Viename laikraščio „Times“ straipsnyje P. Hammondas teigė, kad „Brexitas“ be susitarimo būtų 2016 metų referendumo rezultatų „išdavystė“. Jis teigė, kad parlamentas pasistengs, jog narių balsai būtų išgirsti, – P. Hammondas pakartojo, kad „Brexitas“ be susitarimo „įvykti negali“.

Premjero atstovai teigė, kad Didžioji Britanija ES paliks spalio 31 dieną, nepaisant P. Hammondo pastangų tokios baigties išvengti. Jie skelbė, kad, kaip kancleris, P. Hammondas „padarė viską, ką galėjo“, kad užkirstų kelią pasiruošimui išstoti iš ES, ir „pakenkė deryboms“.

Buvęs iždo kancleris tokius kaltinimus neigė ir tviterio paskyroje rašė, kad jis pritarė „Brexito“ vykdymui ir už išstojimą balsavo tris kartus. Tik pasitraukimas be susitarimo, jo manymu, neatitinka referendumu numatytos pasitraukimo vizijos.

Tuo tarpu du garsūs teatrai atšaukė numatytus operos dainininko pasirodymus.

P. Domingo jam reiškiamų kaltinimų nepripažįsta.

Virtinė moterų apkaltino operos žvaigždę, esą jis, pasinaudodamas savo statusu, spaudė jas lytiškai santykiauti. Vienos iš šių moterų tapatybė buvo paskelbta.   

Aštuonios dainininkės ir šokėja naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė, kad su P. Domingo seksualiniu priekabiavimu susidūrė praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje. Anot vienos iš moterų, dainininkas pakišo savo ranką po jos sijonu. Kitos trys tvirtino, kad P. Domingo jas priverstinai pabučiavo.

Kai kurios iš šių moterų sakė, kad jų karjera nukentėjo dėl to, kad atstūmė operos žvaigždę.

„Šių neįvardijamų asmenų kaltinimai, susiję su 30 metų senumo įvykiais, kelia didžiulį nerimą ir yra klaidingi“, – rašoma P. Domingo pareiškime, atsiųstame jo agento naujienų agentūrai AFP.

„Nepaisant to, skaudu girdėti, kad galėjau kažką sutrikdyti ar priverčiau jaustis nepatogiai – nesvarbu, kada tai nutiko ir kad turėjau tik gerų ketinimų“, – priduriama pareiškime.

Los Andželo opera, kuriai S. Domingo vadovauja nuo 2003 metų, išplatintame pareiškime nurodė, kad kreipsis į išorės teisės konsultantus šiems kaltinimams ištirti.  

„Placido Domingo daugiau nei tris dešimtmečius buvo Los Andželo operos ir Los Andželo meno kultūros kūrybinė varomoji jėga“, – rašoma pareiškime.

„Tuo pat metu darome viską, ką galime, kad būtų užtikrinta profesionali ir bendradarbiavimui palanki atmosfera, o visi mūsų darbuotojai bei atlikėjai jaustųsi vienodai patogiai, vienodai vertinami ir gerbiami“, – priduriama jame.  

Ispanijoje gimęs P. Domingo laikomas viena ryškiausių XX amžiaus operos žvaigždžių. Jis kartu su kolegomis Luciano Pavarotti (Lučianu Pavaročiu) ir Jose Carrerasu (Chosė Karerasu) buvo susibūrę į „Trijų tenorų“ kolektyvą, kurio pasirodymai visame pasaulyje sulaukė neregėto populiarumo.

Išgarsėjęs ir pasaulinę šlovę pelnęs kaip tenoras, pastarąjį dešimtmetį P.Domingo dažniausiai renkasi baritono partijas. 78 metų atlikėjas vis dar pritraukia pilnas sales jo talento gerbėjų. 

„Manau, visi mano santykiai ir ryšiai visada buvo grindžiami abipusiu sutikimu. Manę pažįstantys ar su manimi dirbę žmonės žino, kad nesu žmogus, galintis ką nors tyčia nuskriausti, įžeisti ar įstumti į keblią padėtį“, – sakė atlikėjas.     

