-
Vietoj „Knygų ministerijos“ – kavinė: bus išsaugota senoji iškaba 12
Siekia išsaugoti iškabą
Kai iš Laisvės al. 29 išsikėlė knygynas „Knygų ministerija“, ant pastato atsivėrė senasis vaistinės užrašas. Jis nurodė, kokia pastato paskirtis buvo anksčiau.
Miestiečiai tikino, kad rusiškomis raidėmis užrašytas vaistinės užrašas turėtų išlikti, nes tai yra istorijos dalis, leidžianti matyti anų laikų Laisvės alėjos vaizdą.
„Darbininkai glaisto tą vaistinės užrašą. Bus populiarūs kavos namai. Bet, manau, kad tai reikia išsaugoti, nes tikrai ne daug kas atsimena, kad šioje vietoje kažkada veikė vaistinė“, – savo nuomonę sakė kauniečiai.
Jie net ir pateikė pavyzdį, kuomet senieji užrašai puikiai įsikomponuoja į dabartinę erdvę. Neseniai Vytauto prospekte sutvarkytas buvęs „Lietūkio“ pastatas. Tvarkant fasadą užrašas buvo atidengtas ir dabar pilnai eksponuojamas bei puošia pagrindinį fasadą. Taip esą turėtų atrodyti ir ant Laisvės al. 29 atidengtas senasis vaistinės pavadinimas.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Iškaba išliks
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas „Kauno dienai“ nurodė, kad senasis vaistinės pavadinimas turėtų išlikti, bet jis greičiausiai nebus matomas praeiviams.
„Nuėmus „Knygų ministerijos“ iškabą išryškėjęs užrašas nėra glaistomas. Piliečiai pastebėjo atliekamus balkono pado remonto darbus ir padarė klaidingą išvadą, kad darbininkai tinkuoja pastato fasadą.
Numatyta, nepažeidžiant senovinio užrašo, jį uždengti nauja iškaba.
Mūsų žiniomis, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis skyrius yra suderinęs naują kavinės iškabos reklamos projektą, kuriame numatyta, nepažeidžiant senovinio užrašo, jį uždengti nauja iškaba. Tokiu būdu senasis užrašas rusų kalba bus išsaugotas kaip istorinis artefaktas, tačiau neklaidins lankytojų, kadangi pastate nėra prekiaujama vaistais“, – komentavo S.Rimas.
Jis pažymėjo, jog Laisvės al. 29-asis pastatas nėra įrašytas į Kultūros paveldo registrą, tačiau dėl vietos specifikos jam vis tiek taikomi griežtesni paveldvotvarkos reikalavimai, tad remontuojant pastatą, būtina viską derinti su atitinkamomis institucijomis.
„Pastatas Laisvės al. 29 nėra individualiai įrašytas į kultūros vertybių registrą, tačiau jo pagrindinis fasadas yra saugomas kaip gatvės išklotinė, pastatas laikomas kultūros paveldo statiniu, nes yra valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės, vadinamos Naujamiesčiu, teritorijoje ir yra vienas iš jos vertingųjų savybių“, – nurodė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.
Knygynų lieka vis mažiau
Primename, kad „Knygų ministerija“ duris lankytojams užvėrė praėjusių metų pabaigoje. Laisvės alėjoje šis knygynas veikė beveik 5 metus.
Apie knygyno uždarymą tuomet informacija pradėjo plisti socialiniame tinkle „Facebook“. Žmonės tikino, kad žinia, jog užsidaro „Knygų ministerija“, yra skandalinga, mat po kiek daugiau nei mėnesio Kaunas taps Europos kultūros sostine, tačiau nyksta vietos, kur būtų galima pasimėgauti išskirtinėmis knygomis.
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kaunui gėda. Užsidaro priešpaskutinis miesto knygynas. Miestui krykštaujant Europos kultūros sostinės maskarade reali kultūrinė temperatūra liūdina ir neramina“, – nusivylimo praėjusių metų pabaigoje neslėpė architektas Audrys Karalius.„Gaila. Čia pristatinėjau savo knygą. Bus dar vienas batų kalnas. Arba akinių butikas. Arba draudimo kontora. Apdraus nuo žiūrėjimo į knygas“, – tuomet pasisakė Paulius Jurkevičius.
Primename, kad pernai pavasarį buvo uždarytas dar vienas knygynas – iš Senamiesčio išsikėlė „Tūkstantis ir viena knyga“, priklausęs knygynų tinklui „Humanitas“. Tuomet knygyno atstovai aiškino, kad Senamiestyje buvo pats mažiausias knygynas ir jau kurį laiką dirbo nuostolingai. Visgi, „Humanito“ atstovai nurodė, kad skaitytojai mėgiamas knygas ras kitame tinklui priklausančiame knygyne „Kalbų centras“.
