei savo kabineto telefono ragelio.

Į klausimus, išsiųstus oficialiu elektroniniu paštu dar lapkričio 26-ąją, antradienį, valdininkė taip pat neatsakė, nors pagal įstatymą turėjo tai padaryti per vieną darbo dieną.

Lapkričio 28-ąją, ketvirtadienį, klausimai jai buvo išsiųsti dar kartą.

Laiko apmąstymams tikrai buvo ne viena darbo diena, tačiau atsakymų nebuvo nei praėjusį trečiadienį, nei ketvirtadienį, nei penktadienį. Nebuvo atsakymų ir vakar, gruodžio 2-ąją.

Matyt, valdininkė iki šiol nėra susipažinusi su Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsniu, numatančiu nuobaudas už atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams.

Kolegė kūrinių nematė

I. Šakalienės bendradarbė, savivaldybės Turto skyriaus vedėja Genovaitė Paulikienė, paklausta, ar žino, kokius menus yra įvaldžiusi I. Šakalienė, tikino pirmą kartą girdinti apie kolegės talentus.

"Aš savivaldybėje pradėjau dirbti 2004 metais. Nepamenu tokio atvejo, jog savivaldybė būtų pardavinėjusi kūrybines dirbtuves. Manyčiau, jog parduodant ar nuomojant turėtų būti skelbiamas aukcionas. Bet 1994 metais nežinau, kokie teisės aktai galiojo ir koks ten turtas buvo", – aiškino G.Paulikienė.

Ji tikino taip pat negirdėjusi, jog I. Šakalienė būtų turėjusi meno kūrėjos statusą.

"Mes niekada neduodame panaudai jokio turto fiziniams asmenims. O nuomai skelbiamas konkursas. Bet kas gali dalyvauti, net ir aš. Jei pasiūlyčiau didžiausią kainą, galėčiau nuomotis. Savivaldybės turtas įgyjamas tik aukciono būdu. Bent jau šiuo metu. Kuo buvo vadovautasi 1994 metais, nežinau, juk šalis buvo vos tik atgavusi nepriklausomybę. Aš pirmą kartą girdžiu, kad I.Šakalienė būtų pirkusi kūrybines dirbtuves", – garsiai svarstė G. Paulikienė.

Paklausta apie jau 2011-aisiais vykusį sandorį tarp I. Šakalienės ir savivaldybės, G. Paulikienė aiškino, jog butą už 24 tūkst. litų valstybės tarnautoja pirko teisėtai.

"Jei bute dalis ploto priklauso privatiems asmenims, žinoma, jog pirmumo teisė nuomoti, o gal ir įsigyti suteikiama būsto dalies savininkams. Juk taip ir turėtų būti. Nežinau, ar I. Šakalienė gyveno, ar negyveno name, bet būstas nuomotas ne kaip socialiai remtiniems asmenims. Ir šiuo metu galioja tie patys įstatymai. Pirmumo teisę įsigyti buto dalį suteikia įstatymas", – situaciją aiškino G. Paulikienė.

Turtą dovanojo dukroms

Didžiausią nuostabą V. Simulik kelia I. Šakalienės šeimos namui atitekusio sklypo istorija.

Į prokurorų užklausas savivaldybė atsakė, jog 2006 m. matininkų parengtoje žemės sklypo matavimo duomenų byloje pažymėta, jog sklype buvusiam gyvenamajam namui priskirta 186 kv. m ploto, skalbyklai – 104 kv. m, sandėliui – 60 kv. m.

Bendro naudojimo dalis – 921 kv. m ploto.

Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 31 d. įsakymu dėl valstybinės žemės šiuo adresu įregistravimo, dalių nustatymo ir pardavimo, nustatyta, jog iš 12,71 a sklypo ploto, atsižvelgiant į tuo metu kiekvienam bendraturčiui priklausiusią dalį, I. Šakalienei nustatytas 3,74 a plotas, priklausęs valstybei.

Šiuo įsakymu nutarta šią dalį parduoti I. Šakalienei.

Prokuratūros rinktuose valstybinių institucijų atsakymuose pažymėta, jog Žemės įstatymas numato, kad valstybinė žemė parduodama ne aukciono būdu, jeigu sklypas užstatytas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais.

Išeitų, jog sklypas I. Šakalienei buvo parduotas teisėtai.

Vis dėlto Žemės įstatyme paaiškinta, jog valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams eksploatuoti.

"Šiuo atveju man nėra aiški Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pozicija. Ne kartą ši tarnyba yra inicijavusi patikrinimus ir valstybinės žemės pardavimo sandorių nutraukimą, remdamasi šiuo argumentu. Suprask, jog valstybinė žemė negali būti raikoma bet kam ir bet kaip. Tačiau šiuo atveju užimta kita pozicija, nors Klaipėdoje nagrinėtose panašiose situacijose tai buvo vertinama priešingai, nei šiame sklype", – replikavo V. Simulik.

Tuo metu, kai I.Šakalienei buvo parduotas 3,74 a sklypas, valdininkei priklausė trys butai.

O štai 2007 m., kai moteris įsigijo dar du butus, jau buvo parduotas dar beveik vienas aras žemės.

2013 m. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymu buvo pakeistas anksčiau minėto 2006 m. pasirašyto Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo vienas punktų.

