Palyginti su ankstesniu mėnesiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas nukrito 1,5 proc., Latvijos – 0,7 proc., Estijos – 0,2 proc.

Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti pernai vasariu) pramonės produkcijos gamintojų kainos smarkiai išaugo visose trijose Baltijos valstybės, o labiausiai – Latvijoje, kukliausiai – Estijoje.

Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per metus pakilo 15,1 proc. (metinis prieaugis sausį siekė 19,1 proc.), Latvijos – 22,0 proc. (22,9 proc.), Estijos – 11,6 proc. (12,7 proc.).

Be rafinuotų naftos produktų, kurie Lietuvoje gaminami vienintelėje iš trijų valstybių, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per mėnesį sumenko 0,2 proc., o per metus išaugo 14,1 proc.

Per metus – vasarį, palyginti su 2022 metų vasariu – žaliavinio pieno kaina Lietuvoje sumenko 18,3 proc., skelbia Europos Sąjungos pieno rinkos observatorija (MMO).

Visoje Europos Sąjungoje pieno kaina vasarį vidutiniškai siekė 54,8 euro – 2,7 proc. mažiau nei sausį, bet buvo 28,9 proc. didesnė nei prieš metus.

Latvijoje pieno supirkimo kaina vasarį siekė 37,4 euro – 12,9 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 12,4 proc. mažiau nei prieš metus. Estijoje ji siekė 50 eurų – 4,3 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 24 proc. daugiau nei prieš metus.

„Per pastaruosius kelis mėnesius pastebėjome, kad vis daugiau vartotojų yra ant finansinio sunkmečio ribos. Daugėja apsiperkančių su maisto talonais. Turbūt tai – infliacijos padarinys“, – kalbėjo Purdue universiteto Žemės ūkio ekonomikos departamento vadovas Jaysonas Luskas. 

Akcijas medžioti tenka ir lietuviams.

„Viską su akcijoms stengiuosi pirkti. Be abejo, žiūriu į kainas“, – sakė parduotuvėje užkalbintas senjoras.

„Perku tai, kas pigiau, stengiuosi mažiau valgyti“, – kalbėjo senolė.

„Nelabai daug gaminame namuose, todėl ne taip smarkiai jaučiame tų svyruojančių kainų“, – sakė jaunas vyras.

„Man kol kas užtenka, bet, žinote, išties produktai brangūs“, – porino kita pašnekovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau prekybos tinklai pabrėžia, kad lietuviai – ne patys taupiausi.

„Kažkokių didelių pokyčių mes nepastebėjome. Aišku, kažkokie simboliniai pokyčiai visą laiką yra, nes prekyba – kaip gyvas organizmas“, – komentavo „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.

Tiesa, ekonomistai pastebi, kad maisto prekių pardavimai mažėja. Tačiau spėja, kad užtruks, kol šią tendenciją pajaus ir prekybininkai.

„Kol kas kainų žemėjimo tikrai nėra. Kainų lygis nors ir gerokai lėčiau, bet stiebiasi į viršų“, – konstatavo INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Kol kas kainų žemėjimo tikrai nėra. Kainų lygis nors ir gerokai lėčiau, bet stiebiasi į viršų.

 

„Maisto produktų pardavimai sumažėję. Žmonės žiūri, kiek išleisti maistui. Tie, kurie anksčiau neskaičiuodavo, pradėjo žiūrėti, ką perka“, – sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Pastebima, kad lietuviai nesibaido ir daugiau sumokėti už Lietuvoje pagamintus produktus. Lietuviškas daržoves ar mėsą.

„Mūsų klientai žiūri, kokios kilmės produktai, todėl sveriamojoje lentynoje mes neturime nelietuviškos mėsos“, – teigė „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Vis dėlto ekonomistai perspėja ir lietuviškų daržovių bei vaisių ieškančius pirkėjus – jų kaina tiks augs.

„Stipriai pakilus energetikos kainoms, natūralu, kad šiltnamius apšildyti yra nenaudinga“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Tiesa, viename parduotuvės skyriuje jau dabar tautiečiai lankosi rečiau.

