Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) „šmeižikiškais teiginiais“ pavadino Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovo Juliaus Kvedaro pareiškimus, kad tyrimas dėl lėšų švaistymo federacijoje yra užsakytas.

„FNTT kategoriškai neigia Lietuvos futbolo federacijos prezidento J.Kvedaro kai kuriose žiniasklaidos priemonėse paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją apie FNTT vadovų ryšius su Tauragės medžiotojų būrelio nariais. FNTT vadovybė atsiriboja nuo LFF prezidento J.Kvedaro pateiktų šmeižikiškų teiginių ir patikina, kad FNTT vadovybės nesieja jokie ryšiai su Tauragės medžiotojų būreliu“, - teigiama pirmadienį išplatintame FNTT pranešime.

FNTT nurodo, jog šie J.Kvedaro tikrovės neatitinkančiais teiginiais siekiama sumenkinti FNTT vadovybės reputaciją bei visos FNTT vykdomą aktyvią veiklą finansinių nusikaltimų tyrimo srityje.

Praėjusį ketvirtadienį tyrimą dėl galimo Futbolo federacijos lėšų švaistymo atliekantys FNTT pareigūnai atliko kratas LFF patalpose, J.Kvedaro namuose, kai kuriose įmonėse.

LFF vadovas J.Kvedaras vertindamas šiuos FNTT veiksmus pareiškė, jog pareigūnų dėmesys - užsakytas.

„Aš kaip vertinu? Labai paprastai. Yra, kurie susirenka Tauragėje medžioti. Ten susirenka verslo atstovai, ten susirenka Seimo nariai, pasidomėkite, kas ten susirenka. Pasižiūrėkite, kas parašė ir kas paprašė, kad tokie dalykai būtų daromi. Aš nežinau, bet mane perspėjo, kad iš ten, iš to medžiotojų būrelio, sulauksiu svečių. Va ir sulaukiau“, - interviu BNS praėjusią savaitę sakė J.Kvedaras. 

Premjeras Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę kreipėsi į Kūno kultūros ir sporto departamentą dėl situacijos LFF, opozicijai paraginus nutraukti finansavimą dėl galimos nusikalstamo pasaulio įtakos.

J.Kvedarui 2012 metais buvo pareikšti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo, bet šiemet jo atžvilgiu tyrimas nutrauktas.

Tarptautiniame FIFA reitinge Lietuvos vyrų futbolo rinktinė šiuo metu užima 126-ąją vietą. Tai žemiausia vieta per visą istoriją.

Penktadienį vykusiame Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Vykdomojo komiteto posėdyje LFF prezidentas Julius Kvedaras VK narius informavo, jog pasibaigus dabartinei kadencijai neplanuoja kelti savo kandidatūros prezidento rinkimuose.

„Nenoriu, kad visa kritika ir pastaruoju metu vykstantis puolimas, kuris nukreiptas prieš mane asmeniškai, pakenktų futbolui. Todėl priėmiau sprendimą per kitus rinkimus nekandidatuoti nei į prezidento postą, nei į generalinio direktoriaus pareigas, - federacijos svetainei sakė J. Kvedaras. - Tikiu, kad rinkimai bus skaidrūs ir viliuosi, kad iš federacijos narių pasiūlytų kandidatų bus išrinktas geriausias. Mano didžiausias noras - būsimo prezidento ir visos futbolo bendruomenės pastangomis apginti futbolą ir visą sportą nuo didžiausio vėžio - sutartų rungtynių."

Pagal LFF įstatus, prezidentą renka Konferencija ketverių metų terminui. Kandidatus gali siūlyti LFF nariai.

VK posėdyje patvirtinta, kad LFF eilinės konferencija, kurioje numatyti ir prezidento rinkimai, vyks 2016 metų sausio 20 dieną (trečiadienį) Kaune.

Konferencija LFF įstatuose įtvirtintas kaip aukščiausias federacijos organas. Į konferenciją kiekvienas LFF narių - apskričių federacijos, šakinės asociacijos - gali deleguoti iki 5 atstovų.

Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Julius Kvedaras teigia, jog teisėsaugos krečiama Lietuvos futbolo federacija (LFF) tinkamai atsiskaito už tai, kaip naudoja lėšas, ir dabartinis pareigūnų dėmesys - užsakytas.

Tyrimą dėl galimo federacijos lėšų švaistymo atliekantiems Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnams ketvirtadienio rytą surengus kratas LFF patalpose, J.Kvedaras interviu BNS ketvirtadienį aiškino, kad federacija veikia skaidriai.

– Kokiu turtu disponuoja Lietuvos futbolo federacija?

– Skaičiuokite: mums priklauso stadionas, kaip aš jį įvertinsiu? Mums priklauso sena federacija, mums priklauso 100 proc. visa Kauno akademija su visomis aikštėmis. Tai kaip įvertinti dabar? Kažkur įvertinta, bet aš tikrai negaliu jums tiksliai tos sumos pasakyti.

– O kokiomis lėšomis disponuoja federacija?

–Ką jūs turite omeny?

– Kokios yra federacijos pajamos?

