„Karas Gazos Ruože ir jo sukeliamos katastrofiškos humanitarinės kančios turi baigtis dabar pat“, – straipsnyje, kurį publikavo laikraštis „The Washington Post“, pareiškė Egipto prezidentas Abdelas Fattahas al-Sissi, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jordanijos karalius Abdullah.

„Akcentuojame, kad reikia skubiai Gazos Ruože įtvirtinti ilgalaikes paliaubas“, – dėstė lyderiai. Jie argumentavo, kad „smurtas, teroras ir karas negali atnešti taikos į Artimuosius Rytus. Tai padarys dviejų valstybių sprendimas“.

Anot trijų lyderių, tai yra „vienintelis patikimas būdas užtikrinti taiką ir saugumą visiems, taip pat užtikrinti, kad nei palestiniečiams, nei izraeliečiams niekada netektų dar kartą išgyventi siaubo, kuris juos ištiko po spalio 7-osios išpuolio“.

Per atakas prieš Izraelį, kurioms vadovavo palestiniečių organizacijos „Hamas“ smogikai, žuvo maždaug 1,2 tūkst. žmonių. Remiantis Izraelio žiniasklaidos pranešimais, dar apie 250 žmonių buvo paimti įkaitais ir išvežti į Gazos Ruožą. Izraelis į tai sureagavo inicijuodamas antskrydžius ir sausumos puolimą – per šią kampaniją, pasak „Hamas“ kontroliuojamos Gazos Ruožo Sveikatos apsaugos ministerijos, iki šiol žuvo daugiau kaip 33 tūkst. žmonių. Dėl kilusio karo nemaža Gazos Ruožo dalis virto griuvėsiais, o vietos gyventojai atsidūrė ant bado slenksčio.

Kovo 25 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmą kartą nuo karo pradžios prieš šešis mėnesius tarptautinės teisės požiūriu įpareigojančioje rezoliucijoje paragino nedelsiant nutraukti ugnį Gazos Ruože.

„Atsižvelgdami į netoleruotiną šio karo aukų skaičių, mes, Egipto, Prancūzijos ir Jordanijos lyderiai, raginame nedelsiant ir besąlygiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2728“, – pareiškė A. F. al-Sissi, E. Macronas ir karalius Abdullah.

Taip pat turi būti paleisti visi įkaitai, nurodė lyderiai ir pridūrė, kad palaiko dabartines tarpininkų Kataro, Egipto ir JAV pastangas sudaryti sąlygas paliaubų paskelbimui ir įkaitų iškeitimui į Izraelio kalėjimuose laikomus palestiniečius kalinius.

„Turime rimtai apsvarstyti galimybę tai padaryti šį pusmetį“, – P. Sanchezas sakė Ispanijos žurnalistų grupei, lydinčiai jį kelionėje po tris Artimųjų Rytų valstybes, pranešė šalies žiniasklaida.

Kovo 9 dieną P. Sanchezas sakė, kad siūlys parlamentui balsuoti už šį pripažinimą iki dabartinės kadencijos pabaigos – 2027 metų vidurio.

Kovo 22 dieną Europos Sąjungos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje metu Ispanija ir dar trys šalys – Airija, Malta ir Slovėnija – paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigė, kad yra „pasirengusios pripažinti Palestiną“, kai tik bus įvykdytos valstybės sukūrimo sąlygos.

Vienas perkamiausių ispanų dienraščių „El Pais“ nurodė, kad Madridas palestiniečių valstybingumą gali pripažinti per Europos Parlamento rinkimų, kurie Ispanijoje vyks birželio 9 dieną, kampaniją arba per kelias vėlesnes savaites.

Laikraštis teigė, kad P. Sanchezas, kuris po Jordanijos aplankys Saudo Arabiją ir Katarą, nori „pabandyti įtikinti arabų šalis, kurios dar nepripažino Izraelio, tai padaryti“.

Saudo Arabija ir Kataras nepripažįsta Izraelio.

Ispanijos premjeras ne kartą sakė, kad vienintelis Izraelio ir palestiniečių konflikto sprendimas yra dviejų valstybių – Izraelio ir Palestinos – pripažinimas.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), kurio valdančiajai koalicijai priklauso kraštutinių dešiniųjų ir ultraortodoksų partijos, jau seniai atmetė palestiniečių teritorijų valstybingumo galimybę.