„Lietuvoje labai išvystyta šviežių produktų rinka, tad galima sakyti, kad šaldytų produktų, ypač mėsos, praktiškai neperka“, – teigė D. Dundulis.

Šaldyti produktai Lietuvoje brangiau ir kainuoja, nes jų išlaikymo kaštai didesni. Be to, kaip pastebi dalis prekybininkų, ilgo galiojimo produktai buvo populiarūs tik per pandemiją.

„Žmonės per pandemiją rečiau ir lankydavosi parduotuvėje. Tam, kad nereikėtų dažnai eiti apsipirkti, todėl ir ieškodavo ilgiau galiojančių produktų. Dabar įpročiai po truputį keičiasi ir grįžtama į senas vėžes“, – savo pastebėjimais dalijosi V. Budrienė.

Tiesa, dalis ekonomistų prognozuoja, kad jau pavasarį kainų kilimas gali gerokai sulėtėti. Bet ar ilgam, nežinia.

„Maisto kainų augimas slopsta, bet dėl pigimo, kol kas akivaizdi yra tik pieno produktų grupė, ko negalima pasakyti apie kitus produktus“, – patikino T. Povilauskas.

Statistikos departamento duomenimis, prekės per metus brango daugiau nei 21 proc., o paslaugos – beveik 12 proc.

„Aš per mėnesį sunaudoju nedaug elektros, mažiau nei 150 kWh. Tik iki 100 kWh elektros prisuku. Mes dviese gyvename, visą dieną darbe, grįžtame tik vakare, tad nedaug tos elektrso ir deginame“, – sakė gatvėje užkalbinta moteris.

„Krizės išmoko taupyti, taip, tačiau dėl elektros tai mūsų poreikiai nepasikeitė, viskas kaip anksčiau“, – porino kita pašnekovė.

„Jeigu atvirai, aš nelabai tą krizę jaučiu. Mano gyvenimo kokybė dėl to tikrai kol kas nenukentėjo. Nežinau, kaip bus vėliau, – sakė garbaus amžiaus vyras.

„Nieko nekontroliuoju, kiek sukasi elektros skaitliukas, tiek. Nieko neatsisakau, nemažinu“, – teigė  moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai ką konkrečiai prezidentūra siūlo keisti?

– Šiuo metu elektros kainos yra kritusios. Tikėtina, kad ateinantį pusmetį kompensacijų gali nereikėti. Tačiau, jeigu jų reikėtų, klausimas, ar likti prie dabartinės kompensacijų sistemos, kuri dabar yra horizontali – visiems, ar pasirinkti labiau tikslinę sistemą. Tarkime, jei mes įvestume tam tikrą kvotą, ar tai būtų 150 kWh, ar kita reikšmė, tai galėtų padėti pirmiausiai sutaupyti biudžeto pinigus. Taip pat ta parama pasiektų labiau nepasiturinčius asmenis, kadangi statistiškai labiau nepasiturintys suvartoja mažiau elektros. Be to, tai būtų papildoma paskata visiems taupyti elektros energiją. Mažiau išeikvoji, mažesnės sąskaitos už elektrą.

Dabar, sumažėjus kainoms ir turint atokvėpį, yra pats laikas pagalvoti, ar  nebūtų verta patobulinti šią kompensavimo sistemą.

 

– Ar šis pasiūlymas – tik diskusijų lygmenyje, ar pateiktas jau svarstyti ministerijoms?

– Šiuos siūlymus jau teikėme prieš metus. Tai nėra naujas klausimas. Jis buvo pakankamai pozityviai sutiktas ir ekspertų, tačiau galime prisiminti, kad praėjusiais metais elektros kainų šokas mus užklupo gana netikėtai ir dideliu mastu. Priemonių reikėjo čia ir dabar, todėl buvo pasirinkta tokia horizontali priemonė. Tačiau dabar, sumažėjus kainoms ir turint atokvėpį, yra pats laikas pagalvoti, ar  nebūtų verta patobulinti šią kompensavimo sistemą.

– Kadangi – ne toks naujas šis pasiūlymas, natūralu, kad prezidentūra yra atlikusi tam tikrus namų darbus, skaičiavimus, kiek tai kainuotų valstybei. Kokie galėtų būti skaičiai, jei imtume, tarkim, 150 kWh?

