Gyventojai net juokauja, kad po lietaus paukščių apdergti asfaltuoti šaligatviai taps tikra čiuožykla. Kiti piktinasi, kad paukščių išmatos labai gadina miesto įvaizdį ir jau kurį laiką niekas šios problemos nesprendžia.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė teigė, kad problema savivaldybei tikrai žinoma, tik nėra būdų paukščius nubaidyti.

Nėra priemonių nubaidyti šių paukščių nuo nakvynės ar poilsio, susirinkimų vietų (medžių genėjimas nepadeda).

„Pastebėjome, kad varniniai paukščiai nakvynės vietas renkasi aukštuose medžiuose S. Nėries gatvėje, Vilties gatvėje, prie Lietuvininkų aikštės, o per žiemą pamėgo „Žvejo“ skverą ir Danės gatvę ties merija. Pastaruoju metu persikėlė ir prie Atgimimo aikštės. Nėra priemonių nubaidyti šių paukščių nuo nakvynės ar poilsio, susirinkimų vietų (medžių genėjimas nepadeda)“, – pažymėjo vyriausioji specialistė.

Jeigu laukiniai paukščiai susisuka lizdus, juos naikinti draudžia Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas.

Jis nurodo, kad juridiniai ar fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalos saugomam objektui, privalo atlyginti visus nuostolius arba, esant galimybei, atkurti objekto būklę. Nuostolių skaičiavimo metodikas ir tarifus nuostolių dydžiui apskaičiuoti tvirtina Vyriausybė.

Anot J. Rimkienės, rangovas, vykdantis šaligatvių valymo darbus, yra įpareigotas ir įspėtas dažniau drėgnuoju būdu valyti minėtas gatves.

„Rangovui pranešta ir apie naujai susiformavusią paukščių buvimo vietą – medžius prie Atgimimo aikštės. Pranešta stebėti ir valyti šaligatvius. Stengsimės valymus atlikti anksčiau ryte“, – kalbėjo Miesto tvarkymo skyriaus atstovė.

Situacijos negelbsti nei šalia parkų esančios šiukšlių dėžės, skirtos ekskrementų maišeliams, nei ženklai, draudžiantys vedžioti augintinius tam tikrose miesto teritorijose.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas teigė, kad šiais metais surašyti net 47 protokolai.

Kai kurie atvejai susiję ne tik su šunimis.

Didelė dalis protokolų surašoma dėl kačių šėrimo prie daugiabučių.

Kiti pažeidimai – ekskrementų palikimas, vedžiojimas be pavadėlio arba vedžiojimas draudžiamose zonose užfiksuojami rečiau.

Apie kai kuriuos atvejus pranešė daugiabučių gyventojai.

"Dažnai sulaukiame pranešimų dėl kačių šėrimo, nes tai būna tęstinis dalykas. Senyvo amžiaus moterys dažniausiai tuos kačiukus šeria. Tai patenka į bendrą skaičių su šunų atvejais", – teigė L.Lapinskas.

Situacijų būna įvairių. Kartais dėl šunų ar kačių nepriežiūros jų savininkus įskundžia kaimynai.

"Kiekvienu atveju važiuojame į vietą. Vien kaimynų paskundimu vadovautis negalime, reikia užfiksuoti pažeidimą. Patys fiksuojame ir į gyventojų pranešimus reaguojame", – pasakojo L.Lapinskas.

Nepaisant to, kad daugėja kačių nepriežiūros atvejų, situacija dėl šunų nėra geresnė.

Ženklų, draudžiančių vedžioti šunis tam tikrose vietose, yra daug, bet ne visi geranoriškai laikosi taisyklių.

Šunys vis dar vedžiojami Skulptūrų parke, nors šioje vietoje yra buvusios kapinės.

Kiti keturkojų šeimininkai pamiršta ir savo augintiniui pririšti pavadėlį.

Pagal nustatytas gyvūnų laikymo gyvenamojoje teritorijoje taisykles, šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu arba be jo.

Jei vedžiojant šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės.

Ne visi pastebi ir ženklus paplūdimiuose. Paplūdimyje yra nemažai jų, nurodančių, kur draudžiama ir kur galima vedžioti augintinius.

