Plačiau papasakojo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

„Kelias gali būti labai įvairus. Žinome, kad Europos Sąjungos plėtra nebevyksta jau dešimtmetį. Atrodė, kad nėra apetito bei noro priimti naujas šalis. Per pastaruosius keletą metų įvyko lūžis. Jis tikrai palietė Ukrainą ir Moldovą, kurioms dar prieš keletą metų buvo sakoma, kad jos apskritai neturėtų tikėtis narystės Europos Sąjungoje. Diskusijos apie tai nebėra. Kelias yra atvertas, durys praviros. Tačiau, akivaizdu, kad pats procesas tikrai užtruks. Reformų reikės ne tik Ukrainai, bet ir pačiai Europos Sąjungai tam, kad galėtų ir gebėtų priimti tokią didelę valstybę kaip Ukrainą“, – sakė L. Kojala.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Europos vadovų taryboje Europos šalių lyderiai turės balsuoti, ar pritarti šiai Europos Komisijos rekomendacijai. Matome, kad Ukrainos klausimas toli gražu nėra tas, kuris būtų labai vieningas. Žinome apie Vengriją, apie naujus pokyčius Slovakijos Vyriausybėje. Dabar Lenkijos ir Ukrainos pasienyje ketvirtą dieną iš eilės blokuojami įvažiuojantys vilkikai iš Ukrainos. Tai rodo, kad ir Lenkija turės įvairių priekaištų. Kas gali sutrukdyti Ukrainai tose derybose?

– Vakarykštė Europos Komisijos rekomendacija yra rekomendacija. Ją dar turės patvirtinti valstybės narės, įskaitant ir šalis, kurių santykis su Ukraina pastaruoju laiku buvo komplikuotas. Politiniai niuansai turi būti išspręsti, kad kitų metų pradžioje faktinis derybų procesas galėtų prasidėti. Tada galėtume koncentruotis į reformas. Reformų aspektas be galo reikšmingas. Ukraina yra šalis, kurios bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui siekia tik apie 20 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Akivaizdu, kad šiai šaliai reikės didelės ES paramos. Labai ženkli ES biudžeto dalis keliauja žemės ūkiui. Jei Ukraina, didžiulė žemės ūkio valstybė, taptų ES nare, didelė ES išmokų dalis turėtų būti orientuota į Ukrainą. Tam, kad tokių situacijų, kaip dabar Lenkijos pasienyje, nebūtų, Europos Sąjungai reikės surasti naują vidinį biudžeto formavimo ir perskirstymo mechanizmą bei sukurti jungtį su Ukraina.

– Dabar mes kalbame taip, lyg karo nebūtų. Bet norint priimti Ukrainą į ES, reikės, kad ir karas pasibaigtų. Ar tai nėra tam tikras spaudimas Ukrainos prezidentui užbaigti karą ten, kur jis yra dabar ir atiduoti Rusijai tai, ką yra dabar užėmusi?

– Nemanau, kad tai tiesioginė spaudimo priemonė. Ukraina siekia narystės Europos Sąjungoje jau kurį laiką. Aštuoni iš dešimties ukrainiečių norėtų, kad Ukraina taptų ES narė. Bet iki šiol gyvename pakankamai paradoksalioje situacijoje. Ukraina ir Europos Sąjunga tarsi artėja viena prie kitos, 2014 m. buvo pasirašyti susitarimai dėl laisvos prekybos, bet tai niekur nevedė. Tik dabar Ukrainai užsižiebė šviesa tunelio gale. Tas tunelis ilgas, juo reikės eiti, bus duobių, bet vis tik ta šviesa turėtų būti motyvacinis mechanizmas Ukrainos lyderiams. Ukrainos visuomenei reikia tikėti, kad įgyvendinus tas nelengvas reformas, galutinis rezultatas bus Ukraina – pilnavertė Europos Sąjungos narė. Manau, kad tai paskata nesustoti, laimėti karą.

