– Kokia šiemet apklausų situacija? 

– Jeigu lygintume visus tris apklausų metus, tai šiemet – blogesnė situacija. Ženkliai pablogėjo situacija žmonių, kurių pajamos nesiekia 500 eurų. Net 9 proc. daugiau žmonių teigia, kad jiems sunku pirkti maistą. Kalbant apie būsto išlaikymą, tai matome pablogėjimą pajamų grupėje virš 700 eurų. Akivaizdžiai atsispindi palūkanų normos kilimas. Šita grupė turi paskolas būstui įsigyti. Apklausoje atsispindi, kad jiems yra sudėtingiau.

– Ar išskirtumėt, kurių regionų gyventojams yra sudėtingiausia?

– Taip tiksliai negaliu išskirti, bet tikrai sunkesnė situacija kaimuose, kaimų regionuose. Ten pajamos – mažesnės. Mažiau darbo vietų, jos menkiau apmokamos. Tai tradiciškai regionuose gyvenantys žmonės susiduria su didesniais sunkumais. Aišku, kai kurie iš jų gali užsiauginti savo maisto, bet ne visi turi tokią galimybę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kurių profesijų atstovams situacija yra sudėtingiausia?

– Labiau techniniai darbuotojai, smulkūs verslininkai, žmonės, kurie neturi darbo, arba yra užimti namų ūkyje. Pavyzdžiui, mamos, kurios augina vaikus. Tai bendrai žmonės, kurie turi tokį menkesnį išsilavinimą, dirba kokiose nedidelėse įmonėse, jų pajamos nedidelės, mažiau kvalifikuoti arba visai nekvalifikuoti.

– Išskirta jaunų žmonių kategorija nuo 26 iki 45 metų amžiaus. Kodėl jiems taip sudėtinga? Atrodo, tai turėtų būti patys perspektyviausi žmonės.

– Labai plati grupė, todėl sunkiau nustatyti, kuri amžiaus grupė susiduria su didesniais sunkumais. Yra įvairios situacijos, galbūt žmonės dirba pirmus darbus ir nelabai gerai apmoka, nes trūksta kvalifikacijos. Taip pat tai amžius, kai žmonės paprastai susilaukia vaikų ir keli šeimos nariai dalinasi pajamomis. Kai iškilo palūkanos, tai žmonės iš visų jėgų bando susimokėti už būstą, o jau tuomet tik žiūri kas lieka maistui. Būna ir taip, kad susimoka už būstą ir per mėnesį tik du kartus valgo mėsą ar žuvį. Stebi akcijas, ypač didmiesčiuose, kur daugiau prekybos centrų. Žmonės jau žino, kada ir kur tos akcijos. Kitas dalykas – akcijų medžioklė. Kai perka ne tą, ko labai nori, o tą, kam akcija. Nuo sausio mėnesio įsigaliojo tvarka, pagal kurią prekybos centrai maisto produktus laiko iki paskutinės dienos. Jas pardavinėja ženkliai pigiau, bet tuomet labdaros paramos organizacijos to maisto negauna. O žmonės, kurie turi mažas pajamas, dažnai neįperka to maisto ir su akcija. Tai šitie pakeitimai smogia pačias mažiausias pajamas gaunančius žmones.

Remiasi tikra patirtimi

Pagal dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės pjesę režisierių Gabrielės Tuminaitės, Kirilo Glušajevo ir ukrainiečių menininko Staso Žyrkovo pastatytas spektaklis – dviejų dalių komedija apie pasimatymus ir tikrosios meilės paieškas. Tai savotiškas socialinis tyrimas, kuriame dėmesys sutelkiamas į šiuolaikinių jaunų žmonių – vadinamosios millenium kartos – santykių problemas ir vingrybes, konkrečiai – į itin populiarią „Tinder“ pažinčių programėlę kaip reiškinį.

Spektaklyje vaidina jaunosios kartos (24–30 m.) aktoriai, kurie įkūnija savo amžiaus personažus. Pagrindinė spektaklio tema, žinoma, yra meilė: kaip ją rasti ir ką mes apskritai vadiname meile šiais laikais.

Pjesė rašyta per repeticijas ir po jų, remiantis aktorių, pačios dramaturgės, taip pat žmonių, besinaudojančių „Tinder“ programėle, asmenine patirtimi ir įspūdžiais.

