Pasak „Klaipėdos švenčių“ projektų vadovės Živilės Putnienės, iš šventėms jau atitarnavusios eglutės kokių nors instaliacijų daroma nebus.

„Dabar ieškome, kas galėtų paimti eglutę. Bet kokiu atveju ji bus panaudota kurui ar miesto šildymui. Kokios nors instaliacijos tikrai nedarysime“, – sakė pašnekovė.

Kadangi šią savaitę – moksleivių atostogos, daugelis jų nuo pat ryto ateina pačiuožinėti į ledo čiuožyklą. Anot Ž. Putnienės, atvyksta ir šeimos su mažais vaikais.

„Manome, kad bus daug žmonių, nepaisant to, kad yra šalta ir vėjuota. Jeigu žmonės turi labai šiltą aprangą, manau, tai jų neišgąsdins. Vis dėlto lietinga savaitė iki Kalėdų atėmė daug laiko ir galimybių pačiuožinėti, tad šaltukas – geresnis oras“, – teigė Ž. Putnienė.

Kadangi ledo čiuožykla visą mėnesį suburdavo šimtus klaipėdiečių ir miesto svečių, jau svarstoma apie galimybę šią veiklą atgaivinti ir 2024-ųjų gruodį. Tačiau galutinius sprendimus priims Klaipėdos meras ir kiti už tai atsakingi asmenys.

„Neabejoju, kad ledo čiuožykla yra vienas tų dalykų, kuris visą šventinį laikotarpį labai traukė į Teatro aikštę. Yra labai daug šansų, kad ledo čiuožykla sugrįš. Įvertinus Klaipėdos orus, tikriausiai svarstytume, kad ledo čiuožyklą dengtų skaidrus „dangus“ ar tentas, jeigu tai įmanoma. Gal tai atimtų kažkiek žavesio ir erdvės pojūčio, bet toks variantas būtų apsvarstytas ir įvertintas finansiškai. Manau, kad tikrai nemažai šansų, jog ledo pramogomis miestas galės džiaugtis ir per kitas šventes“, – kalbėjo Ž. Putnienė.

Klaipėdos rajono krantus skalaujanti Baltijos jūra šiemet padiktavo ir pagrindinės rajono eglės puošybą. Šviesiai geltonos spalvos girliandomis išpuošta eglė nutvisko gintarine spalva. Tūkstančiai lempučių tarsi maži gintaro gabalėliai nuklojo visą net 10-ies metrų aukštį siekiančią Kalėdų eglę, o jos viršūnę vainikavo ir specialus miesto jubiliejui kurtas ženklas. Jo simbolika – baltiška ir pristato keturių kultūrų, keturių vandenų sinergiją, Gargždų istoriją.

Šiemet Gargždai švenčia 770-ies metų jubiliejų, tad Kalėdų eglės įžiebimo šventė tarsi vainikavo visus metus vykusius jubiliejinius renginius, pavadinimu „770 – Įkvėpti ateities“. Šalia eglės pastatytos penkios kalėdinės instaliacijos – skirtingo dydžio dovanos, nes kokios Kalėdos be jų. Gintaru sutviskusią eglę papildė ir girliandomis nušvitę savivaldybės aikštėje esantys medžiai, Muzikos mokyklos ir savivaldybės pastatai, skveras prie knygyno bei miesto parko pagrindinė alėja, kuri taip papuošta pirmą kartą.

Į renginį susirinkę šimtai žmonių galėjo stebėti ne tik eglutės įžiebimą, bet ir įspūdingą lazerių šou ir dvi skaitmenines kalėdines istorijas – į šventę atskubėjęs Kalėdų Senelis su visais pasidalijo, kokius du sapnus sapnavo – jie projekcijomis pademonstruoti ant savivaldybės pastato sienos.

Kauno Šančių mikrorajono gyventojai vienas po kito traukia į A. Juozapavičiaus prospektą. Čia atsirado pirmoji kalėdinė eglė, kurią papuošti kviečiami visi. Žmonės ateina su augintiniais, vaikais. Ant eglutės deda pliušinius žaislus ar savo kūrybos gaminius. Idėja padovanoti miestui bendruomeninę eglę kilo kauniečiui Mantui. Atsigabenti tikrą žaliaskarę prireikė priekabos ir penkių vyrų.

„Ją padovanojo garbingo amžiaus pora iš Šančių. Pas juos ta eglė buvo per didelė. Įsivaizdavau, kad jos kotas bus daug siauresnis, pasirodo, reikėjo kirsti visą valandą“, – sakė dizaineris Mantas Mackevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Eglė parinkta išskirtinė – su trimis viršūnėmis. Pasak Manto, ne viskas, kas gražu, yra tobula ir simetriška.

