Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos pamainos vadas Jevgenij Iljin budėjimo metu išėjęs į komandos pastato balkoną išgirdo, kad kažkas prašo padėti.
Moteris buvo patyrusi didelį stresą, drebanti, šlapia. Ją apklojome, kad sušiltų, nuraminome.
„Po kelių sekundžių žiūriu, kad Neris jau raibuliuoja ir supratau, kad kažkas skęsta. Bėgdamas prie upės įspėjau ir ugniagesius. Nubėgęs pamačiau, kad skęsta moteris, o pagalbą kvietė praeivė. Šokau į vandenį, maniau, Neris nusekusi, negilu, bet toje vietoje buvo gal 4 metrų duobė, tad visas panirau. Priplaukęs prie moters pagriebiau ją, o ugniagesiai padėjo ją ištraukti į krantą. Moteris keletą kartų jau buvo panirusi, prigėrusi šiek tiek vandens, bet dar kapanojosi už kokių 5 metrų nuo kranto“, – pasakojo J. Iljin.
Moteris prie upės lesino paukščius, nuslydo nuo akmenų ir atsidūrė vandenyje. „Iškvietėme greitąją medicinos pagalbą, o nukentėjusiąją už parankių parsivedėme į gaisrinę. Moteris buvo patyrusi didelį stresą, drebanti, šlapia. Ją apklojome, kad sušiltų, nuraminome. O Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus vyresnioji specialistė Jelena Volkova paskolino jai sausų drabužių, perrengė ją. Moteris dėkojo ir sakė, kad jai antrąjį gyvenimą suteikėme“, – sakė gelbėtojas. Vėliau nukentėjusioji buvo perduota atvykusiems medikams ir išvežta į ligoninę.
12 metų ugniagesiu gelbėtoju, skyrininku, o dabar pamainos vadu dirbantis Jevgenijus sako, kad gelbėjimo darbų vandenyje būna ne kasdien. „Jų ypač padaugėja pavasarį ir žiemą, kai ant ledo pažvejoti susirenka žvejai. Rudenį, kol vandens telkinių neaptraukia ledas, būna šiek tiek ramiau. Na, o vasarą tenka gelbėti neatsargius poilsiautojus, kurie plaukioja neapskaičiuodami savo jėgų. Ir, deja, traukti skenduolius. Šią vasarą Žaliuosiuose ežeruose mano kolegos ištraukė du nuskendusius jaunus – 15 ir 18 metų žmones“, – apie darbe patiriamus iššūkius pasakojo gelbėtojas.
36-erių metų pamainos vadas J. Iljin Vilniaus Gedimino technikos universitete yra baigęs gaisrinės saugos specialybę, o vėliau – Ugniagesių gelbėtojų mokyklą. Jis teigė, kad šio darbo į nieką nekeistų. „Man šis darbas mielas, kadangi jame niekada nėra monotonijos. Nuolat esi judesy ir veiksme. Be to, ir labai puikus kolektyvas. Kiekvienu gali pasitikėti kaip savimi“, – džiaugėsi J. Iljin.
Pernai už sąžiningą ir nepriekaištingą darbą J. Iljin buvo apdovanotas Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pasižymėjimo ženklu „Ugniagesio gelbėtojo žvaigždė“.