Kaip teigia G. Tuminaitė, tai trumpos istorijos, kurios nebūtinai yra viena su kita susijusios, tačiau kiekviename etiude, kad ir koks jis būtų – komiškas, absurdiškas ar fantasmagoriškas, kalbama apie susitikimus, apie tai, kaip kitas žmogus mus keičia. „Čia labai tinka Karlo Gustavo Jungo mintis, kad žmonės esą kaip cheminiai elementai: jeigu sujungi du, nors trumpam, bent akimirkai, jie jau vienas kitą keičia.“

Aktorių patirtys

Spektaklis jame vaidinantiems aktoriams tapo išbandymu. „Tai savęs pažinimas iš naujo, nes reikia tam tikrose situacijose lipti per save, atrasti neatrastas, paliesti nepaliestas, pajausti nepajaustas temas, – sako aktorius Povilas Adomaitis. – Šis procesas man įdomus, turtinantis, nes galiu būti tyrinėtojas, bandantis smėlyje atkasti Atlantidą, su archeologiniu džiaugsmu kasinėti tiek savo, tiek kitų patirtis.“

Pasak P. Adomaičio, svarbiausia spektaklyje – vienatvės tema. „Ji amžina, visus jungianti, visų patirta ar patiriama. Vieni su ja draugauja, kiti kovoja. Poetai apie ją rašo. Ji byloja apie tai, kad visi esame žmonės ir mums reikia žmonių, – per ją, vienatvę, ateina ir supratimas, ką reiškia būti ne vienam. Ji ne tik žalinga, bet ir sveika – tik vienas būdamas supranti, ko iš tiesų nori“, – įsitikinęs aktorius.

Vieno iš Adelės Šuminskaitės kuriamų personažų istorija byloja apie baimę jausti ir išreikšti jausmus. „Taktiškumo ir mandagumo kaukė dėvima net artimiausių žmonių akivaizdoje, neišsakytos nuoskaudos, kaltę, gėdą ar skausmą keliančių minčių neįsivardijimas sukuria izoliaciją su aplinka ir tariamos laimės iliuziją. Įdomu nagrinėti santykius, kurie prasideda iš nepakeliamo vienišumo ir nenumaldomo noro jį nuslopinti. Į kokias destruktyvias santykių tendencijas gali pasinerti žmogus vardan to, kad bent akimirkai užglaistytų vidinio nepakankamumo ir vienatvės pojūčius. Taip pat įdomi ir vis dažniau pastebima santykių kaip produkto vartotojiškoje visuomenėje tema. Kol produktas teikia malonumą, tol jis vertingas, jam sugedus arba atsiradus naujesnei jo versijai, produktas lengvai keičiamas kitu“, – apie savo patirtį spektaklyje sako aktorė.

Įdomu nagrinėti santykius, kurie prasideda iš nepakeliamo vienišumo ir nenumaldomo noro jį nuslopinti.

Bet kokiam amžiui

Meilė, santykių problemos aktualios bet kurio amžiaus vyrams ir moterims. Dramaturgė G. Labanauskaitė sako, kad vos parodžius spektaklio eskizą, jis nugalėjo 2022-aisiais tradiciškai Varėnoje vykusiame Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurse. Pasakoja sulaukusi nemažai vyresnio amžiaus žmonių reakcijos. Žiūrovai dalijosi prisiminimais, kaip vaikščiojo į pasimatymus savo jaunystėje, kokios tada buvo tradicijos, kaip surasdavo vieni kitus, o kartais ir pralaukdavo po kelias valandas pasimatymo vietoje, kol ateidavo išrinktoji ar išrinktasis.

„Man džiugu, kad tai rezonuoja skirtingo amžiaus žmonėms, juk pažinčių esmė nesikeičia, kinta tik forma. O pati tema – romantinių santykių paieškų, noro būti priimtiems, pastebėtiems – buvo ir bus aktuali visais laikais, nepaisant amžiaus“, – sako ji.

Pasak režisierės G. Tuminaitės, spektaklyje atskleidžiama meilės ir didelės baimės sandūra: „Čia labai daug meilės siekiamybės – juk visi norime ir vienadienio flirto, trokštame patikti, būti kompanijoje, kuri mums miela, – iš esmės visi norime hedonistinių dalykų.“

Spektaklyje vaidina Gintarė Latvėnaitė, Kirilas Glušajevas, Božena Aleksandrovič, Inga Šepetkaitė, Greta Šepliakovaitė, Adelė Šuminskaitė, Povilas Adomaitis, Šarūnas Januškevičius, Petras Šimonis, Tomas Šečkus.

Kas? Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Tinder Dates“.

Kur? Kauno kultūros centre „Girstutis“.

Kada? Kovo 13 d. 18 val.

Išaugo beveik 80 proc.

Žurnale „BMJ Oncology“ paskelbto tyrimo duomenimis, nuo 1990-ųjų iki 2019-ųjų vėžio atvejų tarp 14–49 metų žmonių padaugėjo beveik 80 proc. – nuo 1,82 mln. iki 3,26 mln.

Nors ekspertai įspėjo, kad dalį šio padidėjimo galima paaiškinti gyventojų skaičiaus augimu, ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad vėžys vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems nei 50 metų žmonėms.

