„Kaip didžiausioji Europos Sąjungos politikos ir ekonomikos žaidėja, Vokietija turi ypatingo pagrindo sielotis dėl sausį prasidėsiančios naujos fazės pasaulio politikoje.
Juk per savo rinkimų kampaniją Donaldas Trumpas teigė bandysiąs ne tik iš naujo suderėti visas Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos sutartis, bet ir apsaugoti savo šalį nuo užsienio konkurencijos.
Jis taip pat sieksiąs pagerinti santykius su Rusija ir davė suprasti, jog Amerika gali nešokti ginti nuo agresijos tų NATO sąjungininkių, kurios nepatenkins Aljanso keliamų karinio finansavimo reikalavimų“, – rašė tyrimų institutas.
Taip ketvirtadienį rašė amerikiečių strateginių tyrimų institutas „Stratfor“, tačiau nepaminėjo, jog į Vokietiją B. Obama atskrido ne tiesiai iš Vašingtono, o pirmiausia nusileidęs Atėnuose ir ten pasakęs kalbą, kurią plačiai komentavo Vokietijos spauda.
Anot Berlyno dienraščio „Tagesspiegel“, Atėnuose kalbėdamas apie demokratijos pagrindus, „jis skamba kaip nepataisomas optimistas. Barackas Obama šaukiasi demokratijos vertybių, tarsi Donaldas Trumpas tik ką nebūtų buvęs demokratiškai išrinktas.
Jis drąsina Europą, tarsi Europos Sąjunga nebūtų ties savo iširimo briauna. B. Obama nėra nepataisomas optimistas – jis užsispyręs optimistas. Graikams, vokiečiams, prancūzams, italams ir visiems jų kaimynams jis liepia ir toliau tikėti Europa, taip pat ir demokratija.
Tai ir yra žinia, kurią jis mums palieka: ir su D. Trumpu, o ypač po D. Trumpo, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europa turi bendrą ateitį“, – ketvirtadienį rašė Berlyno laikraštis.
O Miunchene išeinantis nacionalinis dienraštis „Süddeutsche“ pažymėjo, jog „laimėjus D. Trumpui politinės analizės skamba taip, tarsi turėtume ruoštis demokratijos laidotuvėms. Kaip tik tam B. Obama savo didžiojoje atsisveikinimo su Europa kalboje Atėnuose iškilmingai ir pabrėžtinai priešinosi.
Jis vėl iškasė, tarsi iš grabo prikėlė – nesislepiantį didžiavimąsi demokratija. Jis drožė pamokslą prieš europiečių „kiškiaširdiškumą“, jis skatino, ragino, drąsino europiečius su savo Europos Sąjunga gražiai prirašyti pasaulio ir taikos istorijos lapą, ir tai nepaisant visų krizių.
B. Obama tų krizių neneigė ir nemenkino, tačiau jis pagrįstai įspėjo europiečius nesileisti būti tų krizių įbauginamiems ar tiesiog suėstiems“, – pabrėžė Pietų Vokietijos dienraštis.
Hanoverio „Allgemeine“ leidinys rašė, jog „pamažu stiprėja įžvalga, kad mums su Baracku Obama klostėsi labai gerai. Jis į pasaulio areną įžengė kaip vyras, kuris į partnerystę žiūri rimtai, jis tą „bendrą lyderystę“, apie kurią jo pirmtakai tik kalbėjo, iš tiesų praktikavo.“
Panašiai atsiliepė ir Karlsruhės dienraštis „Badische Neueste Nachrichten“, iškeldamas nuo pat pradžios užmegztus ir iki dabar išlaikytus gerus santykius su Vokietija ir ypač paskutiniaisiais metais sutvirtėjusius kolegiškus darbinius ryšius su kanclere Angela Merkel.
Bavarijos Veidene leidžiamo dienraščio „Neuer Tag“ žodžiais, nors „Nobelio taikos premiją jam būtų reikėję ir grąžinti, vis dėlto Barackas Obama buvo didis prezidentas. Orus vyras, be skandalų ir be meilės romanų ar kitokių aferų.