Tie, kurie draudimų nepaiso, pirmą kartą gauna įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 120 eurų. Už pakartotinį tokį elgesį bauda siekia nuo 120 iki 230 eurų.

Reidai – tik prevenciniai

„Aš pats turiu šunį ir man visiškai nepatinka, kai, eidamas surinkti jo išmatų, įminu į dar penkias krūveles“, – atviravo Klaipėdos savivaldybės Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis.

Šią ir kitą savaitę Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai akyliau stebi keturkojų šeimininkus.

„Pradėjome reidus ten, kur dažniausiai vedžiojami šunys ir kur sulaukiame daugiausia skundų“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Viešosios tvarkos specialistai kol kas šunų šeimininkus daugiausia apdalija maišeliais ir suteikia informacijos.

Už paliktus augintinio ekskrementus gresia bauda nuo 30 iki 120 eurų. Jei pažeidimas kartojasi – iki 230 eurų.

Tačiau nubausti šuns šeimininką ne taip paprasta.

„Mes turime patys pamatyti, kaip šuo atliko gamtinius reikalus, o šeimininkas nesurinko. Bet nepamenu atvejo, kad tikrintojo akivaizdoje žmogus paliktų savo šuns išmatas“, – pripažino L.Lapinskas.

Kitas būdas nubausti netvarkingą šeimininką – procesą nufilmuoti.

„Aišku, jei pavyks tą žmogų identifikuoti. Yra buvę, kad gyventojai pateikia medžiagą, bet kas vedžiojo šunį, nustatyti neįmanoma“, – sakė L.Lapinskas.

Užtenka įspėti

Paprasčiau būna, kai tingų šeimininką pastebi kaimynai. Sulaukę žodinių pranešimų, savivaldybės darbuotojai įspėja ekskrementų nesurenkančius klaipėdiečius.

„Dažniausiai tokie pranešimai nebesikartoja, matyt, žodiniai įspėjimai veikia“, – svarstė L.Lapinskas.

Šiemet gyvūnus netinkamai prižiūrintiems klaipėdiečiams skirta iki dešimties baudų.

Tačiau beveik visos jos – ne už šaligatvių teršimą, o už kitus pažeidimus.

Pernai baudų statistika pavasarinio šaligatvių vaizdo taip pat neatspindėjo. Iš 37 su naminiais gyvūnais susijusių baudų toli gražu ne visos buvo skirtos šunų šeimininkams.

„Žmonės turėtų patys suprasti, kad nėra malonu įlipti į gyvūno paliktą „torčiuką“, – teigė L.Lapinskas.

Vargas valytojams

Šunų išmatos erzina ne tik į jas įlipančius klaipėdiečius, bet ir kiemsargius.

„Kiekvieną pavasarį atsiveria ši problema“, – atsiduso Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Remiantis beveik dešimties metų senumo statistika, savivaldybėje skaičiuojama, kad klaipėdiečiai turi daugiau nei 50 tūkst. augintinių. Tiesa į šį skaičių patenka ir katės, tad kiek tiksliai konteinerių reikia šunų augintojams, įvertinti sunku.

Šiuo metu mieste jų yra daugiau nei šimtas.

„Turime ir šešias šunų vedžiojimo aikšteles, prie kiekvienos jų įrengta dar po porą konteinerių. Kitus statome pagal gyventojų prašymus arba mėgstamiausiose pasivaikščiojimų su šuniukais vietose“, – paaiškino I.Šakalienė.

Kad klaipėdiečiai uoliau rinktų savo augintinių išmatas, savivaldybė žada dar daugiau specialių konteinerių.

„Gauname signalų, kad kai kur po vieną yra per mažai. Gal šiemet pavyks nusipirkti dar. Reikia sukurti infrastruktūrą, kad tokios taršos būtų kuo mažiau“, – teigė I.Šakalienė.

Primenama, kad šunų ekskrementus jau kurį laiką galima drąsiai mesti ir į mišrių atliekų konteinerius.

„Bet kokiu atveju geriau, kai atsiduria šiukšliadėžėje nei ant pėsčiųjų tako ar žolyno“, – tvirtino I.Šakalienė.