Tarptautinė tyrėjų komanda, atlikusi naują tyrimą, nurodė, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys vėžį šioje amžiaus grupėje, yra netinkama mityba, rūkymas ir alkoholis.

Tačiau tendencija, kodėl sergančių žmonių amžius jaunėja, vis dar lieka neaiški.

Tyrime teigiama, kad 2019-aisiais nuo vėžio mirė šiek tiek daugiau nei 1 mln. jaunesnių nei 50 metų žmonių, t. y. 28 proc. daugiau nei 1990-aisiais.

Tyrimo duomenimis, mirtiniausiais laikomi krūties, trachėjos, plaučių, žarnyno ir skrandžio vėžio atvejai.

Pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys vėžį šioje amžiaus grupėje, yra netinkama mityba, rūkymas ir alkoholis.

Per tris dešimtmečius dažniausiai buvo diagnozuojamas krūties vėžys, tačiau sparčiausiai daugėjo nosiaryklės ir prostatos vėžio atvejų.

Priežastys vis dar neaiškios

Tyrėjai, remdamiesi 2019 m. Pasaulinio ligų naštos tyrimo (angl. Global Burden of Diseases) duomenimis, analizavo 29 skirtingų vėžio tipų atvejų skaičių 204 šalyse. Tyrime teigiama, kad kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo didesnė tikimybė, kad joje bus daugiau jaunesnių nei 50 metų žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys. Tai gali reikšti, kad turtingesnėse šalyse, kuriose geresnės sveikatos priežiūros sistemos, vėžys diagnozuojamas anksčiau, tačiau tik keliose šalyse jaunesni nei 50 metų žmonės tikrinami dėl tam tikrų vėžio tipų, priduriama tyrime.

Jame taip pat teigiama, kad tendenciją ankstesniame amžiuje susirgti vėžiu gali lemti ne tik prasta mityba, rūkymas ir alkoholio vartojimas, bet ir genetiniai veiksniai, per mažas fizinis aktyvumas ir nutukimas.

Prognozuojama, kad iki 2030 m. jaunesnių nei 50 metų asmenų, sergančių vėžiu, skaičius pasaulyje padidės dar 31 proc., daugiausia tarp 40–49 metų žmonių.

Tyrėjai pripažino, kad įvairių šalių duomenys apie vėžį labai skiriasi, o besivystančios šalys galimai nepakankamai praneša apie vėžio atvejus ir mirtis.

Lemia ankstyva diagnostika?

Tyrime nedalyvavę ekspertai teigė, kad naujų vėžio atvejų yra daugiau nei mirties atvejų greičiausiai dėl to, kad pagerėjo ankstyva ligos diagnostika ir gydymas.

Londono universiteto tyrėja Dorothy Bennett atkreipė dėmesį į tai, kad 1990–2019 m. pasaulio gyventojų skaičius išaugo maždaug 46 proc. Dvi Belfasto Karalienės universiteto tyrėjos dr. Ashleigh Hamilton ir dr. Helen Coleman teigė, kad labai svarbu išsiaiškinti, kodėl daugėja tokių atvejų.

„Visiškai suprasti priežastis, lemiančias stebimas tendencijas, vis dar nepavyksta, nors tikėtina, kad prie to prisideda gyvenimo būdo veiksniai, o naujos tyrimų sritys, tokios kaip antibiotikų vartojimas, žarnyno mikrobioma, lauko oro tarša ir patirtis ankstyvajame amžiuje, yra tyrinėjamos“, – teigiama su tyrimu susijusioje redakcinėje skiltyje.

Banko „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas, kuris kuris apima finansinių gebėjimų bei žinių vertinimą, 18–29 metų grupėje siekia 47 balus iš 100, 30–39 metų grupėje – 51 balą, 40–49 metų grupėje – 49 balus, 50–59 metų – 53 balus, 60 metų ir vyresnių – 55 balus.

„Finansinės sveikatos indeksas yra aukščiausias 60 metų ir vyresnių gyventojų grupėje, o žemiausias yra tarp jaunų suaugusiųjų. Vis dėlto, nors vyresnių, ypač sulaukusių pensinio amžiaus gyventojų pajamos mažos, jie neretai turi santaupų, būstą, yra sukaupę nemažai finansinių žinių. Tuo metu savarankišką gyvenimą ir karjeros kelionę pradedantis jaunimas dažnai stokoja visų šių elementų, retas gali pasigirti ir solidesnėmis pajamomis“, – pranešime sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Finansinės sveikatos indeksas yra aukščiausias 60 metų ir vyresnių gyventojų grupėje, o žemiausias yra tarp jaunų suaugusiųjų.

 

Finansinių gebėjimų subindekso vidurkis Lietuvoje siekia 51 balą, finansinio raštingumo – 55 balus. Tuo metu 18–29 metų grupėje rodikliai siekia atitinkamai 46 ir 50 balų ir yra žemiausi iš visų amžiaus grupių.