– Norėčiau priminti, kad šiems metams biudžete buvo numatyta apie 800–700 mln. eurų kompensacijoms už elektrą ir dujas. Jeigu mes sumažintume kompensacijos apimtį elektrai, tai suma būtų gerokai mažesnė. Tikslaus skaičiaus neįmanoma pasakyti, nes tai lemia, kokia kaina formuojasi biržoje, kokias kainas siūlo tiekėjai planuose. Būtent nuo to priklauso kompensacijos dydis.

– Kada tai galėtų būti įgyvendinta?

– Jeigu būtų pritarta šiai idėjai, svarbu tinkamai pasiruošti tokiai sistemos peržiūrai. Įprastai kainos yra perskaičiuojamos du kartus per metus, t. y. metų pradžioje ir viduryje. Tad anksčiausias terminas galėtų būti nuo liepos pradžios. Bet kadangi elektros kainos yra gerokai sumažėjusios, tai klausimas, ar iš viso reikės kompensacijų ateinančiam pusmečiui.

„Nors šiai dienai matome, kad elektros energijos kainos didmeninėse rinkose sumažėjusios, lyginant su praėjusių metų kainomis, tačiau situacija kasdien keičiasi. Gegužės mėnesį bus geriausia matyti tendencijos šių metų antram pusmečiui, tada Vyriausybė ir apsispręs“, – LNK televizijai trečiadienį sakė viceministrė.

„Bet kokiu atveju Vyriausybė vertins, ar gyventojams elektros energijos kainos bus įperkamos, ar namų ūkiai sugebės sumokėti už elektros energiją, mes šitą spręsime“, – pridūrė ji.

Pirmąjį šių metų pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, o riba, žemiau kurios nekompensuojama, siekia 28 centus. Pasak I. Žilienės, elektros kainoms pastaruoju metu nukritus dauguma gyventojų, tikėtina, pasirinks mažesnį nei 28 centų tarifą, todėl jiems nereikės kompensuoti.

Gali būti ir taip, kad dauguma gyventojų pasirinks žemesnį tarifą nei 28 centai, tai reiškia, kompensacinio mechanizmo tai gyventojų daliai nereikės.

 

„Šiuo metu nesame numatę pakeitimų dėl kompensacinio mechanizmo, nes gali nutikti ir taip, kad elektros energijos kainos rinkose bus labai žemos, ką turime šiai dienai. Gali būti ir taip, kad dauguma gyventojų pasirinks žemesnį tarifą nei 28 centai, tai reiškia, kompensacinio mechanizmo tai gyventojų daliai nereikės“, – sakė I. Žilienė.

„Šiai dienai yra per anksti svarstyti apie kažkokius pokyčius. (...) Viskas priklausys nuo situacijos rinkose“, – teigė ji.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė šią savaitę teigė, kad siekiant gyventojus apsaugoti nuo galimo elektros kainų šuolio, antrąjį šių metų pusmetį valstybė turėtų tęsti kompensacijų mokėjimą. Pasak jos, nuo liepos galėtų būti kompensuojama tik už dalį suvartotos elektros, pavyzdžiui, iki 150 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį.

„Jeigu Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje „Mere“ užsidarė, nes neatlaikė konkurencijos, tai Lietuvoje jie smagiai gyvena“, – sakė „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.  

Šalyje veikia jau dvidešimt šio tinklo parduotuvių. Pasak „Pricer.lt“ ekspertų, jei situacija dėl maisto kainų nepasikeis, rusiškas parduotuvių tinklas ne tik plėsis, bet ilgainiui taps ir rimtu rinkos dalyviu. Nors infliacija Lietuvoje mažėja penktą mėnesį iš eilės ir šiuo metu siekia apie 17 proc., „Pricer.lt“ skaičiuoja, kad vasarį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su pernai, vis tiek – 17 eurų brangesnis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kuo tuštesnis skrandis, tuo mažiau žmones veikia kažkokia ideologija“, – apie šio tinklo populiarumą svarstė P. Čepkauskas.

