Egipto „Al-Qahera News“ pranešė, kad CŽV direktorius Billas Burnsas ir Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas bin Jassimas Al-Thani prisijungs prie Egipto tarpininkų sekmadienį vyksiančiose netiesioginėse Izraelio ir „Hamas“ delegacijų derybose.

Prieš derybas „Hamas“ patvirtino savo pagrindinius reikalavimus – visiškas paliaubas Gazoje ir Izraelio pajėgų išvedimą.

Bandymas susitarti bus surengtas po to, kai Izraelio kariuomenė prisipažino padariusi neteisėtus veiksmus ir pranešė, kad atleidžia du pareigūnus dėl septynių pagalbos darbuotojų nužudymo Gazoje, kur, humanitarų teigimu, artėja neišvengiamas badas.

Tačiau šis pripažinimas nenumalšino raginimų atlikti nepriklausomą tyrimą.

JAV įsikūrusios „World Central Kitchen“ (WCK) darbuotojų mirtis balandžio 1 d. paskatino įtemptą JAV prezidento Joe Bideno ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pokalbį.

J. Bidenas paragino „nedelsiant nutraukti ugnį“ ir pirmą kartą užsiminė, kad viena iš JAV paramos Izraeliui sąlygų gali būti Izraelio gebėjimas sumažinti civilių žūtis ir pagerinti humanitarines sąlygas.

W. Burnsas susitiks su Izraelio žvalgybos agentūros „Mossad“ direktoriumi Davidu Barnea (Davidu Barnėja), taip pat su Egipto ir Kataro pareigūnais, pranešė dienraštis „The New York Times“.

JAV naujienų svetainė „Axios“ nurodė, kad tie pareigūnai yra Kataro ministras pirmininkas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani (Mohamedas bin Abdulrahmanas Tanis) ir Egipto žvalgybos vadovas Abbasas Kamelis (Abasas Kamelis).

Palestiniečių grupuotė „Hamas“ spalio 7 dieną Izraelyje surengė beprecedentį išpuolį, kuris, oficialiais duomenimis, pareikalavo apie 1 170 žmonių, daugiausia civilių, gyvybių.

Palestiniečių kovotojai taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą.

Pasak „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio atsakomąją kampaniją žuvo daugiau kaip 33 tūkst. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.

Jungtinės Valstijos, Kataras ir Egiptas jau kelias savaites dalyvauja užkulisinėse derybose, siekdami užtikrinti paliaubas Gazos Ruože ir Izraelio įkaitų paleidimą mainais į Izraelio kalėjimuose laikomus palestiniečių kalinius.

Liepsnos apėmė Kairo Gizos rajone esančią „Al-Ahram“ studiją, sunaikino viską viduje ir išplito į tris aplinkinius pastatus. Šie buvo evakuoti dar prieš ugniai juos pasiekiant.

Šeštadienį auštant kaimyninių pastatų gyventojai vis dar miegojo ant žemės netoliese esančiose gatvėse, pranešė AFP žurnalistas.

Egipte neretai įvyksta nelaimių dėl gaisrinės saugos normų nesilaikymo, ir tokie incidentai dažnai nusineša žmonių gyvybių.

Šiuo atveju saugumo šaltiniai teigė, kad aukų nėra, nors kai kuriems žmonėms, įkvėpusiems dūmų, suteikta pagalba įvykio vietoje.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad gaisras kilo praėjus parai nuo vieno televizijos serialo filmavimo pabaigos. Praėjusį pirmadienį prasidėjusį šventąjį musulmonų pasninko mėnesį – ramadaną – Egipte ir visame arabų pasaulyje žiūrovų skaičius pasiekia aukštumas.

Pasak saugumo šaltinių, gaisro priežastis kol kas nežinoma, o ugniagesiams prireikė daugiau nei šešių valandų jam užgesinti.

Gaisrą matęs netoliese gyvenantis Yusifas Mohammedas (Jusifas Mohamedas) AFP sakė, kad liepsnos jau buvo „pasiekusios aplinkinius pastatus, kai atvyko ugniagesių mašinos“.