Apklausos duomenimis, mažiau nei dešimtadalis jaunų žmonių užtikrintai gali pasakyti, kad jaučiasi visiškai finansiškai saugūs. Tai, anot J. Cvilikienės, patvirtina ir kiti tyrimo rezultatai.

„Kaip rodo apklausa, daugiau nei pusės jaunų žmonių mėnesio išlaidos viršija jų pajamas arba yra joms lygios. Tai rodo, kad su finansiniu nesaugumu nemaža dalis jaunimo susiduria kone kasdien“, – sakė ji.

Tarp 18–29 metų gyventojų 3 mėnesių pajamų dydžio ar didesnį finansinį rezervą turi tik 12 proc. respondentų. Palyginimui, tokio dydžio santaupų sako turintys 56 proc. 60 metų ir vyresnių gyventojų.

Kaip pastebi Finansų instituto vadovė, maždaug 1 iš 10 jaunuolių jaučiasi gebantys susidoroti su netikėtomis išlaidomis, panaši dalis gali užtikrintai pasakyti, kad jų finansai suteikia jiems pakankamai laisvės.

Tuo metu visų respondentų, kurie sako esantys visiškai finansiškai savarankiški, vidurkis siekia 54 proc.

Reprezentatyvų tyrimą sausio mėnesį „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų nuo 18 iki 75 metų.

Kai jau ilgiau nei dešimtį metų į mokyklas ir universitetus ateina mokytis iš esmės kitokie žmonės, švietimas irgi yra priverstas keistis. Anksčiau buvo neįsivaizduojama, kad gimnazijos klasės istorijos pamokoje mokiniai analizuotų vaizdinius memus kaip mokomąją medžiagą. Tai – tik vienas iš daugelio pavyzdžių, apimančių ne vien mokymo metodikas, bet ir ugdymo turinį.

Nepaisant mokyklų bandymo prisivyti laiką ir tapti šiuolaikiškoms, bendriau apie pasikeitusį žmogų, neišvengiamai kitokias jo smegenų ir kitų organų struktūras kalba tik neuromokslininkai, kurių tyrimų rezultatai, norint su jais susipažinti, reikalauja paieškos pastangų, nemenkos kompetencijos ir išankstinio pasiruošimo.

Akivaizdu yra tai, kad mokymasis skaitant ir atliekant klasikiniam žmogui būdingas aukštosios nervinės veiklos, mąstymo ir logines procedūras yra priėjęs beveik pabaigą ir liepto galą. Gimnazijose šiandien dominuoja mokymasis pagal žinias apie įdomius faktus, kuriems suprasti nereikia skirti visų dalyko savaitės pamokų. Dar aiškiau yra tai, kad šiandienos moksleiviai nelabai pajėgūs klausytis ilgų monologų. Tai – tik pavyzdžiai, kurie byloja ne apie švietimo kaitą pagal madas ir naujausias tendencijas, o apie iš esmės kitokį žmogų ir žmoniją. Ši nauja psichiniu požiūriu ir gana įprasta fizine išvaizda gyvybės rūšis kategoriškai atmeta tai, kas Vakarų pasaulyje buvo įtvirtinta kaip klasikinio žmogaus samprata, suformuluota XVIII a., kai vyravo Švietimo epocha. Beveik visi edukacijos gavę šiandieniai vyresni žmonės yra tokio klasikinio žmogaus psichologinio pavidalo.

Naujasis, maždaug 25 metų žmogus, formuojamas ir tebeugdomas technologijų, jau aiškiai supranta, kad atmintis kaip specifinis žmonijos gebėjimas taip stipriai nebelemia intelektualinio asmens pajėgumo ir turi mažiau įtakos sąmoningumui. Internetas, socialiniai tinklai ir dirbtinis intelektas šiam jaunam žmogui teigia, kad gebėjimas atsiminti faktus ir emocijas nėra pamatinis. Tokiam jaunuoliui beveik savaime įdomiau ir svarbiau yra gerai orientuotis ne biografijose ir istorijose, o toje padėtyje ir aplinkybėse, kurios apibūdinamos žodžiu „dabar“. Šiuolaikinio jauno žmogaus tapatinimasis su dabartimi žymi rytietiškojo budizmo pergalę prieš visą Vakarų krikščioniškąjį pasaulį, kuris, visų pirma, pagrįstas istorija, praeitimi, gilinimusi į jos pervartas ir peripetijas. Dabartiniam žmogui istorija byloja: ji moko, kad nieko nemoko.

