Tokį sprendimą šią savaitę priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija, palikusi galioti išteisinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą ir atmetusi prokuroro skundą.

LAT pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, pasisakė dėl jų pakankamumo, įrodomosios reikšmės ir savo išvadas pagrindė jų visumos vertinimu.

Pasak teismo, išteisinamajame nuosprendyje padaryta teisinga išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių V. Molį ir bankroto administratorius Vaidą Kašauską su Robertu Dumbliausku padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus.

Kasaciniu skundu prokuroras prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Prokuroras skundą grindė tuo, kad Apeliacinis teismas nevisapusiškai įvertino bylai teisingai išspręsti reikšmingus įrodymus, dalies jų nevertino ir padarė prieštaringas išvadas.

Vilniaus apygardos teismas užpernai kovą V. Molį pripažino kaltu dėl 100 tūkst. eurų įmonės lėšų iššvaistymo, jam buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant tokiam pačiam laikui.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai liepą tenkino V. Molio prašymą panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti – teismas nutarė, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kartu su V. Moliu dėl bankrutuojančios bendrovės didelės vertės turto pasisavinimo ir piktnaudžiavimo įgaliojimais buvo nuteisti tuometiniai bankroto administratoriai V. Kašauskas ir R. Dumbliauskas, Apeliacinis teismas išteisino ir juos.

LAT teigimu, žemesnės instancijos teismai pripažino, jog V. Molio įgytas nekilnojamas turtas su valstybinės žemės nuomos teise buvo naudingas įmonei, taip pat galimybė turtą bendrovės veiklai įsigyti už mažesnę kainą buvo prarasta ne dėl tyčinio V. Molio delsimo, o dėl atsakingų darbuotojų nerūpestingumo.

„Automagistralė“ buvo registruota Elektrėnų savivaldybėje, Vievyje, vėliau ji buvo reorganizuota.

2017 metais Susisiekimo ministerijai per auditą nustačius daugybę pažeidimų „Automagistralėje“, tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė išbraukti buvusį jos vadovą V. Molį iš valstybės apdovanotų asmenų sąrašo.

Kaip pirmadienį pranešė teismas, abu kaltinamieji išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad S. Lemežis būtų pažadėjęs, susitaręs priimti, reikalavęs, provokavęs arba priėmęs kyšį iš advokato Drąsučio Zagrecko.

„Faktą, kad teisėjas S. Lemežis su D. Z. aptarinėjo S. Lemežio žinioje buvusius apeliacinius skundus, teismas įvertino kaip galimą teisėjo etikos pažeidimą, tačiau jokiu būdu ne kaip nusikaltimą“, – nurodoma teismo pranešime.

R. Mikliušas išteisintas motyvuojant, kad nepaisant to, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina advokatą prašius D. Zagrecko pakalbėti su teisėju S. Lemežiu idant šis priimtų R. Mikliušo klientams palankius sprendimus, atsakomybei dėl prekybos poveikiu nepakanka vien prašymo paveikti įgaliojimus vykdantį asmenį.

Pasak teismo, būtina sąlyga – pasiūlyti, pažadėti, susitarti ar duoti kyšį.

„Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju byloje išlieka abejonė, kad R. Mikliušas atliko bent vieną iš šių veiksmų, t. y. pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ar davė kyšį, ir nurodė, kad galimybės pašalinti šią abejonę yra išnaudotos“, – teigiama pranešime.

„Kadangi bet kokia abejonė yra vertinama kaltinamojo naudai, todėl R. Mikliušas dėl abiejų kaltinimų išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – nurodė teismas.

Šią baudžiamąją bylą 2022 metais jau buvo išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas.

Jis 2022-ųjų gruodį paskelbė nuosprendį, kuriuo S. Lemežį išteisino, o R. Mikliušą pripažino kaltu.

Šį nuosprendį Lietuvos apeliacinis teismas panaikino dėl bylą išnagrinėjusių Klaipėdos teisėjų šališkumo, todėl byla buvo perduota nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaip BNS nurodė Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė, G. Danėlius su advokatais Dainiumi Baronu, Valdu Rakausku ir verslininku Antanu Petrošiumi išteisinti visiškai.

Remiantis teismo nuosprendžiu, minėti asmenys išteisinti dėl visų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat panaikinti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Išteisinamąjį nuosprendį priėmusi teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė keturių nukentėjusiaisiais byloje įvardytų asmenų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo paliko nenagrinėtus.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Rimas Juodis BNS nurodė, kad galimybė skųsti nuosprendį bus vertinama su juo susipažinus.