„Jeigu čia pigesnės lietuviškos prekės, kodėl gi nenusipirkti jų“, – teigė kalbinta pašnekovė.

Kuo tuštesnis skrandis, tuo mažiau žmones veikia kažkokia ideologija.

 

„Labai blogai, kad didėja kainos. Kur pigiau, ten žmonės ir eina“, – sakė pašnekovas.

„Aš čia einu pirmą kartą. Kol kas – iš smalsumo“, – teigė moteris.

Ilgametę patirtį su prekybos tinklais turintys komunikacijos specialistai aiškina, kad į vertybes ar įmonės reputaciją dėmesį visada kreipė labiau aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunantys pirkėjai. Tačiau norintiems sutaupyti, tai – visai nesvarbu.

„Lietuvos pirkėjas yra labai jautrus kainai. Ir tai yra daugelį metų pasikartojanti tendencija. Ir jeigu reikia rinktis produktus, kurių kainos labai padidėjusios, tai pirkėjai yra linkę nekreipti dėmesio į tą reputaciją ir vertybinę poziciją. Vis dėlto ieško geresnių pasiūlymų kainos atžvilgiu“, – konstatavo komunikacijos ekspertė Berta Čaikauskaitė.

„Pricer.lt“ teigimu, palyginti su sausiu, vasario mėnesį maisto produktų kainos augo 1 proc. arba 80 centų. Labiausiai brango juoda duona, kiaušiniai, pigiausias batonas, cukrus, pomidorų sultys ir vištiena.

„Lyginant su praeitais metais, atpigusių prekių vasarį iš viso nėra“, – teigė P. Čepkauskas.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Kol mažesnes pajamas gaunantys pigesnių prekių ieško net ir rusiško kapitalo prekybos tinkluose, kitų vartotojų elgsena kol kas reikšmingai nesikeičia.

Jei vartojimo apetitas išliks atsparus, vartotojų elgsena taip greitai nepasikeis, natūralu, kad nebus daug priežasčių pardavėjams tas kainas mažinti.

 

„Kaina yra paklausos ir pasiūlos sankirtos taškas. Ir jeigu vartojimo apetitas išliks atsparus, vartotojų elgsena taip greitai nepasikeis, kaip mes manėme, tai natūralu, kad nebus daug priežasčių pardavėjams tas kainas mažinti“, – aiškino „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Ekonomistai pripažįsta, jog tikėjosi, kad šildymo sezonas ar keliamos palūkanos paveiks mažmeninės prekybos apyvartą. Tai paskatintų didesnę prekybos tinklų konkurenciją, o kartu ir greitesnį kainų kritimą. Tačiau nutiko priešingai. Eurostatas skelbia, kad mažmeninė prekyba Lietuvoje sausį, palyginti su gruodžiu, išaugo net 2 proc. Tai rodo vartojimo atsparumą. Ekonomistų teigimu, nors dabartinės aplinkybės maisto kainoms mažėti, atrodo, palankios, tačiau realų poveikį gyventojai anksčiausiai pajus tik šių metų vasarą.

Mėnesio infliacija vasarį, palyginti su sausiu, siekė 0,7 proc., o vidutinė metinė infliacija (12 paskutinių mėnesių, palyginti su ankstesniais dvylika mėnesių) buvo 20,7 procento.

Išankstinė agentūros skelbta metinė infliacija siekė 17,2 procento.

Mėnesio infliacijai daugiausia įtakos turėjo elektros, kietojo kuro, daržovių, nuotekų rinkimo paslaugų, vandentiekos, spirituotų gėrimų, farmacijos gaminių, vyno ir vyno produkcijos kainų padidėjimas bei šilumos, pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių, avalynės kainų sumažėjimas.

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 0,3 proc. Labiausiai brango konservuotas pienas, padažai, kiti gyvuliniai riebalai, žuvis, arbata, bet atpigo saulėgrąžų aliejus, kūdikių maistas, jogurtas, miltai, kefyras. Per metus maisto produktai ir nealkoholinių gėrimai pabrango 30,2 proc.

Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos per mėnesį padidėjo 2,2 proc. Daugiausia padidėjo vandentiekos (18,2 proc.), nuotekų rinkimo paslaugų (18 proc.), kietojo kuro (6,6 proc.), elektros (6,4 proc.), būsto remonto paslaugų (1,1 proc.) kainos, bet sumažėjo suskystintų dujų maistui gaminti (12,7 proc.), šilumos (5,4 proc.) kainos.

Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių bendrą 1,7 proc. kainų augimą lėmė vyno ir vyno produkcijos (3,4 proc.), spirituotų gėrimų (3 proc.), alaus (0,8 proc.) kainų padidėjimas.

Sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,4 proc. Sanatorijų paslaugos pabrango 3,6 proc., farmacijos gaminiai – 1,8 proc., odontologų paslaugos – 1,2 proc.

Dėl nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 1,9 proc. Kiti aprangos gaminiai ir reikmenys atpigo 8,2 proc., avalynė – 4,5 proc., drabužiai – 0,4 proc.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, elektros, duonos ir grūdų produktų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, mėsos ir jos produktų, restoranų, kavinių, automobilių, dujų, transporto priemonių remonto paslaugų, cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų, daržovių, alaus, aliejaus ir riebalų, farmacijos gaminių kainų padidėjimas bei šilumos, garso ir vaizdo įrašymo įrenginių kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 21,5 proc., paslaugų – 11,8 proc., per mėnesį – atitinkamai 0,6 proc., paslaugų – 1 proc.

Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę konkursą laikinai sustabdė Klaipėdos ir Druskininkų autobusų parkų prašymu.

„Konkurso procedūra bus tęsiama tik įvertinus paskelbto konkurso teisėtumą, kas atitinkamai reiškia, jog bus užkirstas kelias galimai neteisėtoms konkurso pasekmėms atsirasti, kas atitinka abiejų šalių ir viešąjį interesą, kad konkursai būtų vykdomi teisėtai ir skaidriai“, – BNS pranešė teismas, kovo 1 dieną išnagrinėjęs Klaipėdos autobusų parko prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 

LTSA teigia, kad konkurso stabdymą inicijuojantys bendrovių skundai yra suplanuoti ir tendencingi veiksmai norint sutrukdyti planuojamiems pokyčiams.

„Skundą teismui įsibėgėjus antrajam konkurso etapui vertiname kaip tendencingą ir suplanuotą veiksmą siekiant visais būdais stabdyti bet kokius pokyčius keleivių vežimo srityje. Šie veiksmai tik įrodo, kad tarpmiestiniais maršrutais keleivius vežančios įmonės bando diskredituoti LTSA ir įvaryti valstybę į kampą, ant kortos pastatant visus autobusais važiuojančius keleivius“, – nurodoma BNS pirmadienį atsiųstame administracijos komentare.

Šie veiksmai tik įrodo, kad tarpmiestiniais maršrutais keleivius vežančios įmonės bando diskredituoti LTSA ir įvaryti valstybę į kampą, ant kortos pastatant visus autobusais važiuojančius keleivius.

Teismo atstovai BNS taip pat patvirtino, kad gauti dar dviejų bendrovių – Tolimojo keleivinio transporto kompanijos („Toks“) ir „Kautros“ prašymai laikinai stabdyti konkursą. Tačiau jie dar neišnagrinėti, rodo „Liteko“ duomenys.

Turi priekaištų konkurso sąlygoms

Klaipėdos autobusų parkas teismo paprašė LTSA paskelbto konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis ir jį nutraukti – bendrovės vadovo Vaido Ramanausko teigimu, jo sąlygų įvykdyti iki balandžio 1 dienos neįmanoma.

„Daug yra tų priežasčių – trumpas laikas, per mėnesį reikia susirinkti sąlygas, pritaikyti transporto priemones. Pakete, kuris mus domina, darbas prasideda iš skirtingų miestų, reikia filialų skirtinguose miestuose, o visa įranga – neįgaliųjų liftai, akliesiems, silpnaregiams ir kurtiesiems, reikia daug įrangos, Brailio raštų, švieslenčių, garsiniai pranešimai. Per mėnesį laiko paruošti yra praktiškai neįgyvendinama“, – BNS pirmadienį sakė V. Ramanauskas.