Per daug šiukšliadėžių

O štai Rumpiškės gatvės rajono gyventojai klausia, ar pas juos specialių šiukšliadėžių nėra per daug.

Beveik 4 hektarų naujai sutvarkytoje teritorijoje išdygo daugiau nei 40 šunų ekskrementams skirtų talpyklių.

„Praktiškai prie kiekvienos įprastos šiukšliadėžės“, – patvirtino Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Inga Kubilienė.

Ji tikino, kad niekas neskaičiavo, kiek minėtame rajone yra šunų. Projektuotojai keistoką sprendimą argumentavo paprastai.

Tiesiog nusprendė statyti po dvi šiukšliadėžes – mišrioms atliekoms ir šunų.

I.Kubilienė spėja, kad šiukšliadėžių perteklius projekte nepastebėtas dėl svarbesnių klausimų – pėsčiųjų, dviračių takų ar stovėjimo aikštelių. Tačiau baigiant darbus tai ėmė badyti akis ir patiems savivaldybės darbuotojams.

„Galbūt reikės pamažinti. Jei baigus įgyvendinti projektą iš tikrųjų paaiškės, kad jų – per daug, galėsime perkelti į kitą rajoną, kur jos reikalingesnės“, – svarstė I.Kubilienė.

Neapsikentė netvarkos

Daugiabučių namų bendrijos "Malūnas" narių vardu savivaldybei raštą teikęs Žydrūnas Vičinskas sakė, kad neseniai jų name įgyvendintas renovacijos projektas.

"Matyt, atsiradus naujai ir gražiai sutvarkytai erdvei, ji privilioja aplinkinius gyventojus. Žmonės vaikščiodami atsiveda ir šunis, kurie atlieka gamtinius reikalus prie mūsų gyvenamojo namo. Deja, vis dar daug kaimynų nesurenka jiems priklausančių augintinių išmatų, kaip to Lietuvoje reikalauja gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklės. Tai ne tik nešvaru, bet ir pavojinga žmonių sveikatai, nes naminių gyvūnų išmatose, joms senstant, yrant, veisiasi įvairūs mikroskopiniai parazitai, kurie, patekę į žmogaus organizmą, pavyzdžiui, netyčia užmynus, jau nekalbant, kad ten vaikai kartais žaidžia, gali sukelti įvairių rimtų negalavimų. Na, o jei kas nors iš namo bendrijos sugalvoja trimeriu nupjauti ten augančią labai skurdžią žolę, pirma reikia surinkti gerą maišiuką išmatų. Egzistuoja problema", – dėstė žmogus.

Tai tas pats, kas daugiabučio kieme įsmeigti ženklą savo privačiam automobiliui.

Ženklai – prevencijai

Žmonės patys pagamino ženklus, kurie įspėtų gyvūnų mylėtojus, kad po svetimo namo langais šunims negalima leisti tuštintis.

"Pasvarstę nusprendėme, kad tai galėtų būti įspėjamojo pobūdžio ženklai, todėl sumaketavome ir pasigaminome du. Juose parašyta "Šunims draudžiama". Ženklai pagaminti iš aliuminio kompozito plokštės, todėl puikiai tinka lauko sąlygoms, greitai nenubluks. Suprantama, tai yra tik vizualinis įspėjimas, bet galbūt jis vis dėlto atkreips žmonių dėmesį ir privers susimąstyti, kad čia teršti nereikėtų. Tai gali būti gera prevencinė priemonė, priverčianti pagalvoti ir nešiukšlinti", – tikino gyventojas.

Vis dėlto klaipėdiečiai nusprendė pasidomėti, ar jų idėja nesikirs su mieste galiojančiomis taisyklėmis.

"Ar galime taip elgtis, ar tai neprieštaraus bendrajai miesto tvarkai?" – klausė gyventojai.

Savivaldybės atstovai atsakė, kad bet kur lentelių ir ženklų smaigstyti negalima.

"Gyvūnai laikomi pagal galiojantį Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu, ir Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisykles, patvirtintas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Minėti teisės aktai reglamentuoja, kur draudžiama vedžioti šunis, privalomą ekskrementų surinkimą. Ženklai viešose teritorijose įrengiami tik savivaldybės sprendimu", – rašoma klaipėdiečiams.