„Kai susipažinsime su sprendimu, jo motyvais, tada ir įvertinsime, kokius sprendimus priimti. (...) Įstatymas numato 20 dienų terminą“, – kalbėjo prokuroras.

Išteisintas G. Danėlius BNS sakė tikėjęsis tokio nuosprendžio, faktinių aplinkybių šioje byloje jautęsis ramus – advokatui jos „neatrodė nė kiek inkriminuojančios“.

„Visą laiką, kai susiduri su STT, viskas, ko tikiesi – ne kažkokių faktinių aplinkybių, o vaikščiojimo pro šonines duris. Mano tyrimas yra apie tai, kad STT pareigūnai, kaip ten bebūtų, vaikšto pro šonines duris ir kai apie tai pasakai garsiai, pasirenka geriausią gynybą – dar didesnį puolimą, kuris nustelbia tą žinią. Jiems tiesiog nepavyko“, – teigė G. Danėlius.

Paprašytas patikslinti, ką vadinantis vaikščiojimu prie šonines duris, jis tvirtino žinąs, kad vienas STT pareigūnų buvo užėjęs pas teisėją, sprendusį G. Danėliaus kliento kardomosios priemonės klausimą.

„Tokie STT vaikščiojimai, mano galva, yra neteisėti, skandalingi. Šitą mano suteiktą informaciją, žinią STT bandė nustelbti inicijuodami ikiteisminį tyrimą man pačiam. (...) Manau, kad savo turima galia tikrai naudosis ir išnaudos visas galimybes toliau pulti“, – kalbėjo G. Danėlius.

Tokie STT vaikščiojimai, mano galva, yra neteisėti, skandalingi. Šitą mano suteiktą informaciją, žinią STT bandė nustelbti inicijuodami ikiteisminį tyrimą man pačiam.

Tuo metu BNS perduotame advokatų kontoros „Noor“ vadovaujančiojo partnerio Giedriaus Murausko komentare kontora teigė „neabejojusi savo kolega“.

„Šiandien Vilniaus apygardos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį mūsų kolegai, advokatui ir partneriui Giedriui Danėliui. Niekada neabejojome savo kolega ir visą laiką jį palaikėme. Giedrius yra labai vertinamas dėl savo nepriekaištingos teisininko reputacijos“, – sakė G. Murauskas.

Garsių bylų advokatą G. Danėlių prokuratūra siekė patraukti atsakomybėn dėl galimo neteisėto poveikio buvusiam Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriui Žydrūnui Bartkui ir tyrėjai Vilijai Kerbelienei.

Generalinė prokuratūra prašė pripažinti G. Danėlių kaltu pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą, piktnaudžiavimą, grasinimą valstybės tarnautojui ir trukdymą pareigūno veiklai.

Prokuratūra taip pat siekė, kad teisininkui būtų skirta 75 tūkst. eurų bauda, teisės verstis advokato praktika atėmimas penkeriems metams.

V. Rakauską prokuroras prašė pripažinti kaltu dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo, grasinimo valstybės tarnautojui ir piktnaudžiavimo. Teisininkui siūlyta skirti 50 tūkst. eurų baudą ir ketveriems metams atimti teisę verstis advokato praktika.

Advokatą D. Baroną kaltintojas prašė pripažinti kaltu pagal tokius pat Baudžiamojo kodekso straipsnius, kaip ir V. Rakauską, ir skirti jam 25 tūkst. eurų baudą su draudimu trejus metus verstis advokato praktika.

Bylos duomenimis, 2020 metų pradžioje, siekiant, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Nacionalinio kraujo centro, kaltinamieji esą bandė paveikti STT pareigūnus, informuodami tarnybą apie perimtus konfidencialius tarnybinio pobūdžio duomenis, privačią informaciją apie vieno iš pareigūnų asmeninį gyvenimą.

Kaltinamieji savo kaltę ir per tyrimą, ir teisme neigė.

G. Danėlius gynė Apeliacinio teismo politinės korupcijos byloje kalėti šešerius metus nuteistą buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, taip pat Aukščiausiojo Teismo dėl prekybos poveikiu išteisintą Anykščių merą Kęstutį Tubį.

„Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nutaria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 dienos sprendimą palikti nepakeistą“, – teigiama antradienį Vilniaus apygardos teismo paskelbtoje nutartyje

Šis antradienį Vilniaus apygardos teismo priimtas sprendimas įsiteisėjo. Nutartimi taip pat A. Katinui priteista 1,7 tūkst. eurų bylinėjimosi su valstybe išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Į teismą su civiliniais ieškiniais A. Katinas kreipėsi po to, kai 2021 m. vasarį Apeliacinis teismas jį išteisino baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo.

Buvęs Utenos meras civiliniu ieškiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės priteisti apie 60 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimo, 50 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų.

A. Katinas tvirtino žalą patyręs dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos ir prokurorų veiksmų, kurie, kaip nurodė buvęs Utenos meras, vykdydami baudžiamąjį persekiojimą neturėjo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis atliko nusikalstamą veiką.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai nutarė priteisti iš valstybės A. Katinui tik turtinę žalą. Ją teismas įvardijo kaip išlaidas advokato paslaugoms.

„Šiuo atveju, įvertinus baudžiamojo persekiojimo rezultatą (ieškovą išteisinus), tokiam asmeniui turi būti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė baudžiamajame procese, realizuodamas teisę ginant savo teises turėti advokatą, nepriklausomai nuo atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimo“, – teigiama teismo nutartyje.

Teismas nurodė, kad ištyrus A. Katino baudžiamosios bylos duomenis, nenustatyta, laikotarpio, kurio metu nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai, ar kokie nors veiksmai būtų atliekami per ilgai.

Kaip teigiama teismo nutartyje, išteisinamasis nuosprendis A. Katino byloje nesudaro pagrindo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir žemesnės grandies teismo veiksmus pripažinti neteisėtais, taip pat neleidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo atidumo pareigos pažeidimo.

Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas paliko galioti šį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.

ELTA primena, kad 2021 m. vasarį Apeliacinis teismas išteisino A. Katiną dėl piktnaudžiavimo. Kartu buvo išteisinta ir buvusi ekspremjero Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovė Džiuljeta Žiugždienė.

Kaip tąkart nurodė Apeliacinis teismas, A. Katino veiksmai, prašant savivaldybės valstybės tarnautojo nuvažiuoti įvertinti Dž. Žiugždienės gyvenamojo namo stogo būklės, kreipiantis su prašymu į įmonės „Utenos melioracija“ generalinį direktorių dėl privataus namo stogo remonto, žinant, jog ši įmonė nuolat dalyvauja savivaldybės skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, tarpininkaujant dėl sodybos raktų perdavimo, nebuvo susiję su jo funkcijų vykdymu ir turėjo aiškų privatų pobūdį.

„Tokie veiksmai turi būti vertinami kaip viešųjų ir privačių interesų supainiojimas, bet ne kaip nusikalstama veika – piktnaudžiavimas tarnyba, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė“, – tąkart dėstė Apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

Sprendžiant dėl A. Katino atsakomybės už tokius veiksmus, įvertinta ir tai, kad pats įmonės direktorius netinkamai interpretavo susidariusią situaciją, tuometinis Utenos meras nedavė nurodymo jų atlikti neatlygintinai. Taip pat nenustatyta, kad tokiais veiksmais A. Katinas padarė didelę neturtinę žalą valstybei bei savivaldybei, o tai yra būtinasis piktnaudžiavimo tarnyba požymis.

Lietuvos socialdemokratų partijos narys A. Katinas Utenos savivaldybės mero pareigas ėjo 2003-2023 m.

Inkriminuotų veikų padarymo metu jis ėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo, savivaldybės vyriausiojo architekto pareigas.

Tokį sprendimą pirmadienį teismas priėmė išnagrinėjęs Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotojos Linos Eviltienės ir M. Matažinsko bei jo gynėjo apeliacinius skundus, antradienį pranešė prokuratūra.

Bylos duomenimis, 2020 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais M. Matažinskas, būdamas valstybės tarnautoju, suklastojo parengtus vienos uždarosios akcinės bendrovės dokumentus ir neteisėtai išdavė pažymas apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį.

Bylą išnagrinėję Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai, vasario 3 dieną nuosprendžiu M. Matažinską pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, jam paskyrė 10 tūkst. eurų baudą.

Su tokiu teismo vertinimu nesutikusi prokurorė L. Eviltienė apeliaciniu skundu prašė priimtą nuosprendį pakeisti, M. Matažinskui skirti didesnę bausmę – 15 tūkst. eurų baudą bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą atėmimą trejiems metams.