„Visgi suprantu, kad taisyklės ir normos, kuriais vadovaujantis šiandien esame ir turėtume būti vertinami, smarkiai skiriasi nuo galiojusių praeityje“, – pridūrė jis.  

#MeToo

Pasirodžius informacijai apie operos žvaigždei mestus kaltinimus, Filadelfijos orkestras atšaukė kvietimą P. Domingo pasirodyti rugsėjo 18 dieną numatytame sezono atidarymo koncerte. 

„Siekiame užtikrinti saugią, palankią, pagarbią ir tinkamą aplinką“, – rašoma orkestro išplatintame pareiškime.

San Fransisko opera taip pat atšaukė spalio 6-ąją numatytą vieną iš dainininko koncertų.

Niujorko Metropoliteno opera pranešė, kad galutinį sprendimą dėl P. Domingo „ateities“ priims sulaukusi Los Andželo operos tyrimo išvadų. 

Tuo tarpu Zalcburgo muzikos festivalio Austrijoje vadovė pareiškė, kad P. Domingo, kaip numatyta, šį mėnesį surengs savo pasirodymą.   

„Manau, žvelgiant iš žmogiškosios perspektyvos, yra objektyviai neteisinga ir neatsakinga daryti galutinius vertinimus šiuo etapu ir jais grįsti savo sprendimus“, – sakė Helga Rabl-Stadler (Helga Rabl-Štadler). 

P. Domingo yra išleidęs daugiau nei 100 albumų ir pelnęs 14 „Grammy“ apdovanojimų. Anksčiau šiais metais jis surengė keturitūkstantąjį pasirodymą per savo 60 metų trunkančią karjerą.  

Kaltinimai operos žvaigždei mesti per pasaulį nuvilnijus moterų teisių judėjimo #MeToo bangai, atkreipusiai dėmesį į seksualinį priekabiavimą Holivude ir kitur.

Kaltinimų dėl nederamo lytinio elgesio sulaukė virtinė pramogų pasaulio žvaigždžių ir įtakingų šios industrijos figūrų.  

Legendinis JAV komikas Billas Cosby (Bilas Kosbis) už lytinę prievartą buvo pasiųstas už grotų, o Holivudo magnatas Harvey Weinsteinas (Harvis Veinsteinas) laukia teismo dėl lytinio smurto. Jo teismo procesas turėtų prasidėti ateinantį mėnesį.

„Gadžijevui pareikšti kaltinimai pagal Rusijos baudžiamojo kodekso (...) straipsnį (dalyvavimas organizacijos, pagal Rusijos įstatymus pripažįstamoje teroristine, veikloje)", – nurodė M. Magomedovas.

A. Gadžijevas, nepriklausomo savaitraščio „Černovik“ religijos skyriaus redaktorius, buvo suimtas praėjusį mėnesį prie vakarinių Kaspijos jūros krantų esančiame Dagestane.

Jo areštas primena didžiulio atgarsio sulaukusią žurnalisto Ivano Golunovo bylą. Nepriklausomo naujienų portalo „Meduza“ žurnalistas buvo apkaltintas narkotikų platinimu, tačiau galiausiai kaltinimai jam buvo panaikinti dėl įrodymų trūkumo. I. Golunovo areštas išprovokavo visuomenės pasipiktinimo bangą ir beprecedentį solidarumą.

Kaip jau buvo I. Golunovo atveju, kai trijų didžiųjų Rusijos verslo laikraščių numeriai birželį išėjo identiškais pirmaisiais puslapiais, taip reiškiant solidarumą su sulaikytu žurnalistu, „Černovik“ ir dar du Dagestano laikraščiai birželio 21-ąją išspausdino bendrą redakcijos straipsnį su antrašte: „Aš esu / mes esame Abdulmuminas Gadžijevas.“

Jeigu policija negali gauti jokių įtikinamų įkalčių prieš A. Gadžijevą, jie privalo jį iš karto paleisti ir nutraukti jam iškeltą bylą.