Beveik buitinio pokalbio metu neretai galime išgirsti apgailestavimą, kad jaunimas jau negeba išlaikyti sukoncentruoto dėmesio į vieną objektą ar pokalbio temą ilgesnį laiką. Suprantama, kad šiuolaikinė fragmentuota, suskilusi į daugybę komponentų tikrovė verste verčia jauną žmogų savuoju dėmesiu nuolat šokinėti nuo vieno objekto prie kito. Didesnė vertybė, kurios laikantis lengviau gyventi dabarties pasaulyje, yra gebėjimas perjunginėti dėmesį į skirtingus registrus, objektus ir tematiką. Žinoma, klasikinio žmogaus įsigilinimas ir ilgesnis susikaupimas yra irgi gerbtinas, tačiau, toliau vystantis technologijoms, aiškėja, kad masinis ateities žmogus neturės tokios stiprios ir koncentruotos vidinės gelmės. Dėmesio objektų plotis dabartiniam jaunam žmogui yra atvirkščiai proporcingas susikaupimo gyliui.

Esminis ir labai įprastas, kone savaime suprantamas yra teiginys, kad žmogų nuo gyvūnų skiria ir tai, kad jis turi kryptingą valią. Ši paprastai remiasi vaizduotės turiniu, kuris, formuojantis daugiau ar mažiau sąmoningiems vaizdiniams, asmenį kreipia veikti siekiant tam tikro rezultato. Klasikinio žmogaus valia tiesiogiai atspindi jo gebėjimą valdyti savąją vaizduotę ir jos neatiduoti tam, kas vakarietiškame filosofijos diskurse vadinama masine vaizduotės gamyba. Deja, tenka konstatuoti, kad net vyresnieji sunkiai atsisipiria toms vaizduotės gamybos industrijoms, kurių pavidalai yra beveik visa vaizdinė masinė kultūra. Todėl neturėtų stebinti tai, kad jauni žmonės, sugalvoję vieną ar kitą idėją, iš karto nori tos idėjos įgyvendinimo rezultatų. Jaunimas dažnai net neturi tų rezultatų vaizdinių – juos uzurpuoja minėtoji vaizduotės gamyba. Šiandien žmogus dar gana laisvas nuspręsti, ko jis norėtų, tačiau daugelis jau nežino, kaip to pasiekti. Atsakymas paprastai nepaprastas: susigrąžinti savo vaizduotės kontrolę. Metaforiškai sakant, atsiimti ją iš masinių vizualiųjų patirčių begalinių tinklų.

Dabartinis pasaulis – tai masinio žmogaus suvokimui nepasiekiamų netikėtumų, atsitiktinumų pasirodymo arena.

Su valios paralyžiumi labai stipriai susijęs ir pasikeitęs naujojo, jaunojo žmogaus mąstymas. Iš esmės, dingsta tokia loginė struktūra, kuri klasikiniam žmogui nurodydavo, kad, norint tikrove paversti abstraktų savo veiklos siekį, reikia pasiekti tikslus. Tačiau darbas prie kiekvieno tikslo reikalauja pastangų, kurios apibrėžiamos kaip uždavinių sprendimas. Šiandienos jaunas žmogus tokią klasikinę tvarką iš esmės atmeta, nes tai daro ir kone visas aplinkinis pasaulis – simbolinius ir finansinius galios įvertinimus pelno žmonės, kurie nesiekė jokių tikslų ir neplušėjo spręsdami gyvenimo uždavinius. Dabartinis pasaulis – tai masinio žmogaus suvokimui nepasiekiamų netikėtumų, atsitiktinumų pasirodymo arena. Iš šios dabartinės planetos ypatybės dažnai kyla tai, ką vyresnieji vadina jaunimo aikštingumu.

Dar viena jaunesnio nei 30 metų masinio žmogaus savybė dabar yra vis didėjantis abejingumas apčiuopiamam pasauliui. Medijos ir technologijos tokį asmenį nardina į virtualybę, iš kurios pakilus jaučiamas pyktis, nes šiuolaikinis žmogus vis dar turi emocijų poreikį, tačiau beveik nebeliko erdvės tuos jausmus reikšti – medijų anestezija sunaikina viską, išskyrus po slopinimo liekantį pyktį.

Kalbant apie jaunosios ir vyresniosios kartų santykius, vienareikšmiškai netinkama yra laikytis įsikibus klasikinio žmogaus sampratos ir jos diktuojamo gyvenimo. Piktintis jaunimu – beveik jokios perspektyvos neturinti pozicija, kurią keisti galima ne garsiai šaukiant apie pasaulio nuopuolį, o papildant mūsų tikrovę empatija ir suvokimu, kad jauni žmonės nėra savaime kalti dėl to, kokiame pasaulyje gimė ir gyvena. Tiesiog planeta per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė beveik neatpažįstamai. Klasikinė psichologinė, mąstymo, emocijų ir tapatybių tradicija patyrė neišvengiamą slinktį, kurią, pirmiausia, reikia fiksuoti, suprasti ir joje sąmoningai renkantis gyventi, neprarandant nei kūrybingumo, nei gebėjimo vis dar suteikti realybei prasmę ir neleidžiant, kad pasaulis pats, beveik nepastebimai imtų mums suteikti reikšmių ir prasmių.

„Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybos pareigų neatlikimo siekiant baudžiamosios teisės taikymo aspektu įvertinti visų į įvykį reagavusių tarnybų veiksmus“, – ketvirtadienį sakė prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Bute – du negyvi žmonės

Primename, kad balandžio 19-ąją į butą atėjęs vyras pareigūnams pranešė radęs negyvą savo giminaitį, gimusį 2001 metais. Atvykus policijai paaiškėjo, kad aukų čia – ne viena. Kraujo klane aptikta ir mirusi 2003 metais gimusi mergina.

Pagrindinė dabar pareigūnų keliama versija – vaikinas nužudė merginą ir tada nusižudė pats.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Policija minėtu adresu Architektų gatvėje vyko tik gavusi kaimynų pranešimus dėl galimo smurto prieš merginą vasario 27-ąją ir balandžio 18-ąją – dieną prieš tai, kai buvo rasti poros lavonai.

Į iškvietimus šiomis datomis reagavę ekipažai į butą patekti jėga nebandė, nes viduje negirdėjo jokio triukšmo. Nors Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) apie galimą smurtautoją informavusi kaimynė ir tvirtino girdėjusi merginos pagalbos šauksmą.

Nors iki šiol neaišku, kas tiksliai vyko bute Architektų gatvėje iki kraupių radybų, tragedija sukrėtė visuomenę ir privertė suabejoti tinkamu pareigūnų gebėjimu atlikti pareigas.

Pareigūnai nuo komentarų susilaikė

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams pareigūnai anksčiau tvirtino, kad tuomet, kai vasario 27-ąją buvo gautas pirmasis pranešimas apie galimą smurtą, durų jiems niekas neatidarė. Tačiau per tris dienas nuo šio iškvietimo jie nuvyko tikrinti informacijos dar kartą.

„Pabendravus su bute buvusiais asmenimis, jokių pretenzijų bei skundų iš jų gauta nebuvo. Pareigūnai pasitikslino aplinkybes, supažindino su galima atsakomybe už panašius veiksmus“, – aiškino Vilniaus apskrities policijos atstovas Tomas Bražėnas.

Tačiau pasiteiravus, kodėl antrą kartą gavus pranešimą apie galimą smurtą prieš moterį ir viduje, tikėtina, esančius mažamečius, nebuvo laužtos durys ir nebandyta pasitelkus ugniagesius lipti per balkoną ar langą, pareigūnai nuo komentaro susilaikė.

„Pareigūnai yra profesionalai ir kiekvienu atskiru atveju, atsižvelgdami į aplinkybes priima atitinkamus sprendimus. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, aiškinamasi visos įvykio aplinkybės, vertinami atlikti veiksmai, todėl priimtų pareigūnų sprendimų šiandien nekomentuojame“, – teigė T. Bražėnas.

Girdėjo kraupius riksmus

Portalui tv3.lt poros kaimynė pasakojo, kad būtent ji ir lemtingą vakarą, ir vasarį kvietė pareigūnus. Gyventoja užsiminė, kad jei šie būtų sureagavę į iškvietimus kitaip, šios tragedijos buvo galima išvengti.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Aš įjungiau garsiakalbį ir yra visas įrašas, kuriame girdisi, kaip ta mergina fone klykia, prašo pagalbos.

„Vakare prasidėjo bruzdesys, o vėliau išgirdau merginos klyksmą. Taip klykiama tada, kai labai skauda. Užbėgau į viršų, girdėjau, kaip klykė. Atrodė, jei atidaryčiau duris, aš ją ištraukčiau. Puoliau skambinti į 112. Atsiliepė operatorė. Aš įjungiau garsiakalbį ir yra visas įrašas, kuriame girdisi, kaip ta mergina fone klykia, prašo pagalbos. Atvažiavo pareigūnai. Pradėjo skambinti, belsti į duris, bet niekas neatidarė, buvo tyla“, – žurnalistams sakė kaimynė.

Gyventoja akcentavo, kad išvykus pareigūnams bute vėl buvo girdėti žingsniai, baldų stumdymą primenantys garsai, atrodė, kad kažkas kažką vilktų nuo miegamojo link koridoriaus.

„Po valandos išgirdome didžiulį ir gilų atodūsį. Toks kaip prieš mirtį – labai garsus“, – atviravo ji.

Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinąja vadove Gražina Belian.

– Ką rodo 2022 metų tyrimas? Ar reikėtų sunerimti?