Bet pasigesime ir jo vėsaus žavumo, su kuriuo jis šalia visų oficialumų laimėdavo širdis. Dabar svarbiausia į pensiją išėjusio politiko užduotis bus paveikti savo žmoną Michellę, kad ši po ketverių metų stotų į rinkimų kovą prieš D. Trumpą.“
Pasak Lenkijos sostinės dienraščio „Gazeta Wyborcza“, „kas turėjo būti pergalingas atsisveikinimo vizitas Berlyne, virto gedulo renginiu: Barackas Obama atvyko Europon, kad užtikrintų, jog ir su D. Trumpu gyventi galima.
Dėl to jis ir turėjo paaiškinti, kad demokratija, nors iš visų valstybės valdymo formų geriausia, gali būti labai sudėtinga.
Tuo jis gal turėjo minty, kad Hillary Clinton gavo vienu milijonu daugiau balsų nei D. Trumpas, tačiau rinkikų kolegijoje ji jų gavo mažiau. Drauge B. Obama patikino, kad iš NATO Amerika nesitrauks.
Jis kanclerę A. Merkel ir jos svečius Berlyne įtikins, kad Amerikos ir Europos santykiai dėl naujojo Amerikos prezidento neturėtų patekti į krizę.“
Barselonos dienraštis „Vanguardia“ rašė: „Graikija, Vokietija, Peru – tai stotys, kurias B. Obama pasirinko tam, kad jose atsisveikintų ir savo sąjungininkus nuramintų.
Taip, prezidentaudamas jis gal padarė klaidų, ypač Artimuosiuose Rytuose, ir prieš Rusiją jis pasireiškė silpnokai. Tačiau niekas nesuabejos, kad jis pasirodė mažiau karingas nei jo pirmtakas G. Bushas.
O jo kreipimasis į demokratines vertybes Atėnuose sudarė stiprų kontrastą gaidoms, kurias ligi šiol užgriebė D. Trumpas. Per pastaruosius aštuonerius metus B. Obama pasaulyje pelnėsi didelės pagarbos, kuria jis galės pasinaudoti ir kaip buvęs prezidentas, užstodamas teisingus reikalus.“
Grįžtant į Vokietiją, tai penktadienį nacionalinis Berlyne ir Hamburge leidžiamas dienraštis „Welt“ pacitavo ir šiuos Berlyne ištartus B. Obamos žodžius: „jeigu norite pavyzdžio tam, kas įmanoma padaryti, jeigu norite pamatyti, kaip sukuriama taikinga, pasiturinti, dinamiška visuomenė, tai pasižiūrėkite į Berlyną, pažvelkite į Vokietiją.“
Dauguma Vokietijos laikraščių B. Obamos prezidentavimą, jo vertybinę orientaciją ir jo santykius su Vokietijos vadovais vertino teigiamai, nors kai kurie ir išskaičiavo jo padarytas klaidas, pripažindami, kad, Švabijos vietinio laikraščio žodžiais tariant, „jis buvo užsibrėžęs daugiau, negu įstengė atlikti.“
Šios apžvalgos pradžioje minėtas JAV nevyriausybinis strateginių tyrimų institutas „Stratfor“, žvelgdamas į ateitį, atkreipė dėmesį ir į tai, jog „tokios šalys kaip Lenkija, Latvija, Lietuva ir Estija susirūpinusios, kad Jungtinės Amerikos Valstijos gali imti labiau toleruoti Rusijos įtaką regione.“
„Maskva gali panaudoti daug įrankių savo įtakai politiniams procesams Europos Sąjungoje plėsti, įskaitant savo ryšius su rusiškai kalbančiomis mažumomis daugelyje Rytų Europos šalių, turimą didžiulę propagandos mašiną bei sąsajas su euroskeptiškomis partijomis visoje Europoje.
Rytų europiečiams taip pat nerimą kelia D. Trumpo užuomina, kad Jungtinės Valstijos galėtų pakeisti kryptį ir pripažinti Rusijos įvykdytą Krymo prisijungimą, o tai visam regionui reikštų bauginantį precedentą“, – teigė instituto „Stratfor“ analitikai.