Valdžios pareigūnai kaltina redaktorių dalyvavimu teroristinės organizacijos veikloje ir terorizmo finansavimu. Šie kaltinimai paremti kito įtariamojo parodymais, tačiau pastarasis sako, kad jie buvo išgauti kankinant.

Tyrėjai įtaria, kad I. Gadžijevas siuntė pinigus labdaringoms organizacijoms, įtariamoms džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ ir kitų kovotojų finansavimu. Jeigu bus pripažintas kaltu, žurnalistui gresia 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Jam pareikštus kaltinimus jis neigia.

Dienraštis „Černovik“ šiuos kaltinimus pavadino „absurdiškais ir nepagrįstais“. Pasak jo, tai yra valstybės vykdomos susidorojimo su žiniasklaidos priemonėmis kampanijos regione dalis. 2011 metais Dagestane buvo nužudytas žinomas žurnalistas, laikraščio „Černovik“ steigėjas, bendrovės „Svoboda Slova“ generalinis direktorius Chadžimuradas Kamalovas. Jo žmogžudystė iki šiol neišaiškinta.

Žiniasklaidos laisvę ginanti nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) praėjusį mėnesį paragino Rusijos pareigūnus paleisti A. Gadžijevą. Ji pabrėžė, kad parodymus prieš žurnalistą davęs įtariamasis antradienį teisme pasirodė smarkiai sumuštas ir atsiėmė savo parodymus sakydamas, kad jie buvo išgauti prievarta. Policijos pareigūnai kol kas nesureagavo į liudytojo pareiškimą, kad jis buvo kankinamas.

„Jūs negalite įkalinti žurnalisto remdamiesi kankinimu išgautais liudijimais, – pareiškė RSF Rytų Europos ir Vidurio Azijos skyriaus vadovas Johannas Bihras (Johanas Biras). – Jeigu policija negali gauti jokių įtikinamų įkalčių prieš A. Gadžijevą, jie privalo jį iš karto paleisti ir nutraukti jam iškeltą bylą“.

Nors apygardos teismas buvo trečią kartą atsisakęs priimti tokį prokuroro prašymą, Lietuvos apeliacinis teismas šią savaitę įpareigojo jį išnagrinėti.

G. Norkūnas prašo, kad kaltinimas būtų keičiamas taip, jog G. Vainauskas susitarė duoti kyšį, o R. Paksas – jį priimti ne tik politiko, bet ir jo vadovautos partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai, nesant šio politinio judėjimo kaltės.

Vilniaus apygardos teismas prokuroro prašymo keisti kaltinimą nepriėmė, motyvuodamas, kad tai iš esmės reikštų naujo kaltinamojo – „Tvarkos ir teisingumo“ kaip juridinio asmens – įtraukimą į procesą.

Lietuvos apeliacinis teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutiko ir nurodė, kad prašymo priėmimas savaime nereiškia, jog būtų priimtas sprendimas dėl „tvarkiečių“ įtraukimo.

Teismas pabrėžė, kad prokuroro pateiktu naujai suformuluotu kaltinimu nėra prašoma įtraukti į procesą naują kaltinamąjį.

„Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą, nurodant iš esmės skirtingas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, priėmimas savaime netrukdytų nagrinėti baudžiamąją bylą“, – BNS sakė teismo atstovė Aurelija Narsutienė.

Prokuroras savo prašymą argumentavo naujomis aplinkybėmis iš kaltinamųjų paaiškinimų teisme ir užfiksuotų pokalbių turiniu. Juose, be kita ko, kalbama ir apie partijos rėmimą.

G. Norkūnas tvirtino, kad kyšį partijos naudai galima paimti ir be paties politinio judėjimo atsakomybės, nes byloje nefiksuota, kad „Tvarkos ir teisingumo“ nariai būtų taręsi, žinoję ar toleravę R. Pakso elgesį.

R. Paksas ir G. Vainauskas yra kaltinami 2015 metais susitarę dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose.

Jie neigia prekiavę poveikiu. G. Vainauskas sako, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtina, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.