– Kalbant apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, kad ir kokia būtų statistika, sunerimti verta. Nerimą kelia tendencijos, kai yra maišomos kelios narkotinės medžiagos tarpusavyje. Labiausiai maišoma su tabako gaminiais, bet antroje vietoje yra kitas narkotikas. Vartojami du ar trys narkotikai tuo pačiu metu. Taip pat ne paslaptis, kad maišoma ir su alkoholiniais bei energetiniais gėrimais.

Kalbant apie narkotikų populiarumą, tendencijos labai panašios kaip ir bendroje populiacijoje, labiausiai populiarios kanapės, antroje vietoje – amfetaminai, ekstazis, kokainas. Ši tendencija jau buvo pastebėta ir bendrosios populiacijos tyrime, kada po kanapių pagal populiarumą – stimuliantai, vienas jų – kokainas. Tokia pati tendencija yra ir naktinio pasilinksminimo vietose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taip pat buvo kalbinamas klubo „Lizdas“ vadovas Mantas Pakeltis.

– Ar bandoma užkirsti kelią narkotikų prekybai naktiniuose klubuose?

– Be abejo, ateinantys žmonės yra apieškomi dėl ginklų bei psichotropinių medžiagų. Jos yra atimamos, jeigu randamos. Tokios pergalės nėra, nes ką nors įsidėti į apatinius visada galima ir niekas nepamatys. Visada kažkas įsineš. Tačiau, be abejo, galima padaryti, kad tai yra nelegalu ir mūsų klube tai yra neleistina.

„Pastaruoju metu pastebime, kad nemaža dalis išsilavinusių jaunų žmonių pateikia labai gerus kontrargumentus, kuomet bandoma su jais diskutuoti apie tai, kad vartoti psichotropines medžiagas nėra gerai ir kaip galima būtų to išvengti. Susiduriame su labai stipria motyvacija, kad tam tikrų psichotropinių medžiagų vartojimas padeda pasiekti tam tikrą sąmoningumą, savęs atradimą, tam tikrų dalykų suvokimą. Praktikoje, deja, tie jauni žmonės, kurie eina šiuo keliu ir pasirenka vartoti psichotropines medžiagas, dažniausiai ateityje susiduria su įvairiais psichikos sutrikimais arba tam tikros opios problemos sustiprėja. Tai kol kas yra šešėlyje esanti problema, bet ji yra ganėtinai ryški ir aprėpia, mano nuomone, labai plačią grupę jaunų žmonių, ir apie tai yra mažai kalbama. Manau, kad informacijos yra daug. Mano įžvalga yra tokia, kad psichotropinių medžiagų platintojai pasirūpina tyrimais, kurie argumentuotų, jog jų parduodamos prekės yra vertingos ir gali padėti žmonėms“, – kalbėjo Jaunimo reikalų agentūros atstovė Gintarė Joteikaitė.

Taip pat buvo kalbinamas „Vilniaus naktinio aljanso“ vadovas Markas Adamas Haroldas.

– Ar jūs esate už narkotikų dekriminalizavimą ar legalizavimą?

– Aš esu už legalizavimą, visų pirma – heroino, nes jis yra pavojingiausias, todėl iš karto būtų didžiausi rezultatai, jeigu heroiną kontroliuotume legaliai. Paskui visus narkotikus iš eilės valstybė turėtų gaminti, platinti ir parduoti, kontroliuoti.

Rytas su puodeliu kavos, diena ispanų kalbos mokykloje ir vakarai šiltoje ir saulėtoje Ispanijoje – taip dabar gyvena lietuvė Elžbieta.

„Supratau, kad reikia veikti, keisti gyvenimą, nes gali atsitikti bet kas, kiekvieną dieną mes nežinome, kas mūsų laukia rytoj. COVID-19 mane paveikė ir nusprendžiau, kad reikia greičiau siekti savo tikslų ir svajonių“, – sakė ispanų kalbos mokyklos vadovė Elžbieta Blinova.

Siekti svajonių Ispanijoje Elžbieta pasiryžo su dukra, prieš tai susirinkusi visas santaupas ir palikusi manikiūrininkės darbą Lietuvoje. Saulėtame krašte moteris nagų daugiau nelakuoja, o moko tautiečius ispanų kalbos.

„Norėjau visiškai pakeisti savo gyvenimą. Būti nepriklausoma, dirbti sau, turėti savo grafiką“, – savo pasirikimą argumentavo Elžbieta.

COVID-19 mane paveikė ir nusprendžiau, kad reikia greičiau siekti savo tikslų ir svajonių.

Lietuvoje nebesutiksi ir Skirmanto – jis vieną dieną dirba ir keliauja Kalifornijoje, kitą – visiškai kitame pasaulio kampe. Kaip ir Elžbietai, Skirmantui įtakos padarė COVID-19. Dabar dirba ir keliauja nebe vienas.