Taisyklių teks laikytis

Klaipėdos miesto savivaldybės Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis paaiškino, kad tik savivaldybė gali imtis kokių nors draudimų, priešingu atveju, anot jo, kiekvienas kiemas sugalvos savo vidaus taisykles.

Marius Poimanskis / Redakcijos archyvo nuotr.

"Tai tas pats, kas daugiabučio kieme įsmeigti ženklą savo privačiam automobiliui. Paprastai tariant, jei žemės sklypas yra privatus, jame galima įrengti ženklus, kokius tik savininkas geidžia. Tačiau, jei daugiabutis tokio priskirto sklypo neturi, teks vadovautis bendrai priimtomis taisyklėmis. Žinoma, kad keturkojų savininkai privalo surinkti išmatas. O šiuo metu savivaldybė yra patvirtinusi kelias teritorijas, kur tikrai draudžiama vedžioti šunis. Tai Skulptūrų parkas, miesto paplūdimiai, kapinės. Visur kitur žmogus, net ir su šunimi, turi teisę eiti. Tik turi laikytis bendrai priimtų taisyklių", – paaiškino M.Poimanskis.

Kaip praneša LNK, Adelaidėje įsikūręs išmatų bankas prašo išmatų.

Taip tikimasi sukaupti daug pavyzdžių ir leisti jais naudotis ligoninėms ne tik Australijos žemyne, bet ir visame pasaulyje.

O jų reikia gydymui, nes daugėja pacientų, kurių gyvybę gali išgelbėti tik išmatų transplantacija.

Viena tokių ligonių – Jo. Jos gyvenimas virto pragaru, kai prieš dvejus metus pasigavo žarnyno infekciją, kuri kelia viduriavimą. Milžiniškos antibiotikų dozės iššlavė lauk jos visas gerąsias žarnyno bakterijas.

Daugiau – vaizdo įraše:

Vaizdas šokiravo

Socialinį tinklą "Facebook" apskriejo nuotraukos, kuriose užfiksuotas, įtariama, netinkamomis sąlygomis laikomas šuo.

"Pastebėjome, jog diena iš dienos šuo būna balkone. Nėra padėta nei geriamojo vandens, nei maisto, nei guolio miegoti. Tai tęsiasi beveik mėnesį, bandėme susisiekti su šeimininke, tačiau mums durų niekas neatidarydavo. Šuo kiekvieną dieną gyveno vis didesniame kiekyje išmatų. Trečiadienį gyvūnas nenustodamas kaukė, ėdė savo išmatas, netekę kantrybės kvietėme policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai baisėjosi laikymo sąlygomis, tačiau pabrėžė, jog pagal įstatymus negalima konfiskuoti gyvūno. Moteris veikiausiai gavo tik administracinę nuobaudą. Teisinosi, kad tai pirmas atvejis, tačiau dešimtys kaimynų liudijome, kad tai tęsiasi nuolat", – tikino namo gyventoja.

Anot jos, kaimynai nėra pastebėję šeimininkės vedžiojant gyvūno.

"Apklausus apytiksliai dešimt kaimynų, niekas nebuvo matęs šuns lauke. Galiausiai vienas kaimynas teigė per pusę metų du kartus matęs vedžiojamą keturkojį. Tačiau šuns staugimą ir lojimą girdime nuolat", – piktinosi kaimynė.

Pažeidimų nerado

Pasak Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Sauliaus Valiulio, pareigūnai į gyvūno šeimininkės buto duris beldėsi ne kartą, tačiau niekas jų neįsileisdavo.

Vis dėlto trečiadienį policijos pareigūnams drauge su ugniagesiais gelbėtojais, gyvūnų globos tarnybos "Nuaras" darbuotojais, veterinarijos gydytoju pavyko patekti į patalpas ir apžiūrėti šunį.

Pasak veterinarijos gydytojo, kalytė buvo paskiepyta, pamaitinta, pagirdyta, neatrodė išsekusi.

Neradus pažeidimų, gyvūnas buvo paliktas šeimininkės globoje.

Reaguodami į kaimynų pranešimus, pareigūnai pažadėjo situaciją stebėti.

Už gyvūno nepriežiūrą skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 120 eurų. Pakartojus nusižengimą baudžiama nuo 120 iki 230 eurų.