Byloje prekyba poveikiu kaltinamas ir verslininkas Antanas Juozas Zabulis, jis kaltę taip pat neigia. Anot prokurorų, verslininkas neteisėtai tarėsi su G. Vainausku, kad šis pasinaudotų savo įtaka nutraukti teisėsaugos tyrimą dėl galimo aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo stambiu mastu įsisavinant Europos Sąjungos paramą.

Prokuroras Marekas Vahingas leidiniui sakė, kad pagal iškeltą baudžiamąją bylą šie asmenys įtariami tarpininkavimu pinigų plovimo schemose, dar vienas asmuo įtariamas tarpininkavimu perduodant kyšį.

Anksčiau Estijos prokuratūra skelbė, jog šioje baudžiamojoje byloje kaip kaltinamieji figūruoja devyni asmenys.

Kaip jau buvo skelbta, Danijos prokuratūra pateikė pirminius kaltinimus 10-iai „Danske Bank“ vadovų, taip pat atsistatydinusiam generaliniam direktoriui Thomasui Borgenui (Tomasui Borgenui).

Filialus 14-oje valstybių turintis didžiausias Danijos komercinis bankas yra paskelbęs, jog ištyrus finansines operacijas per jo Estijos filialą 2007-2015 metais nustatyta įspūdinga įtartinų pervedimų suma – 200 mlrd. eurų. „Danske Bank“ pripažino nesugebėjęs tinkamai reaguoti į signalus apie įtartinus ir galimai nusikalstamus sandorius, negali nustatyti, kiek tiksliai pinigų buvo išplauta, ir paaiškinti jų kilmės.

Šis vienas didžiausių visų laikų pagal mastą pinigų plovimo skandalas tiriamas kai kuriose Europos šalyse, įskaitant Daniją, bei Jungtinėse Valstijose.

Pasak leidinio, buvęs generalinis direktorius Thomas Borgenas yra vienas iš 10 žmonių, kuriems pateikti kaltinimai. Antradienį Danijos žiniasklaida paskelbė, kad Th. Borgenui pateikti kaltinimai, o jo namuose buvo atliktos kratos.

Rudenį „Danske Bank“ generalinis direktorius Th. Borgenas paskelbė, kad atsistatydins, o tą pačią dieną bendrovė pristatė galimo pinigų plovimo tyrimo rezultatus banko filiale Estijoje.

„Danske Bank“ filialas Taline įsisuko į didžiulį pinigų plovimo skandalą. Apie 200 mlrd. eurų vertės abejotinos kilmės mokėjimai, daugiausia iš Rusijos ir kitų buvusios SSRS šalių, manoma, buvo įvykdyti filiale tarp 2007 ir 2015 m.

Skandalas iškilo 2018-aisiais ir privertė „Danske Bank“ generalinį direktorių atsistatydinti, o 10 banko Estijos filialo darbuotojų buvo sulaikyti.

Danijos finansų sektoriaus reguliuotojai šiuo metu rengia reguliavimo procesų ir procedūrų pataisas, o bankų priežiūros institucijos keliose kitose ES šalyse taip pat peržiūri savo priežiūros mechanizmus.

Tyrimai, susiję su „Danske Bank“ pinigų plovimu, pradėti Jungtinėje Karalystėje (JK), Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose, Danijoje ir pačioje Estijoje.

Remiantis vietine naujienų agentūra „Jiji Press“, tyrėjai kaltinimus sieja su mažiausiai 32 mln. JAV dolerių „Nissan“ fondų perkėlimu paskirstytojui Omane.

Manoma, kad dalis minėtų pinigų buvo panaudoti pirkti prabangiai jachtai, kuria naudojosi C. Ghosnas ir jo šeima, teigia su klausimu susipažinęs šaltinis.

Jeigu Tokijo prokurorai bylą tęs, tai būtų jau ketvirtas kriminalinis kaltinimas 65-erių metų buvusiam automobilių pramonės magnatui, kuris visus kaltinimus neigia.

C. Ghosnas jau susidūrė su trimis kaltinimais finansiniais nusižengimais dėl nepranešto atlyginimo ir asmeninių nuostolių perkėlimo „Nissan“.