Tas tunelis ilgas, juo reikės eiti, bus duobių, bet vis tik ta šviesa turėtų būti motyvacinis mechanizmas Ukrainos lyderiams.

– Yra daug diskusijų, kad Ukrainos vakarinė dalis galėtų būti labiau klestinti, o kam atstatinėti tuos rytus, kurie ir etniškai, ir tautiškai labai sudėtingi? Ar Europos politikos koridoriuose yra diskusijų apie tai, kad mums būtų paprasčiau tvarkytis su Ukrainos vakarine dalimi?

– Tokia diskusija vyksta labiau paraštėse. Dar nuo Krymo aneksijos Ukraina atsidūrė aklavietėje, neturi jokių perspektyvų. Visų pirma, jau tiek daug ukrainiečių žuvo kovodami už savo valstybę ir teritorinį jos integralumų, tad būtų sunku įsivaizduoti pasikeitusią ukrainiečių poziciją dėl teritorijos. Antra, nėra jokių gairių, kaip būtų galima apskritai tartis su agresoriumi, kuris dabar yra okupavęs apie 18 proc. Ukrainos teritorijos, tam, kad būtų užtikrintas ilgalaikis stabilumas. Galiausiai Ukraina puikiai suvokia, kad kelias į Europos Sąjungą nebus lengvas. Šalį reikės atstatyti. Tai pareikalaus didelių investicijų. Bet tos investicijos yra ekonominio augimo variklis. Gražėjanti, auganti Ukraina bus ekonominė paspirtis pačiai Europos Sąjungai.

Ultranacionalistinė Ukrainos nacionalistų organizacija (OUN) kaltinama prieškario Rytų Lenkijos Voluinės ir Rytų Galicijos regionuose – šiandien tai Vakarų Ukrainos dalis – 1943–1944 metais išžudžiusi apie 100 tūkst. lenkų.

Šios žudynės vis dar meta šešėlį ant Kyjivo ir Varšuvos santykių, nepaisant glaudžių abiejų šalių ryšių po praėjusių metų vasarį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Ši Antrojo pasaulinio karo tragedija vadinama Voluinės žudynėmis.

P. Jablonskis pabrėžė, kad ginčas dėl Varšuvos reikalavimų ekshumuoti žudynių aukas turi būti išspręstas, jei Lenkija nori būti Ukrainos sąjungininke ES.

Neabejotinai pabrėšime, kad neišsprendus šio klausimo ilgalaikis susitaikymas su Ukraina negalimas.

Interviu privačiai radijo stočiai „Radio Zet“ P. Jablonskis gynė vyriausybės poziciją dėl ekshumacijos.

„Ekshumacijos pirmoje vietovėje, dėl kurios vyko derybos [su Ukraina], jau prasidėjo (...) Iš tikrųjų tai nėra Voluinė, tai kita dalis, bet jie taip pat yra Ukrainos sukilėlių armijos aukos“, – sakė viceministras.

Atsakydamas į pastabą, kad tai tik paieškos operacija ir kad dar nėra sutikimo dėl ekshumacijos, P. Jablonskis teigė, jog šiuo metu dirbama, kad tai būtų padaryta kuo greičiau.

„Mūsų nuomone, neišsprendus šio klausimo – ir daugelis ukrainiečių tai jau supranta – Ukraina negali svajoti apie stojimą į Europos Sąjungą“, – pareiškė jis.

„Neabejotinai pabrėšime, kad neišsprendus šio klausimo ilgalaikis susitaikymas su Ukraina negalimas“, – pridūrė P. Jablonskis. 

Taip internetu kreipdamasis į Europos Komisijos narių kolegiją kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Politikos atžvilgiu mums svarbiausia yra pasiekti tai, kad neliktų jokių pilkųjų geopolitinių zonų. Ukraina skuba įgyvendinti septynias Europos Komisijos rekomendacijas, kad būtų galima priimti politinį sprendimą ir dar šiemet pradėti derybas dėl šalies stojimo į Europos Sąjungą. Sakyčiau, kad mums pavyko padaryti daug – tikrai daugiau nei galima būtų tikėtis iš šalies, kurios atžvilgiu yra vykdoma plataus masto agresija. Bet Ukraina neprašo politinių nuolaidų – mes patys nustatome būtiną politinių sprendimų priėmimo tempą. Manome, kad sprendimai turėtų būti priimami atsižvelgiant į individualius Europos Sąjungos narėmis norinčių tapti šalių pasiekimus,“ – sakė V. Zelenskis.

