57-erių metų vyras, kurio įsitraukimo į lenktynes buvo tikimasi, nes balandį įsteigė prezidento rinkimų komitetą, pirmadienį planuoja surengti oficialų pristatymą savo gimtajame Nort Čarlstono mieste Pietų Karolinoje.

Pastaruosius mėnesius jis praleido lankydamasis valstijose, kurios laikomos svarbiausiomis siekiant įgyti išankstinį postūmį respublikonų kovoje dėl nominacijos, kur pabrėžė savo krikščionišką tikėjimą ir konservatyvias vertybes, kurių išmoko augdamas skurdžiuose vienišos mamos namuose.

Jis taip pat pabrėžė savo, kaip vienintelio afroamerikiečio respublikonų pusėje JAV Senate, unikalią perspektyvą.

„Amerikiečių šeimoms trūksta vilties. Turime tikėti. Tikėti Dievu, tikėti vieni kitais ir tikėti Amerika“, – rašė jis ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“.

T. Scottas prisijungia prie besiplečiančio rato asmenybių, kurios tikisi mesti iššūkį pagrindiniam kandidatui gauti respublikonų nominaciją Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), tačiau jo laukia nelengva užduotis, nes naujausios apklausos rodo, kad jį remia maždaug 2 proc. rinkėjų, o nuo buvusio prezidento atsilieka vidutiniškai 54 procentiniais punktais.

Tarp kitų kandidatų yra pirmoji D. Trumpo ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley (Niki Heili), buvusi Pietų Karolinos gubernatorė, taip pat buvęs Arkanzaso gubernatorius Asa Hutchinsonas (Eisa Hačinsonas), technologijų verslininkas Vivekas Ramaswamy (Vivekas Ramasvamis) ir pokalbių radijo laidų vedėjas Larry Elderis (Laris Elderis), pirmasis afroamerikietis, nusprendęs dalyvauti lenktynėse.

Rimčiausias D. Trumpo varžovas yra Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas, kuris, kaip tikimasi, kitą savaitę pateiks savo kandidatūrą į prezidentus.

T. Scottas, kuris laikomas vienu didžiausių lėšų rinkėjų Senate, praėjusį mėnesį sakė, kad jo Senato rinkimų kampanijos sąskaitoje yra 22 mln. dolerių (20,36 mln. eurų), o Ajovoje ir Naujajame Hampšyre išleido 6 mln. dolerių (5,55 mln. eurų) reklamai.

Taip jis kalbėjo trečiadienį Vašingtone susitikęs su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, pranešė jos biuras.

„Lietuva vėl pasirodo kaip laisvės ir demokratijos gynėja. Šios dienos susitikimas dar kartą patvirtino mūsų partnerystę ir įrodė, kad Putino karo akivaizdoje Rytų Europos žmonių ryžtas yra išskirtinis“, – pareiškė senatorius.

Susitikime daugiausia kalbėta apie tai, kaip išlaikyti regioninį, energetinį ir ekonominį saugumą, kai Ukrainoje beveik aštuonis mėnesius tęsiasi karas.

Šios dienos susitikimas dar kartą patvirtino mūsų partnerystę ir įrodė, kad Putino karo akivaizdoje Rytų Europos žmonių ryžtas yra išskirtinis.

„Padėkojau tiek asmeniškai senatoriui, tiek Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kurių vaidmuo ypač svarbus užtikrinant pasaulio tvarką ir saugumą, už paramą Lietuvai ir Ukrainai, kasdien kovojančiai už savo, Europos ir pasaulio demokratines vertybes ir ateitį. Lietuva išties labai vertina JAV kaip strateginę partnerę ir pasirengusi šią partnerystę tik stiprinti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat susitiko su kitais JAV Senato nariais, įskaitant Užsienio reikalų komiteto vadovą Robertą Menandezą (Robertą Menandesą), Baltijos draugų grupės kopirmininką Chuką Grassley (Čaką Graslį).