Jeigu prokurorai naujus kaltinimus tęs, tai nebūtinai reiškia, kad C. Ghosnas turės grįžti į sulaikymo centrą, kur jau praleido daugiau negu tris mėnesius prieš paleidimą už užstatą kovo 6 dieną.

Naujienos paskelbtos po „Renault“ advokatų pranešimo apie dokumentų perdavimą, kuriuose rodomas „milijonų eurų“ mokėjimas paskirstymo firmai Omane.

Dalis šių pinigų „nusėdo“ asmeninėse sąskaitose arba buvo naudojami C. Ghosno pirkiniams ir investicijoms, pavyzdžiui, jachtos įsigijimui ir sūnaus įmonės investicijoms.

C. Ghosno areštas lapkričio 19 dieną sukrėtė Japoniją ir verslo pasaulį. Jis sulaikymo centre praleido daugiau negu 100 dienų ir buvo paleistas už beveik 9 mln. JAV dolerių užstatą.

„Dominuojanti žiniasklaida kritikuojama visame pasaulyje kaip korumpuota ir melaginga. Dvejus metus ji bruko kliedesius apie sąmokslą su Rusija, nors iš tikrųjų visuomet žinojo, kad jokio sąmokslo nėra“, – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“.

„Ji yra tikras liaudies priešas ir tikra opozicijos partija!“ – pareiškė JAV lyderis.

Tai jau ne pirmas kartas, kai D. Trumpas žiniasklaidą, kurią kaltina nesąžiningu jo veiksmų nušvietimu, vadina „liaudies priešu“ – taip Sovietų Sąjungos stalinistai apibūdindavo politinius oponentus.

Šįkart Baltųjų rūmų vadovas kalbėjo apie dvejus metus trukusį R. Muellerio tyrimą dėl D. Trumpo neaiškių ryšių su Rusija ir įtarimų, kad jo 2016 metų rinkimų kampanijos štabas slapta bendradarbiavo su rusų agentais, siekdamas pakreipti balsavimą respublikono naudai.

Remiantis D. Trumpo paskirto generalinio prokuroro Williamo Barro (Viljamo Baro) parengtomis išvadomis, R. Mullerio komandai nepavyko rasti jokių sąmokslo įrodymų. Vis tik tyrėjai nustatė, kad rusų agentai mėgino paveikti rinkimų rezultatus.

D. Trumpas pareiškė, kad tyrėjų išvados, kad jis nebuvo susimokęs su Maskva, yra geriausias įrodymas, kad jis yra „raganų medžioklės“ auka, o sensacingą tyrimą nušvietusi žiniasklaida esą prisidėjo prie organizuoto puolimo prieš prezidentą.

Tyrimo išvadose sakoma, kad R. Muelleris nenustatė, ar D. Trumpas trukdė vykdyti teisingumą ir paliko šį klausimą Teisingumo departamentui. Rašydamas išvadas W. Barras pabrėžė, kad prezidentas neįvykdė tokio nusikaltimo.

„Užkirtome kelią planui, kurį asmeniškai organizavo ta velnio marionetė, mane nužudyti“, – tūkstančiams šalininkų Karakase pareiškė N. Maduro, turėdamas omenyje J. Guaido, kurį daugiau nei 50 šalių yra pripažinusios laikinuoju Venesuelos valstybės vadovu.

Venesuelos prezidentas teigė, kad su JAV susimokiusi kaimyninė Kolumbija esą prisidėjo prie sąmokslo. Anot N. Maduro, buvo suimtas neįvardijamas Kolumbijos kariškis, kuris esą „duoda parodymus“.

N. Maduro vyriausybė tariamo sąmokslo detales paskelbė per valstybinę televiziją.

Informacijos reikalų ministras Jorge Rodriguezas (Chorchė Rodrigesas) pareiškė, jog „už dideles pinigų sumas“ buvo pasamdyti „samdomi žudikai“ iš Salvadoro, Gvatemalos ir Hondūro, kurie prieš misijas Venesueloje, kur turėjo įvykdyti „tikslines žmogžudystes“ ir „sabotažą“, buvo nusiųsti į Kolumbiją.