„Man patiko jos toks išskirtinumas, kad ji tokia viena ir vienintelė. Buvo dailių, tokių standartinių, bet aš norėjau kitokios“, – sakė dizaineris.

Kauniečio idėja suburti bendrystei ne tik mikrorajoną, bet ir visą Kauną.

„Galbūt sulauksime žaisliukų ir iš kitų šalių. Labai tikiuosi, kad ši eglė bus pastebėta ir kad tų žaisliukų bus tiek, kad nesimatys pačios eglutės“, – teigė M. Mackevičius.

Neilgai trukus, pasirodė Airijoje gyvenanti mergina. Ji sakė, kad lietuviškos Kalėdų tradicijos jai daug žavesnės nei užsienyje.

„Jie nelabai puošia miestus. Atrodo, kad tai eilinės metų dienos, o ne didžiausios šventės“, – sakė mergina.

Ant žaliaskarės atsirado pirmosios, išskirtinės dekoracijos.

„Laukiu idėjinių žaisliukų“, – sakė dizaineris.

Kauniečiai sako vos tik pamatę Kalėdų eglę, pasijuto lyg šventės būtų jau prasidėjusios.

„Visada smagu laukti švenčių, nes jos glosto širdį. Kalėdos – šeimos šventė“, – kalbėjo moteris.

„Suteikia džiaugsmo, sutelkia Šančių gyventojų bendruomenę. O vaikams bus labai daug džiaugsmo“, – sakė kaunietė.

Tačiau pati idėja sulaukė ir kritikos. Esą, kai eglę puošiama lapkričio pradžioje, nusižengiama tradicijoms.

„Per ilgos šventės nuvertėja“, – sakė senjorė.

„Labai jau skubame, gal geriau būtų buvę gruodžio pradžioje?“ – kalbėjo moteris.

Idėjos autorius įsitikinęs, kad dalintis gera nuotaika – niekada ne anksti, ypač, kai aplink darosi vis niūriau. Slogias kauniečių nuotaikas praskraidinti jau pasiruošęs ir pats miestas.

Vilniečiai papasakojo, kokios eglės jie šiemet norėtų savo mieste.

„Aš atvažiavus, tai man kaip ir tas pats. Norėtųsi, kad būtų gražesnė ir puošnesnė nei pernai“, – sakė moteris.

„Norisi, kad gražiai šviestų, bet nebūtų per daug perkrauta. Gal visai nieko būtų natūrali. Seniai bebuvo, kad nebūtų dirbtinė“, – kalbėjo vaikinas.

„Visiškai nerūpi šis klausimas. Kokia bus, tokia gerai. Nenorėčiau gyvos. Būtų gaila“, – kalbėjo vilnietė.

„Neturiu nuomonės. Patiko pernai metų eglė“, – sakė vyriškis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apie tai, kaip ta eglė atrodys iš tikrųjų, plačiau papasakojo Vilniaus kultūros centro vadovas Paulius Jurgutis.

– Kaip atrodys šiemet Vilniaus Kalėdinė eglė?

– Ruošiamės artėjančioms Kalėdoms, ruošiame programą. Kaip ir kiekvienais metais Katedros aikštėje bus įrengta kompozicija, skirta kalėdinei eglei. Vilniečiai jau gruodžio 1 d. pamatys, kaip ji bus įžiebta.

– Sklando gandai, kad šiemet bus tikra, nukirsta žalia eglė.

– Ta šiluma ir kalėdinis džiaugsmas tikrai ateis į miestą. Mes visus norime pakviesti į Katedros aikštę pamatyti, kokia ta eglė bus šiemet. Kalėdinės eglės kūrėjai tikrai nustebina kiekvienais metais.

– Kiek šiemet numatoma skirti lėšų kalėdinei eglei?

– Šiemet skirta nepilnai 90 tūkst. eurų.

– Matyt, nebus tokia įspūdinga. Pernai turėjome tortą. Ar šiemet eglė bus paprastesnė?

– Kai kūrėjai rengia projektą, stengiasi maksimaliai išpildyti savo kūrybiškumą. Ir ankstesniais metais tos kalėdinės eglės būdavo tikrai įspūdingos ir visų laukiamos. Tai net neabejoju, kad šiais metais ta eglė bus kūrybiškai išpildyta. Žinoma, ji nebus vieniša. Aplink bus Kalėdų miestelis.

– Kada pradedate ruoštis Kalėdos?

– Iš tikrųjų, vienos Kalėdos baigiasi ir iš karto prasideda kitos. Tas pasiruošimas užtrunka beveik metus. Galbūt intensyvesnis pasiruošimas prasideda nuo liepos mėnesio. Dabar esame pačiame pasiruošimo įkarštyje.