Kalbėdamas konkrečiai, Ukrainos valstybės vadovas pristatė įgyvendinant minėtąsias septynias rekomendacijas šalies padarytą pažangą.

Pirmiausiai V. Zelenskis užsiminė apie konstitucinių teismų reformą.

Elektroninės deklaracijos turi būti skelbiamos viešai. Būtina patvirtinti valstybinę kovos su korupcija programą. Be to, mes stipriname turimas kovos su korupcija priemones.

„Mes priėmėme ir pradėjome įgyvendinti Konstitucinio teismo teisėjų skyrimo įstatymą, kurio nuostatos atitinka Venecijos komisijos išvadas. Mūsų tarptautinių partnerių siūlymu, siekiant užtikrinti teisėjų atrankos proceso skaidrumą ir teisingumą, buvo sudaryta trijų ekspertų grupė, kurios darbo tikslas – įvertinti kandidatūras. Be to, pradėjome konkursą,“ – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Antra, buvo kalbama apie Ukrainos aukščiausiosios teisingumo tarybos ir aukščiausiosios teisėjų kvalifikacinės komisijos reformą – V. Zelenskis minėjo, kad ją pradėjus prasidėjo ir visos Ukrainos teisingumo sistemos pertvarkymo procesas.

Trečia, valstybės vadovas atkreipė dėmesį į Ukrainos pastangas kovoje su korupcija – buvo priimtas įstatymas dėl valstybės tarnautojų el. deklaracijų sistemos grąžinimo ir jų tikrinimo esant karo padėčiai.

„Elektroninės deklaracijos turi būti skelbiamos viešai. Būtina patvirtinti valstybinę kovos su korupcija programą. Be to, mes stipriname turimas kovos su korupcija priemones,“ – pabrėžė V. Zelenskis.

Ketvirta, V. Zelenskis kalbėjo apie tai, kad Ukrainos teisės aktus būtina suderinti su Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) reikalavimais, pabrėždamas, kad buvo priimtas politikoje dalyvaujančių asmenų įstatymas.

Penkta, Ukrainos prezidentas paminėjo pastangas apsaugoti visuomenę ir valstybę nuo oligarchų piktnaudžiavimo savo padėtimi. Šiuo atžvilgiu yra priimta svarbių antimonopolinių teisės aktų.

Šešta, Ukrainos žiniasklaidos teisės aktai buvo suderinti su ES standartais.

Septinta, prezidentas V. Zelenskis atkreipė dėmesį Ukrainos pastangas užtikrinant tautinių bendruomenių apsaugą. „Jau buvo padaryta atitinkamų teisės aktų, įskaitant tautinių mažumų įstatymą, pakeitimų. Be to, buvo aiškiai numatyti tolesni veiksmai švietimo sektoriuje. Šiuo metu įgyvendinama ir tikslinė valstybinė programa „Vienybė per įvairovę“. Visos šios priemonės suteikia tautinėms bendruomenėms naujų, platesnių galimybių. Kartu su bendruomenių atstovais užtikrinsime, kad šioje srityje būtų laikomasi aukščiausių tarptautinių standartų,“ – pabrėžė valstybės vadovas.

Pasak V. Zelenskio, svarbiausias Ukrainos prioritetas – pasirengti politiniam sprendimui ir dar šiemet pradėti derybas dėl narystės ES.

„Aš tikiuosi, kad Europos Sąjunga yra nusiteikusi lygiai taip pat. Tam mes sukūrėme tvirtą pagrindą. Dabar siekiame labai ypatingo tikslo. Jei galime pašalinti pilkąsias geopolitines zonas, turime tą ir padaryti,“ – baigdamas pasakė Ukrainos prezidentas.