-
Dingusi Kauno centrinio pašto iškaba sukėlė pasipiktinimo audrą 42
Kilo diskusijų audra
Diskusija apie tai, kad ant tarpukario architektūros simboliu vadinamų Centrinio pašto rūmų pastato Laisvės al. neliko iškabos užvirė pirmadienį, kai socialiniame tinkle „Facebook“ buvo pasidalyta nuotrauka, kurioje matyti patalpoje, ant grindų, viena ant kitos sukrautos masyvios raidės, iš kurių anksčiau buvo sudėliotas šio pastato paskirtį žymėjęs užrašas „Paštas“.
„Atėjo pašto raidžių paskutinioji valanda. Jau greitai pašte įsikurs skiepijimo punktas, todėl pašto atributai, gali būti, kad bus metami lauk“, – dalydamasis minėta fotografija rašė Aistis K.
Nuimtos raidės suverstos viename kabinetų./Kauniečio asmeninio archyvo nuotr.Po nuotrauka netrukus pasipylė internautų nuomonės, klausimai, spėlionės ir siūlymai. „Eksponatai – įdomus, gal bent dalį galima pasiūlyti miesto muziejui?“ – domėjosi Aistė.
„O Kazio Šimonio paveikslus nuo palubės irgi nugraibys?! Tai kam gi jie ten, jei beveik arklidėmis pavirs pastatas“, – teiravosi kiti.
„Visada ir visiems sakau ir sakysiu tą patį, tegul mane batais apmėto. 50 metų senosios priespaudos nesuniokojo Kauno paveldo tiek, kiek 30 metų laisvės... Kas prie Antano Smetonos buvo paštas – liko paštu, restoranai, vaistines, kino teatrai“, – piktinosi Renata.
„Galėčiau lentelę vieną paimti, pašte dirbo mano senelis ir tėvai! Gaila, neturiu, kur laikyti, – paimčiau viską“, – nostalgiškai rašė Laima. „Tokios raidės turi antikvarinę vertę. Jas galima parduoti aukcione. Nuodėmė išmesti“, – akcentavo Ramutė.
O Kazio Šimonio paveikslus nuo palubės irgi nugraibys?! Tai kam gi jie ten, jei beveik arklidėmis pavirs pastatas.
Prie paskelbto įrašo komentavusi Aušra sakė, kad buvusio Kauno centrinio pašto iškabos raides darė jos tėtis. Išgirdę pastarąjį faktą internautai kaipmat patarė: „Reikalauk pasiimti, turi teisę, čia gi – monumentalus darbas.“
Diskusijoje pasisakęs Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus atstovas Andrius Liakas pabrėžė, kad nors Centrinis paštas ir yra paskelbtas kultūros paminklu, jo fasadą puošusi iškaba „Paštas" nėra šio kultūros paveldo objekto vertingoji savybė.
„Nepaisant to ji yra šio pastato istorijos dalis, kurią reikia išsaugoti. Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius susisieks su rūmų valdytoju ir aptarsime, kaip šią iškabą išsaugoti“, – pirmadienį socialiniame tinkle žadėjo jis.
Sukėlė šoką
Portalui susisiekus su nuotrauka virtualioje grupėje pasidalijusiu Aisčiu K., jis sakė, kad sausio 4-ją Centriniame pašte apsilankė jo draugas, kuris ir užfiksavo patalpoje sudėtas anksčiau ant fasado kybojusias raides.
Kauniečio asmeninio archyvo nuotr.„Draugas pasakojo, kad pirmadienį ėjo Laisvės alėja ir pamatė, kad nuo fasado dingo pašto iškaba ir marmurinės lentos. Praėjusią savaitę tiek iškaba, tiek marmurinės lentos dar buvo. Jis sakė pastebėjęs, kad pagrindinės pašto durys buvo šiek tiek atidarytos, todėl tyliai užėjo į vidų, nes norėjo pamatyti, kaip Kauno centrinio pašto patalpose ruošiamasi vakcinavimui nuo COVID-19“, – sakė Aistis.
Kauniečio asmeninio archyvo nuotr.
Pasak pašnekovo, draugui užėjus į Centrinio pašto rūmus, viduje tebuvo viena pagrindinėje salėje vaikštinėjusi moteris. „Jis nusprendė nueiti į buvusius telegrafo ir tarptautinių siuntų kambarius, esančius kairėje ir dešinėje žvelgiant nuo holo pusės. Užlipęs laiptais į antrą aukštą, draugas teigė pamatęs kabinetus, paveiktus drėgmės. Juose – tarpukario parketas, langai, pro kuriuos atsiveria vaizdas į Laisvės alėją, originalūs tarpukario paveikslai. Jis nuėjo iki vieno kambario, kuriame iki šiol dar ūžia viena pašto serverinių, o ten pamatyti radiniai sukėlė nemenką šoką – originalios iškabos „Paštas“ raidės ir marmurinės lentos, skelbiančios apie paštą ir jo administraciją“, – pasakojo Aistis K.