Pasak jo, „niekas nežino, kas iš tikrųjų įvyko“.

27 tūkst. kv. m ploto studija „Al-Ahram“ buvo įkurta 1944-aisiais, joje yra trys aikštelės, kino salė ir montažinė.

Čia sukurta daugybė egiptietiškų filmų ir televizijos serialų.

XX amžiaus 6-e dešimtmetyje Egiptas buvo trečias pagal dydį filmų gamintojas pasaulyje. Šiandien Egipte, apimtame didžiausios ekonominės krizės savo istorijoje, sukuriama trys ketvirtadaliai arabų pasaulio kino produkcijos.

„Laukiame galutinio oficialaus priešo (Izraelio) atsakymo“, – teigė pareigūnas, dalyvavęs derybose Kaire, bet atsisakęs būti įvardytas.

„Pirminiai [Izraelio] atsakymai neatitinka minimalių reikalavimų, susijusių su nuolatiniu karo veiksmų nutraukimu“ arba kitų „Hamas“ ugnies nutraukimo sąlygų, pridūrė jis.

„Hamas“ reikalauja, kad Izraelio pajėgos visiškai pasitrauktų iš Gazos Ruožo, perkeltieji asmenys sugrįžtų į savo namus, būtų leista teikti humanitarinę pagalbą ir pradėti teritorijos atstatymo darbus.

„Nesileisime į kompromisus dėl to, kas užtikrina mūsų žmonių saugumą“, – sakė pareigūnas.

Kita vertus, Izraelis prašo pateikti visų Gazos Ruože tebelaikomų gyvų įkaitų sąrašą, o „Hamas“ teigia negalinti to padaryti, kol Izraelis bombarduoja.

Kitas „Hamas“ pareigūnas Mahmoudas Mardawi (Mahmudas Mardavis) naujienų agentūrai AFP teigė, kad derybų likimas dabar priklauso nuo Vašingtono.

„Dabar nuo Vašingtono priklauso, ar jis nori daryti spaudimą (Izraelio premjerui Benjaminui) Netanyahu (Benjaminui Netanjahui) ir jo vyriausybei, kad būtų pasiektas susitarimas“, – sakė M. Mardawi.

Nesileisime į kompromisus dėl to, kas užtikrina mūsų žmonių saugumą.

„Jei Izraelis rimtai nusiteikęs ir neatidėlios, įmanoma pasiekti paliaubas iki ramadano pradžios“, – pridūrė jis.

Ramadanas, musulmonų pasninko mėnuo, prasideda kovo 10 arba 11 dieną, priklausomai nuo Mėnulio judėjimo.

Tačiau derybos dar nesibaigė, AFP teigė trečias „Hamas“ pareigūnas, taip pat prašęs neskelbti jo pavardės, nes jis nebuvo įgaliotas kalbėti šiuo klausimu.

„Tarpininkai informavo „Hamas“, kad bus tęsiamos pastangos pasiekti susitarimą“, – sakė jis.

Egipte tarpininkams sunkiai sekėsi įveikti sudėtingas kliūtis derybose dėl paliaubų kare Gazos Ruože, kuris ketvirtadienį įžengė į šeštą mėnesį.

Karas prasidėjo po to, kai spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai surengė išpuolį prieš Izraelį, per kurį žuvo apie 1 tūkst. 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo AFP vertinimas, pagrįstas Izraelio duomenimis.

Per Izraelio atsakomąjį puolimą iš oro, sausumos ir jūros žuvo mažiausiai 30,8 tūkst. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų, teigia Gazos Ruožo sveikatos ministerija, kuri nenurodo, kiek kovotojų žuvo iki šiol.

Kairas, Doha ir Vašingtonas tarpininkavo ilgas savaites trunkančiose derybose dėl paliaubų, kuriomis siekta sustabdyti beveik penkis mėnesius besitęsiantį Izraelio ir „Hamas“ karą, prasidėjusį po spalio 7 dienos išpuolių.

Jų tikslas yra pasiekti paliaubas iki kitą savaitę prasidėsiančio musulmonų šventojo Ramadano mėnesio, tačiau viltis sumenkino kelios nepavykusios derybos.

