Ne vieną kartą gamtininkams tenka iš purvo traukti net ir jūrinius erelius.

Šie paukščiai migracijų ar sezoninių klajonių metu dažnai apsistoja žuvininkystės tvenkiniuose, kuriuose lengvai gali pasigauti žuvų.

Tokiose vietose neretai susirenka kelios dešimtys šių plėšrūnų, dažnai net gali peštis dėl grobio.

"Kartais jūriniai ereliai išsimurgdo nuleistų tvenkinių klampiame dumble. Dumblu aplipę paukščiai negali skristi ir likę nuleistų tvenkinių dugne gali žūti", – pasakojo Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Eigirdas.

Vieną suaugusį jūrinį erelį, išsikapsčiusį iš dumblėto tvenkinio dugno, į Ventės ragą atvežė Nemuno deltos regioninio parko specialistai.

Ventės rago stoties specialistai paukštį nuprausė, leido išdžiūti, o vėliau paleido į laisvę.

"Tai veikiausiai patinas, gal kokių ketverių metų. Kadangi į rankas retai pakliūva suaugę jūriniai ereliai, buvo nuspręsta šiam paukščiui, be standartinio metalinio žiedo, dar pritvirtinti GPS/GSM siųstuvą, kad būtų galima detaliai sekti tolesnes šio paukščio klajones. Po paleidimo Ventės rage erelis sėkmingai pakilo ir, nuskridęs į Rusnės salą, dar kurį laiką ten ilsėjosi. Vėliau paukštis patraukė į Karaliaučiaus pusę", – pasakojo ornitologas.

Tai jau ne pirmas šalyje šios rūšies paukštis, paženklintas siųstuvu.

Prieš kelerius metus stoties ornitologai sugavo ir kartu su organizacijos "Padėkime ereliams" specialistais Nemuno deltoje siųstuvą uždėjo kitam suaugusiam jūrinio erelio patinui.

Šis paukštis savo lizdavietę turi viename pamario miške. Erelis buvo pavadintas Agentu 007 pagal ant kojos uždėto žiedo skaičius.

Tiek šio, tiek ir kitų siųstuvais paženklintų plėšriųjų paukščių keliones galima sekti feisbuko paskyroje https://www.facebook.com/padekimeEreliams/.

Jūrinis erelis – didžiausias Lietuvoje perintis dieninis plėšrusis paukštis.

Tikėtina, kad jūriniai ereliai nebuvo nustoję perėti Lietuvoje XX a. pradžioje ir viduryje, tačiau jų skaičius, kaip ir visoje Europoje, buvo gerokai sumažėjęs.

Gausėti šie paukščiai pradėjo tik per paskutinį XX a. dešimtmetį. Mūsų šalyje peri apie 200 jūrinių erelių porų.

Lietuvoje erelių daugėja

Jūrinis erelis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Galima teigti, kad jis Lietuvoje yra retenybė. Tai yra tipiškas vandens paukštis, kuris gyvena ten, kur yra vandens, žuvų.

Tuo pat metu tai ir išskirtinis, netgi karališkas paukštis. Jei pasiseks, jį galima pamatyti ir nuošaliuose miškuose, ir prie vandens telkinių. Šiuos paukščius traukia žuvingos vietos.

Viena iš tokių vietų Lietuvoje yra Nemuno delta ir Kuršių marios. Pastaraisiais metais šie paukščiai  plinta ir kitose Lietuvos vietose. Jų galima pamatyti ir prie Kauno marių, ir prie kitų didesnių vandens telkinių.

Jūrinių erelių galima išvysti ir prie Baltijos jūros, nors joje žuvų vis mažėja.

Jūrinis erelis skiriasi nuo kitų vandens paukščių, pavyzdžiui žuvėdrų, kurios pasirengusios bet ką išlupti iš žmogaus rankų. Jūriniai ereliai vengia žmonių. Iš esmės jie yra tokie pat baugštūs kaip ir kormoranai.

Lietuvoje jūrinių erelių galima pamatyti prie jūros, Kuršių ir Kauno marių, Nemuno deltoje.

Pusė Europos erelių

Žurnalistas ir fotografas iš Norvegijos Knutas- Sverre Hornas ypač susižavėjo jūriniais ereliais. Šiuos didingus paukščius tarsi seka su malonumu fotografuodamas.