Kauniečio asmeninio archyvo nuotr.
„Kaip kaunietis, manau, kad šis reikalas, susijęs su Kauno centriniu paštu, yra pasityčiojimas iš visuomenės. Visiškai nekreipiama dėmesio į istorinius faktorius, kad šie pašto rūmai buvo brangiausi Lietuvoje, kad atstumai tarp miestų taip pat matuojami pagal atstumą iki šio centrinio pašto. Man rūpi šio pastato ateitis“, – savo nuomone apie pastaruosius įvykius su žurnalistais dalijosi kaunietis.
Kauniečio asmeninio archyvo nuotr.Siūlys sprendimus
Antradienį portalo kauno.diena.lt kalbintas KPD Kauno skyriaus atstovas A.Liakas sakė kreipęsis į bendrovę Lietuvos paštas.
„Paprašiau, kad būtų sudarytos sąlygos nuimtą užrašą apžiūrėti. Užfiksuosime jo būklę ir tai, kur jis yra saugomas, tada raštu kreipsimės į objekto valdytoją prašydami, kad jie išsaugotų užrašą“, – kalbėjo jis.
A.Liako teigimu, jei Lietuvos paštas sutiktų, pirmiausiai būtų norima iškabą išsaugoti pirminėje vietoje – pakabinant ant fasado. „Užrašas yra šio pastato istorijos dalis, nurodanti pirminę šio pastato funkciją. O, jeigu objekto valdytojui toks sprendimas nebus priimtinas, užrašas vis tiek turėtų būti išsaugotas, ir geriausia, kad jis būtų saugomas Kauno centrinio pašto rūmų pastate. Tačiau teisinio sverto to reikalauti mes neturime, nes iškaba nėra šio objekto vertingoji savybė“, – pridūrė KPD Kauno skyriaus atstovas.
Paklaustas, ką darytų tokiu atveju, jei nė vienas iš pasiūlytų sprendimų nebūtų tenkintas, A.Liakas teigė jau kalbėjęsis su Kauno miesto muziejaus atstovais, ir sužinojęs, kad šie sutiktų užrašą išsaugoti.
„Čia – kaip alternatyva, bet ji yra daug blogesnė. Pačiu blogiausiu atveju galima tokią taikyti“, – akcentavo pašnekovas.
Antradienį, kiek vėliau, A. Liakas portalo žurnalistus informavo, kad buvo susitikęs su bendrovės Lietuvos paštas atstove ir apžiūrėjo iškabą. „Iškaba buvo prikabinta plonomis vario vielomis. Bet tokiu atveju ji bus išsaugota ir atsiradus pastato naujam savininkui galės būti grąžinta atgal. Saugos paštas“, – detalizavo KPD Kauno skyriaus atstovas.
Skiepys nuo COVID-19
Kaip praėjusių metų gruodį skelbta portale, Kauno miesto savivaldybė planuoja pasirašyti nuomos sutartį su Lietuvos paštu, kad buvusias Kauno centrinio pašto patalpas būtų galima naudoti visuotinio vakcinavimo nuo COVID-19 tikslais.
„Planuodami visuotinį skiepijimą, ieškojome tokios vietos, kuri būtų ne tik patogi, bet ir gerai žinoma visiems gyventojams. Šiandien tuščias stovintis buvęs Kauno centrinio pašto pastatas pasirodė būtent toks. Didelė erdvė pastato viduje padės užtikrinti saugias ir pakankamai greitas procedūras, kad per visuotinę vakcinaciją pavyktų aptarnauti kuo daugiau žmonių“, – tada Eltai teigė Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.
Primename, kad Kauno centrinio pašto rūmai duris užvėrė 2019 metų lapkričio 18 d. Šis skyrius buvo perkeltas į prekybos centrą „Akropolis“.
1932-aisiais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
Be to, Kauno centrinio pašto rūmai yra Kultūros vertybių registre įregistruotas kultūros paveldo objektas, 2019 metais LR Vyriausybės paskelbtas kultūros paminklu, saugomu valstybės.
Komentaras
Ugnė Bartašiūtė,
Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė
Lietuvos paštas kaip šio pastato savininkas užtikrina būtinąsias pastato priežiūros priemones. Pirmiausia, galvojame apie žmonių saugumą. Iškaba yra gana sena, įvertinus jos būklę, nusprendėme raides nukabinti ir taip apsaugoti gyventojus nuo galimų nelaimingų atsitikimų. Be to, iškaboje, o kartu ir informacinėje lentoje pateikta klaidinanti informacija – klientai šiame pastate neaptarnaujami jau kurį laiką, administracija taip pat dirba kitur, todėl jos abi nukabintos.