Didėjantį spaudimą rinkiminiais metais patiriantis J. Bidenas nurodė, kad laiko Iraną atsakingu už ginklų tiekimą asmenims, surengusiems kruviną išpuolį prieš karinę bazę. Baltieji rūmai perspėjo, kad, reaguojant į pirmąją regione surengtą mirtiną ataką prieš JAV pajėgas nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios spalio mėnesį, galimi „įvairūs veiksmai“.

Viena iš pagrindinių proiranietiškų grupuočių Irake antradienį, gresiant kariniams veiksmams, pareiškė sustabdysianti išpuolius prieš JAV karius, tačiau nebuvo jokių ženklų, kad to pakaks užkirsti kelią Vašingtono atsakui.

J. Bidenas, žurnalistų paklaustas, ar jau apsisprendė dėl savo atsako, atsakė „taip“, bet nedetalizavo. „Nemanau, kad mums reikia platesnio karo Artimuosiuose Rytuose“, – pridūrė jis.

Nuo spalio 7-osios „Hamas“ atakų prieš Izraelį regione didėja įtampa. Po šių išpuolių Irake ir Sirijoje esančios JAV pajėgos buvo užpultos daugiau kaip 165 kartus.

JAV ir Jungtinė Karalystė (JK) taip pat inicijavo antskrydžių kampaniją, nukreiptą prieš Irano remiamus Jemeno hučių sukilėlius, kurie vis atakuoja laivus Raudonojoje jūroje, tvirtindami, kad tokiu būdu solidarizuojasi su Gazos Ruožu.

Vėlyvą antradienį JAV kariuomenė numušė dar vieną priešlaivinę raketą, kurią Raudonosios jūros kryptimi paleido hučiai, pranešė JAV ginkluotųjų pajėgų centrinė vadovybė (CENTCOM).

„Apie sužeidimus ar žalą nepranešta“, – sakoma CENTCOM pareiškime.

Ji tokį sprendimą nurodo priėmusi po konsultacijų su institucijomis dėl grėsmių valstybės saugumui.

Taip pat nustatoma, kad Indijos IPT bus galima teikti prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tik tam tikrais pagrindais – šeimos nariams, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams, perkeltiems įmonės viduje, dėstytojams, tyrėjams ir studentams.

Iš viso ministrė Agnė Bilotaitė patvirtino 31 šalyje veikiančių išorės paslaugų teikėjų sąrašą. Anksčiau šį sąrašą nustatė Migracijos departamentas.

Į sąrašą be Indijos patenka Albanija, Argentina, Armėnija, Australija, Azerbaidžanas, Brazilija, Filipinai, Izraelis, Japonija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kanada, Kazachstanas, Kirgizija, Pietų Korėja, Malaizija, Moldova, Naujoji Zelandija, Nepalas, Pietų Afrikos Respublika, Sakartvelas, Singapūras, Tadžikistanas, Tailandas, Taivanas, Turkija, Ukraina, Uzbekistanas, Venesuela.

Užsienietis, būdamas užsienyje per išorės paslaugų teikėjus, gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui. Departamentui priėmus sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi, užsienietis jį gali atsiimti IPT užsienyje ir atvykti į Lietuvą.

Šis ministrės įsakymas įsigalioja nuo kovo.

Jordanija jau ketvirtą kartą parašiutu pristato medicinines priemones ir humanitarinę pagalbą Gazai, tačiau didžiausiame Palestinos teritorijos pietinės dalies Chan Junio mieste esančiai Jordanijos ligoninei siunta tokiu būdu pristatyta pirmą kartą.

Ligoninė buvo įrengta vos prieš maždaug dvi savaites.

Pirmuosius tris kartus pagalba parašiutu pristatyta į Jordanijos ligoninę šiaurės Gazoje.

Izraelio kariuomenė Chan Junyje vykdo operaciją prieš islamo ekstremistų grupuotę „Hamas“.

Pastarosiomis dienomis į miestą atvyko Izraelio tankai ir kariai, trečiadienį buvo pranešama apie intensyvius mūšius miesto gatvėse. Ketvirtadienį kariuomenė pranešė, kad buvo atakuota dešimtys „Hamas“ pozicijų.

Mūšiai tęsėsi ir šiaurinėje pakrantės regiono dalyje, Izraelio karinės jūrų pajėgos iš Viduržemio jūros dar kartą apšaudė „Hamas“ pozicijas.

Tankiai apgyvendintame ruože esančių Palestinos civilių kančios paskatino tarptautinę bendruomenę pareikšti kritiką.

JT generalinis sekretorius žengė neeilinį žingsnį, paragindamas JT Saugumo Tarybą imtis skubių veiksmų užkirsti kelią humanitarinei katastrofai.