Vienas aukšto rango „Hamas“ pareigūnas sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad paliaubos Gazos Ruože gali būti užtikrintos „per 24–48 valandas“, jei Izraelis per vykstančias derybas sutiks su islamistų grupuotės reikalavimais.

„Jei Izraelis sutiks su „Hamas“ reikalavimais, įskaitant perkeltųjų palestiniečių sugrįžimą į šiaurinę Gazą ir didesnę humanitarinę pagalbą, tai sudarys sąlygas susitarimui [dėl paliaubų] per artimiausias 24–48 valandas“, – teigė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Aukšto rango JAV pareigūnas šeštadienį sakė, kad Izraelis iš esmės pritarė pasiūlymui dėl paliaubų ir dabar „Hamas“ turi sutikti paleisti įkaitus, kad susitarimas įsigaliotų.

Vienas aukšto rango egiptiečių pareigūnas anksčiau teigė, kad tarpininkai Egiptas ir Kataras tikisi gauti „Hamas“ atsakymą per atnaujinamas derybas Kaire sekmadienį.

Anksčiau šią savaitę „Hamas“ šaltinis naujienų agentūrai AFP nurodė, kad pagal pasiūlymą paliaubos truktų šešias savaites, o „Hamas“ išlaisvintų 42 įkaitus mainais į palestiniečių kalinius.

Karą Gazos Ruože sukėlė precedento neturintis „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį žydų valstybėje žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo AFP vertinimas, pagrįstas oficialiais skaičiais.

„Hamas“ kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože dar liko apie 130 įkaitų, kurių mažiausiai 31, kaip manoma, buvo nužudytas.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 30 410 žmonių, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

„Mossad“ direktorius Davidas Barnea (Davidas Barnėja) susitiks su JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovu Williamu Burnsu (Viljamu Bernsu), pranešė Izraelio pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.

Prie jų Egipto sostinėje prisijungs Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani (Mohamedas bin Abdulrahmanas Tanis), kuris taip pat yra vyriausiasis šalies diplomatas ir tarpininkavo sudarant ankstesnes paliaubas Gazos Ruože.

Su įvykiais susipažinę Vašingtono šaltiniai pirmadienį patvirtino, kad W. Burnsas turėtų atvykti į Kairą derėtis dėl Kataro tarpininkaujamo paliaubų pasiūlymo po to, kai Izraelis praėjusią savaitę atmetė palestiniečių anklavą valdančios kovotojų grupuotės „Hamas“ pradinį atsakymą.

Izraeliečių premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pažadėjo tęsti Izraelio karinę kampaniją, kuria siekiama sunaikinti „Hamas“, plačiai pripažįstamą teroristine organizacija, ir siunčia karius į pietinį Gazos miestą Rafą, kuriame prieglobstį rado apie 1,4 mln. nuo kovų bėgančių palestiniečių.

JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris) pirmadienį sakė, kad JAV nepritaria plataus masto Izraelio karinei operacijai be patikimo plano, skirto Rafos civiliams apsaugoti.

Jo pastabos nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Izraelio pajėgos išgelbėjo du Gazos Ruože laikytus įkaitus. Operaciją lydėjo intensyvūs antskrydžiai, per kuriuos, „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo apie 100 palestiniečių.

„Hamas“ teigė, kad neseniai per Izraelio oro smūgius Gazos Ruože žuvo keli įkaitai; šio teiginio AFP negali nepriklausomai patikrinti.

Spalio 7 dieną „Hamas“ Izraelio pietuose surengus brutalų išpuolį, dėl kurio kilo karas, kovotojai į nelaisvę paėmė apie 250 žmonių. Po lapkritį sudarytų paliaubų, kurių metu dalis įkaitų buvo paleisti, Gazos Ruože liko apie 130 žmonių, iš kurių, Izraelio pareigūnų teigimu, 29 laikomi žuvusiais.

Per „Hamas“ išpuolį Izraelyje žuvo apie 1 tūkst. 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo AFP duomenys, pagrįsti oficialiais Izraelio duomenimis.

Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per Izraelio atsakomąjį bombardavimą ir sausumos puolimą anklave žuvo mažiausiai 28 tūkst. 473 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

I. Haniyeh atvyko „į Egipto sostinę Kairą diskutuoti su Egipto pareigūnais dėl sionistų (Izraelio) agresijos Gazos Ruože raidos ir kitų klausimų“, sakoma grupuotės pareiškime.

Jis turi kalbėtis su Egipto žvalgybos vadovu apie „agresijos ir karo sustabdymą, kad būtų parengtas susitarimas paleisti kalinius“, naujienų agentūrai AFP sakė grupuotei artimas šaltinis.

I. Haniyeh, kuris anksčiau Katare susitiko su Irano užsienio reikalų ministru Hosseinu Amiru Abdollahianu (Hoseinu Amiru Abdolahianu), vadovauja aukšto rango delegacijai, sakė šaltinis.

Egiptas dažnai tarpininkauja tarp Izraelio ir palestiniečių.

Izraeliečių ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) vėlai antradienį „Hamas“ laikomų įkaitų šeimoms pasakė, kad siekiant įkaitų paleidimo jis du kartus siuntė savo žvalgybos vadovą į Europą.

„Tai mūsų pareiga, esu atsakingas už visų įkaitų paleidimą“, – sakė ministras pirmininkas įkaitų artimiesiems. Manoma, kad Gazos ruože dar laikomi 129 įkaitai.

„Jų išgelbėjimas yra svarbiausia užduotis. Ką tik du kartus siunčiau „Mossad“ vadovą į Europą skatinti mūsų įkaitų išlaisvinimo proceso. Dėl to negailėsiu jėgų, mūsų pareiga visus juos sugrąžinti“, – kalbėjo B. Netanyahu.

JAV naujienų platforma „Axios“ pirmadienį pranešė, kad Varšuvoje susitiko Izraelio žvalgybos tarnybos „Mossad“ direktorius Davidas Barnea (Davidas Barnėja), Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Billas Burnsas (Bilas Bernsas) ir Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani (Mohamedas bin Abdulharmanas Tanis).

Tai mūsų pareiga, esu atsakingas už visų įkaitų paleidimą.

Remiant Egiptui ir JAV, Kataras praėjusį mėnesį padėjo tarpininkauti sudarant savaitę trukusias paliaubas ir apsikeičiant įkaitais bei kaliniais. 80 įkaitais laikytų izraeliečių buvo paleista mainais į 240 palestiniečių kalinių paleidimą.

Antradienį „Axios“ pranešė, kad Izraelis pasiūlė padaryti mažiausiai vienos savaitės kovų pertrauką Gazos Ruože mainais į daugiau kaip 30 „Hamas“ laikomų įkaitų.

Spalio 7 dieną „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį prieš pietų Izraelį. Pasak žydų pareigūnų, per išpuolius žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir įkaitais paimta apie 240 žmonių.

„Hamas“ vadovaujamos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per karą žuvo daugiau kaip 19 tūkst. 667 žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.

Abiejų šalių valstybinė žiniasklaida apie kvietimus paskelbė kitą dieną po to, kai Kairas per JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) vizitą paskelbė apie ketinimą surengti „regioninį ir tarptautinį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl palestiniečių reikalo ateities“.

V. Putinas derasi su Izraelio, Irano ir arabų šalių vadovais dėl taikos regione

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėliau pirmadienį kalbėsis su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi), palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu (Mahmudu Abasu) ir Egipto vadovu Abdel Fattahu al Sisi (Abdel Fatahu Sisiu), pranešė jo patarėjas.

Pasak Rusijos naujienų agentūrų, Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas sakė, kad V. Putinas anksčiau pirmadienį jau kalbėjosi su savo kolega Sirijoje Basharu al Assadu (Bašaru Asadu) ir Irano prezidentu Ebrahimu Raisi (Ebrahimu Raisiu).

Be to, Rusija pirmadienį vėl paragino Izraelį ir palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“ nedelsiant nutraukti kovos veiksmus bei paskatino lyderius pradėti derybas.