Su senatoriais kalbėdama apie šiuo metu vieną aktualiausių temų – energetinį saugumą – Seimo pirmininkė sakė, kad Europa privalo tapti visiškai nepriklausoma nuo Rusijos energijos išteklių, kaip tai padarė Lietuva.

Tokiu atveju Kremlius nebeturės svertų energetikos naudoti kaip geopolitinio ginklo.

„Labai integruota, gerai sujungta regioninė energijos rinka būtina, kad užtikrintume nenutrūkstamą energijos tiekimą ir prieinamas kainas savo vartotojams. Pokalbio metu sakiau, kad JAV vaidmuo užtikrinant mūsų atsparumą ir energetinę nepriklausomybę yra esminis, juk 82 proc. suskystintų dujų į Klaipėdos terminalą atkeliauja būtent iš Jungtinių Valstijų“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, Rusijos energetinis šantažas tik parodo, kiek jai skaudžios jau taikomos Vakarų sankcijos.

„Rusija jaučia sankcijų spaudimą, taip ir turi būti. Rusai pasirengę mokėti už Kremliaus karą tol, kol ši kaina taps objektyviai nepakeliama. Kad ir kaip ciniškai tai skambėtų nuolat žūstančių žmonių akivaizdoje, vieną dieną Rusijoje šaldytuvas nugalės televizorių“, – sakė politikė.

Seimo pirmininkė trečiadienį Niujorke dalyvaus Jungtinių Tautų simpoziume „Moterys, taika ir lyderystė“ ir JT Generalinės Asamblėjos 77-ojoje sesijoje išklausys Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio kalbą.

Prezidentas susitikime padėkojo lietuvių kilmės senatoriui už jo asmeninį indėlį stiprinant Baltijos šalių saugumą ir pasveikino tapus aukščiausio Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės – laureatu.

Susitikime šalies vadovas ir senatorius aptarė NATO viršūnių susitikimą Madride, saugumo situaciją Baltijos regione, Rusijos auginamą įtampą, susijusią su Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimu. G. Nausėdos teigimu, Aljansui būtini reikšmingai Baltijos šalių gynybą stiprinantys sprendimai: didesnis karinių pajėgų dislokavimas, sustiprinta oro ir jūros gynyba.

„NATO viršūnių susitikime Madride turime aiškiai parodyti Aljanso pasirengimą ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą. NATO turi pereiti nuo atgrasymo prie priešakinės gynybos strategijos. Lietuvai tai yra kritinis klausimas“, – sakė Lietuvos vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva itin vertina ilgametę strateginę partnerystę su JAV ir visuomet pasisako už kuo stipresnius transatlantinius saitus ir jų nepakeičiamumą. Šalies vadovo teigimu, sustiprinta NATO pozicija Baltijos regione, kartu su JAV karių nuolatiniu buvimu Lietuvoje, – stipriausias atgrasymo instrumentas.

„Labas, ačiū“, – savo kalbą lietuviškai pradėjo senatorius, iš Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen priėmęs apdovanojimą už paramą Lietuvai siekiant nepriklausomybės, ją įtvirtinant, pagalbą plėtojant ryšius su JAV.

„Šiandien aš matau Lietuvą kaip mažą dydžiu, bet galingą dvasia, aktyvią Europos Sąjungos ir NATO narę, kovotoją už žmogaus laisvę ir orumą – ne tik Baltijos regione, bet ir Baltarusijoje, Ukrainoje, Europoje ir visame pasaulyje, Baltijos vilties švyturį sunkiais laikais“, – sakė R. J. Durbinas.

Savo kalboje JAV atstovas pabrėžė, kad nepriklausomybę prieš tris dešimtmečius iškovojusi Lietuva dabar užtikrino, kad jos laisvė niekada nebus laikoma ir energetinių išteklių įkaite bei savo eurais nefinansuos „pragariško Putino karo Ukrainoje“.

Šiandien aš matau Lietuvą kaip mažą dydžiu, bet galingą dvasia, aktyvią Europos Sąjungos ir NATO narę, kovotoją už žmogaus laisvę ir orumą.