Jūriniai ereliai Norvegijoje yra kažkas panašaus į gandrus Lietuvoje. Per visą Norvegiją gyvena keliasdešimt tūkstančių jūrinių erelių porų. Šie paukščiai žavi ir tuo, kad kartą "susituokę" jau nesiskiria visą gyvenimą. Vidutinis šių paukščių amžius apie 20 metų.

K.-S.Horno teigimu, Norvegijoje gyvena maždaug pusė visos Europos jūrinių erelių. Jie ypač paplitę Norvegijos salose, pakrantėse pagal Norvegijos ir netgi Barenco jūras.

Didžiausi jūrinių erelių priešai yra varnos ir žuvėdros. Jos nepuola kautis su ereliu, bet puotauja jų kiaušiniais, kai tik randa lizduose.

Iki 1968 m. dideli jūrinių erelių priešai buvo ir žmonės. K.-S.Horno teigimu, norvegai juos medžiodavo ir valgydavo. Populiacija buvo labai sumenkusi. Įvedus draudimą medžioti jūrinius erelius, jų skaičiai Norvegijoje išaugo kartais.

Medžioklė: jūrinis erelis taikosi vandenyje nagais pagauti grobį. Knuto-Sverre Horno nuotr.

Nori sugrąžinti medžiokles

Dabar jūrinis erelis Norvegijoje laikomas tarsi šventu paukščiu. Jie ir toliau yra globojami ir saugomi, nors iš Norvegijos raudonosios knygos šis paukštis išbrauktas.

Kai kuriuose regionuose šie paukščiai išplito tiek, kad vietiniai gyventojai jau kelia klausimą, ar nevertėtų vėl sugrąžinti jūrinių erelių medžioklės.

Kai kuriuose regionuose yra ir prieš jūrinius erelius nusistačiusių žmonių.

Vieni mano, kad jūriniai ereliai naikina kitų jūros paukščių populiacijas, nes medžioja jų jauniklius. Anot K.-S.Horno, mitai apie erelius, kaip kitų paukščių medžiotojus, yra kiek išpūsti.

Apie 90 proc. jūrinių erelių maisto sudaro žuvys. Bet ir tai, kad jie sugauna nemažą kiekį jūros žuvų ne visiems žmonėms patinka. Čia panašiai kaip Lietuvoje, kur daug žmonių yra nusistatę prieš kormoranus, kurie neva sunaikina didelį kiekį žuvų.

Virš Nemuno deltos sklendęs sparnuotis gavo „007 agento“ vardą, nes jam teko tokia skaičių kombinacija pažymėtas žiedas.

„Agentas 007 pradėjo vykdyti užduotį. O užduotis ne pati lengviausia – talkinti mokslininkams ir gamtosaugininkams, atskleidžiant vienų mylimo, kitų nemėgstamo jūrinio erelio veisimosi teritorijų dydį ir elgsenos ypatybes“, – apie ypatingą akciją pranešė fondas „Padėkime ereliams“.

Vos prieš kelis dešimtmečius jūriniai ereliai Lietuvoje laikyti išnykusia rūšimi, vėliau labai entuziastingai sutiktos pirmos įsikuriančios poros, kai palengva Europoje pradėjo atsikurti jų populiacija.

Erelių populiacijai šalyje augant, neilgai truko pasigirsti ir skeptiškiems balsams, esą šių paukščių per daug.

„Šie ereliai labai matomi ir nesunkiai atpažįstami, gal todėl kai kam jų ir atrodo daug, nors visoje Lietuvoje jų yra tik iki 200 porų. Tiesa, yra ir nemažai nesubrendusių, neperinčių paukščių, kurie plačiai klajoja, todėl šiuos paukščius galima pastebėti bet kurioje Lietuvos vietoje. Jau pirmos agento „darbo“ dienos atskleidė, kad per 10 km nutolusiose vietose stebėtas erelis gali būti vienas ir tas pats“, – pranešime pažymėjo paukščių tyrinėtojai.

Suaugusį, patyrusį, gudrų ir atsargų paukštį sugauti buvo nelengva, tam prireikė ne vienos dienos. Paaiškėjo, kad į ornitologų rankas pateko jau jiems žinomo lizdo paukštis.

Ventės ornitologas Vytautas Eigirdas, stebėdamas Kintų žuvininkystės įmonės tvenkinius, viename jų išvydo dumble besikapanojantį paukštį.

Jūrinis erelis šiaip taip išsiropštė ant pylimo, tačiau skristi jau nebegalėjo – dumble sušlapo jo plunksnos.