„Šioje aplinkoje dabar svarbiausia nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti politinio susitarimo procesą“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo J. Ušakovą.

„Hamas“ spalio 7 dieną netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui.

Izraelyje žuvo daugiau nei 1,4 tūkst. žmonių, įskaitant civilius. Izraelio smūgiai į „Hamas“ taikinius Gazos Ruože pareikalavo daugiau nei 2,7 tūkst. gyvybių.

Gazos Ruožą valdanti „Hamas“ buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo anklavo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

JT Saugumo Taryba rengia posėdį Izraelio ir „Hamas“ karui aptarti

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pranešė, kad aptars Izraelio ir „Hamas“ karą, krizei gilėjant, o žydų valstybei rengiantis sausumos puolimui Gazos Ruože.

Taryba pranešė, kad posėdį pradės pirmadienį 18 val. vietos (antradienį 1 val. Lietuvos) laiku.

Diplomatai teigia, kad bus svarstomi du konkuruojantys rezoliucijų projektai: Rusijos rezoliucija, kurioje raginama nutraukti ugnį ir teikti humanitarinę pagalbą, bet neminima „Hamas“, ir Brazilijos remiama rezoliucija, kurioje „Hamas“ išpuoliai, sukėlę karą, vadinami teroro aktu.

Per „Auksiniu faraonų paradu“ pramintą renginį 18 karalių ir keturių karalienių mumifikuoti palaikai bus gabenami pradedant nuo seniausiai gyvenusių. Kiekviena mumija bus vežama atskira platforma, papuošta senovės egiptiečių stiliumi.

Mumijos perkeliamos iš savo ankstesnės buveinės Egipto muziejuje Kairo centre, kur jos buvo laikomos dešimtmečius, į ekspoziciją Nacionaliniame Egipto civilizacijos muziejuje.

Naujasis muziejus sostinės pietuose buvo iš dalies atidarytas 2017 metais ir visu pajėgumu pradės dirbti nuo sekmadienio. Perkeltas senovės valdovų mumijas bendroje ekspozicijoje bus galima pamatyti nuo balandžio 18 dienos.

Atvežtos mumijos bus sudėtos į „šiek tiek patobulintas vitrinas“, sakė Amerikos universiteto Kaire egiptologijos profesorė Salima Ikram.

„Temperatūra ir drėgnumas bus valdomi dar geriau negu senajame muziejuje“, – pridūrė S. Ikram, mumifikavimo specialistė.

Mumijos bus sudėtos ant aukso spalvos neštuvų, kurių kiekvienas bus pažymėtas atitinkamo valdovo vardu. Per 40 minučių trumkmės kelionę Kairo gatvėmis mumijos bus padėtos ant specialių smūgius amortizuojančių paklotų, siekiant išvengti bet kokio apgadinimo.

Pirmoji platforma veš Taa II Sekenenrę, vadintą Drąsiuoju ir valdžiusiu Pietų Egiptą maždaug 1 600 metų prieš mūsų erą. Kolonos gale važiuos Ramzis IX, valdęs XII amžiuje prieš mūsų erą.

Tarp perkeliamųjų bus ir faraono Ramzio II bei karalienės Hatšepsut, laikomos galingiausia Egiptą valdžiusia moterimi, mumijos.

Procesija, prasidėsianti 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku, bus prižiūrima stiprių saugumo pajėgų.

Ceremonija bus tiesiogiai transliuojama valstybinės televizijos; per ją taip pat bus rengiami egiptiečių artistų muzikos ir šokių pasirodymai.

Dar 29 žmonės buvo sužaloti per 10 aukštų gyvenamojo pastato griūtį Kairo rytų dalyje.

Gelbėtojai tęsia paieškas tikėdamiesi griuvėsiuose rasti žmonių, kurie galėjo išgyventi nelaimę.

Prokuratūra nurodė sudaryti darbo grupę griūties priežasčiai nustatyti.

Pastatų griūtys nėra retas reiškinys Egipte. Jos dažniausiai kyla dėl statybos tvarkos pažeidimų ir prastos senų pastatų priežiūros.