Druskininkų autobusų parko, taip pat prašiusio naikinti konkurso sąlygas, vadovė Ieva Vitkauskienė sako, kad jos tokiai mažai bendrovei neįvykdomos – pagal jas negalima rinktis dabar aptarnaujamų maršrutų, reikia rinktis jų grupes, o tai įmonei nepakeliama.

„Sąlygos mažiems vežėjams, mažiems verslams užkerta kelią dalyvauti konkursuose. (...) Pagal turimą mūsų transporto priemonių skaičių dar reikalaujama, kad jos būtų ne senesnės nei 15 metų, mes negalime pretenduoti į tą maršrutų grupę, neturime pajėgumų“, – BNS pirmadienį sakė I. Vitkauskienė.

Anot jos, teisme siekiama ne stabdyti konkursą, o keisti jo sąlygas, kad būtų galima rinktis aptarnauti ne maršrutų grupę, o tik norimus maršrutus, kad veiklos sąnaudos būtų mažesnės.

Sąlygos mažiems vežėjams, mažiems verslams užkerta kelią dalyvauti konkursuose.

„Norėtume, kad maršrutų grupę būtų galima skaidyti, kad galėtume pretenduoti tik į tuos maršrutus, kuriuos turime šiai dienai. Kitaip labai išauga sąnaudos“, – kalbėjo įmonės vadovė.

LTSA teigia, kad konkurso sąlygas arba jų gaires vežėjai žinojo nuo 2021-ųjų rugsėjo, kai jos buvo aptartos kartu, tačiau anksčiau jų neskundė, o skundų pateikimas konkursui artėjant į pabaigą yra suplanuoti veiksmai.  

„Teoriškai vežėjai konkurso sąlygas galėjo skųsti dar 2021-aisiais metais arba 2022 metų gruodį, kai LTSA tik paskelbė konkursą. Tačiau dalis vežėjų sprendimą kreiptis į teismą pasirinko lemiamu momentu – likus kiek daugiau nei mėnesiui iki konkurso pabaigos. Šie suplanuoti dalies vežėjų veiksmai konkurso eigai kelia realią grėsmę, o keleivius palieka nežinioje“, – komentuoja LTSA.

Nuo balandžio gali nevežti keleivių

I. Vitkauskienė sako, kad dabar vežėjai negali užtikrinti, ar teiks paslaugas nuo balandžio: „Visų vežėjų licencijos galioja iki kovo 31 dienos. Mes kol kas jokių žinių neturime. Nežinioje yra ir vežėjai, ir keleiviai, aklavietė, nei pirmyn, nei atgal“.

Tarpmiestinių kelionių autobusais bilietai interneto svetainėje autobusubilietai.lt vėlesniam laikui nei balandžio 2 diena neparduodami.

LTSA pripažįsta, kad yra reali grėsmė, jog tolimojo susisiekimo maršrutais autobusai nuo balandžio gali nevažiuoti, tačiau, pasak jos, dėl to atsakomybę turi prisiimti ne valstybė, o konkursą stabdantys vežėjai.

„Dėl sąmoningai vežėjų suplanuotų veiksmų ir jau dvejus metus besitęsiančių manipuliacijų šiandien iškilo reali grėsmė, kad nuo balandžio 1 dienos stos tarpmiestiniai autobusai. Skųsdami teismui konkurso sąlygas ir tokiu būdu stabdydami eigą, vežėjai žinojo, į kokią situaciją stato LTSA bei pačius keleivius. Deja, bet patys už susidariusią situaciją atsakomybės neprisiima“, – teigia transporto saugos administracija.

V. Ramanauskas sako, kad reformą sumaniusi valdžia dabar turėtų sugalvoti išeitį – logiška, anot jo, būtų pratęsti dabartines sutartis.

„Dabar konkurso vykdyti negalima, tikimės, kad valdžia priims kažkokius sprendimus, kad neliktų Lietuva be tolimojo susisiekimo, aišku, logiška būtų, kad dabartinės sutartys būtų pratęstos“, – sakė V. Ramanauskas.