Atkreipiame dėmesį, kad iškaba nėra istorinis paveldas. Iškabos raidės, kaip ir kiti pastate esantys daiktai, bus saugojamos ir tinkamai prižiūrimos.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Artimiausiu metu neplanuojame jokių pastato išorės ar vidaus pokyčių.
Esame suinteresuoti, kad buvęs Kauno centrinio pašto pastatas kuo greičiau turėtų naujus savininkus ir galėtų būti užtikrintos reikiamos investicijos jo atnaujinimui, o pastatas būtų įveiklintas. Kol laukiame atsakingų valstybės institucijų sprendimo – ar naujasis pastato savininkas turėtų būti valstybė, ar privatus verslas – esame atviri bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis ir organizacijomis, taip sudarant galimybes šiuo metu nenaudojamas pastato patalpas panaudoti prasmingai. Šiuo metu buvusio klientų aptarnavimo skyriaus erdvėje planuojama įkurti laikiną skiepijimo nuo COVID-19 punktą.
-
Sostinėje įsirengti iškabą trunka vos 10 minučių
Patogią paslaugą vilniečiai gali užsisakyti bet kuriuo paros metu, o iškabos įsirengimo derinimo laikas pagreitėjo 2600 kartų – nuo vidutiniškai 18 dienų iki vos 10 minučių!
Vilniečiams nebūtina gaišti laiko ir eiti į savivaldybę derinti leidimo projekto – savivaldybė sukūrė naują patogią naudoti informacinę sistemą – http://eleidimai.vilnius.lt, kuri padeda greitai ir lengvai gauti leidimą įsirengti tipinę iškabą prie biuro, neatsitraukus nuo savo kompiuterio. Tereikia pasirinkti vieną iš siūlomų tipinių šablonų, spalvą, dydį, įkelti logotipą, nurodyti darbo laiką ir elektroninis reklamos leidimas bus sugeneruotas. Jeigu kiltų abejonių dėl lentelės tipo, ar kitų neaiškumų, visada galima pasitarti su Miesto plėtros ir/arba Licencijavimo ir Leidimų skyriaus reklamos poskyrio specialistais.
Pernai sostinės savivaldybė išdavė apie 1219 leidimų įrengti išorinę reklamą, šiemet per tą patį laikotarpį – jau 1513. Šių metų pirmųjų trijų ketvirčių duomenimis, užsakant leidimą reklamai įprastu būdu (langelyje savivaldybėje) vidutiniškai paslauga būdavo suteikiama per 18 kalendorinių dienų. Nuo šiol užsisakant paslaugą informacinėje sistemoje http://eleidimai.vilnius.lt, gauti leidimą iškabai galima per 5-10 minučių. Tiesa, ant kultūros paveldo objektų įrengiamai iškabai, kaip ir anksčiau, reikės Kultūros paveldo specialistų pritarimo, todėl paslaugos suteikimo greitis priklausys nuo trečiosios šalies, tačiau susitarta, jog tai truks ne ilgiau kaip iki 5 darbo dienų. Apie patvirtintą leidimą vilniečiai bus iškart informuoti elektroniniu paštu.
Savivaldybė jau planuoja, kaip supaprastinti dar daugiau paslaugų miestiečiams, susijusių su reklamomis ir iškabomis mieste. Kitų metų pradžioje brokeriai galės taip pat patogiai ir greitai užsisakyti tipines suvienodintas iškabas apie parduodamą ar nuomojamą nekilnojamąjį turtą mieste. Ateityje panašiu principu galės veikti ir dar daugiau su leidimų išdavimu susijusių paslaugų Vilniuje.
-
Kauno centrinio pašto iškabos detektyvas 5
Spėliota, kad jos parūpo ilgapirščiams, chuliganams arba nukabintos restauracijai. Tačiau paaiškėjo, kad nei vienas šis spėjimas nėra teisingas.
"Tai - socialinės akcijos dalis. Daugiau informacijos apie ją paskelbsime kitą savaitę", - portalui kauno.diena.lt sakė "Lietuvos pašto" atstovė Reda Kazlaitė.
Ji džiaugėsi, kad iškabos pokyčiai kauniečiams neprasprūdo pro akis. "Raidės buvo nuimtos šįryt", - teigė R. Kazlaitė.
Kauno centrinio pašto pastatas minimas kaip vienas išskirtiniausių tarpukario architektūros objektų Kaune, tačiau eksploatuojama tik maža dalis pastato, jis vis labiau nyksta.