Ornitologai sugavo paukštį ir parsivežė į žiedavimo stotį. Čia erelis buvo nupraustas ir nakčiai paliktas patalpoje, kad išdžiūtų plunksnos.

Iš pradžių atrodė, kad sparnuočiui maudynės labai nepatiko, jis veriamu žvilgsniu vis stebėjo žmones. Tačiau vėliau erelis nurimo.

Vytauto Eigirdo nuotr.

Ryte paukštis buvo sužieduotas. Konstatuota, kad tai pirmametis jūrinio erelio patinas.

Ne pirmas atvejis, kai aptinkami į tokią situaciją pakliuvę jūriniai ereliai. Kartą Ventės stoties ornitologams teko patiems vaduoti sparnuočius iš tvenkinių dumblo.

Viešoji įstaiga Gamtosaugos projektų vystymo fondas kartu su Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi vykdo jūrinių erelių monitoringą.

Daugiausia minėtos rūšies paukščių aptinkama Vakarų Lietuvoje – Šilutės rajone ir Kuršių nerijoje, todėl žiedavimas šiuo metu vyksta pajūryje.

Drauge su T.Ivanausko zoologijos muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėju Sauliumi Rumbučiu darbavosi ir jo kolega ornitologas Deivis Dementavičius.

Pašnekovų žodžiais, ši sudėtinga procedūra atliekama kasmet.

"Kuršių nerijoje sužiedavome lygiai 20 jūrinių erelių. Tačiau vienos dienos tam nepakanka, šiandien kelsimės į Šilutės rajoną. Taigi šis skaičius dar padidės", – nurodė S.Rumbutis.

Kuršių nerijoje nuo Smiltynės iki Nidos lizdai vienas nuo kito išsidėstę maždaug penkių kilometrų atstumu. Čia peri apie aštuonios poros jūrinių erelių. Šilutės rajone jų dvigubai daugiau – per 20 perinčių porų.

Didžiąją dalį šių plėšrūnų mitybos raciono sudaro žuvys, smulkesni vandens paukščiai.

Nuo 1976-ųjų žieduojantis kaunietis S.Rumbutis pasakojo, kad vienas jūrinis erelis gali sverti penkis, o patelės – net 6 ir daugiau kilogramų.

Jis pripažino, kad sužieduoti šiuos paukščius nėra lengva, mat lizdai dažniausiai yra aukštai, 20–25 metrų aukštyje.

"Aukščiausias žinomas lizdas yra 34 metrų aukštyje. Be specialios alpinisto įrangos nieko nepadarytume", – atkreipė dėmesį ornitologas.

Atliekant šią procedūrą būna visko – net kraujo.

"Suaugę paukščiai nėra agresyvūs, pavojų kelti gali tik gana nemaži jaunikliai lizduose. Pavyzdžiui, grybštelėti nagais ar snapu. Kadangi daug metų tai atliekame, profesionaliai apsidengiame, kad mūsų nesužalotų", – šyptelėjo S.Rumbutis.

Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui skirto projekto "Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai" tikslas – garsinti Lietuvos vardą pasaulyje pasitelkiant paukščius.

Šiemet iš viso žadama sužieduoti 100, o kitąmet – dar tiek pat retų rūšių paukščių jauniklių. Į sąrašą patenka jūriniai ereliai, mažieji ereliai rėksniai, žuvininkai ir kiti.

Kai kuriems jų ornitologai planuoja pritvirtinti specialius siųstuvus, kad būtų galima stebėti sparnuočių keliones. Nuolat migruojantys paukščiai nuskrenda net iki Afrikos žemyno, Viduržemio jūros pakrantės ir, viliamasi, taps tikrais mūsų šalies ambasadoriais.

Įtariama, kad jis išverstas tyčia, nes, kol privačiame miške lizdus suka reti paukščiai, miško savininkai negali gauti leidimo kirsti mišką, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Ministerijos duomenimis, tai ne pirmas toks atvejis šioje teritorijoje. Manoma, kad taip lizdų ir lizdaviečių naikintojai siekia įrodyti, kad paukščiai čia negyvena, todėl lizdų apsaugos reikalavimai esą negalioja ir atsakingos institucijos gali išduoti leidimus kirsti mišką.