Juo nustatyta, jog iš 12,71 a sklypo pagal nuosavybę gyvenamajame name I. Šakalienė pretenduoja į 8 a šio sklypo.

Beje, 2013 m. turtinga motina dalį savo turto padovanojo dukroms.

O jau 2014 m. abi merginos kreipėsi į NŽT skyrių prašydamos joms parduoti žemės sklypo dalis, reikalingas jų nuosavybei.

Vienai dukrai leista parduoti 3,89 a, kitai – 4,11 a.

Žala valstybei – 192 tūkst. eurų?

Kyla esminis klausimas: miesto centre esančio sklypo dalies Klaipėdos savivaldybė nenorėjo ar negalėjo realizuoti aukšta kaina aukciono metu?

Pasirodo, jog aprašomiems sandoriams gelbėjo nuo 2005 iki 2008 m. galiojusios teisinės normos – Vyriausybės patvirtintos valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės.

Žemės sklypas buvo suprojektuotas trims statiniams.

Du statinius nugriovus ir išregistravus iš Nekilnojamojo turto registro, buvusių statinių savininkai prarado teisę pirkti arba nuomotis žemės sklypo dalis lengvatine tvarka.

Todėl detaliuoju planu suformuotame sklype gyvenamųjų patalpų savininkai įgavo teisę įsigyti valstybinės žemės sklypo dalis.

I. Šakalienė valstybinės žemės sklypą įsigijo 2006 m.

Nacionalinė žemės tarnyba, atsakydama į prokuratūros užklausas, pažymėjo, jog Žemės įstatymas numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai.

Valstybinės žemės pardavimo ir nuomos taisyklėse numatyta, jog valstybinė žemė gali būti parduodama namų valdų savininkams, nepaisant to, kur jie realiai gyvena.

Būtina paisyti tik vienos sąlygos – tokie sklypai negali būti didesni nei 20 a, o I. Šakalienės šeimai teko mažesnis – 12,71 a plotas.

Vartydamas Klaipėdos apygardos prokuratūros rinktus bylos faktinius duomenis, Seimo narys V.Simulik kėlė klausimą: kokios institucijos valdininkai turėtų atlyginti valstybei padarytą žalą, jei teisme paaiškėtų, jog politikas vis dėlto buvo teisus?

"Aš įtariu, jog valstybei galėjo būti padaryta 192 tūkst. eurų žala. Tokia suma dabar Registrų centras įvertina šį sklypą. Tačiau reali rinkos kaina paaiškėtų tik aukciono metu, o ji paprastai būna daug didesnė", – reziumavo Seimo narys.

Teatro aikštėje praeivių dėmesį traukia nauji akcentai – milžiniški stacionarūs vazonai. Juose bus pasodinti ožekšniai su gėlėmis.

"Šeši italų gamybos vazonai ir suolai stovės visus metus, po medeliais bus pasodinta ir gėlių. Pavasarį ožekšnis žydi, vasarą yra žalias, o rudenį turėtų pasipuošti raudonos spalvos lapais. Žiemą, kaip ir visi medžiai, jis bus plikas", – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Prabangūs vazonai buvo nupirkti dar praėjusį lapkritį, o prasidėjus vasaros sezonui atgabenti į Teatro aikštę. Vieno tokio kaina – apie 3 tūkst. eurų, suolai pigesni – maždaug po 900 eurų.

Tad iš viso Teatro aikštės puošmenoms išleista apie 23,4 tūkst. eurų.

Nesakau, kad yra pigu, bet už gerą daiktą reikia mokėti.

"Žinau, kad yra įvairių atsiliepimų, nieko kito ir nesitikime. Šiais metais į savivaldybę kreipėsi senamiesčio verslininkai, todėl administracijoje pajuokavome, kad mums kvėpuoja į nugarą. Jau pernai rudenį tokią viziją turėjome ir labai džiaugiuosi, kad ją įgyvendinome. Nusimanantys žmonės įvertins produktą ir jo kokybę. Nesakau, kad yra pigu, bet už gerą daiktą reikia mokėti", – kalbėjo I.Šakalienė.

Jos žodžiais, tokios puošmenos itin populiarios Italijoje, Ispanijoje, reprezentacinėse miestų vietose.

"Nusprendėme, kad ir Klaipėdai gal jau laikas. Jei daryti, tai tik gerai", – tikino pašnekovė.

Dar svarstoma pastatyti naujas gėlines, tačiau veikiausiai šiuos planus teks atidėti kitam sezonui.

"Planuojame nupirkti ir suolų, rudeniop arba kitiems metams. Žiūrėsime, kaip pavyks su viešaisiais pirkimais. Pas mus greitai niekas nevyksta", – tarstelėjo I.Šakalienė.

Pasak vedėjos, panašų, tačiau pigesnį variantą galima pamatyti rekonstruotoje Debreceno aikštėje. Šioje miestiečių lankomoje viešojoje erdvėje pastatytuose vazonuose pasodinti himalajiniai beržai.

Tiesa, kaina skiriasi, nes Debreceno aikštėje vazonai pagaminti iš lenkiško betono, o senamiestyje – iš granito.

Vazonai yra apšiltinti, tad augalai neturėtų peršalti žiemą. Pasirinkta ir medžių rūšis, atlaikysianti Klaipėdos oro sąlygas, kurios kartais būna atšiaurios.