Prisimindamas savo apsilankymą Lietuvoje 1990 metais R. J. Durbinas pasakojo, kaip Seimo rūmuose jam buvo parodytas slaptas laisvės gynėjų ginklų arsenalas – ten buvo penki ar šeši šautuvai, tinkami ūkininkui ar medžiotojui, bet niekaip neprilygstantys „sovietų karo mašinai“.

„Po devynių mėnesių aš iš Amerikos mačiau, kaip sovietų tankai įriedėjo į Vilnių bandydami sutraiškyti jūsų demokratiją. Tą dieną 14 žmonių žuvo už Lietuvos laisvę, bet šios išdidžios tautos žmonės buvo ginkluoti stipresniu ginklu nei sovietų tankai. Kaip šiandien drąsūs kovotojai Ukrainoje, jie buvo apsiginklavę tikėjimu ir drąsa“, – kalbėjo R. J. Durbinas.

Jis taip pat pabrėžė savo lietuviškas šaknis, jo mamai Onai Kutkaitei būnant dvejų išvykus iš Jurbarko su šeima į JAV.

„Prieš 111 metų jauna mama Jurbarke atsisveikino su visais ir viskuo, ką ji pažinojo, ir su savo trimis mažais vaikais išvyko į Ameriką pas mano senelį. Savo rankose ji laikė jauniausią vaiką, dvejų metų mergaitę. Ta mergaitė, Ona Kutkaitė, buvo mano mama“, – pasakojo senatorius.

I. Gelūno/BNS nuotr.

„Mano mama niekada daugiau nepamatė šios gražios žemės, bet Lietuva visada buvo jos širdyje, ji meldėsi už Lietuvos laisvę ir savo vaikus išmokė didžiuotis lietuviška kilme. Jei mano mama būtų čia šiandien, matytų jos sūnų atsiimant šį A. Stulginskio, didžio Lietuvos patrioto, vardo apdovanojimą, ji būtų priblokšta ir stipriai sujaudinta. Kaip ir aš dabar“, – sakė R. J. Durbinas.

Jis taip pat pabrėžė esantis pagerbtas, ką šį apdovanojimą gavo kartu su kadenciją baigusiu prezidentu Valdu Adamkumi ir jam dalyvaujant įteikimo ceremonijoje.

„Kaip prezidento, kuris vedė Lietuvą į Europos Sąjungą ir NATO, V. Adamkaus indėlis į Lietuvos saugumą ir eurointegraciją yra istoriniai ir monumentalūs. Aš didžiuojuosi galėdamas ji vadinti savo draugu“, – teigė R. J. Durbinas.

V. Adamkus ir R. J. Durbinas tapo pirmaisiais A. Stulginskio žvaigždės apdovanojimo laureatais.

Prezidentui V. Adamkui šis apdovanojimas skirtas už jo indėlį Lietuvai stojant į NATO ir Europos Sąjungą, buvo įteiktas per Seimo posėdį gegužės 17 dieną.

Šiuo Seimo prieš porą metų įsteigtu apdovanojimu pagerbiama Steigiamojo Seimo pirmininko, ėjusio prezidento pareigas, A. Stulginskio asmenybė.

Apdovanojimas teikiamas kasmet gegužės 15-ąją, kai 1920 metais Steigiamasis Seimas Lietuvos valstybę paskelbė Lietuvos Respublika, arba kai gali dalyvauti laureatas.

R. J. Durbinas apdovanojamas už paramą Lietuvai siekiant įtvirtinti valstybės nepriklausomybę ir tarptautinio diplomatinio pripažinimo, pagalbą plėtojant Lietuvos ir JAV tarpvalstybinius ryšius.