J. Rodriguezas J. Guaido administracijos vadovą Roberto Marrero (Robertą Marerą) apkaltino gavus pinigų iš Jungtinių Valstijų ir esant vienu pagrindinių šios tariamos operacijos organizatorių.

49 metų teisininkas R. Marrero ketvirtadienį buvo sulaikytas savo namuose Karakase. Tai sukėlė Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos ir daugumos Pietų Amerikos šalių, kurios pripažįsta J. Guaido laikinuoju Venesuelos prezidentu, pasipiktinimą. Šalys pareikalavo nedelsiant jį paleisti.

Sulaikymo metu R. Marrero vienam savo kaimynui (opozicijos atstovui parlamente) sušuko, kad jį sulaikantys žvalgybos SEBIN pareigūnai pakišo jo namuose du automatus ir granatą. Po kelių valandų N. Maduro vyriausybės paskelbė nuotraukų, kuriose užfiksuoti minėti ginklai, ir pareiškė, kad jie buvo rasti namuose ir kad R. Marrero priklauso „teroristų grupei“.

JAV griežtina sankcijas

J. Rodriguezas eterio metu paleido įrašų, kurie, jo teigimu, buvo padaryti per J. Guado ir R. Marrero pokalbius „WhatsApp“ programėlėje. Tų pokalbių metu esą buvo kalbėta apie JAV įšaldytų Venesuelos lėšų panaudojimą finansuoti ginkluotas grupes, remiamas Kolumbijos prezidento Ivano Duque (Dukės).

Šie kaltinimai buvo pakartoti netrukus po to, kai N. Maduro kreipėsi į tūkstančius savo rėmėjų sostinėje. Jo vyriausybė teigia, kad Jungtinės Valstijos įšaldė Venesuelos turto už 30 mlrd. JAV dolerių, įskaitant lėšas banko sąskaitose.

J. Rodriguezas pareiškė, kad minėtam sąmokslui surengti buvo panaudotos lėšos iš sąskaitų bankuose „Bank of America“ ir „Banesco Panama“.

Opozicijos kontroliuojamai asamblėjai vadovaujantis J. Guaido paragino tarptautinę bendruomenę daryti dar didesnį spaudimą N. Maduro vyriausybei.

Jungtinės Valstijos jau ne kartą sugriežtino sankcijas Venesuelai ir panaikino vizas 300-ams venesueliečių, kurie, kaip manoma, yra artimi režimui, bei apsunkino galimybes valstybinei naftos kompanijai PDVSA veikti ar skolintis tarptautinėse rinkose.

Balandžio 28 dieną sankcijos bus dar labiau sugriežtintos – bus įvestas embargas naftos eksportui.

JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija ne kartą perspėjo N. Maduro nesuimti ar nebauginti J. Guaido ir jo padėjėjų ir pagrasino neįvardijamomis pasekmėmis.

Pasak D. Trumpo, Venesuelos atveju galimi „visi variantai“. Netiesiogiai net užsimenama apie galimus karinius veiksmus.

Komitetas informavo, kad S. Slapšinskas kaltinamas „neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu“, susijusiu su 1991-ųjų sausio 13-osios įvykiais Vilniuje.

„Esminė komiteto tyrimo kryptis – toliau peržiūrima baudžiamoji byla dėl neteisėto Rusijos piliečių traukimo baudžiamojon atsakomybėn Lietuvoje, tarp jų – buvusių sovietinės armijos kariškių, teisėsaugos darbuotojų, Lietuvos Komunistų partijos narių, kad jie sukėlė civilių gyventojų mirtį ir kūno sužalojimus užtikrindami viešąją tvarką Vilniuje, 1991-ųjų sausį“, – sakė Tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko.

Rusijos tyrėjai sako nustatę, jog S. Slapšinskas buvo atsakingas už šiuos veiksmus, nes anksčiau ėjo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas ir kartu su kolegomis surašė kaltinamąjį aktą Rusijos piliečiams.

Pažymima, kad 2015-aisiais S. Slapšinskas perdavė bylą nagrinėti teismui.

„Slapšinskui už akių pateikti kaltinimai dėl neteisėto žinomai nekaltų piliečių traukimo baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė S. Petrenko.