„Minime dieną, kai tapome visateisiais Europos valstybių šeimos dalimi, kurią vienija demokratinės vertybės ir pagarba žmogaus teisėms. Šis įvykis Lietuvai ir jos žmonėms atvėrė neribotas galimybes bei atnešė labai daug teigiamų pokyčių. Per pastaruosius 17 metų gerokai priartėjome prie tos svajonių valstybės, kurią daugelis regėjo atkuriant nepriklausomybę. Supratome, kas yra laisvė keliauti, dirbti ar studijuoti norimoje Europos šalyje“, – teigia parlamento vadovė.

V. Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį į kovo 10 dieną. Europos Parlamente trijų ES institucijų vadovų pasirašytą deklaraciją, kuri leis pradėti Konferenciją dėl Europos ateities.

„Mums svarbi Europos ateitis, todėl tikiu, kad tam skirtoje konferencijoje nubrėšime šios sąjungos kryptį, kuri atlieps mūsų piliečių lūkesčius ir padės išspręsti šiandienos iššūkius. Turime skirti dėmesio tvariam augimui, inovacijoms, saugumui bei kitiems aktualiems klausimams“, – nurodo  Seimo pirmininkė.

Lietuva į ES įstojo 2004 metų gegužės 1 dieną, o prašymą priimti ją į ES pareiškė 1995 metais.

1999-aisiais Lietuva gavo oficialių kvietimą pradėti derybas dėl narystės, kurias realiai pradėjo 2000-ųjų metų vasarį.

2003 metais buvo vykdomas privalomasis referendumas – šalies gyventojais balsavo už arba prieš įstojimą į bendriją. Iš viso rinkimuose dalyvavo beveik  64 proc. balsuoti galinčių Lietuvos gyventojų ir daugiau nei 91 proc. balsų palaikė Lietuvos įstojimą į ES.

Šia įsiminta proga sostinė kviečia vilniečius ir miesto svečius džiaugtis buvimu kartu didelėje Europos šeimoje ir švęsti prisijungimo Europos Sąjungos 15 metų jubiliejų S. Daukanto ir Lukiškių aikštėse: čia lauks ne tik šventiniai koncertai, bet ir kinas, sporto užsiėmimai bei viktorinos. 

„Lietuvos įstojimas į ES – vienas reikšmingiausių šio amžiaus Lietuvos įvykių, mūsų šalies ekonomikai suteikęs galimybę spurtuoti, Vilnių pavertęs dar gražesniu miestu, o piliečiams leidęs pajusti, ką reiškia būti laisviems visoje Europoje. Šios sukakties 15 metų jubiliejų sostinėje taip ir siūlome atšvęsti – laisvai, pakylėtai ir įdomiai“, – kvietė sostinės meras Remigijus Šimašius.

Šventė oficialiai prasidės S. Daukanto aikštėje – čia, priešais Prezidentūrą 12 val. įvyks iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija. Jos metu prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikins Lietuvos žmones su ES narystės 15 mečiu. Taip pat kalbės Seimo pirmininkas ir Užsienio reikalų ministras.

Iškart po vėliavų pakėlimo, S. Daukanto aikštėje vyks šventinis koncertas. Koncerte pasirodys šių metų Lietuvos atstovas Eurovizijoje Jurijus Veklenko ir grupė Antikvariniai Kašpirovskio dantys.

Lukiškių aikštėje nuo 10 val. ryto iki pat 20 val. lauks pramogos ir aktyvaus laisvalaikio veiklos: 5 ypatingi europietiško kino seansai po atviru dangumi, akcija „I Am You“, netradicinės lauko pramogos ir žaidimai, akrojogos ir mankštų treniruotės bei skaniausio maisto vagonėliai.