Nustačius žiaurų elgesį su gyvūnais, baudžiama nuo 50 iki 1 200 eurų baudomis.

Atpažino prieglaudos globotinę

Socialiniame tinkle pasklidusias gyvūno nuotraukas pastebėjo ir Šilutės gyvūnų globos namuose dirbanti savanorė.

Gyvūnų mylėtoja atpažino, kad fotografijose užfiksuota buvusi šios prieglaudos globotinė.

Pasak įstaigos "Šilutės beglobiai" vadovės Rimutės Vismantienės, su kalytės šeimininke joms jau yra tekę susidurti anksčiau.

"Prieš kurį laiką kalytė ir dar du šuniukai buvo rasti įkalinti tamsiame garaže Šilutėje. Jie laikyti baisiomis antisanitarinėmis sąlygomis. Kartu su policijos pareigūnais tą kartą šunis išsivežėme, ėmėmės juos globoti. Tačiau šeimininkė pateikė paaiškinimą, kodėl nesirūpino gyvūnais, ir jie jai buvo grąžinti. Kartu su šunimis moteris išvyko gyventi į Klaipėdą. Deja, situacija ir vėl pasikartojo", – atskleidė "Šilutės beglobiai" vadovė.

Reikalaus nuolatinės globos

Vis dėlto pareigūnų vizitu į klaipėdietės butą ši istorija nesibaigė – galiausiai kalytė atsidūrė gyvūnų prieglaudoje Šilutėje.

Šuniuko būklė tragiška, ji labai sulysusi, iš odos kyšo kaulai, dalies kailio nėra.

Išvydusi šokiruojančias šuns nuotraukas, gyvūnų prieglaudos savanorė sėdo į automobilį ir nurūko paimti gyvūną.

"Šeimininkei įsileidus merginą, ji pašaukė kalytę, čiupo ją į rankas ir nusinešė tiesiai į automobilį. Tokiais atvejais policija ir veterinarijos tarnyba retai gali padėti. Gyvūną apžiūrėjo veterinarijos gydytojas. Šuniuko būklė tragiška, ji labai sulysusi, iš odos kyšo kaulai, dalies kailio nėra", – pasakojo prieglaudos vadovė.

Sulaukus veterinarijos gydytojų išvadų, R.Vismantienė žada kreiptis į policijos pareigūnus ir reikalauti nuolatinės gyvūno globos.

Iš neatsakingų šeimininkų paimtais gyvūnais 14 darbo dienų rūpinasi gyvūnų globos įstaigos.

Jeigu per šį laikotarpį šeimininkai nesikreipia ir nesiekia augintinių atsiimti, gyvūnai lieka globos įstaigoje.

Jeigu šeimininkė sieks kalytę susigrąžinti, mes jos tikrai neatiduosime.

"Gyvūnų teisių valstybė negina. Įstatymai – šeimininkų pusėje. Jeigu šeimininkė sieks kalytę susigrąžinti, mes jos tikrai neatiduosime", – tvirtino gyvūnų globos įstaigos vadovė.

Tačiau siekti gyvūnų globos šeimininkai gali teismo keliu.

Kaltinimus vadina šmeižtu

Šuns šeimininkė tikino labai išgyvenanti dėl susiklosčiusios situacijos.

Anot jos, gyvūnas dažnai tuštinasi, tad kaimynams susidarė įspūdis neva patalpos yra nevalomos.

Moteris tikino gyvūną į balkoną išvedanti tik prieš išeidama iš namų, mat jauna kalytė drasko baldus.

"Tądien gyvūną balkone palikau trims valandoms, nes turėjau skubiai išvykti. Kadangi šuo dar jaunas, viską drasko. Ją balkone palikau tik iki tol, kol grįšiu namo. Vos išvykusi sulaukiau pareigūnų skambučio", – prisiminė kalytės šeimininkė.

Pasak moters, įvertinę situaciją pareigūnai, "Nuaro" darbuotojai patikino, kad skundai nepasiteisino.