Rusijos teisėsauga laikosi pozicijos, kad sausio įvykių metu Lietuva „nebuvo nepriklausoma respublika ir priklausė SSSR“, o sovietų kariniai daliniai „atliko savo tarnybos pareigą“ ir veikė pagal Sovietų Sąjungos įstatymus.

Rusija dar pernai liepą paskelbė pradėjusi tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, susijusių su Sausio 13-osios bylos nagrinėjimu.

S. Petrenko yra sakiusi, kad Rusijos piliečiams pateikti kaltinimai nėra grindžiami objektyviais įrodymais.

Lietuvos URM Rusijos teisėsaugos veiksmus pavadino „atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams“.

S. Slapšinskas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui vadovavo 2011-2016 metais. Nuo 2016-ųjų S. Slapšinskas dirba advokatu.

S. Slapšinskas: tai – politinis persekiojimas

Rusijos teisėsaugos už akių šios šalies piliečių persekiojimu kaltinamas buvęs prokuroras Simonas Slapšinskas teigia, jog tai – politinis persekiojimas.

„Jokių oficialių dokumentų aš nesu gavęs. Tai yra elementarus politinio pobūdžio persekiojimas ir nieko daugiau, tai yra politiškai motyvuotas baudžiamasis persekiojimas“, – BNS sakė S. Slapšinskas.

Rusijos kaltinimus vadina bandymu klaidinti visuomenę

Buvusį Lietuvos prokurorą Simoną Slapšinską už akių apkaltinusi Rusijos teisėsauga tokiu būdu neteisėtai bando paveikti Lietuvos prokurorus bei klaidinti visuomenę.

„Tokie užsienio valstybės pranešimai, kuriuose kartu platinami ir melagingi teiginiai apie Sausio 13-osios įvykius bei Lietuvos suverenumą, vertintini tik kaip bandymai neteisėtai paveikti savo pareigas vykdančius Lietuvos prokurorus, teisėjus, kitus pareigūnus bei siekis klaidinti visuomenę. Tokie užsienio valstybės sprendimai kitos valstybės pareigūnų atžvilgiu prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Prokuratūra teigia iš Rusijos negavusi jokių oficialių pranešimų apie galimai Lietuvos teisėjų bei prokurorų atžvilgiu pernai pradėtą baudžiamąjį persekiojimą bei pareikštus kaltinimus.

Apie Rusijos Tyrimų komiteto kaltinimus S. Slapšinskui pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Pranešime teigiama, kad su rezonansine Sausio 13-osios byla dirbęs S. Slapšinskas už akių kaltinamas „neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu“.

Rusija dar pernai liepą paskelbė pradėjusi tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, susijusių su Sausio 13-osios bylos nagrinėjimu. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui S. Slapšinskas vadovavo 2011-2016 metais. Nuo 2016-ųjų jis dirba advokatu.

Prokuratūra reaguodama į kaltinimus S. Slapšinskui pirmadienį pranešime priminė, jog dar praėjusių metų gruodį paskelbė apie atliekamą tyrimą dėl galimo šnipinėjimo Rusijai.

Jame įtarimai pateikti neįvardijamam „visam tinklui asmenų“, tarp jų – buvusiam Socialistinio liaudies fronto lyderiui Algirdui Paleckiui, kuris nuo praėjusių metų spalio iki šiol yra suimtas. Tąkart pranešta, kad suimta yra ir daugiau asmenų, tačiau jų tapatybės neatskleistos.

„Lietuvos prokuratūra taip pat pabrėžia, kad siekiant apsaugoti Lietuvos pareigūnų teisėtus interesus, nuolat bendradarbiaujama ir keičiamasi aktualia informacija su atsakingais asmenimis bei institucijomis“, - pirmadienį pranešime teigia Generalinė prokuratūra.

Ji taip pat pažymi, kad sprendimą Sausio 13-osios byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija turėtų skelbti jau kitą savaitę – kovo 27 dieną.

Kaltinimai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų veikiant organizuotoje grupėje pateikti 67 Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, 1991 metais ėjusiems vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.