Karą Gazoje sukėlė kruviniausias išpuolis prieš netoli sienos su Gazos Ruožu esančias Izraelio bendruomenes šios šalies istorijoje, kurį spalio 7 d. įvykdė teroristai iš „Hamas“ ir kitų grupuočių. Per jį žuvo daugiau nei 1,2 tūkst. žmonių.

Atsakydamas Izraelis pradėjo plataus masto bombardavimą, o spalio gale – ir sausumos puolimą. „Hamas“ kontroliuojamos sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, aukų skaičius Gazoje jau siekia daugiau nei 16,2 tūkst..

Šiuo metu nepriklausomo šių duomenų patikrinimo atlikti neįmanoma.

„Naktį, koordinuojant veiksmus su Izraelio gynybos pajėgomis (IDF), Jordanijos lėktuvas į Gazos Ruože esančią Jordanijos ligoninę numetė medicininės įrangos ir maisto. Šią įrangą medicinos personalas panaudos pacientams“, – teigiama Izraelio kariuomenės išplatiname pranešime.

Ankstyvą pirmadienio rytą Jordanijos karalius Abdullah II (Abdula II) paskelbė, kad šalies oro pajėgos į palestiniečių anklave esančią lauko ligoninę išskraidino gyvybiškai svarbių medicinos reikmenų.

„Mūsų bebaimis oro pajėgų personalas vidurnaktį išskraidino skubią medicininę pagalbą Jordanijos lauko ligoninei Gazos Ruože“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė jis.

„Mūsų pareiga – padėti savo broliams ir seserims, sužeistiems per karą Gazoje“, – sakė Abdullah II ir pridūrė: „Mes visada būsime šalia savo brolių palestiniečių“.

Apie tai pranešta tuo metu, kai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) tęsia diplomatinę kelionę po Artimuosius Rytus. Šeštadienį jis Amane surengė derybas su kolegomis iš Jordanijos, Egipto, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų.

Sekmadienį jis taip pat lankėsi Izraelio okupuotame Vakarų krante, Irake ir Kipre, tęsdamas vizitą, kurio tikslas – užkirsti kelią Irano remiamų grupuočių išpuoliams prieš amerikiečių karius ir siekti, kad Gazos Ruože būtų užkirstas kelias civilių aukoms.

Pastarosiomis dienomis Gazos Ruože vyko įnirtingi mūšiai tarp Izraelio sausumos pajėgų ir kovotojų, žydų valstybei toliau siekiant pagrindinio tikslo – sunaikinti „Hamas“ po spalio 7 dienos išpuolio, per kurį žuvo 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ kontroliuojama Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad nuo karo su Izraeliu pradžios šioje palestiniečių teritorijoje žuvo daugiau nei 9,7 tūkst. žmonių, daugiausiai moterų ir vaikų.

Sekmadienį Izraelio kariuomenės atstovas spaudai Danielis Hagari (Danielis Hagaris) pranešė, kad kariuomenė apsupo Gazos miestą šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje ir faktiškai padalijo palestiniečių teritoriją į dvi dalis.

„Dabar egzistuoja pietų Gazos [Ruožas] ir šiaurės Gazos [Ruožas]“, – pareiškė jis.

„Izraelio nacionalinio saugumo taryba griežtina įspėjimus dėl kelionių į Egiptą (įskaitant Sinajaus pusiasalį) ir Jordaniją iki ketvirtojo lygio (didelė grėsmė): rekomenduojama nevykti į šias šalis, o jose esantiems asmenims – kuo greičiau išvykti“, – sakoma tarybos pareiškime.

Šis pranešimas pasirodė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Izraelis saugumo sumetimais atšaukė savo diplomatus iš Turkijos, anksčiau taip pat paprašęs, kad jo piliečiai išvyktų iš šios šalies.

Raginimai palikti šias valstybes pasipylė tęsiantis protestams Artimuosiuose Rytuose dėl Izraelio vykdomų Gazos Ruožo bombardavimų.

Spalio 7-ąją islamistų grupuotė „Hamas“ įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo, paėmė daugiau kaip 200 įkaitų ir nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Nuo to laiko Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“ ir teigia, kad per susirėmimus žuvo apie 1,5 tūkst. šios grupuotės kovotojų, kol jo kariuomenė atgavo užpultos teritorijos kontrolę.