– Yra viskas oficialiai puslapyje, finansai ir viskas. Įsiveskite ir bus jums tiksliai.

– Kas yra pagrindinis federacijos lėšų šaltinis?

– Mes turime labai gerus sponsorius, mums apmoka viešbučius, daug labai gerų sponsorių.

– Iš kur gaunate pagrindines lėšas, kurias Jūs perskirstote? Ar tai Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA), Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) skiriamos lėšos?

– Jūs ne taip klausiate. Federacija privalo visas rinktines išlaikyti, išleisti į visas varžybas. Federacija taip pat turi visus projektus, kurie buvo priimti, remti, pradedant vartų darymu, aikščių šimtą išdalinome. Ką jūs norite sužinoti?

– Iš kokių lėšų Jūs tai darote?

– Turime, susirenkame. Šį tą darome iš savo sponsorių, tuo pačiu iš UEFA (lėšų) projektus. Jiems pateikiame, kad norime tokį projektą daryti, jie duoda sutikimą, ir tada darome.

– Kiek UEFA per metus maždaug suteikia lėšų Lietuvos futbolo federacijai? Buvo minimi 20 mln. eurų.

– Kiekvienam galima dabar kalbėti. Vienas sako 20, kitas sako 200, tai aš tada sakysiu 2 milijardai. Jūs pasižiūrėkite tiksliai, aš dabar net nežiūrėjau, kiek jie skyrę yra, kaip tik dabar yra atsiuntę žurnalus UEFA, kiek skyrė kiekvienams klubui, išėjusiam į Europos čempionatus, kiek kiekvienai federacijai. Visų šalių iki vienos, jų yra 54, yra surašyta juodu ant balto.

– Jūs linkęs bendradarbiauti su teisėsauga?

– Taip ir yra, kaip tu gali kažko nepateikti? Mes ir pateikiame viską atvirai. Kada buvo, kad nepateikėme?

– Dar noriu paklausti apie kratą Jūsų namuose. Ar ji atlikta Kaune?

– Ne, pas mane nebuvo Kaune, kol kas to nežinau.

– Turite butą ir Vilniuje?

– Aš neturiu nieko, gerbiamoji, aš paprasčiausiai buvau vienoje vietoje svečiuose pas savo dukrą, ir pas dukrą atvažiavo.

– Tai Jūsų dukros namus krėtė?

– Kur mane randa, ten aš privalau... Taip, mano dukros.

– Kaip Jūs apskritai vertinate visas šias kratas?

– Aš kaip vertinu? Labai paprastai. Yra, kurie susirenka Tauragėje medžioti. Ten susirenka verslo atstovai, ten susirenka Seimo nariai, pasidomėkite, kas ten susirenka. Pasižiūrėkite, kas parašė ir kas paprašė, kad tokie dalykai būtų daromi. Aš nežinau, bet mane perspėjo, kad iš ten, iš to medžiotojų būrelio, sulauksiu svečių. Va ir sulaukiau.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai ketvirtadienio rytą atlieka kratas Lietuvos futbolo federacijos patalpose ir federacijos prezidento Juliaus Kvedaro namuose, BNS patvirtino FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius.

Kalba eina apie milijonines sumas

„Yra toks reikalas šiandien. Atliekami yra veiksmai“, - sakė K.Jucevičius.

Jis pridūrė, kad kratos atliekamos ir „privačiose susijusiose įmonėse“, tačiau FNTT direktorius nenorėjo jų viešinti, kol atliekami procesiniai veiksmai.

K.Jucevičius teigė, kad ikiteisminis tyrimas „dėl lėšų švaistymo“ vyksta apie mėnesį. Kalba, pasak FNTT vadovo, „eina apie milijonines sumas“.

„Mes tiriame pagrinde dėl galimo futbolo federacijos lėšų švaistymo. (...) Kalba eina apie milijonines sumas, bet tikslių sumų dabar tikrai neįvardysiu“, - sakė FNTT vadovas.

Jo teigimu, įtarimai vykdomame tyrime kol kas nėra pareikšti niekam.

Premjeras Algirdas Butkevičius šią savaitę pranešė ketinantis kreiptis į Kūno kultūros ir sporto departamentą dėl situacijos Lietuvos futbolo federacijoje (LFF), opozicijai paraginus nutraukti finansavimą dėl galimos nusikalstamo pasaulio įtakos.

„Premjeras įpareigos Kūno kultūros ir sporto departamentą išanalizuoti situaciją Lietuvos futbolo federacijoje, ir tuomet priimti sprendimą dėl finansavimo“, - BNS antradienį sakė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė - Lazdauskienė.

Anot premjero atstovės, „tokios kalbos, kokios viešojoje erdvėje sklinda šiandien, federacijai nedaro garbės, tačiau Kūno kultūros ir sporto departamentas turi vadovautis faktais ir priimti sprendimus, naudingus sportininkams, o ne kažkokioms grupuotėms“.

Tokią poziciją Vyriausybė išsakė po to, kai opozicijoje esantys liberalai paragino stabdyti LFF finansavimą, „kol federacija neišsirinks skaidrią reputaciją turinčių vadovų“.

Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis teigia, kad tokių priemonių siūlo imtis reaguojant į pranešimus, kad dėl federacijos valdymo gali kovoti nusikalstamos grupuotės.

Iniciatyvinei grupei „Futbolo sąjūdis“ atstovaujantis buvęs komandos „Atlantas“ žaidėjas Raimondas Karpavičius prieš savaitę viešai metė kaltinimus, kad LFF veikla „grindžiama bauginimais“ arba menkomis dovanėlėmis, o elitinė šalies A lyga degraduoja dėl sutartų rungtynių bei įvairiausių intrigų. Jis pareiškė, jog įtaką Lietuvos apskričių futbolo federacijų vadovams darantys nusikalstamų grupuočių atstovai viešai save sieja su J.Kvedaru giminystės ryšiais. Anot R.Karpavičiaus, LFF kasmet UEFA skiria iki 20 mln. eurų, tačiau visuomenė nežino, kaip šios lėšos panaudojamos.

Savo ruožtu J.Kvedaro vadovaujama LFF dėl jo oponento pareiškimų antradienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Pranešime spaudai teigiama, kad galimų nusikaltimų siejimas su J.Kvedaru ir federacijai daroma „didžiulė žala Lietuvos futbolo federacijos, jos vadovo ir visos šalies futbolo reputacijai“.

LFF Vykdomasis komitetas gruodžio pradžioje sustabdė Tauragės apskrities futbolo federacijos (TAFF) narystę LFF, nurodydamas, kad buvęs TAFF vadovas Sigitas Jukna atleistas anksčiau, nei numatyta TAFF įstatuose. Nauju Tauragės futbolo vadovu išrinktas ne kartą teistas Arūnas Pukelis, žinomas Šviniaus pravarde.

J.Kvedarui 2012 metais buvo pareikšti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo, bet šiemet jo atžvilgui tyrimas nutrauktas.

Tarptautiniame FIFA reitinge Lietuvos futbolo rinktinė šiuo metu užima 126-ąją vietą. Tai žemiausia vieta per visą istoriją.

Kratas sieja su LFF vadovo rinkimais

Lietuvos futbolo federacijoje (LFF) surengtas kratas jos atstovai sieja su artėjančiais LFF prezidento rinkimais.

„Tai yra normali procedūra, visai nenustebinusi prieš rinkimus ir po visų pareiškimų“, - BNS sakė LFF komunikacijos skyriaus vadovė Vaiva Zizaitė.

Kaip skelbta, tyrimą dėl galimo federacijos lėšų švaistymo atliekantys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai ketvirtadienio rytą atlieka kratas LFF patalpose ir federacijos prezidento Juliaus Kvedaro namuose.

V.Zizaitė BNS teigė, kad pareigūnai jau baigė patikrinimą V.Kvedaro namuose, šiuo metu jie tęsia darbą federacijos patalpose Vilniuje.

„(V.Kvedaro namuose) jau atlikta krata, dabar yra tikrinama federacijos buhalterija, užplombuotos durys vadovų ir archyvo, tikrinami visi buhalteriniai dokumentai šiuo metu“, - sakė V.Zizaitė.

Ji sakė, kad pats V.Kvedaras situacijos komentuoti negali.

„Šiuo metu tikrai negali, nes jis negali kalbėti telefonu, jis net mums neatsiliepia, galbūt jam neleidžiama atsiliepti, bet jis turi atvykti į federaciją tuoj pat“, - teigė atstovė.

J.Kvedarui 2012 metais buvo pareikšti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo, bet šiemet jo atžvilgui tyrimas nutrauktas.

LFF prezidento rinkimai turėtų vykti 2016 metų pradžioje.

Žada bendradarbiauti su teisėsauga

Kratas atliekantys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai domisi „Hummel“ parama Lietuvos futbolo federacijai (LFF), sako jos prezidentas Julius Kvedaras.

„Ieškojo dokumentų, (...) kurie galbūt susiję su tuo sponsoriumi. (Pareigūnai) rodo, kad (Vaidoto) Butkevičiaus firma. „Hummelis“, - žurnalistams ketvirtadienį prie LFF būstinės Vilniuje sakė J.Kvedaras.

J.Kvedaras teigė, kad sporto įranga ir apranga prekiaujanti bendrovė „Hummel“ yra viena didžiausių LFF rėmėjų.

„Tai jūs įsivaizduokite, jeigu aprengti visas rinktines... Kažkada žiūrėjome, praktiškai išeidavo, kad kainuodavo apie du milijonus litų. (...) Jie visur remia, visus turnyrus remia“, - sakė federacijos prezidentas.

J.Kvedaras nurodė, kad FNTT pareigūnai paėmė jo ir federacijos buhalterės kompiuterius.

LFF prezidentas teigė neketinantis atsistatydinti.

„Už ką? Kodėl jūs tokį klausimą užduodate? Už tai, kad žmonės remia?“, - sakė jis, pridurdamas, kad galutinį sprendimą dėl kandidatavimo kitais metais priims sausio mėnesį.