"Kalytė jauna ir smulkutė. Nesuvokiu, kaip galima šmeižti, jog nuo išsekimo nuslinko gyvūno kailis? Prieš kurį laiką į jos kailį buvo įlindusių erkių. Dažnai keliaujame į žygius. Kadangi kailis labai tankus, kad galėčiau ją apsaugoti, vietomis pati nuskutau", – pasakojo gyvūno šeimininkė.

Paklausus, kodėl kalytė ir kiti šuniukai prieš kurį laiką dėl nepriežiūros buvo atsidūrę Šilutės gyvūnų globos namuose, šeimininkė teigė, jog tuo metu dėl sveikatos problemų augintinius paprašiusi prižiūrėti pažįstamo asmens.

"Savo augintinius laikinai, kol grįšiu iš ligoninės, patikėjau prižiūrėti pažįstamam žmogui. Nežinojau, kad jie laikomi tokiomis sąlygomis. Pareigūnams pateikiau dokumentus iš ligoninės. Šuniukus jie man grąžino. Deja, kiti du šuniukai mirė, tačiau tikrai ne dėl nepriežiūros. Tikrai nenuleisiu rankų ir sieksiu atgauti savo gyvūną", – kalbėjo šuns šeimininkė.

Nuotraukoms pasklidus socialiniame tinkle, moteris tikino išgyvenanti tikrą košmarą, mat susilaukė grasinimų.

Vieno Herkaus Manto gatvės daugiabučio gyventojai skundžiasi šuns ekskrementuose skęstančiu kiemu.

Namo gyventojos tikinimu, artėjant pavasariui, kiemas netruks virsti viešuoju gyvūnų tualetu.

Didžiausią galvos skausmą kelia kasdien keturkojį šalia namo vedžiojanti mergina, kuri nesivargina surinkti augintinio paliktų išmatų.

"Nebegalime pakęsti apsileidusios šuns šeimininkės teršiamo kiemo ir žolyno. Bandėme kalbėti gražiuoju, prašyti, kad surinktų ekskrementus, bet viskas veltui. Šalia namo esantis šaligatvis, pieva nutirpus sniegui atrodo klaikiai", – piktinosi klaipėdietė.

Moters tikinimu, augintinio šeimininkė į namo gyventojų pastabas nereaguoja, tad žmonės ėmė filmuoti ir rinkti įrodymus apie viešosios tvarkos pažeidimus.

"Turiu nufilmuotą vaizdą, kaip šuo tuštinasi ir jo šeimininkė nerenka išmatų netgi įspėta. Tikiuosi, kad viešumas padės išspręsti šią problemą. Gal ir daugiau klaipėdiečių kenčia nuo piktavalių kaimynų?" – spėjo moteris.

Anot pašnekovės, labiausiai piktina faktas, jog šuns šeimininkė gyvūną vedžioja ne savo gyvenamojo namo, o greta esančio daugiabučio kieme.

Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisyklėse nurodoma, jog asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse ir kitose viešose vietose vedžiojantys šunis, turi surinkti jų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Sauliaus Valiulio, už taisyklių pažeidimą taikoma administracinė bauda.

"Peržiūrėsime filmuotą medžiagą. Pavykus surasti pažeidėją, bus surašytas protokolas, taikoma administracinė atsakomybė", – teigė S.Valiulis.

Nusižengus pirmą kartą, augintinių šeimininkai baudžiami 15 eurų bauda. Pakartojus nusižengimą, bauda siekia nuo 120 iki 230 eurų.

Teigiama, kad atšilus orams pranešimų apie viešą tvarką pažeidusius šeimininkus padaugėjo.

"Pažeidimų tikrai užregistruojama, tačiau tai nėra masinis reiškinys. Kur kas daugiau skundų sulaukiame dėl viešose vietose be pavadėlių lakstančių keturkojų", – kalbėjo pašnekovas.

Pastebėjus pažeidimų, gyventojai raginami pranešti specialistams e. paštu viesojitvarka@klaipeda.lt.

Mažo masto bandomąjį tyrimą atlikę mokslininkai nustatė, kad visų aštuonių projekte dalyvavusių savanorių žarnyne buvo kelių rūšių plastiko – vidutiniškai po 20 mikrodalelių 10 gramų išmatų, sakoma pranešime, antradienį paskelbtame per Vienoje vykstantį gastroenterologijos kongresą.