„Dirbu iš paplūdimio, namelio kalnuose. Anksčiau tai teko daryti vienam, po COVID-19 atsirado daugiau bendraminčių, su kuriais galima dalytis šiomis patirtimis“, – teigė verslo konsultantas Skirmantas Steiblys.

Daugelis jaunų žmonių pakeitė požiūrį ne tik į darbą, keliones, bet ir pradėjo mėgautis šia akimirka, nepaisydami finansinių padarinių. Taupo mažiau, o išleidžia daugiau.

Amerikiečių investicinio fondo atliktas tyrimas parodė, kad 45 proc. 18–35 metų žmonių nebemato prasmės taupyti, o 55 proc. teigia atidėję pensijos planavimą.

„Tyrimo atskleista situacija tikrai paradoksali. Net šeši iš dešimties, arba 60 proc., jaunimo net nepradėjo kaupti pensijai ir nekaupia“, – sakė „Luminor“ investicijų valdymo vadovė Loreta Načajienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasirodo, dalį jaunų žmonių keisti požiūrį į finansus paskatino didelis neapibrėžtumas: koronaviruso pandemija, nerimas dėl klimato kaitos, Rusijos karas Ukrainoje, politinis nestabilumas, sparčiai didėjanti infliacija, milžiniškos būsto kainos ir svyruojančios akcijų rinkos.

„Žmonės, patirdami krizinius momentus, išgyveno daug įtampos, streso ir prisiverčia ką nors keisti. Vieni keičia įsitikinimus: jei anksčiau norėjo investuoti į namus, automobilį, dabar daugiau investuoja į šeimą ir draugus“, – pastebėjo psichologė Ugnė Juodytė.

Dabar matome, kad jeigu jaunas, darbingo amžiaus žmogus atsisako kaupti antroje pensijų pakopoje, apie trečdaliu sumažina ateities pensiją.

Prieš taupymą nukreipta nuotaika plinta jau ir internete. 2 mln. gerbėjų socialiniame tinkle turintis amerikietis aiškina nematantis prasmės taupyti, nes dolerio perkamoji galia artėja prie nulio. Ministrė aiškina, kad nustojęs kaupti Lietuvos jaunimas rizikuoja senatvėje skursti.

„Dabar matome, kad jeigu jaunas, darbingo amžiaus žmogus atsisako kaupti antroje pensijų pakopoje, apie trečdaliu sumažina ateities pensiją“, – akcentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Bankininkė sako, kad atsitokėję jauni žmonės dar gali spėti įšokti į traukinį ir pasirūpinti oria senatve.

„Jeigu 25 metų pradeda taupyti po 50 eurų į trečią pakopą, tikėtina, kad iki pensijos jis sutaupys net 100 tūkst. Jei tai pradeda daryti vėliau – 35-erių, – sukaupta suma bus perpus mažesnė“, – pažymėjo L.Načajienė.

Atrodo, jokia karta neišvengia apokaliptinio žvilgsnio į gyvenimą, per Didžiąją depresiją daugelis žmonių prarado pasitikėjimą bankais. Šaltojo karo įkarštyje, bijodami branduolinio karo, žmonės nustojo planuoti ateitį, o per 2008 m. finansų krizę daugeliui taupymas būstui pasidarė beprasmis.

„Pinigai yra energija, kaip ir viskas, kas mus supa, todėl kuo daugiau atiduodi energijos, tuo daugiau jos grįžta pas tave“, – teigė E.Blinova.

Savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų koordinatorė Simona Vitkauskienė ketvirtadienį sakė, kad tyrimas vyksta anonimiškai. Jo tikslas – ištirti jaunimo problemas pagal nustatytus rodiklius šiose jaunimo politikos įgyvendinimo srityse: mokykla ir studijos, darbas, laisvalaikis, gyvenimo sąlygos, dalyvavimas, fizinė ir psichologinė savijauta bei įpročiai.

„Surinkti tyrimo duomenys bus naudojami rengiant trumpalaikius ir ilgalaikius savivaldybės planavimo dokumentus, jie padės kryptingai planuoti priemones spręsti problemoms, su kuriomis jauni žmonės susiduria, ir priimti savivaldybėje sprendimus, užtikrinančius darnią jaunimo politikos plėtrą Kauno rajone“, – teigė S. Vitkauskienė.

Ji dar pridūrė, kad apklausti numatyta iki tūkstančio respondentų, tyrimo pabaiga suplanuota lapkričio 15 d., jei prireiks – keliomis savaitėmis vėliau. Tyrimo išvados bus pristatomos Jaunimo reikalų taryboje bei skelbiamos internete. Su jomis bus supažindinti ir Kauno rajono savivaldybės politikai bei administracijos darbuotojai.

Panašus jaunimo problematikos tyrimas Kauno rajone buvo atliktas 2012-aisiais.