Tačiau LTSA teigimu, dabartinių sutarčių pratęsti neįmanoma dėl 2021-ųjų gegužę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo.

„LTSA neturi teisinio pagrindo pratęsti esamų sutarčių su vežėjais. Tokį sprendimą priėmė ir tokią sąlygą nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas“, – teigiama įstaigos komentare BNS.

LTSA sutartys su dabartiniais vežėjais baigiasi kovo pabaigoje, o konkursą naujoms pasirašyti įstaiga paskelbė Konkurencijos tarybai konstatavus, kad šiame versle trūksta konkurencijos ir teismui įpareigojus surengti naują vežėjų konkursą.

Įstaiga iki kovo 13-osios buvo pratęsusi potencialių vežėjų paraiškų priėmimą, iš jų turėjo būti atrinktos tik reikalavimus atitikusios bendrovės, kurios keleivius vežti turėtų nuo balandžio.

Jos duomenimis, iki šiol konkurse dalyvauti panoro 40 vežėjų, tačiau konkurso stabdymas kenkia sąžiningai konkuruoti sutinkantiems ir į rinką bandantiems patekti naujiems vežėjams. 

„Šiai dienai 40 potencialių vežėjų pateikė dokumentus ir dalyvauja konkurse. Reikia atkreipti dėmesį, kad kelių rinkos dalyvių manipuliavimas turės neigiamos įtakos tiems vežėjams, kurie yra pasiruošę sąžiningai konkuruoti, bei tiems, kurie beveik 10 metų bando patekti į rinką“, – teigiama LTSA komentare.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo 260 tolimojo susisiekimo maršrutų, iki konkurso paskelbimo juos aptarnavo 35 įmonės.

Vežėjai mato bandymą išstumti iš rinkos

V. Ramanausko teigimu, dėl LTSA nustatytų sąlygų keleivių pervežimo savikaina smarkiai išauga, taip pabloginant jiems sąlygas, o įmonės išstumiamos iš rinkos.

„Įmonei labai apsunkina arba praktiškai išstumia iš šios rinkos, iš tų darbų, kuriuos eilę metų darom“, – BNS sakė V. Ramanauskas.

Konkurse vežėjams siūlomas 21 maršrutų paketas. Jie, anot V. Ramanausko, sudaryti taip, kad jų aptarnavimui per mėnesį pasiruošti neįmanoma.

„Atsiranda partneriai, sutartys, su visais derinti kainas, autobusų skaičius, aptarnavimą, atsakomybes pasidalinti – tai tikrai tokio dydžio konkursas negali būti pateiktas per mėnesį atlikti viską, nerealus terminas. Plius dar nuostolingi maršrutai“, – teigė V. Ramanauskas.

O kaip pradedančiam verslą įvykdyti sąlygą turėti 2 milijonus apyvartą?

Druskininkų autobusų parko vadovė I. Vitkauskienė sako, kad aptarnauti ne pasirinktus, o visą grupę maršrutų, įmonės negali nei savo pajėgumais, nei apjungiant jėgas su partneriais.

„Mes turime šiandien 13 maršrutų, kuriuos aptarnaujame, prie tų mūsų maršrutų pridėti keturi nauji, į Kauną du, į Klaipėdą ir dar vienas į Šventąją sezono metu. Kaune turi būti pradžia, tai automatiškai mums reikia ten turėti bazę, vairuotojus, juos apgyvendinti. Kol konkursai nebuvo paskelbti, mes apie tas sąlygas nežinojome“, – kalbėjo I. Vitkauskienė.

„Bandėme kooperuotis, bet pagalbininkams irgi neišeina, jie kreipėsi į banką, bet, nors ir turi pakankamai pelno ir apyvartos, gavo neigiamus atsakymus, nes turi per mažai transporto priemonių. O kaip pradedančiam verslą įvykdyti sąlygą turėti 2 milijonus apyvartą?“ – pridūrė ji.

Net ir turint galimybę ir norint įsigyti naują autobusą tai padaryti per numatytą terminą neįmanoma, nes jų gamyba užtrunka iki metų, sako I. Vitkauskienė.