Atsakydama į tai, žydų valstybė pradėjo bombardavimo kampaniją Gazos Ruože, kur su žeme buvo sulyginti ištisi miestų kvartalai ir iki šiol žuvo 4 137 palestiniečiai, daugiausia civiliai gyventojai, skelbia „Hamas“ kontroliuojama Sveikatos apsaugos ministerija.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą; ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Plačiau apie nestabilią situaciją užsienyje papasakojo Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė.

– Ar stebite situaciją, kas vyksta? Išgirdome, kad vis labiau prasideda protestai Tunise ir Jordanijoje.

– Iš tiesų situacija stebima nuolat, kiekvieną dieną. Kalbant apie Tunisą ir Jordaniją, tai Tunisas jau turi paskutinius skrydžius iš Lietuvos. Šio mėnesio pabaigoje pakils paskutinis lėktuvas, kuris gabens Lietuvos gyventojus pailsėti į Tunisą. Jordanijos situacija yra kiek kitokia. Vienas iš kelionių organizatorių jau yra sustabdęs ir atšaukęs keliones. Jos net nebuvo pradėtos vykdyti šiuo sezonu. Tad situacija ganėtinai dinamiška. Ji reikalauja nuolatinio bendravimo tiek su kolegomis užsienyje, tiek su kolegomis priimančiojoje valstybėje. Turime žinoti, kokia yra ta reali situacija ir kokias žinias galime perduoti savo keliautojams.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kokias žinias dabar galite perduoti keliautojams? Ar jiems reikėtų dėl kažko nerimauti?

– Kelionių organizatorių veikla yra vykdoma remiantis valstybinių institucijų rekomendacijomis. Šiuo atveju, tiek į Tunisą, tiek į Jordaniją galioja trečio lygio rekomendacija. Tai nėra pati aukščiausia rekomendacija, kuri jau draustų vykti ir organizuoti keliones į vieną ar į kitą valstybę. Tačiau mes raginame keliautojus, kurie išvyksta į minėtas valstybes, registruoti savo keliones Užsienio reikalų ministerijos programėlėje „Keliauk saugiai“. Taip pat rekomenduojame vengti masinių susibūrimų vietų bei išlikti budriems, neiti į artimesnį kontaktą, nevykti individualiai, kontaktuoti su kelionių organizatoriais.

– Kiek lietuvių galėtų būti tose minėtose šalyse? Tunisas – juk šilta šalis, norisi važiuoti, mėgautis ta saule, ypač kai čia rudenį taip šalta. Taip pat ir Jordanija mus traukia savo stebuklais. Petra – labai graži.

– Skrydžiai į Jordaniją dar nebuvo pradėti vykdyti. Artimiausiu metu turėjo būti pirmieji skrydžiai. Kiek žinau, kitiems kelionių organizatoriams, kurie turi įsipareigojimus reguliariųjų skrydžių skrydžių kompanijoms, situacija su kelionių ar skrydžių atidėjimu yra sudėtingesnė. Tačiau jei vis dėlto yra tas neramumas ir nesinori keliauti, raginame kreiptis į kelionių organizatorius ir ieškoti kompromiso. Būtų sunku įvertinti, kiek keliautojų galėtų būti tose šalyse. Tai gali būti ir individualūs keliautojai, kurių duomenų mes neturime. Tai pati sudėtingiausia situacija, kai žinome, kad lietuvaičiai yra išskridę, bet išsiaiškinti kiek – praktiškai neįmanoma. Tunisas yra atsigaunanti kryptis. Lietuvaičiai iš naujo pro truputį, pro truputį pradeda pamilti šią šalį, bet tai nėra toji masinio turizmo kryptis, kur masiškai lietuviai keliautų. Tad skaičiai netūrėtų būti didžiuliai.

Antradienį per smūgį Gazos Ruožo ligoninei žuvo nuo 200 iki 300 žmonių, kaip praneša „Hamas“ kontroliuojamo Gazos Ruožo sveikatos ministerija.

„Hamas“ kaltina Izraelį dėl smūgio, kuris sukėlė pyktį visame arabų pasaulyje.

Izraelis teigė, kad tai „Islamo džihado“ kovotojai neteisingai paleido raketą.

Kai kurie protestuotojai Tunise prie Prancūzijos ambasados mojavo palestiniečių vėliavomis, o kiti reikalavo išsiųsti ambasadorių, kaltindami Prancūziją, kad ji yra viena iš Vakarų „sionistų sąjungininkių“, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Dar vienas protestas planuojamas prie JAV ambasados Tunise vėliau trečiadienį, taip pat tikimasi mitingų kituose miestuose, sakė organizatoriai.