Ceremonijoje kalbės šio apdovanojimo laureatas R. J. Durbinas, A. Stulginskio žvaigždės steigimo iniciatorius Viktoras Pranckietis, apdovanojimo komisijos pirmininkas Antanas Vinkus, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Iškilmingoje apdovanojimo ceremonijoje planuoja dalyvauti kadenciją baigę prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

A. Stulginskio žvaigždės apdovanojimas šiemet buvo skirtas kadenciją baigusiam prezidentui V. Adamkui ir JAV senatoriui R. J. Durbinui. Jie tapo pirmaisiais šio Seimo apdovanojimo laureatais.

Prezidentui V. Adamkui šis apdovanojimas skirtas už jo indėlį Lietuvai stojant į NATO ir Europos Sąjungą, buvo įteiktas per Seimo posėdį gegužės 17 dieną.

Šiuo Seimo prieš porą metų įsteigtu apdovanojimu pagerbiama Steigiamojo Seimo pirmininko, ėjusio prezidento pareigas, A. Stulginskio asmenybė.

Apdovanojimas teikiamas kasmet gegužės 15-ąją, kai 1920 metais Steigiamasis Seimas Lietuvos valstybę paskelbė Lietuvos Respublika, arba kai gali dalyvauti laureatas.

Politiniams varžovams raginant jį atsistatydinti, T. Cruzas savo skrydį teisino tuo, kad vienai nakčiai į Kankūną nuvyko norėdamas nuvežti ten savo vaikus.

Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtose nuotraukose matyti, kaip T. Cruzas trečiadienį išskrenda, užėjus didelio šalčio bangai pietinėje JAV dalyje, kurioje retai susidaro sunkios žiemiškos sąlygos.

Visame Teksase komunalinių paslaugų įmonės stengiasi atkurti elektros tiekimą, o septyniems milijonams valstijos gyventojų buvo nurodyta prieš vartojant vandenį jį pirma užvirinti. Valstijoje atidaryta 300 laikinų centrų, kuriuose galima sušilti.

Užšalus elektrinėms ir vėjo turbinoms, gyventojams paeiliui atjungiama elektra.

„Kadangi mokyklos uždarytos savaitei, mūsų mergaitės paprašė kelionės su draugais. Norėdamas būti geras tėvas, praėjusį vakarą nuskridau su jomis ir šią popietę parskrendu, – sakoma T. Cruzo pareiškime. – Mano darbuotojai ir aš nuolat bendraujame su valstija ir vietos lyderiais, kad išsiaiškintume, kas įvyko Teksase. Norime vėl turėti savo elektrą, savo vandenį ir šilumą savo namuose.“

Televizijai jis pridūrė: „Akivaizdu, kad tai buvo klaida. Dabar to nebūčiau daręs.“

T. Cruzas ketvirtadienį buvo nufilmuotas Kankūno oro uoste prieš savo skrydį atgal į JAV.

Anksčiau šią savaitę duodamas interviu radijui jis ragino žmones užklupus žiemiškiems orams „tiesiog būti namie“.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki (Džen Psaki) žurnalistų paklausta apie šį incidentą, atsakė trumpai.

„Neturiu jokių naujausių duomenų apie tikslią Tedo Cruzo buvimo vietą. Mes sutelkę dėmesį į darbą... dėl šios žiemos audros ir krizės“, – sakė ji.

Teksaso demokratų partija paragino T. Cruzą dėl savo išvykos atsistatydinti.

T. Cruzas, buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sąjungininkas, laikomas vienu iš tikėtinų respublikonų kandidatų į prezidentus 2024 metų rikimuose.

„Norėčiau išreikšti paramą Lietuvai ir jos žmonėms už tai, kad jie nuosekliai gina laisvę. Kaip šalis, kuri puikiai žino žmogiškąją komunizmo kainą, Lietuva ne kartą stojo prieš represinius režimus“, – teigė jis.

Kartu JAV senatorius pasinaudojo proga padėkoti Lietuvai už tai, kad ji kol kas neratifikavo 2016 metais pasirašyto ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo.