Dėl priimto nuosprendžio apeliacinius skundus padavė ir M. Matažinskas bei jo gynėjas, kurie prašė M. Matažinską išteisinti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, pirmininkaujant teisėjui Audriui Meilučiui, konstatavo, kad nėra pagrindo M. Matažinsko veiksmų vertinti kaip nusikalstamų.

Šis sprendimas įsiteisėjo paskelbimo dieną, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Ši byla kėlė itin daug nepatogumų Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) vyriausybei.

2021 metais buvęs advokatas Ericas Dupond'as-Moretti (Erikas Diuponas-Moretis) buvo apkaltintas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi siekiant suvesti sąskaitas su oponentais.

Jis stojo prieš Respublikos teisingumo teismą, teisiantį dabartinius ar buvusius ministrus už įtariamus nusikaltimus, padarytus einant pareigas.

E. Dupond'as-Moretti yra pirmasis ministras, stojęs prieš šį teismą.

Jo byla buvo susijusi su administraciniais patikrinimais, atliktais trijų teisėjų atžvilgiu.

Šie teisėjai 2014-aisiais nurodė policijai patikrinti kelių dešimčių advokatų ir teisėjų, įskaitant E. Dupond'ą-Moretti, telefoninių pokalbių išklotines vykdant tyrimą dėl buvusio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi).

Tąkart jie apkaltino ministrą, nurodžiusį atlikti tyrimą ir dėl ketvirtojo teisėjo, kuris buvo įtrauktas į nesusijusią bylą, raganų medžiokle. Anot E. Dupond'o-Moretti, jo kaltintojai buvo šališki.

Bylą tiriantis prokuroras rekomendavo E. Dupond'ui-Moretti skirti vienerių metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę.

„Akivaizdu, kad tai labai džiugina“, – po nuosprendžio žurnalistams sakė viena iš jo advokatų Jacqueline Laffont (Žaklin Lafont).

„To tikėjomės ir to reikalavo įstatymas“, – pridūrė ji.

Jis kaltintas devyniais seksualiniais nusikaltimais prieš keturis vyrus 2001–2013 metais.

Pietų Londone esančiame Sautvarko Karūnos teisme prisiekusieji po daugiau nei 12 valandų trukusių svarstymų priėmė daugumos sprendimus dėl devynių kaltinimų.

Pirmadienį prisiekusieji pradėjo svarstymus po kelias savaites trukusio teismo proceso, kuriame liudijo ir britų roko žvaigždė Eltonas Johnas (Eltonas Džonas).

Dukart „Oskaro“ laureatas, kuriam trečiadienį sukako 64 metai, neigė septynis kaltinimus dėl seksualinės prievartos, vieną kaltinimą dėl vertimo asmenį užsiimti seksualine veikla be sutikimo ir vieną kaltinimą dėl vertimo asmenį užsiimti seksualine veikla su penetracija be sutikimo.

Prokurorai K. Spacey pavadino seksualiniu engėju, mėgdavusiu versti kitus jaustis nepatogiai, be kita ko, agresyviai griebiant vyrus už tarpkojo.

K. Spacey šiuos teiginius pavadino beprotybe ir dūriu į nugarą.

Kaltinimai, susiję su vyrais, kuriems dabar yra 30–50 metų, susiję su laikotarpiu nuo 2001-ųjų iki 2013-ųjų, tai yra didžiąją dešimtmečio dalį, kai jis gyveno Jungtinėje Karalystėje ir iki 2015 metų ėjo Londono teatro „The Old Vic“ meno vadovo pareigas.

Teismas išklausė keturių įtariamų aukų, kurių vardai dėl teisinių priežasčių negali būti skelbiami.

Nuosprendžiai Londone paskelbti po to, kai JAV teismas praėjusiais metais atmetė atskirus kaltinimus dėl seksualinių nusikaltimų ten iškeltoje civilinėje byloje.

Teisėjas nusprendė, kad kaltinimai nebuvo įrodyti, nes prisiekusiųjų neįtikino pateikti įrodymai.

– Kiek metų teko įrodinėti savo tiesą, kada viskas prasidėjo?

– Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai mane sulaikė 2020 m. liepos 21-osios rytą. Taigi procesas tęsėsi beveik trejus metus.

– Kokie jums iš karto buvo pateikti kaltinimai?

– Prekyba poveikiu, neva aš bandžiau paveikti. Paskui šią bylą jie nutraukė, o kad procesas tuo nesibaigtų, paskui suformulavo kitą kaltinimą – piktnaudžiavimą tarnyba. Prilygino mane valstybės tarnautojui, lyg aš būčiau dirbęs ministerijoje ir pan.