– Suprantu, kad gaunate ne vieną pasiūlymą iš kūrėjų, kaip turėtų atrodyti eglė. Vieni siūlo taip, kiti kitaip, o kažkas atrenka, kaip tas galutinis variantas turėtų atrodyti.

– Skelbiame atvirą konkursą. Tiekėjai teikia savo pasiūlymus. Yra sudaryta komisija, kuri vertina tuos pasiūlymus ir išrenka geriausią.

– Ar komisija jau išrinko geriausią pasiūlymą?

– Taip.

– O kaip puošis pats Vilnius bei jo gatvės?

– Šiais metais tas mums įprastas vaizdas keisis. Gatvės bus naujai papuoštos. Buvo vykdomas atviras konkursas, kur dalyviai teikė savo pasiūlymus. Ir miestiečių nuomone, ir komisijos nuomone buvo atrinktas naujas pasiūlymas. Ir visai netrukus Vilniaus miestas bus papuoštas naujomis dekoracijomis.

– Ar galite atskleisti, kaip tai atrodys?

– Tie papuošimai keičiasi kas tris metus. Nesu dar pats matęs visų papuošimų, todėl ir negaliu pakomentuoti. Tačiau patvirtinu, kad miestas bus jaukus, kalėdinis ir išskirtinai žibantis.

Trečiadienio rytą kauniečiai stebėjo, kaip iš centrinės Kauno dalies nyksta užsilikę kalėdinių nuotaikų likučiai. Net ir praėjus didžiosioms metų šventėms, miestas buvo nusprendęs dar kurį laiką ties savivaldybės pastatu palikti eglučių parkelį. Vakarais čia spingsėjo ir lemputės. Tačiau atėjo laikas pakeisti dekoracijas ir atsisveikinti su kalėdine atributika.

„Man patiko tos eglutės, gražiai atrodydavo, ypač vakarais, kai įsižiebdavo lemputės. Tačiau suprantu, kad metas miesto erdves puošti pavasariniais akcentais. Labai laukiu, kol čia pražys gėlės, nes kol jų nėra, šios klombos būna nykokos“, – tarstelėjo pro šalį ėjusi kaunietė Virginija.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Labai laukiu, kol čia pražys gėlės, nes kol jų nėra, šios klombos būna nykokos.

Primename, kad praėjusių metų rudenį Laisvės alėjos gėlių klombose, kurios supa pagrindinio tako liepas, buvo sodinami narcizai, tad pavasarį ši Kauno erdvė taps geltonų žiedų upe. Ties savivaldybės pastatu paprastai būdavo įvairesnės gėlių kompozicijos, keičiamos kelis kartus per sezoną. Pirmiausia čia pražysta pavasarinės gėlės, vėliau tos, kurioms reikia daugiau saulės ir šilumos. Gėlių klombose praeivius džiugindavo tiek daugiamečiai, tiek vienmečiai augalai, tad reikės truputį palaukti, kol šias erdves vėl papuoš spalvų kompozicijos.

Aktyvistai iš grupės „Paskutinė karta“ (Last Generation) teigė, kad du jos nariai pasinaudodami hidrauliniu keltuvu ir rankiniu pjūklu nupjovė du metrus nuo 15 m aukščio medžio ir pakabino plakatą su užrašu: „Tai tik Kalėdų eglutės viršūnė“.

Vokietijos policija patvirtino įvykus tokį incidentą.

„Paskutinės kartos“ išplatintame pranešime teigiama, kad jie nori pabrėžti, jog Vokietija kol kas mato tik pasaulinės klimato kaitos katastrofos „viršūnę“.

Klimato aktyvistai taip pat paragino Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybę aktyviau kovoti su globaliniu atšilimu.

Pastaraisiais mėnesiais ši grupė sulaukė nemažai dėmesio, o taip pat ir pasipiktinimo bangų dėl savo protestų, įskaitant pagrindinių kelių blokavimą ir garsių meno kūrinių ištepliojimą maistu.

O. Scholzas, kritikuodamas protestus, paragino aktyvistus parodyti „šiek tiek kūrybiškumo“.

Gruodžio 3 dieną įžiebta devyniolikos metrų pasakiško grožio eglė, viduje slepianti romantišką erdvę ir kalėdinį paštą, pasipuošusi romantiškomis spalvą keičiančiomis stygomis nepaliko abejingų.

Puikią nuotaiką dovanojo personažas Pakalikas, kuris buvo tapęs šventės vedėju, vaikų chorų „Vyturėlis“ ir „Kotita“ pasirodymai, gaisrininkų iš kamino išvaduotas Kalėdų senelis, kvapą gniaužiantis lazerių ir muzikos šou bei dangų nuspalvinę įspūdingi fejerverkai. Netrūko ir pramogų vaikams – mažieji galėjo suptis kalėdinėse karuselėse ar kartu su tėvais leistis į kelionę Kalėdobusu. Nuo pat ryto centrinėje aikštėje apsilankyti kvietė ir kalėdinė mugė.