„Europa Cinemas“ šeimai priklausantis kino teatras „Pasaka“ sostinės gyventojus ir svečius kvies iš arčiau susipažinti su europietišku kinu. Susirinkusieji į Lukiškių aikštę, nuo pat ryto galės žiūrėti net keturis kino ekspertų atrinktus pripažintų Europos kūrėjų filmus. 10 val. bus galima išvysti animacinį prancūzų kūrėjų animacinį filmą „Nematomas herojus“. Su filmo „Veidai kaimai“ herojais – kino legenda Agnès Varda ir skulptoriumi, fotografu JR susitiksime dviejų kino seansų metu: 13 val. ir 19 val. Žiūrovai įvertinti galės ne tik užsienio, bet ir lietuvių kinų kūrėją – 15 val. bus galima pamatyti Arūno Matelio dokumentinę juostą „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Kino programoje išvysime ir festivalių favoritų režisierių Peterio Brosens ir Jessicos Woodwoth pirmąjį komišką kūrinį – „Belgų karalius“, kurį žiūrovai galės pasižiūrėti 17 val.

Norintys galės dalyvauti nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ organizuojamoje akcijoje  „I Am You“, skirtą Europos solidarumo korpuso idėjoms skatinti. Akcijoje dalyvaus savanoriai iš 10 valstybių, kurie ne tik dalinsis savo patirtimi savanoriaujant Lietuvoje, bet ir visus renginio dalyvius supažindins su savo kultūra, tradiciniais šokiais, kalbomis, tradicijomis ir žaidimais. Su Solidarumo Korpuso teikiamomis galimybėmis, savanorystės nauda stojant į aukštąsias mokyklas galės susipažinti vyresniųjų klasių moksleiviai, organizacijų atstovai. Akcijos metu netruks pramogų ir mažiausiems dalyviams, kurie galės sužinoti daugiau apie skirtingas valstybes bei turės galimybių laimėti puikių prizų ir dovanų.

Ką veikti rasti ir šeimos su mažais vaikais – mažieji vilniečiai galės išbandyti jėgas pūsdami įspūdingo dydžio muilo burbulus ir pasilinksminti milžiniškame pripučiamame kirmine „Pabaisa Tingiu Nė Krust“. Į šventę atkeliaus aukštas ir linksmas žmogus-milžinas.

Išalkusių lauks maisto vagonėliai ant ratų. Lukiškių aikštėje bus siūlomas platus gardaus ir šviežio maisto meniu: olandiški vafliai ir blyneliai, karšti ir gaivieji gėrimai, jūros gerybės, natūralūs arba tailandietiški ledai, Wok makaronai su įvairiais įdarais. Greito maisto mėgėjai galės paskanauti vietoje keptais dešrainiais, panini sumuštinias, mėsainiais, šonkauliukais be gruzdintomis bulvytėmis.

Europos informacijos centras, kurį įsteigė ir administruoja Europos Parlamento biuras Lietuvoje ir Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, kvies susitikti Lukiškių aikštėje ir pasidalins informacija apie Europos Sąjungą, kvies išbandyti interaktyvias viktorinas, dėlioti dėliones apie ES.

Šventėje taip pat dalyvaus sveikatingumo centras „Sanus“, smiginio klubas „Vilniaus legionas“, akrobatinės jogos mokykla „AcroYogaLt“, Europos centro golfo klubas, badmintono klubas „Capital badminton club“, Vilniaus diskgolfo klubas, sporto klubas „My Fitness“, klubas „Lankinis“, Vilniaus orientavimosi sporto klubas „Ąžuolas“, lauko šachmatai milžinai „Giant Chess Lithuania“, lauko pramogos ir žaidimai „Margas miškas“. Du išskirtinius pasirodymus ant 6 m aukščio piramidės atliks šiuolaikinio cirko atstovai – oro akrobatų trupė „Insomnis“.

Birželio 29-ąją, sekmadienį,  Vilniaus gatvėmis vyks  tarptautinis bėgimas „10 for 10“. Bėgimas skirtas paminėti dešimties valstybių, tarp kurių ir Lietuva, įstojimo į Europos Sąjungą dešimtmečiui. Tai ne tik proga išbandyti savo jėgas, bet ir kartu su sporto mėgėjų bei profesionalų kompanija prasmingai paminėti šią datą.