Mokslininkai kelia prielaidą, kad šių dalelių, kurių dydis – nuo 50 iki 500 mikronų, į žmonių organizmą galėjo patekti valgant jūrų gėrybes, taip pat netyčia nurijus maisto pakuočių ar plastikinių butelių dalelių arba su dulkėmis. Žmogaus plaukai būna apytikriai 50–100 mikronų storio.

„Savo laboratorijoje sugebėjome aptikti devynių rūšių plastiko“, – sakė Austrijos federalinės aplinkos agentūros tyrėja Bettina Liebmann (Betina Lybman), analizavusi šiuos mėginius.

Dažniausiai žmonių išmatose buvo randama polipropoleno (PP), iš kurio gaminami plastikinių butelių kamšteliai, virvelės ir pakavimo juostos, taip pat polietileno tereftalato (PET), naudojamas gaminti gėrimų butelius ir plėvelę, taip pat tekstilės pluoštą.

Kartu su polistirenu, kurio esama plastikiniuose induose ir šaldytuvuose, taip pat polietilenu (plačiai naudojamu plastikiniams maišeliams gaminti) šios medžiagos sudaro daugiau kaip 95 proc. aptiktų dalelių.

„Nesugebėjome nustatyti patikimo ryšio tarp mitybos pobūdžio ir mikroplastiko patekimo į organizmą masto“, – sakė studijos pagrindinis autorius Philippas Schwablis (Filipas Švablis), dirbantis Vienos medicinos universitete.

Anksčiau tiriant gyvūnus daugiausiai plastiko mikrodalelių būdavo randama skrandyje ir žarnose. Šių medžiagų taip pat aptikta kraujyje, limfoje ir kepenyse.

„Esama pirminių požymių, kad mikroplastikas gali pažeisti virškinamąjį traktą skatindamas uždegimines reakcijas arba absorbuodamas žalingas medžiagas, – aiškino Ph. Schwablis. – Reikalingos tolesnės studijos, kad būtų įvertintas potencialus mikroplastiko pavojus žmonėms.“

Ph. Schwablis nurodė, kad šiame tyrime dalyvavo 33–65 metų asmenys – penkios moterys ir trys vyrai – gyvenantys Suomijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Japonijoje ir Austrijoje.

Kiekvienas savanoris savaitę fiksuodavo dienoraštyje, ką valgydavo, taip pat pateikė po išmatų mėginį.

Visi iš jų valgydavo plastikinėse pakuotėse laikytų maisto produktų ir gerdavo gėrimus iš plastikinių. Šeši tiriamieji valgė žuvies ir jūros gėrybių. Vegetarų tarp šių žmonių nebuvo.

Poveikis sveikatai – nežinomas

Su šia studija nesusiję mokslininkai sakė, kad naujojo tyrimo mastas pernelyg mažas, kad būtų galima padaryti kokių nors tvirtų išvadų, ypač dėl poveikio sveikatai.

„Visiškai nesu nustebintas ar pernelyg sunerimęs dėl šių rezultatų“, – sakė Britanijos Jorko universitete dirbantis aplinkos mokslų profesorius Alistairis Boxallas (Alisteris Boksolas)

„Mikroplastiko yra rasta vandentiekio vandenyje, buteliuose išpilstytame vandenyje, žuvų ir moliuskų audiniuose, netgi aluje, – pažymėjo jis. – Taigi, neišvengiama, kad bent dalis šių dalykų patenka į mūsų plaučius ir virškinimo sistemą.“

Pasak A. Boxallo, reikia atlikti daug daugiau tyrimų, kad būtų nustatyta žarnyne aptinkamo plastiko kilmė, o juo labiau – ar jo poveikis yra žalingas.

Londone įsikūrusio Karaliaus koledžo tyrėjai Stephanie Wright (Stefani Rait) atrodo, kad svarbiausia būtų išsiaiškinti, ar plastiko dalelės kaupiasi žmogaus kūne.

„Nežinoma, ar praryjamo plastiko koncentracija yra didesnė negu pašalinamo dėl dalelių, prasiskverbiančių per žarnų sieneles“, – sakė ji.

