-
Jungiamos kaimo mokyklos: trūksta ir mokinių, ir mokytojų 2
Kelmės rajono Liolių pagrindinėje mokykloje mokosi 98 miestelio ir aplinkinių kaimų vaikai, pusė tiek – Maironių skyriuje, prijungtame prie mokyklos pernai. Atsivežti mokinių prieš pamokas po kaimus važinėja du autobusiukai.
Dėl mažo mokinių skaičiaus trečiokai mokosi su ketvirtokais, septintokai su aštuntokais. Maironių skyriuje sujungtos beveik visos klasės.
„Ugdyti mokinius jungtinėje klasėje mokytojui daug sudėtingiau, nes dvi ugdymo programos, nors ir gretutinėms klasėms – trečiai ir ketvirtai ar septintai ir aštuntai, yra sudėtingas ugdymo procesas. Bet galbūt gerai, kad tose jungtinėse klasėse nėra labai daug mokinukų“, – sako Kelmės r. Liolių pagrindinės mokyklos direktorius Albertas Pumputis.
Pasak mokytojų, ar klasėje penki mokiniai, ar dvidešimt, pamokoms rengtis reikia taip pat. Mažėjant rajone mokinių, kartu ir mokyklų, mokytojams tenka apvažiuoti daugiau kaimo mokyklų, kad susirinktų pamokų skaičių, reikalingą etatui. Jau pradeda trūkti ir mokytojų.
„Gamtos mokslų – fizikos, chemijos, biologijos – mokytojų sudėtinga surasti, nes krūviai maži. Pradeda trūkti ir matematikos mokytojų, ir istorikų, ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų – artėja tokia problema“, – teigia Kelmės r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, daugiausia mokyklų, kuriose yra jungtinės klasės, – kaimuose.
„Kiekvienos mokyklos, nepaisant to, kur ji yra – didelio miesto viduryje ar mažame gražiame kaimelyje, pagrindinis tikslas –kad vaikui būtų sudarytos sąlygos įgyti kokybišką išsilavinimą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Pagal mokinių mokslo pasiekimus Kelmės rajono mokyklos nėra tarp blogiausių, bet ir iki geriausių joms toli.
Pasak ministrės, ar ilgam išliks Liolių pagrindinė mokykla priklauso ne tik nuo mokyklos, bet ir nuo rajono savivaldybės požiūrio bei rūpinimosi ja.
-
S. Skvernelis: pustuštės mokyklos kaimuose nebus uždaromos 2
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į ministrus pirmininkus tvirtino, jog esamas mokyklų finansavimo modelis „mokinio krepšelio“ principu nepasiteisino, o su biudžetinio sektoriaus reforma gali būti svarstoma pereiti prie etatinio mokytojų apmokėjimo.
„Jei mokykla bus pustuštė kaime, tikrai ieškosime variantų finansuoti tą pustuštę mokyklą kaime, neuždarysime mokyklos“, – sakė S.Skvernelis. Pasak jo, ankstesnės valdžios ieškojo būdų, kaip sustyguoti mokyklų finansavimą, bet sako tokią sistemą tinkant didmiesčiuose, bet ne visai Lietuvai.
„Mes privalėsime surasti finansavimo modelį. Tas bandyta daryti universaliu principu šalyje, mes matome, kad nelabai pavyko. Mes kalbame paie tą patį krepšelio modelį kaimo mokyklose, miesteliuose ir didmiesčiuose. Jei Vilniuje tas mechanizmas pakankamai gerai veikia ir skatina konkurenciją, rajonuose, kaimuose mes praradome mokyklas“, – kalbėjo kandidatas.
Pasak jo, koreguojant naująjį Darbo kodeksą, priimant įstatymus dėl biudžetininkų apmokėjimo, svarstant valstybės tarnybos įstatymo reformą yra „unikali galimybė sureguliuoti proporcijas ir vienas iš svarstymų yra pereiti prie etatinio mokytojų apmokėjimo modelio“.
Prisistatydamas Seime S.Skvernelis aptarė permainas mokyklose ir siekiamybe įvardijo autoritetingą, orų atlygį gaunantį mokytoją bei mokykloje saugiai besijaučiantį mokinį.
„Pirmiausia aš matyčiau mokykloje dirbantį orų mokytoją, kuris už savo sunkų darbą gauna orų atlygį, kurio potencialas išnaudojamas visapusiškai, tiek per edukaciją, tiek per popamokinę veiklą. Aš matau mokytoją, kuris yra autoritetas tiek visuomenėje, tiek vaikų tarpe, kuris ugdo kūrybingą, kritiškai mąstančią asmenybę, ne mechaniškai perteikia žinias“, – ketvirtadienį per prisistatymą į klausimą, kokią norėtų matyti mokyklą baigiantis kadencijai po ketverių metų, atsakė S.Skvernelis.
„Taip pat vaiką, kuris gali mokyklos aplinkoje jaustis saugiai, kad iš jo nebus tyčiojamasi dėl socialinės atskirties, nebus patyčių dėl jo elgesio,išvaizdos, orientacijos ar panašiai. Aš matau vaiką, kuris galės įstoti į konkurencingus, kalbant apie Europą, universitetus, ir kuris turės galimybę negalvoti ar neišsigąsti, jei atsiras praeinamasis balas į universitetą, (jis nebus) nepasiekiama, neįgyvendinama viršūnė“, – kalbėjo kandidatas į premjerus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pateikė Seimui S.Skvernelio kandidatūrą į ministrus pirmininkus. Toliau kandidatas susitiks su frakcijomis, o kitą savaitę Seimas balsuos, ar pritarti jo kandidatūrai. Premjerą skiria prezidentas Seimo pritarimu.
Naujosios Vyriausybės programos projekte žadama atsisakyti dabartinio finansavimo modelio pagal „mokinio krepšelio“ metodiką, ją keičiant klasių komplektų modeliu, žadama tobulinti nacionalinį mokinių pasiekimų vertinimą, orientuojantis į tarptautinių vertinimų kriterijus ir metodikas.
Taip pat siūloma užtikrinti visų visuomenės grupių atstovams lygiavertį dalyvavimą aukštojo mokslo studijose, pertvarkant priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą – atsisakant „išimtinai akademinių kriterijų ir sudarant sąlygas racionaliam, individualizuotam mokymosi institucijos ar mokymosi formos pasirinkimui“.