„Ypač norėčiau išreikšti paramą Lietuvos vyriausybei už tai, kad ji parėmė Kubos žmones neratifikavo Europos Sąjungos ir Kubos vadinamojo politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo, kuris buvo pasirašytas 2016-aisiais“, – teigė jis.

„Raginu jus priešintis šiam susitarimui. Galiu tik įsivaizduoti, kokį spaudimą patiriate kaip paskutinė ES narė, nepritarusi šiam susitarimui“, – pažymėjo JAV politikas. M. Rubio teigimu, bet kokių politinių ir ekonominių kontaktų plėtojimas su nedemokratiniu režimu tik stiprins galimybes toliau nepaisyti demokratinių standartų.

„Politinių ir ekonominių santykių plėtra su komunistine Kubos diktatūra neatneš naudos Kubos žmonėms. Tai suteiktų Kubos engėjams tarptautinį legitimumą ir išteklius tęsti cenzūros kampaniją“, – teigė jis.

„Tikiuosi, kad Lietuvos vyriausybė ir toliau rems balso neturinčius ir toliau priešinsis tironijai“, – apibendrino JAV senatorius.

Pasak JAV politiko, jis turi iš „žvalgybos bendruomenės“ gautų įrodymų, kurių jis negalėjo detalizuoti.

Tuo metu Kinija išplatino dokumentą, kuriuo gina savo kovos su koronavirusu strategiją. Dokumente taip pat nurodyta, kad JAV apie virusą esą buvo informuota dar pačioje metų pradžioje, sausio 4 d.

Floridai atstovaujantis senatorius R. Scottas, kuris priklauso Senato Ginkluotųjų pajėgų ir Nacionalinio saugumo komitetams, apie tariamą Kinijos sabotažą kalbėjo su BBC žurnalistu Andrew Marru.

„Vakcina privalo būti sukurta. Deja, turime įrodymų, kad komunistinė Kinija bando mus sabotuoti arba sulėtinti (...) Kinija nenori, kad mes, Anglija ar Europa tai padarytume pirmi. Jie nutarė tapti Amerikos ir visų pasaulio demokratijų priešininkais“, – interviu metu kalbėjo JAV senatorius.

Kai žurnalistas R. Scottą, garsėjantį savo ištikimybe ir lojalumu prezidentui Donaldui Trumpui, dar kartą perklausė apie tokius teiginius pagrindžiančius įrodymus, politikas atsakė, jog „įrodymus“ pateikė žvalgybininkai bei ginkluotosios pajėgos. „Yra dalykų, kurių negaliu viešai aptarinėti. Esu informuojamas“, – pridūrė jis.

Anot senatoriaus, jei „Anglija ar JAV (sukurs vakciną – ELTA) pirmos, mes ja pasidalinsime. O komunistinė Kinija dalintis neketina“.

Interviu leidiniui „Defense News“ J. Rischas sakė, jog anksčiau JAV gynybos biudžeto projekte 2020 metams buvo numatytos sankcijos įmonėms, kurios užsiima šio dujotiekio statyba.

„Šios iniciatyvos priežastis ta, kad langas galimybėms užsiveria. Tačiau didelė „Nord Stream 2“ vamzdyno dalis jau nutiesta“, – sakė JAV senatorius.

„Manau, kad jei sankcijos bus patvirtintos, rangovai nutrauks darbus, ir rusams teks ieškoti kitų būdų projektui užbaigti, jei tik jie bus pajėgūs tai padaryti“, – pabrėžė J. Rischas.

Liepos pabaigoje JAV Senato užsienio reikalų komitetas pritarė įstatymo projektui dėl sankcijų pritaikymo įmonėms ir asmenims, susijusiems su „Nord Stream 2“ įgyvendinimu. JAV Atstovų Rūmų užsienio reikalų komitetas šiam įstatymo projektui pritarė mėnesiu anksčiau. Jei jį patvirtins abeji JAV Kongreso rūmai, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nepasinaudos veto teise ir įstatymą pasirašys, Vašingtono sankcijos gresia Vakarų bendrovėms, kurios tiesiogiai dalyvauja šio projekto įgyvendinime.