Paskutinį birželio sekmadienį vyksiantis bėgimas nusidrieks vaizdingu maršrutu palei Neries upę, tęsis Žvėryno rajonu, kirs kelis didžiausius Vilniaus tiltus. Kiekvienas dalyvis distanciją, kurią ketina įveikti, pasirinks pagal savo galimybes.

Bėgikai galės įveikti 5 km arba 10 km trasas. Vaikams bus parengta 1 km trasa. Ją galės nubėgti ir norintieji apšilti prieš ilgesnį bėgimą. Visi dalyviai bus apdovanoti specialiais maratono marškinėliais, medaliais ir pažymėjimais.

Bėgimą remia draudimo bendrovė „PZU Lietuva“.

Registruotis  į bėgimą galima internete adresu http://bit.ly/1ko0bvy  iki birželio 27 d. vidurnakčio. Bėgimo startas –  10.00 val. sostinės Upės gatvėje prie Baltojo tilto.

Trečiadienį Klaipėdos miesto valdžia pagerbė moksleivius, gimusius Lietuvai svarbią dieną – 2004 metų gegužės 1-ąją, kai šalis įstojo į Europos Sąjungą. Visi trys prieš dešimtmetį pasaulį išvydę klaipėdiečiai – berniukai.

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, sveikindamas simbolinę dieną gimusius Vladislavą Chlopiną, Tadą Karvelį ir Sovijų Geriką, vaikams linkėjo net ir būnant tikrais europiečiais, nepamiršti Klaipėdos.

Miesto vadovas pastebėjo, kad berniukai, besimokantys Klaipėdos Maksimo Gorkio, Gedminų ir „Vyturio“ pagrindinėse mokyklose, atstovauja visam uostamiesčiui.

„Tikiuosi, kad Lietuvos ir gimtojo miesto vardą savo pasiekimais garsinsite visoje Europoje, tačiau ryšys su Klaipėda išliks stiprus ir niekada nenutrūks. Žvelgdamas į jus, suprantu, kokia dar jauna Lietuva yra Europos Sąjungos kontekste“, – kalbėjo V.Grubliauskas.

Pasak jo, buvimo tikrais europiečiais privalumus jaunuoliai turėtų dar geriau suprasti netolimoje ateityje.

Meras klaipėdiečiams, prieš dešimtmetį gimusiems simbolinę dieną, linkėjo išnaudoti Europos Sąjungos galimybes: keliauti, mokytis, dirbti ir gauti geriausias socialines garantijas.

„Ateityje jaunuosius „europiukus“ norėčiau pamatyti ir gražiausio Europos miesto – Klaipėdos – mero kėdėje“, – juokavo V.Grubliauskas.

V.Chlopinas, T.Karvelis ir S.Gerikas tokio valdžios dėmesio sulaukė pirmą kartą. Klaipėdos Europos informacijos centro „Europe Direct“ vadovė Dalia Urbutytė pasakojo, kad iki šiol vos trys išskirtinę datą gimę uostamiesčio vaikai būdavo sveikinami simboliškai ir per atstumą.

„Lietuvos mastu tradicija atkreipti dėmesį į „europiukus“ gyvuoja nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą. Šventiniuose renginiuose, skirtuose pagerbti įsimintiną dieną pasaulį išvydusius vaikus, klaipėdiečiai negalėdavo dalyvauti dėl atstumo. To padaryti trys moksleiviai negalės ir šiais metais, todėl Klaipėdos miesto valdžios dėmesys ir galimybė susitikti su meru bei pasimatuoti jo kėdę vaikams suteikė daug džiaugsmo“, – kalbėjo D.Urbutytė.