Lietuvos futbolo federacija anksčiau ketvirtadienį paskelbė žadanti bendradarbiauti su teisėsauga, kuri ketvirtadienį atlieka kratas jos būstinėje Vilniuje ir federacijos prezidento J.Kvedaro namuose.

„LFF (...) yra pasiruošusi bendradarbiauti su teisėsauga ir pateikti visus reikalingus dokumentus bei informaciją, kuri reikalinga tyrimui“, - teigiama pranešime spaudai.

FNTT nurodo, kad kratos atliekamos vykdant ikiteisminį tyrimą dėl galimo lėšų švaistymo. Tarnybos vadovas Kęstutis Jucevičius BNS sakė, kad kalbama „apie milijonines sumas“. Jo teigimu, įtarimai kol kas niekam nėra pareikšti.

FNTT direktorius patvirtino, kad kratos atliktos J.Kvedaro namuose, LFF būstinėje ir „privačiose susijusiose įmonėse“. BNS paskambinus internete nurodomu „Hummel“ centrinės būstinės telefonu, atsiliepusi darbuotoja sakė „negalinti suteikti tokios informacijos“ apie galbūt būstinėje atliktas kratas.

Premjeras Algirdas Butkevičius ketina kreiptis į Kūno kultūros ir sporto departamentą dėl situacijos Lietuvos futbolo federacijoje (LFF), opozicijai paraginus nutraukti finansavimą dėl galimos nusikalstamo pasaulio įtakos.

„Premjeras įpareigos Kūno kultūros ir sporto departamentą išanalizuoti situaciją Lietuvos futbolo federacijoje, ir tuomet priimti sprendimą dėl finansavimo“, - BNS antradienį sakė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė - Lazdauskienė.

Anot premjero atstovės, „tokios kalbos, kokios viešojoje erdvėje sklinda šiandien, federacijai nedaro garbės, tačiau Kūno kultūros ir sporto departamentas turi vadovautis faktais ir priimti sprendimus, naudingus sportininkams, o ne kažkokioms grupuotėms“.

Tokią poziciją Vyriausybė išsakė po to, kai opozicijoje esantys liberalai paragino stabdyti LFF finansavimą, „kol federacija neišsirinks skaidrią reputaciją turinčių vadovų“.

Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis teigia, kad tokių priemonių siūlo imtis reaguojant į pranešimus, kad dėl federacijos valdymo gali kovoti nusikalstamos grupuotės.

„Puikiai suprantame, kad Futbolo federacija yra savivalda pagrįsta organizacija ir patys turėtų spręsti savo vidinius klausimus. Bet kai matome viešoje erdvėje pranešimus, kad šiuo metu vyksta kova tarp dabartinio federacijos vadovo Juliaus Kvedaro, kuris yra siejamas su tam tikromis Kauno nusikalstamomis grupuotėmis ir tarp Šviniaus - Arūno Pukelio, kuris siejamas su kitomis nusikalstamomis grupuotėmis, manau, toje situacijoje Vyriausybė ir kitos institucijos nebegali sėdėti rankų sudėjus“, - BNS sakė E.Masiulis.

Su KKSD vadovu E.Urbanavičiumi BNS antradienį nepavyko susisiekti.

„Direktorius šiuo metu yra užsiėmęs, jis dar nėra susipažinęs su šiuo raštu, todėl kol kas negali komentuoti situacijos“, - BNS perdavė jo referentė.

Iniciatyvinei grupei „Futbolo sąjūdis“ atstovaujantis buvęs komandos „Atlantas“ žaidėjas Raimondas Karpavičius prieš savaitę viešai metė kaltinimus, kad LFF veikla „grindžiama bauginimais“ arba menkomis dovanėlėmis, o elitinė šalies A lyga degraduoja dėl sutartų rungtynių bei įvairiausių intrigų. Jis pareiškė, jog įtaką Lietuvos apskričių futbolo federacijų vadovams darantys nusikalstamų grupuočių atstovai viešai save sieja su J.Kvedaru giminystės ryšiais. Anot R.Karpavičiaus, LFF kasmet UEFA skiria iki 20 mln. eurų, tačiau visuomenė nežino, kaip šios lėšos panaudojamos.

Savo ruožtu J.Kvedaro vadovaujama LFF dėl jo oponento pareiškimų antradienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Pranešime spaudai teigiama, kad galimų nusikaltimų siejimas su J.Kvedaru ir federacija daroma „didžiulė žala Lietuvos futbolo federacijos, jos vadovo ir visos šalies futbolo reputacijai“.

LFF Vykdomasis komitetas gruodžio pradžioje sustabdė Tauragės apskrities futbolo federacijos (TAFF) narystę LFF, nurodydamas, kad buvęs TAFF vadovas Sigitas Jukna atleistas anksčiau, nei numatyta TAFF įstatuose. Nauju Tauragės futbolo vadovu išrinktas ne kartą teistas Arūnas Pukelis, žinomas Šviniaus pravarde.

J.Kvedarui 2012 metais buvo pareikšti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo, bet šiemet jo atžvilgui tyrimas nutrauktas.

Tarptautiniame FIFA reitinge Lietuvos futbolo rinktinė šiuo metu užima 126-ąją vietą. Tai žemiausia vieta per visą istoriją.

Kauno „Spyrio“ futbolininkai pirmąjį savo istorijoje sezoną A lygoje uždarė su trenksmu. Skeptikų prognozes šalies čempionate pranokę kauniečiai nuotaikingai palydėjo 2015-uosius ir jau apsibrėžė planus ateinančiam sezonui.

„Žalgirio“ arenos amfiteatre vykusiame renginyje susirinko net dvi „Spyrio“ ekipos. Pagrindinė – sau debiutinėse Lietuvos A lygos pirmenybėse iškart užkopusi iki 5-ojo laiptelio, ir jaunimo – laimėjusi šalies antrosios lygos Pietų zonos sidabrą.Pagerbti geriausios Kauno komandos atvyko ne tik jos vadovai ir rėmėjai, bet ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) bei „Spyriui“ giminingo Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo vadovai.

„Linkime, kad ir toliau džiugintumėte sirgalius, tinkamai atstovautumėte miestą ir kitąmet kiltumėte dar aukščiau – bent iki sidabro medalių“, - su šypsena kalbėjo LFF prezidentas Julius Kvedaras.

„Šiemet pasiekėte daug, tačiau galite dar daugiau. Protingi mokosi iš svetimų klaidų, o protingiausi – iš svetimos sėkmės. Ir jūs kilkite mokydamiesi iš tų, kurie yra aukščiau jūsų“, - pamokė vienas klubo rėmėjų Sikstas Ridzevičius.

Po trumpos žaidėjų ir klubui nusipelniusių žmonių apdovanojimo ceremonijos futbolininkai surengė savo nominacijų įteikimą. Bene daugiausia šypsenų sukėlė „Metų paslapties“ nominacija, kurios laureatu pripažintas gynėjas Paulius Daukša. Paklausti, kodėl apdovanojimą skyrė būtent šiam žaidėjui, ekipos kapitonas Ignas Dedura ir treneris Laimis Bičkauskas neslėpė:

„Už tai, kad grasino ne tik varžovų, bet ir savo vartams. Buvo nenuspėjamas net mums patiems“.

„Metų legionieriaus“ nominacijos apdovanojimas atiteko baltarusiui Dmitrijui Rekišui. Pastarasis saugas buvo vienas rezultatyviausių ir techniškiausių ekipos žaidėjų.

„Tiesą sakant, nugalėti nebuvo sudėtinga, nes laimėjau be konkurencijos (antrąją sezono dalį jis buvo vienintelis komandos užsienietis. - Aut. past.). Tačiau kiekvienas įvertinimas man yra brangus. Labai džiaugiuosi galėjęs būti tokiame kolektyve ir tobulėti drauge su šiais vaikinais“, - dėstė D.Rekišas.

Ne paslaptis, jog sėkmingai Lietuvos čempionate užsirekomendavęs saugas sulaukė ne vieno pasiūlymo iš užsienio, tad beveik neabejojama, kad Kaune jis neliks.

Be apdovanojimų neliko ir „Spyrio“ veteranai bei lyderiai Andrius Velička bei I.Dedura. Tiesa, pastarieji dar nepareiškė baigią karjerą. Tuo tarpu saugas Audrius Kšanavičius jau padėjo tašką. 39 metų žaidėjas geriausiais savo karjeros metais ne sykį atstovavo Lietuvos rinktinei, buvo renkamas geriausiu šalies futbolininku. Taip pat jis ne vienerius metus rungtyniavo Latvijoje, kur vilkėdamas Rygos „Skonto“ marškinėliais padėjo ekipai laimėti šios šalies auksą bei tris kartus tapo taurės nugalėtoju. Nors spalvingiausią karjeros dalį kaunietis praleido gimtojo miesto FBK „Kaunas“ klube, jis spėjo parungtyniauti ir Škotijoje. Per trumpą laikotarpį jis spėjo tapti vienu Edinburgo „Hearts“ klubo lyderių.

„Audriau, kovos dar nebaigtos. Dar ne sykį kartu išeisime į aikštę veteranų varžybose“, - dabar jau buvusiam auklėtiniui pažadėjo treneris L.Bičkauskas.

Šį sezoną A lygoje „Spyris“ užėmė 5-ąją vietą, per 36 rungtynes surinkdamas 45 taškus. Kita miesto komanda „Stumbras“ su 41 tašku finišavo 7-ta iš 10 klubų.

„Sezonas baigėsi, sezonas prasideda. Jau tvarkome dokumentus ateinančių metų licencijavimui. Tikimės, kad kitąmet kilsime dar aukščiau“, - pasakojo „Spyrio“ direktorius Eimantas Pūras.

Vilniaus "Žalgirio" klubo futbolininkai apgynė stipriausios Lietuvos komandos vardą bei čempionų titulą iškovojo jau trečią kartą iš eilės.