Šios iniciatyvos priežastis ta, kad langas galimybėms užsiveria. Tačiau didelė „Nord Stream 2“ vamzdyno dalis jau nutiesta.

Projektas skelbia, jog specialius laivus „Nord Stream 2“ projektui tiesiogiai naudojantiems ar nuomojantiems asmenims bus draudžiama atvykti į Jungtines Valstijas, jų turtas JAV bus įšaldomas. Dokumente taip pat numatyti apribojimai asmenims, teikiantiems finansinę ar techninę paramą tokiems laivams, taip pat juos apdraudusioms kompanijoms.

„Nord Stream 2“ jūrinė dalis tiesiama Šveicarijos „Allseas Group SA“ ir Italijos „Saipem SpA“ priklausančiais specialiais laivais.

Be to, kelios solidžios Vokietijos bendrovės įgyvendina „Nord Stream 2“ prijungimo prie Vokietijos dujotiekių tinklo projektus.

Vienintelis šį projektą vystančios, Šveicarijoje registruotos bendrovės „Nord Stream 2 AG“ akcininkas yra Kremliaus kontroliuojamas dujų gigantas „Gazprom“. Jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.

Daugiau kaip 1,2 tūkst. kilometrų ilgio, 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo, beveik 10 mlrd. eurų kainuosiantis vamzdynas klojamas greta nuo 2011-ųjų pabaigos veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“. Projektą planuojama užbaigti artimiausiais mėnesiais, o vėliausiai – iki 2020-ųjų vidurio.

„Nord Stream 2“ projektą remiančios Europos valstybės, tarp kurių – Vokietija, teigia, kad jis atpigins dujas Europai, o kritikai tvirtina, jog naujas dujotiekis leis Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę, o padidėjusią Europos priklausomybę nuo jų – panaudoti kaip politinio poveikio priemonę.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius prisiminė respublikono paramą Lietuvai kelyje į nepriklausomybę, kovojant dėl pripažinimo, narystės NATO ir Europos Sąjungoje.

„Jis niekada nebuvo nuošalyje, niekada netylėdavo. (...) Principinga ir vertybinė pozicija tą žmogų iškėlė virš visų kitų“, – sakė ministras.

„Jis visame pasaulyje buvo žinomas, populiarus, garsus, bet vis tiktai jam išėjus dar geriau supratome, ko netekome“, – kalbėjo jis.

J. McCaino vardu pavadinta salė patalpose, kur ministerija organizuoja spaudos konferencijas.

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sakė, kad tokie politikai, kaip J. McCainas, priešinosi susidraskymui tarp Europos ir Amerikos dėl „tuščios ir beprasmės valdžios“.

Jis niekada nebuvo nuošalyje, niekada netylėdavo. Principinga ir vertybinė pozicija tą žmogų iškėlė virš visų kitų.

„Tam pasipriešinti turi tokios kokybės žmonės (kaip J. McCainas). Mes dairysimės ir ieškosime, iš kur jie gali ateiti“, – tvirtino politikas.

Pasak jo, JAV įstatymų leidėjas įkūnijo „Europos ir Amerikos vienybę vardan tiesos, demokratijos, žmogaus orumo“.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus prisiminė, kaip dirbant šalies vadovu ir nuvykus į karo su Rusija kamuojamą Gruziją J. McCainas per jį bandė nuolat domėtis apie padėtį šioje šalyje.

„Mano gyvenime tai buvo tam tikra išimtis susipažinti su žmogumi, kuris turėjo labai tvirtus principus“, – kalbėjo prezidentas.

Į renginį Užsienio reikalų ministerijoje taip pat buvo atvykusi JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall (En Hol).

J. McCainas buvo vienas aktyviausių Baltijos šalių narystės NATO rėmėjų, aktyviai pasisakė už JAV karių siuntimą į regioną.

Senatorius po sunkios ligos mirė pernai rugpjūčio 25-ąją.