„Šis atvejis – tikras nusikaltimas gamtai. Nedelsiant atliksime išsamius tyrimus, bausime lizdų naikintojus, jei reikės – griežtinsime reikalavimus retųjų paukščių buveinių apsaugai. Privačių miškų savininkų interesas nukirsti mišką ir gauti pajamų negali būti iškeliamas aukščiau už viešąjį, todėl būtina imti riboti miško kirtimą ten, kur buvo tyčia sunaikinti saugomų paukščių lizdai. Gal tai apsaugotų nuo noro juos naikinti“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Gegužę miškuose – ramybės metas. Dabar ne tik ribojami miško darbai, bet ir skatinama nesilankyti ten, kur peri retieji paukščiai ir jauniklius veda žvėrys. Pavasaris – labai trumpas, todėl bet koks trikdymas gali turėti neigiamų pasekmių.

Aplinkos ministerija primena, kad neteisėtas saugomų rūšių paukščių žalojimas, jų lizdų naikinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pažeidėjams taip pat teks atlyginti nemenką žalą aplinkai.

Šį atvejį tiria Valstybinės miškų tarnybos Marijampolės teritorinio poskyrio specialistai.

Minėdamas 25 metų veiklos sukaktį, Kuršių nerijos nacionalinis parkas kviečia išrinkti Kuršių nerijos paukštį.

Paukščių rūšių sąrašą rinkimams sudarė gamtininkai ir kultūros paveldo specialistai. Jame – Kuršių nerijoje paplitę, čia dažniau, nei kitose Lietuvos vietose, sutinkami paukščiai, susiję ir su vietos tautosaka, papročiais, pasakomis bei dainomis. Svarbu esą buvo ir tai, kad paukščiai būtų lengvai atpažįstami ir žinomi.

Pirmieji penki sąraše – tai urvinė antis, jūrinis erelis, dirvoninis kalviukas, pilkoji varna ir lygutė. Iš viso rinktis siūloma iš 25 paukščių rūšių.

Daugiausiai balsų surinkęs paukštis taps visos Kuršių nerijos simboliu, todėl balsuoti organizatoriai kviečia atsakingai. Nuomonę pareikšti galima internetu iki balandžio 22 dienos.

Gražiausias žiemos šventes Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai pasitiko pakilios nuotaikos, mat čia atkeliavo naujas augintinis – jūrinio erelio patinas.

Šiuo metu į Lietuvos zoologijos sodo sąskaitą žmonės, ryšių operatoriai ir aukojimo portalas aukok.lt jau pervedė 207,5 tūkst. litų. Lietuvos zoologijos sodui ir jo gyventojams šie geros valios žmonių ir įmonių paaukoti pinigai yra labai svarbūs – už juos įgyvendinami svarbiausi gyvūnų poreikiai. Projekto „Pirk dramblį“ didįjį paramos koncertą transliavo TV3 televizija – jo metu gyvūnams paaukoti apie 400 000 litų.

Darbai zoologijos sode vyksta itin sparčiai: dar lapkritį į Lietuvą pargabenti du ilgai laukti patinai – nykštukinis begemotas Geluk iš Ispanijoje įsikūrusio Fuengirolos bioparko, kurio transportavimui prireikė net 20,5 tūkst. litų, ir šiaurinis elnias iš Danijos, kurio atgabenimui išleista 6,8 tūkst. litų.

„Šiandien mes visi džiaugiamės nauju Lietuvos zoologijos sodo gyventoju – jūrinio erelio patinu, kuris pargabentas iš Arnhemo zoologijos sodo, įsikūrusio Olandijoje. Jo atgabenimui buvo išleista 3,7 tūkst. litų. – džiaugiasi Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas. – Jūrinis erelis yra saugomas paukštis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, o Lietuvos zoologijos sode gyveno tik viena jūrinio erelio patelė. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant gausinti šių nykstančių paukščių populiaciją, patino atgabenimas iš Olandijos yra itin svarbus. Paukštis Lietuvos zoologijos sode sutiko didžiąsias šventes“.

Lietuvos zoologijos sode nuveikta ir daugiau svarbiausių darbų – šiuo metu sparčiai renovuojamas beždžionių pastatas. TV3 televizijos ir televizijos internete TV3 Play žvaigžde tapęs kapucinas Muntis turės šildomą ir kaip tik jam pritaikytą voljerą šalia kitų gentainių, kurie projekto „Pirk dramblį“ dėka taip pat gyvens geriau. Gyvūnus prižiūrintiems sodo veterinarams už suaukotus akcijos pinigus nupirkti taip reikalingi injekciniai švirkštai ir dezinfekcinis purkštuvas. Šioms gyvūnų priežiūros priemonėms išleista 5,6 tūkst. litų.