Pasak pranešimo, su šiuo pasiekimu žalgiriečius pasveikino ir vykdantysis FIFA prezidentas Issa Hayatou'as.

Savo sveikinimą šalies čempionu tapusiam "Žalgiriui" vienas FIFA vadovų perdavė per Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentą Julių Kvedarą.

"Man yra didelis malonumas perduoti nuoširdžiausius sveikinimus Vilniaus "Žalgiriui" ir jų nepalenkiamai komandai su šiuo didžiu pasiekimu. Šis titulas yra rezultatas užsispyrimo iš kiekvieno komandos nario, o mano sveikinimai yra skiriami žaidėjams, treneriams, techniniams ir medicinos darbuotojams, visiems komandos sirgaliams", - laiške rašė I. Hayatou'as.

Baigiamojoje laiško dalyje vykdantysis FIFA prezidentas palinkėjo "Žalgiriui" tęsti sėkmingą veiklą.

"Visos futbolo bendruomenės vardu norėčiau padėkoti Vilniaus "Žalgiriui" ir jūsų šalies asociacijai padedant skleisti futbolo dvasią."

Vilniaus "Žalgirio" komanda šiemet iškovojo trečią iš eilės "SMScredit.lt A lygos" čempionų titulą, taip pat tapo LFF taurės turnyro rekordininkais, šį trofėjų iškovodami ketvirtą kartą iš eilės.

Lietuvos futbolo federacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Danijoje dirbančiu futbolo specialistu Aurelijumi Skarbaliumi.

Buvęs ilgametis Lietuvos vyrų rinktinės kapitonas įsipareigojo trejus metus rengti kursus mūsų šalies vaikų ir jaunimo treneriams, juose supažindinti su nauja treniruočių metodika, įdiegti analizės sistemą.

Pasak pranešimo, sutartį pasirašęs LFF prezidentas Julius Kvedaras vylėsi, jog pasinaudojant patyrusio specialisto pagalba bei modernia įranga ateityje bus galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų.

"Labai tikiuosi, kad tai padės pasistūmėti vaikų ir jaunių futbolui į priekį, - sakė J. Kvedaras - Aurelijų žinau nuo tų laikų, kai jis pats rungtyniavo. Stebėjau kaip jam sekasi "Brondby" klube, pasikalbėjome. Savo darbu jis nusipelnė išsikovoti vietą tokioje konkurencingoje šalyje kaip Danija".

Šiemet "Utenio" ir "Inkaro" ekipas jau konsultavęs A. Skarbalius teigė, kad sutartis su LFF padės žengti pirmyn gerinant jaunųjų futbolininkų ugdymo procesą.

"Jau prieš metus užsiminiau - lengviausia kalbėti, kad Lietuvoje yra blogai, bet sunkiau pradėti daryti ką nors, kad viskas gerėtų. Todėl užsibrėžiau tikslą bandyti įdiegti naujų žinių per įvairius seminarus", - kalbėjo futbolo specialistas.

Pasak jo, svarbu išsirinkti tinkamą vaikų ugdymo metodiką, o treneriams - analizuoti savo darbą: "Svarbu valdyti procesą, žinoti kur eini, surinkti statistiką, vaizdo analizę. Tam reikės surasti lėšų, o tada galėsime analizuoti tendencijas. Jei analizės padėtų treneriams tobulėti, tai stumtų žaidėjus, komandas į priekį. Tikiuosi, kad šis susitarimas su LFF bus akstinas judėti į priekį".

A. Skarbalius šiemet su jaunimu dirba "Brondby" klubo akademijoje. Ankstesnėje karjeroje jis treniravo "Herfolge", HB "Koge", "Brondby", "Viborg" ekipoms. Daugiau nei dešimtmetį jis Danijoje praleido kaip žaidėjas.

Buvęs Vilniaus "Žalgirio" strategas Marekas Zubas Lenkijos žiniasklaidai patvirtino siekiąs Lietuvos rinktinės trenerio kėdės.

Lenkų interneto portalas onet.pl mano, kad pagrindinis kandidatas į Igorio Pankratjevo pirmadienį paliktą Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiojo trenerio postą yra buvęs Vilniaus "Žalgirio" strategas lenkas Marekas Zubas. Pats šiuo metui be darbo esantis treneris to neneigia. Tai, kad M.Zubas yra vienas kandidatų užimti mūsų šalies nacionalinės komandos trenerio kėdę, užsiminė ir LFF prezidentas Julius Kvedaras.

Perteikiame sutrumpintą onet.pl straipsnį.

* * *

Marekas Zubas sekmadienį stebėjo Lietuvos rinktinės rungtynes su Anglija. Dabar jis vėl Vilniuje ir tvirtina, kad bando įtikinti savo futbolo vizija Lietuvos futbolo federacijos vadovybę. Lietuviai rimtai svarsto M. Zubo užimtumo problemą, įdarbinant jį Lietuvos rinktinės vyriausiuoju treneriu.