„Naujų įsigyti, kiek ieškojome pasiūlymų, tai naujas autobusas pagaminamas per 10-12 mėnesių, o po sutarties pasirašymo per tris mėnesius turime pilnai pradėti ją vykdyti“, – BNS sakė ji.

Anot V. Ramanausko, netenkina ir tai, kad į sudarytus paketus įtraukti nuostolingi maršrutai, kurių vežėjai neseniai atsisakė.

„Eidamas į naują veiklą žinant, kad turėsi nuostolį – kodėl ten turėtum eiti, kodėl reikia tai skelbti nuostolingą veiklą konkurse be dotacijų, kaip užtikrinti keleivių vežimą? Į tuos klausimus mums neatsakė, labai trumpus terminus nustatė ir mes kreipėmės į teismą. Sąlygos turi būti aiškios“, – sakė V. Ramanauskas.

Keleivių vežimo bendrovės vadovas sako, jog norint užtikrinti susisiekimą nuostolingais maršrutais, valstybė turėtų juos dotuoti.

„Paketai gali būti, bet jeigu į juos dedami nuostolingi maršrutai – o jie tai žino, nes mes skaičiais pagrindėme – tai tada, vadinasi yra dotacijos. Visas viešas transportas pasaulyje yra dotuojamas, nėra taip, kad važiuojama dėl to, kad kažkas nori. Jeigu valstybei reikia tokio maršruto, jis nėra per prievartą įbrukamas, yra dotacijos“, – kalbėjo V. Ramanauskas.

Jis taip pat priminė, kad Seimo pavasario sesijoje bus svarstomos Kelių transporto kodekso pataisos, kurios neįpareigoja vežėjų rinktis konkurso būdu.

„Ten konkurso nėra, numatytas liberalus patekimas į rinką, reiškia, kad maršrutai duodami susiderinus, be konkursų, tik reikia atitinkamo autobuso, susimokėti garantijas. Tai kam dabar eiti su konkursais, jeigu bus priimtas kodeksas? Kam skubėti, jeigu patys nusibrėžė strateginę kryptį liberalaus patekimo į rinką?“ – kalbėjo V. Ramanauskas.

Tuo metu Latvijoje ir Estijoje elektros kaina praėjusią savaitę buvo 116 eurų, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, nors vėjo jėgainių gamyba muša rekordus, o ilgėjant šviesiam paros metui saulės jėgainės pagamina vis daugiau energijos, nesitraukiantys šalčiai lemia išliekantį stabilų elektros suvartojimą.

„Šiuo metu sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių skaičiui Lietuvoje vis dažniau bus pagerinti įvairūs gamybos rekordai. Jei vasario mėnesį net kelis kartus vėjo jėgainės gamino daugiau nei 600 megavatų, jau kovo 4 dieną pirmą kartą fiksavome didesnę nei 700 megavatų vėjo jėgainių gamybą“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Šiuo metu sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių skaičiui Lietuvoje vis dažniau bus pagerinti įvairūs gamybos rekordai.

„Ilgėjant paros metui ir gerėjant oro sąlygoms saulės elektrinės gamina vis daugiau energijos, per savaitę jų gamyba išaugo nuo 3 iki 4 gigavatvalandžių. Nesitraukiantys šalčiai Lietuvoje lemia ir nemažėjantį elektros suvartojimą, kol kas jis išlieka stabilus – apie 230 gigavatvalandžių“, – pridūrė jis.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. iki 231 gigavatvalandės (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 82 GWh elektros – 5 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.

Lietuvoje praėjusią savaitę šiluminių jėgainių ir hidroelektrinių gamyba nesikeitė ir išliko atitinkamai 14 ir 21 GWh. Vėjo jėgainių gamyba išaugo 7 proc. iki 42 GWh, saulės jėgainių – 36 proc. iki 4 GWh. 

Šiluminės elektrinės pagamino 17 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 50 proc., hidroelektrinės – 26 proc., saulės elektrinės – 5 proc., o kitos elektrinės – 2 procentus.

66 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importas augo 1 proc. iki 208 GWh. 35 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 65 proc. – per sieną su Latvija.  

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo trečdaliu proc. iki 49 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros.