Paneigė įtarimus

"Žmonės gal jau ir pamiršo šitą temą, bet klausimas liko be atsakymo", – situaciją po daugiau nei metų viešų Seimo nario pareiškimų ir teismo proceso apibūdino G.Urbonas.

R.Juknevičienės brolis neslėpė, kad panaši informacija buvo skleidžiama ir anksčiau, tačiau vyras laikėsi neutralios pozicijos, suprasdamas, kad realiai puolamas ne jis, o sesuo. Kai M.Puidokas ėmė ir vėl eskaluoti pseudoryšių su Rusija temą Seime, G.Urbonui trūko kantrybė ir jis kreipėsi į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo.

Teismo procesas dar nesibaigęs ir sprendimas nepriimtas, tačiau dėl vieno dalyko G.Urbonas jau ramus – Valstybės saugumo departamento (VSD) atsakymas jo rankose. "VSD nedisponuoja žvalgybos informacija apie G.Urbono ryšius su Rusijos federalinėmis institucijomis", – juodu ant balto išklota VSD vadovo Dariaus Jauniškio atsakyme.

G.Urbonas atviravo nesitikėjęs, kad bus taip sunku apginti savo garbę. Mūsų teisinės sistemos ypatumas tas, kad ne abejones iškelianti pusė įrodinėja kito asmens kaltumą ar galimas sąsajas, o puolamasis turi įrodyti, kad yra priešingai.

Tarp girnų atsidūręs G.Urbonas kreipėsi į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo.

"Tik pagalvokite, kokią tribūną turi Seimo narys. Jis bet kada gali savo mintis išlieti Seimo posėdyje, bet kada pasisakyti. Jis bus išgirstas. O kokią tribūną turi paprastas žmogus? Kaip pasisakyti ir būti išgirstam? Supila kibirą pamazgų, o paneigia mažu lašeliu arba visai nesivargina to daryti", – stebėjosi G.Urbonas.

Praėjusią vasarą Seimo narys M.Puidokas ir dar dešimt parlamentarų surašė klausimus VSD, tarp kurių buvo ir apie R.Juknevičienės brolį. Seimo narys žiniasklaidai išplatino pranešimą: "Nauji klausimai R.Juknevičienei dėl brolio verslo neaiškių ryšių su Rusijos saugumui lojaliais asmenimis.

Seimo narės Rasos Juknevičienės audringa reakcija dėl Seimo narių grupės demokratiško paklausimo Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriui D.Jauniškiui apie jos brolio G. Urbono verslo ryšius Rusijoje ir NVS šalyse kelia vis daugiau įtarimų, kad įtakinga politikė baiminasi, jog gavus atsakymus gali paaiškėti nemaloni tiesa", – rašoma 2018 m. rugpjūčio 22 d. pranešime.

M.Puidokui buvo neaišku, "kodėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebuvo informuotas apie G.Urbono, kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK pirmininko pavaduotojai R.Juknevičienei".

Formalus atsirašinėjimas

Šalies saugumui esą pavojingą asmenį iškėlęs į viešumą Seimo narys M.Puidokas pritilo, kai G.Urbonas kreipėsi į teismą ir apie tai informavo ir Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį: "Seimo nario M.Puidoko paskleisti duomenys žemina mano garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės, yra melagingi ir šmeižikiški, todėl turi būti paneigti.

Aš kreipiausi į teismą, reikalaudamas teismo tvarka paneigti Seimo nario M.Puidoko paskleistus šiuos duomenis, žeminančius mano garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės. Šiuo pasiūlymu aš kreipiuosi į Seimo narį M.Puidoką, ragindamas jį savo gera valia paneigti paskleistas mano garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias. Tokiu atveju aš savo ieškinį iš teismo atsiimsiu."

Tik pagalvokite, kokią tribūną turi Seimo narys. Jis bet kada gali savo mintis išlieti Seimo posėdyje, bet kada pasisakyti.

Į šį G.Urbono pasiūlymą nereaguota. "Rašėme daugybę raštų. Pranckiečiui, Bakui, VSD, bet visi atsirašinėjo ir stumdė vieni nuo kitų", – politikų ir institucijų požiūrį dėstė G.Urbonas. Formaliu atsirašinėjimu Seimo pirmininkas paragino kreiptis į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK).

G.Urbonas taip ir padarė. Prašymas buvo pateiktas NSGK komiteto pirmininkui Vytautui Bakui. G.Urbonas prašė pateikti komiteto tyrimo grupės išvadą, padarytą remiantis VSD išduota pažyma. Deja, V.Bakas pasiuntė G.Urboną pas VSD, nes dokumentą apie galimus ryšius su Rusijos federalinėmis tarnybomis parengė būtent VSD. Suprask, jie tegu ir kalba.

G.Urbono argumentai, kad Seimo nario, kaip ir bet kurio asmens, saviraiškos laisvė yra gerbtina, tačiau turi turėti savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisė, neveikė.

Trečią kartą pateikti VSD pažymos turinį G.Urbonas paprašė šių metų pavasarį. Tačiau ir vėl buvo perlietas šaltu vandeniu. NSGK pirmininkas V.Bakas priminė, kad VSD pateikta informacija buvo svarstoma uždarame NSGK posėdyje. "Seimo ir Seimo kanceliarijos uždarų posėdžių protokolai, stenogramos, garso įrašai yra nevieši, neskelbiami ir saugomi teisės aktų numatyta tvarka", – G.Urboną informavo komiteto pirmininkas V.Bakas.

Politinė atsakomybė

Paskutinis NSGK atsakymas leido daryti išvadą, kad viešai transliuota kompromituojanti G.Urboną informacija nebus viešai nei paneigta, nei patvirtinta. G.Urbonui ir jam teismuose atstovaujantiems teisininkams prireikė metų, kol pasiekė, kad šmeižikiška informacija būtų paneigta.

Tačiau tai nereiškia, kad Seimo narių primestus ryšius su Rusija neigiančią informaciją VSD išdavė maloniai šypsodamasi, kai G.Urbonas pasibedė į įstaigos duris. VSD taip pat neskubėjo pateikti turimos informacijos.

"Informuojame, kad Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas nenumato galimybės teikti privatiems asmenims žvalgybos informacijos", – rašoma VSD direktoriaus pavaduotojo Vaidoto Mažeikos pateiktame atsakyme G.Urbonui.

Susidaro įspūdis, kad savo garbę siekiančiam apginti žmogui daromos visos įmanomos kliūtys ir siekiama nuslėpti tai, ką VSD turi savo tamsiuose žvalgybiniuose segtuvuose. NSGK tyli, nes posėdis buvo neviešas, VSD su fiziniais asmenimis savo lobiais nesidalija, o teismas nori kreipiasi į VSD, nori ne.

Metai vertėsi į antrą pusę, tačiau pirminį teismo nenorą iš karto kreiptis į VSD dėl pažymos turinio paviešinimo paklibino VSD paaiškinimas, kad prašomus duomenis jie pateiktų bylą nagrinėjančiam teismui, gavę jo prašymą.

G.Urbonas skaičiuoja, jog prireikė metų, kad vienintelis sakinys – "VSD nedisponuoja žvalgybos informacija apie G.Urbono ryšius su Rusijos federalinėmis institucijomis" – taptų viešas.

"Politikai neturėtų pulti paprasto žmogaus. Tarpusavyje tegu jie riejasi, kapojasi, kaip Tailande, daužo kėdes, tačiau turėtų jausti atsakomybę kalbėdami apie paprastą žmogų. Labai greitai klijuojamos KGB etiketės, būti ir nebūti turtai, nuodėmės", –  asmeninę pergalę G.Urbonas jau pasiekė, tačiau teismas sprendimo dar nepriėmė.

M.Puidokas – melagis?

Ką per metus nuveikė Seimo narys M.Puidokas, taip siekęs išsiaiškinti G.Urbono ryšius su Rusijos federalinėmis tarnybomis ir galimą jų įtaką R.Juknevičienei? "Mano pozicija tokia, kad kiekvienas pilietis, ypač Seimo narys, privalo ginti visuomeninį interesą, ir neaiškumai, kurie iškyla visuomenei dėl vieno ar kito klausimo, būtų išsklaidyti ir į klausimus būtų pateikti aiškūs atsakymai. Klausimai nėra kaltinimai. Klausimai yra siekis gauti į juos atsakymus", – "Kauno dienai" bandė aiškinti M.Puidokas.

M.Puidokas sutiko, kad iki šiol viešumon iškeltos abejonės liko neišsklaidytos, atsakymai taip ir nepateikti, tačiau prisidengė teisminiu procesu, dėl kurio pripažino galintis tik labai ribotai komentuoti situaciją. Kartu M.Puidokas tarsi ir pripažino, kad neatliko pareigos "ginti visuomeninį interesą". "Klausimai buvo užduoti Valstybės saugumo departamentui ir jo vadovui, bet dėl įstatyminių įslaptinimo aplinkybių VSD vadovas Seimo posėdžių salėje viešai atsakyti negalėjo", – dėstė M.Puidokas.

M.Puidokas pasitaškė kompromituojančiais pareiškimais apie R.Juknevičienės brolį ir pritilo nepateikęs visuomenei atsakymų.

Seimo narys tęsė, kad tikisi, jog šis R.Juknevičienės ir G.Urbono klausimas bus svarstomas kituose tyrimuose. Tačiau vargu ar yra garantija, kad būsimų tyrimų išvados bus viešinamos. G.Urbono situacija iliustruoja kiek kitokį rezultatą – klausimai iškeliami garsiai, o atsakymai nuleidžiami tylomis.

"Tuo metu buvau valdančiosios daugumos Seime narys ir tikėjausi, kad, vykstant tyrimui, į tuos klausimus bus atsakyta. Dabar, kai nesu valdančiosios daugumos Seime narys, pasiekti, kad į tuos klausimus būtų atsakyta, yra sunkiau", – dar kartą pažadą "ginti visuomeninį interesą" pamiršo M.Puidokas.

Jis nesureikšmino priminimo, kad į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo kreipėsi G.Urbonas, o pats Seimo narys lyg ir nesistengė, kad į jo pateiktus klausimus jam būtų atsakyta.

"Aš nei teismas, į kurį kreipėsi Urbonas, nei VSD. Jūs puikiai suprantate, kad jei aš ką nors pakomentuosiu, tai bus panaudota prieš mane teisme. Dėl kiekvieno mano pasisakymo, nesvarbu, kurioje žiniasklaidos priemonėje, buvo įtraukta į bylą, tai ir šio pokalbio medžiaga gali būti įtraukta į bylą. Nenoriu apsunkinti savo advokato darbo ir noriu sulaukti, kai bus priimti sprendimai", – M.Puidokas vengė tiesiai atsakyti apie savo paties pastangas apšviesti visuomenę.

„Ant kortos pastatyta ne pergalė kažkokiame kvailame kaltės žaidime“, – pareiškė D. Tuskas „Twitter“ žinutėje, adresuotoje britų lyderiui.

„Ant kortos – Europos ir JK ateitis bei mūsų žmonių saugumas ir interesai. Nenorite susitarimo, nenorite [„Brexit“ termino] pratęsimo, nenorite atšaukimo, quo vadis?“ – pridūrė jis, pavartodamas lotynišką frazę, kuri reiškia „kur tu eini?“

Toks D. Tusko pareiškimas pasirodė Dauningo gatvei paskelbus, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel B. Johnsoną perspėjo, jog pasiekti „Brexit“ susitarimą dabar yra „itin menkai tikėtina“.

Vyriausiasis britų „Brexit“ derybininkas Davidas Frostas (Deividas Frostas) šiuo metu yra išvykęs į Briuselį, kur vyksta techninės derybos dėl galimo JK pasitraukimo iš ES susitarimo, kurį norima pateikti kitą savaitę vyksiančio Bendrijos viršūnių susitikimo dalyviams.

Tačiau abi šalys vis dar nesutaria dėl ateities muitinės procedūrų taisyklių Šiaurės Airijai, ir ES pareigūnams teko paneigti pareiškimus iš Londono, kad derybos yra ant žlugimo ribos.

„Iš savo pusės kartojame, kad ES pozicija nepasikeitė. Norime susitarimo, dirbame su JK siekdami susitarimo“, – žurnalistams sakė ES atstovė Mina Andreeva (Mina Andrejeva).

„Šiandien tęsiamos techninės derybos, tad nesuprantu, kaip derybos gali būti žlugusios, jei jos vyksta šiandien ir tęsis kelias dienas“, – pridūrė ji.

D. Frosto derybos su jaunesniaisiais ES pareigūnais turėtų prasidėti vėliau antradienį, o vyriausiasis Bendrijos „Brexit“ derybininkas antradienio vakarą susitinka su Airijos užsienio reikalų ministru Simonu Coveney (Saimonu Koveniu).

Trečiadienį M. Barnier informuos Europos Komisiją, o pareigūnai yra sakę, kad per derybas šalys privalo iki penktadienio parengti teisinį tekstą, kad jis būtų svarstomas per spalio 17–18 dienomis vyksiantį viršūnių susitikimą.

Dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas netruko atsikirsti J. Bidenui, laikomam realiausiu demokratų pretendentu, galinčiu mesti iššūkį D. Trumpui 2020-ųjų JAV prezidento rinkimuose.

D. Trumpas kaltina J. Bideną netinkamai elgusis Ukrainoje tuo metu, kai ėjo viceprezidento pareigas Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijoje.

Abipusiai kaltinimai pasipylė laikraščiui „The Washington Post“ pranešus apie vieno JAV žvalgybos pareigūno pateiktą skundą dėl D. Trumpo pokalbių su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir JAV vadovo neva duoto „pažado“.

Teigiama, kad D. Trumpas spaudė V. Zelenskį ištirti galimai korupcinę veiklą, susijusią su J. Bidenu ir jo sūnumi Hunteriu (Hanteriu). Pastarasis tėvo viceprezidentavimo laikais dirbo Ukrainos gamtinių dujų bendrovėje. 

D. Trumpas paragino žiniasklaidą „panagrinėti“ J. Bideno komentarus, išsakytus 2016-ųjų pradžioje. Tuometinis viceprezidentas tada pareiškė, kad B. Obamos administracija įšaldys 1 mlrd. dolerių vertės JAV paskolų garantijas, jei Kijevas neatleis iš pareigų aukšto rango prokuroro, atlikusio tyrimą dėl su jo sūnumi susijusios dujų bendrovės.

„Atrodo, kad tai didžiulis piktnaudžiavimas valdžia: kalbėtis telefonu su užsienio šalies vadovu, siekiančiu Jungtinių Valstijų pagalbos, ir klausti apie mane“, – J. Bidenas sakė  žurnalistams rinkimų kampanijos renginyje Ajovos valstijoje.

„Žinau, prieš ką einu – prieš serijinį piktnaudžiautoją, – pareiškė jis. – Matydamas, kad gali netekti valdžios, jis padarys viską, ką turi padaryti. Bet tai jau peržengia ribas.“

Žinau, prieš ką einu – prieš serijinį piktnaudžiautoją.

Penktadienį J. Bidenas pareikalavo, kad D. Trumpas nedelsdamas paskelbtų liepos 25 dieną įvykusio pokalbio su V. Zelenskiu stenogramą. Anot demokrato, jei žiniasklaidos pranešimai apie JAV prezidento spaudimą Ukrainos vadovui yra teisingi, tai yra „aiški korupcija“.

D. Trumpas pavadino tokius kaltinimus „juokingais“ ir socialiniame tinkle „Twitter“ šeštadienį apkaltino J. Bideną viceceprezidentavimo laikais reikalavus, „kad Ukrainos vyriausybė atleistų jo sūnų tyrusį prokurorą“.

Prezidentas taip pat apkaltino žiniasklaidos priemonės sufabrikavus „istoriją apie mane ir mano visiškai normalų ir rutininį pokalbį su naujuoju Ukrainos prezidentu“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika interviu televizijai  „Hromadske“ paneigė, kad D. Trumpas darė spaudimą V. Zelenskiui.

„Žinau, apie ką jie kalbėjo, ir manau, kad nebuvo jokio spaudimo, – sakė ministras. – Tai buvo ilga ir draugiška diskusija, joje aptarta daugelis klausimų, kurie daugeliu atveju reikalavo rimtų atsakymų.“

„Piktnaudžiavimas valdžia“

Šeštadienį D. Trumpas paskelbė žiniasklaidos pranešimų vaizdo montažą. Jame, be kitų, yra įrašas, kuriame J. Bidenas sako, kad paprašė atleisti Ukrainos prokurorą.

Buvęs viceprezidentas tvirtina, kad šis telefono skambutis neturėjo nieko bendra su jo sūnumi.

„Niekuomet nesikalbėjau su sūnumi apie jo verslo reikalus užsienyje, – teigė jis. – Visi tai aptarė ir sakė, kad nieko ten nėra.“

„Trumpas tą daro, nes žino, kad rinkimuose jį sutriuškinsiu; jis piktnaudžiauja valdžia ir naudojasi visomis prezidento valdžios teikiamomis galimybėmis, siekdamas mane apjuodinti“, – sakė daugelyje apklausų pirmaujantis J. Bidenas.

JAV prezidentas užsipuolė šiuos kaltinimus į dienos šviesą iškėlusią žiniasklaidą.

„Netikrų naujienų žiniasklaida šiuo metu ne tik netikrina faktų teisingumo, jie tyčia klastoja faktus. Jie netgi klastoja šaltinius, kad apsaugotų savo partnerius demokratus“, – tviteryje rašė jis.

Pasak „Huawei“, Jungtinės Valstijos neteisėtai sulaikė „Huawei“ personalo narius, ėmėsi kibernetinių atakų prieš įmonės serverius, o FTB agentai esą atvyko į „Huawei“ darbuotojų namus, kur bandė juos priversti rinkti informaciją apie bendrovę, rašo BBC.

Tiesa, kinų bendrovė tokios JAV atstovų veiklos įrodymų nepateikė.

„Griežtai smerkiame tokias kryptingas ir piktybines JAV vyriausybės pastangas diskredituoti „Huawei“ ir pakenkti bendrovės lyderystei technologijų srityje“, – sakoma „Huawei“ pranešime.

Jungtinės Valstijos ragina sąjungininkus visame pasaulyje atsisakyti kiniškų naujos kartos 5G ryšio technologijų, ypač iš technologijų milžino „Huawei“.

Vašingtonas nerimauja, kad Pekinas gali pasinaudoti „Huawei“ įranga šnipinėjimo tikslais.

JAV vyriausybė gegužę įvedė sankcijas „Huawei“, kurios draudžia amerikiečių bendrovėms pardavinėti kinų įmonei technologijas. Tiesa, sankcijų įsigaliojimas dukart buvo atidėtas, dabartinis sankcijų įsigaliojimo terminas – lapkritis.

Huawei" pastaruoju metu susidūrė su kaltinimais, kad Kinijos valdžia gali naudoti bendrovės įrangą šnipinėjimui. Jungtinės Valstijos yra kampanijos uždrausti „Huawei" priešakyje ir ragina sąjungininkus boikotuoti Kinijos įmonės įrangą, tačiau tiek „Huawei", tiek ir Kinijos valdžia neigia bet kokius kaltinimus.

Viename laikraščio „Times“ straipsnyje P. Hammondas teigė, kad „Brexitas“ be susitarimo būtų 2016 metų referendumo rezultatų „išdavystė“. Jis teigė, kad parlamentas pasistengs, jog narių balsai būtų išgirsti, – P. Hammondas pakartojo, kad „Brexitas“ be susitarimo „įvykti negali“.

Premjero atstovai teigė, kad Didžioji Britanija ES paliks spalio 31 dieną, nepaisant P. Hammondo pastangų tokios baigties išvengti. Jie skelbė, kad, kaip kancleris, P. Hammondas „padarė viską, ką galėjo“, kad užkirstų kelią pasiruošimui išstoti iš ES, ir „pakenkė deryboms“.

Buvęs iždo kancleris tokius kaltinimus neigė ir tviterio paskyroje rašė, kad jis pritarė „Brexito“ vykdymui ir už išstojimą balsavo tris kartus. Tik pasitraukimas be susitarimo, jo manymu, neatitinka referendumu numatytos pasitraukimo vizijos.

Tuo tarpu du garsūs teatrai atšaukė numatytus operos dainininko pasirodymus.

P. Domingo jam reiškiamų kaltinimų nepripažįsta.

Virtinė moterų apkaltino operos žvaigždę, esą jis, pasinaudodamas savo statusu, spaudė jas lytiškai santykiauti. Vienos iš šių moterų tapatybė buvo paskelbta.   

Aštuonios dainininkės ir šokėja naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė, kad su P. Domingo seksualiniu priekabiavimu susidūrė praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje. Anot vienos iš moterų, dainininkas pakišo savo ranką po jos sijonu. Kitos trys tvirtino, kad P. Domingo jas priverstinai pabučiavo.

Kai kurios iš šių moterų sakė, kad jų karjera nukentėjo dėl to, kad atstūmė operos žvaigždę.

„Šių neįvardijamų asmenų kaltinimai, susiję su 30 metų senumo įvykiais, kelia didžiulį nerimą ir yra klaidingi“, – rašoma P. Domingo pareiškime, atsiųstame jo agento naujienų agentūrai AFP.

„Nepaisant to, skaudu girdėti, kad galėjau kažką sutrikdyti ar priverčiau jaustis nepatogiai – nesvarbu, kada tai nutiko ir kad turėjau tik gerų ketinimų“, – priduriama pareiškime.

Los Andželo opera, kuriai S. Domingo vadovauja nuo 2003 metų, išplatintame pareiškime nurodė, kad kreipsis į išorės teisės konsultantus šiems kaltinimams ištirti.  

„Placido Domingo daugiau nei tris dešimtmečius buvo Los Andželo operos ir Los Andželo meno kultūros kūrybinė varomoji jėga“, – rašoma pareiškime.

„Tuo pat metu darome viską, ką galime, kad būtų užtikrinta profesionali ir bendradarbiavimui palanki atmosfera, o visi mūsų darbuotojai bei atlikėjai jaustųsi vienodai patogiai, vienodai vertinami ir gerbiami“, – priduriama jame.  

Ispanijoje gimęs P. Domingo laikomas viena ryškiausių XX amžiaus operos žvaigždžių. Jis kartu su kolegomis Luciano Pavarotti (Lučianu Pavaročiu) ir Jose Carrerasu (Chosė Karerasu) buvo susibūrę į „Trijų tenorų“ kolektyvą, kurio pasirodymai visame pasaulyje sulaukė neregėto populiarumo.

Išgarsėjęs ir pasaulinę šlovę pelnęs kaip tenoras, pastarąjį dešimtmetį P.Domingo dažniausiai renkasi baritono partijas. 78 metų atlikėjas vis dar pritraukia pilnas sales jo talento gerbėjų. 

„Manau, visi mano santykiai ir ryšiai visada buvo grindžiami abipusiu sutikimu. Manę pažįstantys ar su manimi dirbę žmonės žino, kad nesu žmogus, galintis ką nors tyčia nuskriausti, įžeisti ar įstumti į keblią padėtį“, – sakė atlikėjas.     

„Visgi suprantu, kad taisyklės ir normos, kuriais vadovaujantis šiandien esame ir turėtume būti vertinami, smarkiai skiriasi nuo galiojusių praeityje“, – pridūrė jis.  

#MeToo

Pasirodžius informacijai apie operos žvaigždei mestus kaltinimus, Filadelfijos orkestras atšaukė kvietimą P. Domingo pasirodyti rugsėjo 18 dieną numatytame sezono atidarymo koncerte. 

„Siekiame užtikrinti saugią, palankią, pagarbią ir tinkamą aplinką“, – rašoma orkestro išplatintame pareiškime.

San Fransisko opera taip pat atšaukė spalio 6-ąją numatytą vieną iš dainininko koncertų.

Niujorko Metropoliteno opera pranešė, kad galutinį sprendimą dėl P. Domingo „ateities“ priims sulaukusi Los Andželo operos tyrimo išvadų. 

Tuo tarpu Zalcburgo muzikos festivalio Austrijoje vadovė pareiškė, kad P. Domingo, kaip numatyta, šį mėnesį surengs savo pasirodymą.   

„Manau, žvelgiant iš žmogiškosios perspektyvos, yra objektyviai neteisinga ir neatsakinga daryti galutinius vertinimus šiuo etapu ir jais grįsti savo sprendimus“, – sakė Helga Rabl-Stadler (Helga Rabl-Štadler). 

P. Domingo yra išleidęs daugiau nei 100 albumų ir pelnęs 14 „Grammy“ apdovanojimų. Anksčiau šiais metais jis surengė keturitūkstantąjį pasirodymą per savo 60 metų trunkančią karjerą.  

Kaltinimai operos žvaigždei mesti per pasaulį nuvilnijus moterų teisių judėjimo #MeToo bangai, atkreipusiai dėmesį į seksualinį priekabiavimą Holivude ir kitur.

Kaltinimų dėl nederamo lytinio elgesio sulaukė virtinė pramogų pasaulio žvaigždžių ir įtakingų šios industrijos figūrų.  

Legendinis JAV komikas Billas Cosby (Bilas Kosbis) už lytinę prievartą buvo pasiųstas už grotų, o Holivudo magnatas Harvey Weinsteinas (Harvis Veinsteinas) laukia teismo dėl lytinio smurto. Jo teismo procesas turėtų prasidėti ateinantį mėnesį.

„Gadžijevui pareikšti kaltinimai pagal Rusijos baudžiamojo kodekso (...) straipsnį (dalyvavimas organizacijos, pagal Rusijos įstatymus pripažįstamoje teroristine, veikloje)", – nurodė M. Magomedovas.

A. Gadžijevas, nepriklausomo savaitraščio „Černovik“ religijos skyriaus redaktorius, buvo suimtas praėjusį mėnesį prie vakarinių Kaspijos jūros krantų esančiame Dagestane.

Jo areštas primena didžiulio atgarsio sulaukusią žurnalisto Ivano Golunovo bylą. Nepriklausomo naujienų portalo „Meduza“ žurnalistas buvo apkaltintas narkotikų platinimu, tačiau galiausiai kaltinimai jam buvo panaikinti dėl įrodymų trūkumo. I. Golunovo areštas išprovokavo visuomenės pasipiktinimo bangą ir beprecedentį solidarumą.

Kaip jau buvo I. Golunovo atveju, kai trijų didžiųjų Rusijos verslo laikraščių numeriai birželį išėjo identiškais pirmaisiais puslapiais, taip reiškiant solidarumą su sulaikytu žurnalistu, „Černovik“ ir dar du Dagestano laikraščiai birželio 21-ąją išspausdino bendrą redakcijos straipsnį su antrašte: „Aš esu / mes esame Abdulmuminas Gadžijevas.“

Jeigu policija negali gauti jokių įtikinamų įkalčių prieš A. Gadžijevą, jie privalo jį iš karto paleisti ir nutraukti jam iškeltą bylą.

Valdžios pareigūnai kaltina redaktorių dalyvavimu teroristinės organizacijos veikloje ir terorizmo finansavimu. Šie kaltinimai paremti kito įtariamojo parodymais, tačiau pastarasis sako, kad jie buvo išgauti kankinant.

Tyrėjai įtaria, kad I. Gadžijevas siuntė pinigus labdaringoms organizacijoms, įtariamoms džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ ir kitų kovotojų finansavimu. Jeigu bus pripažintas kaltu, žurnalistui gresia 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Jam pareikštus kaltinimus jis neigia.

Dienraštis „Černovik“ šiuos kaltinimus pavadino „absurdiškais ir nepagrįstais“. Pasak jo, tai yra valstybės vykdomos susidorojimo su žiniasklaidos priemonėmis kampanijos regione dalis. 2011 metais Dagestane buvo nužudytas žinomas žurnalistas, laikraščio „Černovik“ steigėjas, bendrovės „Svoboda Slova“ generalinis direktorius Chadžimuradas Kamalovas. Jo žmogžudystė iki šiol neišaiškinta.

Žiniasklaidos laisvę ginanti nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) praėjusį mėnesį paragino Rusijos pareigūnus paleisti A. Gadžijevą. Ji pabrėžė, kad parodymus prieš žurnalistą davęs įtariamasis antradienį teisme pasirodė smarkiai sumuštas ir atsiėmė savo parodymus sakydamas, kad jie buvo išgauti prievarta. Policijos pareigūnai kol kas nesureagavo į liudytojo pareiškimą, kad jis buvo kankinamas.

„Jūs negalite įkalinti žurnalisto remdamiesi kankinimu išgautais liudijimais, – pareiškė RSF Rytų Europos ir Vidurio Azijos skyriaus vadovas Johannas Bihras (Johanas Biras). – Jeigu policija negali gauti jokių įtikinamų įkalčių prieš A. Gadžijevą, jie privalo jį iš karto paleisti ir nutraukti jam iškeltą bylą“.

Nors apygardos teismas buvo trečią kartą atsisakęs priimti tokį prokuroro prašymą, Lietuvos apeliacinis teismas šią savaitę įpareigojo jį išnagrinėti.

G. Norkūnas prašo, kad kaltinimas būtų keičiamas taip, jog G. Vainauskas susitarė duoti kyšį, o R. Paksas – jį priimti ne tik politiko, bet ir jo vadovautos partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai, nesant šio politinio judėjimo kaltės.

Vilniaus apygardos teismas prokuroro prašymo keisti kaltinimą nepriėmė, motyvuodamas, kad tai iš esmės reikštų naujo kaltinamojo – „Tvarkos ir teisingumo“ kaip juridinio asmens – įtraukimą į procesą.

Lietuvos apeliacinis teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutiko ir nurodė, kad prašymo priėmimas savaime nereiškia, jog būtų priimtas sprendimas dėl „tvarkiečių“ įtraukimo.

Teismas pabrėžė, kad prokuroro pateiktu naujai suformuluotu kaltinimu nėra prašoma įtraukti į procesą naują kaltinamąjį.

„Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą, nurodant iš esmės skirtingas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, priėmimas savaime netrukdytų nagrinėti baudžiamąją bylą“, – BNS sakė teismo atstovė Aurelija Narsutienė.

Prokuroras savo prašymą argumentavo naujomis aplinkybėmis iš kaltinamųjų paaiškinimų teisme ir užfiksuotų pokalbių turiniu. Juose, be kita ko, kalbama ir apie partijos rėmimą.

G. Norkūnas tvirtino, kad kyšį partijos naudai galima paimti ir be paties politinio judėjimo atsakomybės, nes byloje nefiksuota, kad „Tvarkos ir teisingumo“ nariai būtų taręsi, žinoję ar toleravę R. Pakso elgesį.

R. Paksas ir G. Vainauskas yra kaltinami 2015 metais susitarę dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose.

Jie neigia prekiavę poveikiu. G. Vainauskas sako, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtina, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.

Byloje prekyba poveikiu kaltinamas ir verslininkas Antanas Juozas Zabulis, jis kaltę taip pat neigia. Anot prokurorų, verslininkas neteisėtai tarėsi su G. Vainausku, kad šis pasinaudotų savo įtaka nutraukti teisėsaugos tyrimą dėl galimo aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo stambiu mastu įsisavinant Europos Sąjungos paramą.

Prokuroras Marekas Vahingas leidiniui sakė, kad pagal iškeltą baudžiamąją bylą šie asmenys įtariami tarpininkavimu pinigų plovimo schemose, dar vienas asmuo įtariamas tarpininkavimu perduodant kyšį.

Anksčiau Estijos prokuratūra skelbė, jog šioje baudžiamojoje byloje kaip kaltinamieji figūruoja devyni asmenys.

Kaip jau buvo skelbta, Danijos prokuratūra pateikė pirminius kaltinimus 10-iai „Danske Bank“ vadovų, taip pat atsistatydinusiam generaliniam direktoriui Thomasui Borgenui (Tomasui Borgenui).

Filialus 14-oje valstybių turintis didžiausias Danijos komercinis bankas yra paskelbęs, jog ištyrus finansines operacijas per jo Estijos filialą 2007-2015 metais nustatyta įspūdinga įtartinų pervedimų suma – 200 mlrd. eurų. „Danske Bank“ pripažino nesugebėjęs tinkamai reaguoti į signalus apie įtartinus ir galimai nusikalstamus sandorius, negali nustatyti, kiek tiksliai pinigų buvo išplauta, ir paaiškinti jų kilmės.

Šis vienas didžiausių visų laikų pagal mastą pinigų plovimo skandalas tiriamas kai kuriose Europos šalyse, įskaitant Daniją, bei Jungtinėse Valstijose.