„Patvirtinu, kad esu kandidatas. Sprendimas bus priimtas jau šį mėnesį, - kalbėjo M. Zubas. – Noriu dirbti šį darbą nuo pamatų, nes patekti į pasaulio čempionatą Rusijoje...  Tai – užduotis stebukladariui.“

Prieš tai su Lietuvos rinktine dirbęs Igoris Pankratjevas ką tik baigė darbą su rinktine. Nelaukdamas, kol bus oficialiai atleistas, jis pats sutvarkė šį reikalą per 45 sekundes per spaudos konferenciją po 0:3 pralaimėtų anglams rungtynių. Į žurnalistų klausimus jis neatsakinėjo. Padėkojo visiems ir atsisveikino. Kaip kalba lietuviai, atsisveikinime buvo kažkas lemtinga, kaip ir visa jo kadencija. Blogiau tai, kad ir žaidėjai paskelbė boikotą žurnalistams, nenorėdami atsakinėti į jų klausimus. Tad visa atmosfera aplink Lietuvos rinktinę yra visiškai kritinė.

M. Zubo, kuris per 57 dienas sugebėjo prarasti Belchatovo GKS klubo trenerio pareigas, pavardė Lietuvoje minima per kiekvieną diskusiją apie būsimą rinktinės trenerį. Jeigu tikėtume vietos žiniasklaida, tai jis yra vienintelis rimtas kandidatas į tas pareigas.

„Patvirtinu, kad mane tas darbas labai domina, - sako M. Zubas. – Esu Vilniuje ir vedu derybas su LFF. manau, kad iki mėnesio pabaigos derybos įgaus pagreitį. Kad tai bus mano naudai, negarantuoju.“

Bet daug kas byloja, kad taip ir bus. M. Zubas lietuviams – svarbi figūra. Jis jau buvo Metų treneriu toje šalyje. Iškovojo du šalies čempionų titulus, dvi taures ir supertaurę. Išvedė Vilniaus „Žalgirį“ į ketvirtą Europos lygos atrankos etapą, pakeliui eliminavus Poznanės „Lech“.  Todėl nenuostabu, kad yra pagrindinis kandidatas į vyriausiojo trenerio kėdę. Panašiai Lietuvos rinktinės treneriu 2008-aisiais tapo portugalas Jose Couceiro. Jo atveju tramplinu tapo darbas „Kaune“.

Jeigu lenkas pasirašys sutartį, jo pagrindinis uždavinys bus komandos atkūrimas po nesėkmingos atrankos į „Euro 2016“. Lietuviai nebuvo rimti kandidatai važiuoti į tą turnyrą. Į jį pateko Anglija ir Šveicarija, papildomas rungtynes žais Slovėnija. Mūsų kaimynai surinko tik 10 taškų, iš kurių šeši jiems atiteko iš rungtynių su San Marinu. Sakant trumpai: yra ne kas. O naujas atrankos etapas nežada daugiau vilčių, lietuvių varžovais bus Anglija, Slovakija, Škotija, Slovėnija ir Malta.

„Rezultatai, kuriuos pasiekiau su „Žalgiriu“ yra mano stiprioji pusė. Bet yra svarbu bus tai, kaip aš vertinu rinktinės galimybes, - kalba M. Zubas. – Žinau situaciją šalyje įvairiuose kontekstuose. Bandau įtikinti LFF, kad galiu padaryti taip, kad po metų ar dviejų situacija būtų daug geresnė. Turiu mintyje atmosferą aplink futbolą, žaidimo stilių. Drįstu sakyti, kad rezultatai – kone antraeilis dalykas. Nors kažkas tikriausiai įsivaizduoja pateikimą į finalinį etapą. Esmė tame, kad geru žaidimu kovotume su varžovais, žengtume matomą žingsnį į priekį." 

Jei Lietuvos futbolas nori išbristi iš dumblo, kuriame dabar yra, Lietuvos futbolo federacijoje turi pasikeisti tiek vadovybė, tiek kiti atsakingi žmonės. Be to, į atskiras asociacijas turi įsilieti žmonės, turintys naują požiūrį ir metodikas. Taip interviu LRT RADIJUI teigia žurnalistas, komentatorius Gediminas Reklaitis. „Tik sukūrę aiškią strategiją, ko norime pasiekti per 5 ar 10 metų, galime kažko tikėtis. Jei pradėtume tai daryti jau dabar, apie 2030-uosius galėtume kažko tikėtis atrankos cikluose“, – mano pašnekovas.

Po paskutinių UEFA EURO 2016 atrankos rungtynių paaiškėjo didžioji dalis Europos futbolo čempionato dalyvių. Žinomos 20 finalinio etapo komandų, dėl likusių kelialapių į Prancūziją varžysis Bosnijos ir Hercegovinos, Ukrainos, Airijos, Slovėnijos, Vengrijos, Švedijos, Norvegijos ir Danijos futbolininkai. Čempionato burtai bus ištraukti sekmadienį. Apie atrankos ciklo rezultatus – interviu su žurnalistu ir komentatoriumi Gediminu Reklaičiu.