„Nėra jokių paskelbtų įrodymų, koks galėtų būti poveikis sveikatai“, – pridūrė mokslininkė.

Pasaulyje plastiko gamyba sparčiai plečiasi. Šiuo metu tokių medžiagų per metus pagaminama daugiau kaip 400 mln. tonų.

Apskaičiuota, kad 2–5 proc. pagaminamo plastiko pakliūva į pasaulio vandenynus, kur didžioji dalis šių medžiagų subyra į mažytes daleles, bet nėra galutinai suskaidomos ir gali išlikti šimtmečius.

Turi iškuopti kiemsargiai

Prasidėjus pavasariui, Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai dar didesnį dėmesį skiria miesto tvarkai. Sustiprinta šios srities kontrolė.

Per paskutinius du patikrinimus nustatyta 116 Miesto tvarkymo ir švaros bei Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimų.

Akis bado nuo rudens nesugrėbti lapai, neišvežtos žaliosios atliekos, tarp kurių – ir nugenėtos šakos, statybinis laužas, besimėtančios šiukšlės, padangos.

Miestiečius ypač piktina ir šeimininkų nesurinkti keturkojų ekskrementai. Pastaruoju metu kontrolieriai tokių skundų sulaukia ypač daug.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis informavo, kad ant takų ir vejų paliktas šunų "dovanėles" taip pat turi surinkti kiemsargiai.

"Prižiūrėtojai turi sutvarkyti visą teritoriją. Iškuopti viską, kas išlindo po žiemos", – tvirtino vedėjas.

Už pažeidimus – baudos

Patikrinimų metu už teritorijų tvarkymą atsakingiems asmenims, kurie tinkamai neprižiūri erdvių, bus surašyti reikalavimai per nurodytą terminą pašalinti pažeidimus.

Už Miesto tvarkymo ir švaros bei Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus numatytos baudos siekia nuo 20 iki 600 eurų.

Gyventojai, pastebėję nesutvarkytas teritorijas, kviečiami apie pažeidimus pranešti Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams. Jie surengs patikrinimą.

S.Valiulis pabrėžė, kad Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse nurodyta, jog teritorijos turi būti tvarkomos ir valomos ne mažiau kaip tris kartus per savaitę.

Be to, privaloma pasirūpinti ir esančiomis atliekų konteinerių stovėjimo vietomis ar aikštelėmis.

Teritorijos tvarkomos turi būti nuo 7 iki 22 val., netrikdant viešosios rimties, negadinant dangos.

Gyventojams primenama, kad atsakingieji už teritorijų tvarkymą privalo viešai – daugiabučių namų skelbimo lentose ar interneto svetainėje, jei tokias turi, – paskelbti kiemų tvarkymo grafikus.

Pridergia patys gyventojai

S.Valiulis atkreipė dėmesį, kad dalis gyventojų patys elgiasi netinkamai: šiukšlina, prie konteinerių palieka statybinį laužą, didžiagabarites atliekas, nesurenka šunų ekskrementų.

"Kai kurie pridergia kiemus, o tada visi kaltina valytojus, kad jie kažko nesutvarkė. Žinoma, jie turi tai padaryti", – tikino vedėjas.

S.Valiulis pastebėjo, kad šaltuoju metų laiku, kada tamsusis paros metas yra ilgas, tokių atvejų pasitaiko kur kas dažniau nei šiltuoju.

"Matyt, pažeidėjai pasinaudoja, kad tamsu, nei kaimynas, nei praeivis nemato, ką jis daro, galima elgtis, kaip nori. Vasarą tokių šiukšlinimo ar ekskrementų nesurinkimo atvejų pasitaiko mažiau", – tvirtino vedėjas.

Kontrolieriai toliau tęs patikrinimus. Bus stebima ne tik tai, kaip laikomasi Miesto tvarkymo ir švaros bei Atliekų tvarkymo taisyklių, bet ir Gyvūnų priežiūros.

"Keista, kad dalis žmonių teršia savo miestą, aplinką. Negi augintinių išmatų nesurenkantys šeimininkai patys norėtų įlipti į krūveles ar kad tai padarytų jų vaikai. Tuoj atšils orai ir mažieji klaipėdiečiai lauke praleis dar daugiau laiko", – komentavo vedėjas.