Mano gynyba kainavo daugiau kaip 50 tūkst. eurų.

 

– Jūs prisidėjote tuo, kad tarpininkavote valstybei perkant greituosius testus?

– Ne, ne greituosius. Mes kalbame apie reagentus, tuos PGR testus. Tai buvo situacija, kai 2020 m. kovą prasidėjo COVID-19. Lietuva neturėjo jokių testavimo galimybių. Tai ir buvo tie pirmieji testai, kurių atgabeno 300 tūkst. Kaip ištirta ir nurodyta mano byloje, kad jei nebūtų tų testų, Lietuvoje nebūtų buvę kuo testuoti gyventojus nuo kovo pabaigos iki balandžio pabaigos, kol neatsirado tie „Thermo Fisher“ testai. Už tą darbą, už tą veiklą mane tampė po teismus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs buvote kaltinamas, kad pasipelnėte iš tos situacijos?

– Taip, viskas buvo bandoma taip parodyti, kad neva aš dirbau lyg ministerijai, lyg Vyriausybei. Pats prokuroras painiojosi ir skirtingai tuos dalykus sakė. Bet galiausiai pasakė, kad taip nebuvo, negalėjo būti. Visa esmė, kad neva tie pinigai, kuriuos aš gavau, yra Lietuvos biudžeto. O iš tikrųjų aš veikiau tik kaip komercinis tarpininkas, atstovaudamas Ispanijos įmonei. Lietuvos pusė apie tai žinojo. Tai patvirtino ir Saulius Skvernelis, ir Aurelijus Veryga bei kt. Visiems buvo aišku, kad nėra čia jokio pagrindo kelti bylą, bet matote, kaip viskas vyko. Visus tuos teisminius procesus reikėjo praeiti.

Tuo pačiu yra kita byla Strasbūre, kur aš padaviau Lietuvos valstybę į teismą, konkrečiai STT.

 

– Kiek kainavo ši gynyba, kiek laiko, pinigų ir sveikatos tai atėmė? Jūsų ir lėšos buvo areštuotos. Net prašėte paramos iš visuomenės tam, kad galėtumėte samdyti teisininkus?

– Taip, iš tikrųjų. Esu dėkingas visiems draugams ir tiems, kurie mane palaikė, parėmė, nes jų dėka man pavyko surinkti keliasdešimt tūkstančių eurų, kurie visi buvo panaudoti teisminiam procesui – gynybai, advokatams. Mano gynyba kainavo daugiau kaip 50 tūkst. eurų. Reikia suprasti, kad šis procesas vyko ne tik čia, Lietuvoje. Visa bylos apimtis – 10 tūkst. puslapių apie nieką. Ten buvo kažkaip kurti įrodymus, kol galiausiai pamatė, kad nėra nė vieno mano kaltės įrodymo. Tuo viskas nesibaigia. Yra kita byla Strasbūre, kur aš padaviau Lietuvos valstybę į teismą, konkrečiai STT, prokuratūros veiksmus, kur ta byla yra priimta nagrinėti pagal šešių Europos Žmogaus Teisių Konvencijos pažeidimus. Ten procesas dar brangiau kainuoja. Ir dabar laukiu sprendimo. Tikrai nežinau, kada jis bus priimtas.

STT pademonstravo savo jėgą ir apribojo mano laisvę, atvedė į posėdį, kuriame teisiškai aš galėjau net nedalyvauti. Ir nebūtų buvę visų tų šou elementų.

 

– Kiek laiko buvote suimtas?

– Realiai parą, antrankių nebuvo. Pareigūnai, STT pademonstravo savo jėgą ir apribojo mano laisvę, atvedė į posėdį, kuriame teisiškai aš galėjau net nedalyvauti. Ir nebūtų buvę visų tų šou elementų.

– Tarp teisingumo girnų, tarsi pirma pergalė?

– Prokuroras jau kalba ne tik apie apeliaciją, bet ir apie kasaciją. Galiu pasakyti jau dabar, kad šioje byloje turbūt arti 100 tūkst. mokesčių mokėtojų pinigų išleista. Pagalvokime, kokia bylos apimtis. Ten yra tūkstančiai puslapių vertimų, kiek žmonių prie tos bylos dirbo. Net gintis nebuvo dėl ko. Pateikia teiginį, kurio negali pagrįsti įrodymais. O apeliacinis ir kasacinis procesas vyks toliau...