– Baigėsi atrankos į 2016 m. Europos futbolo čempionatą ciklas, lieka dar 4 nežinomieji. Kitąmet Europos pirmenybių finaliniame etape žais 24 komandos, todėl pasibaigusioje atrankoje dar daugiau galimybių turėjo vidutiniokai. Gediminai, kas tave nustebino ir nuvylė?

– Nustebino penktojo krepšelio komandos. Jame buvo ir mūsų, Lietuvos, rinktinė. Matome, kad trys rinktinės iš to krepšelio pateko tiesiogiai į Europos futbolo čempionatą: Islandija, Šiaurės Airija ir Albanija. Nereikia pamiršti vieno svarbaus fakto – gyventojų skaičiumi tai yra mažesnės valstybės nei Lietuva. Tai tarsi įrodo, kad netgi su tokiais žmogiškaisiais resursais galima siekti ir pasiekti tikslų, jei yra strategija, kryptis.

Olandijos rinktinės nepatekimas [į čempionatą] yra didžiulis nusivylimas olandams. Šiai komandai reikia persigrupuoti, nes talentingų žaidėjų ten yra tiek, kad nors vežimu vežk. Vis dėlto šis ciklas parodė, kad jie dar negali ant savo pečių ištempti komandos, o senoji karta jau nueina nuo scenos. Taip pat Graikijos rinktinė – žinoma, ji kažkiek gal ir buvo pervertinta tuo, kad buvo pirmame krepšelyje, bet tai istorinis dalykas, nes pirmojo krepšelio komanda dar niekada per Europos futbolo čempionatų atrankų istoriją nėra finišavusi paskutinė savo atrankos grupėje.

– Pakalbėkime apie Albaniją ir Lietuvą. Atrodytų, kad su albanais dar visai neseniai varžydavomės dėl tų pačių pozicijų grupėse, dabar jie finaliniame etape, o mes savo grupėje esame priešpaskutiniai. Kas atsitiko?

– Reikėtų labiau pasigilinti, ką albanai nuveikė. Faktas, kad ta šalis turi talentingų žaidėjų. Matyti, kad ten imtasi aiškesnės futbolo politikos. Rinktinės rezultatai nuolat kyla, tai nebuvo kažkoks vienetinis išsišokimas – jie ir anksčiau gerai sužaisdavo, rezultatai pakankamai solidūs žaidžiant prieš rimtas rinktines ir atrankos cikluose tie rezultatai po truputį gerėjo. Galų gale galima prisiminti ir Korčės „Skenderbeu“ klubą, kuris pirmą kartą per Albanijos istoriją pateko į UEFA Europos lygos grupių turnyrą ir dalyvavo Čempionų lygos atrankos atkrintamosiose varžybose. Tai reiškia, kad stiprėja nacionalinis čempionatas, stiprėja klubai ir, turint tokią platformą, stiprėja ir nacionalinė rinktinė.

– Gediminai, neseniai parašei straipsnį „8 gėdos punktai Lietuvos futbolui“. Kokios mūsų šalies futbolo perspektyvos? Kaip manai, ar realu per ateinančius metus iki 2018 metų Pasaulio čempionato atrankos pakilti iš dugno?

– Per vieną ciklą mes tikrai nepakilsime iš to dumblo, kuriame dabar esame. Mes esame pakankamai giliai įsikasę. Žiūrint į tolimesnes perspektyvas, matau vienintelį dalyką – visišką ir labai rimtą futbolo valdžios pasikeitimą. Lietuvos futbolo federacijoje turi pasikeisti labai didelė personalo dalis, pradedant vadovybe ir baigiant atsakingiausiais žmonėmis už tam tikrus reiškinius ir procesus.

Manau, kad net ir atskirose asociacijose, apskrityse turi ateiti nauji žmonės – su nauju požiūriu, naujomis metodikomis. Tik tuomet, sukūrę vientisą, aiškią strategiją, ko mes norime pasiekti per 5 ar 10 metų, galbūt galime pradėti kilti. Jei mes pradėtume daryti tai dabar, apie 2030 m. galėtume kažko tikėtis jau atrankos cikluose.

– Ko gero, kalbi tiek apie jaunimo ugdymą, tiek apie sąlygų sudarymą.

– Be abejo, nes mes matome jaunimo U-21 rinktinę, kol kas penkerios rungtynės – penki pralaimėjimai, įvarčių santykis 0:14. Dažnai per rungtynes net nepavyksta pataikyti į vartų plotą, kai žaidžiama su Airijos, Serbijos, Slovėnijos rinktinėmis. Tai daug ką pasako, nes tai yra mūsų vos ne artimiausia rinktinės žaidėjų pamaina, o ten nieko labai gero nematyti. Nieko labai gero nematyti ir jaunesnėse rinktinėse.

Masinis futbolas yra pakankamai neblogai žaidžiamas – žaidžia mėgėjai, jaunimas. Tačiau, kalbant apie profesionalų futbolą, kaip turime jauną, šešerių metų, vaiką atvesti iki profesionalaus žaidėjo, kuris atstovautų Lietuvai ir rimtiems klubams, rodytų tam tikrus rezultatus, meistriškumą? Šita sistema šiuo metu yra tiesiog subyrėjusi.