„Su šios įspūdingos Kalėdų eglės nušvitimu prasideda gražiausių metų švenčių laukimas. Marijampoliečiai moka švęsti ir dalytis šventine nuotaika – tai įrodote jūs, mielieji, taip gausiai susirinkę į šią šventę. Džiaugiuosi, kad šis įspūdingas renginys yra tik Romantiškų Kalėdų pradžia ir mūsų visų dar laukia susitikimai su Kalėdų seneliu, šventinės edukacijos, fotosesijos, ledo skulptūros, romantiškoji eglučių alėja, vaikų vežimėlių kalėdinis puošimas ir daug kitų puikią nuotaiką dovanojančių atrakcijų“, – kalbėjo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.

„Nusprendėme šių metų Kalėdų eglę paversti pagrindiniu gimtadienio, jubiliejaus akcentu, pagrindine puošmena, tai yra gimtadieniniu tortu. Tai bus gimtadieninis trijų aukštų tortas su 700 žvakučių“, – žurnalistams pirmadienį sakė eglutės kompozicijos kūrėjas, dizaineris Dominykas Koncevičius.

„Kalėdos sostinėje“ projekto vadovas Pauliaus Jurgutis sakė, jog sostinės Katedros ir Vinco Kudirkos aikštėse, Odminių skvere įsikurs Kalėdų miestelis, taip pat Vilniuje kursuos Kalėdų traukinukas, juo norintys galės važiuoti Katedros ir Rotušes aikštėmis, Vokiečių, Dominikonų, Universiteto, Šventaragio gatvėmis.

Gruodžio 10 dieną rengiamas kalėdinis bėgimas, jame dalyvaujantys bėgikai puošis įvairiais kostiumais. Anot P. Jurgučio, bėgimas šiais metais vyks temstant.

Tuo tarpu ant Vilniaus varpinės bokšto Katedros aikštėje naujametinę naktį vyks šviesų šou, jis pasakos miesto istoriją.

Anot organizatorių, tokia instaliacija naujųjų išvakarėse pakeis fejerverkus.

Sostinės vizitinė kortelė

Organizatorių teigimu, nuo gruodžio 1 dienos buvusio Lukiškių kalėjimo kieme atsidarys čiuožykla, vyks Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė, eglių įžiebimo šventės seniūnijose ir vitrinų puošimo konkursas „Kuriu Kalėdų nuotaiką Vilniuje“.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Kalėdų šventės – gražiausios mūsų metų šventės, ir jas norime pasitikti labai gražiai, taip pat kaip ir pasitiksime mūsų Vilniaus miesto 700 metų jubiliejų. Tikrai, toms šventėms ruošiamės atsakingai, nes norime sukurti tiek miestiečiams, teik mūsų miesto svečiams ypatingą atmosferą, sukurti ypatingus jausmus, kad šventės įneštų ne tik į mūsų namus jaukumo, bet ir į mūsų miestą“, – sakė Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

Kalėdos jau kelerius metus tapo mūsų vizitine kortele ir tokiu produktu, kurį mums pavyko sėkmingai įsukti.

„Šiemet skyrėme labai didelį dėmesį jaukumo sukūrimui, stengėmės bendradarbiauti su verslu ir kviečiame, kad verslas ir bendruomenės puoštųsi, bet ypatingą dėmesį skirsime tvarumui“, – pažymėjo vicemerė.

Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė pažymėjo, kad Kalėdų Vilnius sulaukia užsienio žiniasklaidos dėmesio, sostinės eglė dažnai tituluojama viena gražiausių Europoje.

„Kalėdos jau kelerius metus tapo mūsų vizitine kortele ir tokiu produktu, kurį mums pavyko sėkmingai įsukti“, – sakė ji.

Ji pažymėjo, jog lyginat su įprastais srautais sostinėje užsienio turistų skaičius gruodžio mėnesį išauga 5 tūkst. žmonių.

„Vidutiniškai, retrospektyviai skaičiuojant apie 5 tūkst. turistų. Šiais metais mes laukiam apie 100 tūkst. turistų, būtent kalėdiniu laikotarpiu“, – nurodė ji.

Sausio 6-ąją vyks teatralizuota Trijų Karalių eisena paminės katalikų šventinio laikotarpio pabaigą, kitą dieną bus sveikinama stačiatikių bendruomenė, Katedros aikštėje tądien koncertuos Lietuvos atlikėjai, svečiai iš Ukrainos, tautiniai meno ansambliai ir vaikų šokių kolektyvai.

Pasak P. Jurgučio, šių metų Kalėdų programai bus skirta 393 tūkst. eurų, – 93 tūkst. daugiau nei 2021-aisiais.