Tuniso prezidentas Kaisas Saiedas (Kaisas Sajedas), kalbėdamas naktiniame Nacionalinės saugumo tarybos posėdyje, pasmerkė „tarptautinę tylą dėl genocido“, kurį, pasak jo, Izraelis vykdo prieš palestiniečius.

Tuo tarpu prie Izraelio ambasados Amane susirinko apie 5 tūkst. jordaniečių, kurie surengė protestą po smūgio ligoninei Gazos Ruože.

Jordanijos vyriausybė pareiškė, kad Izraeliui „tenka atsakomybė už šį sunkų incidentą“, nors žydų valstybės kariuomenė pareiškė turinti įrodymų, kad už smūgį yra atsakingi islamistų kovotojai.

Saugumo pajėgos blokavo kelius, vedančius į ambasadą, tačiau atrodė, kad demonstracijos mastas išaugs, nes Jordanijoje, kurioje gyvena daug palestiniečių pabėgėlių, kilo pykčio banga.

Laisva, laisva Palestina.

Egipte tūkstančiai žmonių surengė demonstraciją išreikšti solidarumą su Gazos gyventojais

Tūkstančiai žmonių trečiadienį Egipte surengė demonstraciją išreikšti solidarumą su Gazos Ruožo gyventojais, pranešė Egipto žiniasklaida.

Naujienų agentūros AFP korespondentas pranešė, kad Egipto pusėje prie Rafos sienos perėjos su Gazos Ruožu pagalbos darbuotojai, kurie jau šešias dienas laukia, kol į apsiaustą teritoriją bus pristatyta humanitarinė pagalba, meldėsi už šimtus palestiniečių, žuvusių per antradienio smūgį Gazos ligoninei.

Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi (Abdel Fatahas Sisis) trečiadienį pareiškė, kad jo šalis neuždarė vienintelės Izraelio nekontroliuojamos sienos perėjos su Gazos Ruožu, ir dėl jos neveikimo apkaltino Izraelį.

„Įvykiai vietoje ir nuolatiniai Izraelio vykdomi bombardavimai palestiniečių sienos perėjos pusėje užkirto kelią operacijoms“, – žurnalistams sakė jis.

Vakarų Krante po smūgio Gazos Ruožo ligoninei šimtai protestuotojų išėjo į gatves

Vakarų Krante po smūgio Gazos Ruožo ligoninei šimtai palestiniečių protestuotojų trečiadienį išėjo į gatves, dėl kruvino incidento kaltindami Izraelį.

Šimtai protestuotojų Nabluso mieste, kurių daugelis buvo apsigaubę Palestinos vėliavomis, o kai kurie laikė „Hamas“ transparantus, skandavo šūkius, nukreiptus prieš Izraelį ir jo sąjungininkes Jungtines Valstijas.

„Laisva, laisva Palestina“, – skandavo jie.

Kiti plūdo palestiniečių prezidentą Mahmudą Abbasą (Mahmudą Abasą), kurio judėjimas „Fatah“ yra „Hamas“ varžovas ir kurį palestiniečiai kritikuoja dėl bendradarbiavimo su Izraeliu.

„Šalin, šalin Abbasą“, – šaukė jie.

Naujienų agentūros AFP korespondentas Nabluse sakė, kad palestiniečių saugumo pajėgos į protestuotojus, žygiuojančius iš miesto centro, leido ašarines dujas.

„Man rūpi mano žmonės, man rūpi mano miestas, man rūpi Gaza ir Gazos gyventojai. Štai kodėl aš, galbūt daugelį metų nekalbėjusi, kalbu dabar“, – sakė 50-metė Nabluso gyventoja Ferial, nurodžiusi tik savo vardą.

Panašaus dydžio protestas vyko ir Ramaloje, kur įsikūrusi Palestinos autonomija. Ten susirinkusi minia skandavo „Hamas“ palaikančius šūkius ir pasisakė prieš „saugumo koordinavimą“ su Izraeliu.

Per demonstraciją nedidelė grupė palestiniečių užsidengtais veidais užblokavo kelią ir padegė padangas netoli Izraelio karių grupės. Kai kurie mėtė akmenis, kiti svaidė Molotovo kokteilius.

Antradienį vėlai vakare Ramaloje, netrukus po sprogimo ligoninėje, vyko demonstracija, kurios metu palestiniečių saugumo pajėgos susirėmė su protestuotojais.

Jis nurodė, kad įsiutę protestuotojai pralaužė užtvarą ir žygiavo ambasados link, tačiau saugumo pajėgos juos išsklaidė ašarinėmis dujomis.