Vis mažiau vilčių, kad Vilniuje įvyksiantis ES Rytų partnerystės susitikimas  taps Lietuvos žvaigždžių valanda –  Ukraina tolsta nuo galimybės pasirašyti Asociacijos su ES sutartį, kuri buvo mūsų šalies užsienio politikos vienas pagrindinių prioritetų. Bet gal tai ne Lietuvos diplomatijos pralaimėjimas, o paprasčiausias Ukrainos racionalus sprendimas. Ar verta Ukrainai integruotis į ES? Apie tai diskuruoja tarptautinių santkių ekspertai dr. VadimasVolovojus ir dr. Laurynas Kasčiūnas.

Politologo L. Kasčiūno teigimu, ukrainiečiams tektų "jaunesniųjų partnerių" statusas. To jie nenori ir tą suvokia.

„Ukrainoje verslas turi didelę įtaką politikai. Ši sankloda mus verčia žiūrėti pirmiausia į Ukrainos verslo grupes ir jų interesus, - pažymi politologas. – Kitas aspektas - kapitalo saugumas. Europoje šis saugumas būtų garantuotas. Grubiai tariant, Ukrainos verslas savo pinigų Rusijoje stengiasi nelaikyti“.

L. Kasčiūnas akcentuoja, kad Ukraina taip pat baiminasi, kad jai Europos rinka gali būti per didelė ir ji iš jos tiesiog gali būti išstumta.

„Žinoma, yra tokių Ukrainos įmonių, kurios dirba išimtinai su Rusija. Joms Asociacijos sutartis - nenaudinga. Kita vertus, net jei Ukraina nepasirašys sutarties su ES, labai tikėtina, kad į Muitų sąjunga ji nesiverš“, - sakė ekspertas.

Politologas svarstydamas apie Ukrainos ateitį retoriškai klausė: „kiek pati ES pasirengusi matyti perspektyvoje Ukrainą savo nare?“.

Jo teigimu, kol kas tokių argumentų niekas nekėlė.

„Galbūt, vienos šalys sutiktų, tačiau didžiosios - Vokietija ir Prancūzija - veikiausiai laikytųsi santūraus požiūrio“, - kalbėjo pašnekovas.

Kitas politologas Vadimas Volovojus svarstė, kad Ukrainai vis dėlto apsisprendus pasirašyti lemtingąją sutartį, jos lauktų nemažai permainų..

„Jei Ukraina dabar nuspręstų žengti Europos link, jos veikiausiai lauktų kažkas panašaus į pereinamąjį laikotarpį Rusijoje po SSRS griūties“, - kalbėjo V. Volovojus.
Jis taip pat netiki, kad dažnai skleidžiamos kalbos, jog pasirašiusi Asociacijos sutartį Ukraina turės didelės ekonominės naudos.

„Pirma, minėta sutartis yra surašyta taip, kad ji yra naudinga ES, tačiau, kaip teko kalbėti su Ukrainos ekspertais, tik perspektyvoje naudinga pačiai Ukrainai, jei ji sugebės europietiškai reformuoti savo ekonominę sistemą ir adaptuotis prie reikalavimų, - sakė politologas. - Mes dažnai teoriškai kalbame apie šį pereinamąjį laikotarpį, nors realiai nepagalvojame kokią įtaką paprastiems žmonėms tai turės. Praktiškai, jau dabar dėl komplikuotų santykių tarp Rusijos ir Ukrainos yra priverstos užsidaryti kai kurios įmonės Ukrainoje“.

Kaip sakė ekspertas, reikėtų atsižvelgti ir į vadinamąją Ukrainos geopolitinę gravitaciją.

„Dabar matome tokį dirbtinį procesą, kuriuo bandoma perlaužti ilgametę geopolitinę tendenciją ir pasukti Ukrainą Vakarų link. Tai skausmingas procesas. Ar verta - geras klausimas“.
Politologo nuomone tai yra žaidimas žmonių ir net šalių likimais.

Plačiau apie tai, ar verta Ukrainai pasirašyti Asociacijos sutartį, skaitykite ketvirtadienį savaitraštyje „Vilniaus diena“.