Penktadienį paskelbtame naujame teisės akte aiškiai nurodoma, kad Šventojo Sosto kardinolai ir vyskupai priklauso Vatikano prokurorų jurisdikcijai, ir tyrimui prieš juos pradėti tereikia popiežiaus sutikimo.

Šiuo įstatymu buvo panaikinta dar praėjusiais metais patvirtinta tvarka, pagal kurią tik aukščiausias tribunolo apeliacinis teismas, kurį sudaro trys kardinolai teisėjai, gali vertinti baudžiamaisiais nusikaltimais apkaltinų kardinolų ir vyskupų veiksmus.

Ši reforma yra dar vienas ženklas, kad po aštuonerius metus trukusių pamokslų apie kovą su korupcija ir kita nusikalstama veika Šventajame Soste Pranciškus imasi konkrečių veiksmų, siekiant sumažinti kliūčių patraukti atsakomybėn jo paties kardinolus bei vyskupus, padrąsindamas prokurorus imtis darbo.

Ketvirtadienį pontifikas priėmė dar vieną potvarkį, reikalaujantį, kad aukšti Vatikano pareigūnai deklaruotų teisėtą savo pajamų kilmę, ir nustatė maksimalios 40 eurų vertės apribojimą dovanoms, kurias gali priimti Vatikano darbuotojai. Maksimalios leidžiamos dovanų vertės nustatymas yra laikomas būdu kovoti su Vatikano darbuotojų gaunamomis asmeninėmis dovanomis.

Praėjusiais metais Pranciškus atėmė kardinolo teises ir privilegijas iš savo artimo patarėjo – italų kardinolo Angelo Becciu (Andželo Bečaus). Tai buvo laikoma pirmu žingsniu, ruošiantis priversti A. Becciu stoti prieš teismą.

Tačiau nėra aišku, kuo jis yra įtariamas, ir kol kas A. Becciu nebuvo oficialiai apkaltintas jokiu nusikaltimu.

Pasak A. Becciu, popiežius Pranciškus taip pasielgė dėl 100 tūkst. eurų dotacijos iš Šventojo Sosto fondų vienai labdaros organizacijai, kuriai vadovauja kardinolo brolis. Tačiau pats A. Becciu neigė neteisėtai pasielgęs ir sakė, kad turėjo teisę skirstyti lėšas, o pinigai buvo skirti labdarai, ne jo broliui ir niekur neiškeliavo iš vyskupijos banko sąskaitos, į kurią buvo pervesti.

Praeityje  A. Becciu buvo siejamas su Vatikano tyrimu dėl nekilnojamojo turto Londono prestižiniame Čelsio rajone, apmokėto iš lengvatinio apmokestinimo fondų ir kompanijų. Investavimas į prabangių apartamentų statybos schemą prasidėjo 2014 metais, kai G. A. Becciu dirbo Vatikano valstybės sekretoriate.

„Lygūs prieš įstatymą“

Įvedus naują procedūrinę tvarką Vatikanui veikiausiai nebereikės atiminėti iš kardinolų jų teisių ir privilegijų, norint patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn.

Pristatydamas šį potvarkį Pranciškus sakė, kad būtina, jog visi būtų lygūs prieš įstatymą.

„Šių Bažnyčios bendruomenėje subrandintų vertybių ir principų supratimas šiandien reikalauja, kad Vatikano kodeksas labiau atitiktų“ tarptautinius standartus, parašė jis.

Vatikano kanoninės teisės sistema numato, kad kardinolus ir vyskupus teisia tik popiežius, kuris yra absoliutus monarchas, Vatikane turintis išskirtinę įstatymų leidybos, vykdomąją ir teisminę galią. Ši kardinolų privilegija taip pat buvo numatyta miesto valstybės tribunolo baudžiamajame kodekse. Tokia tvarka pastaraisiais metais privedė iki absurdiškų situacijų.

Vienoje garsioje byloje prokurorai nusprendė net nepradėti tyrimo dėl kardinolo, kurio butas Vatikane buvo suremontuotas už 0,5 mln. JAV dolerių lėšas, paaukotas popiežiaus globojamai vaikų ligoninei. Ligoninės vadovas, pervedęs šias lėšas buto remontui, buvo nuteistas Vatikano tribunole, tačiau iš šio nusikaltimo naudos turėjęs kardinolas net nebuvo iškviestas duoti parodymų.

Neseniai vienas britų teisėjas išreiškė nuostabą, kad Vatikano bažnytinei valdžiai pavyko išvengti tyrimo Londono nekilnojamojo turto korupcijos byloje. Tai jis pareiškė pateikdamas savo nutartį, susijusią su vieno pagrindinių bylos įtariamųjų  lėšų konfiskavimu. Teisėjui iškilo klausimas, kodėl Vatikano valstybės sekretorius ir jo dešinioji ranka net nepateikė parodymų apie šį sandorį kaip liudytojai, nors dokumentai ir įrodymai byloja, kad sandoris buvo atliktas su jų sutikimu.

Lenkų kardinolo Konrado Krajewskio, atsakingo už popiežiaus labdaringąją veiklą, „testo dėl COVID-19 rezultatas buvo teigiamas“, nurodė Vatikano atstovas Matteo Bruni.

57 metų kardinolui, dėl savo atsidavimo neturtingiesiems ir benamiams vadinamam popiežiaus Robinu Hudu, pasireiškė plaučių uždegimo simptomai; šiuo metu jis gydomas Romos ligoninėje.

Pareigūnai dar nustatinėja asmenis, su kuriais jis turėjo kontaktų pastaruoju metu. Žinoma, kad jis reguliariai susitikdavo su popiežiumi.

Italų kardinolui 78 metų Giuseppe Bertello, Vatikano valstybės gubernatoriui, taip pat patvirtinta konronavirusinė infekcija, naujienų agentūrai AFP sakė šaltis Vatikane.

84 metų pontifikas, mėgstantis būti šalia tikinčiųjų, nėra linkęs dėvėti apsauginės kaukės, nors Italijoje siaučia pandemija.

Pirmadienį per susitikimą su Vatikano darbuotojais popiežius Pranciškus  negalėjo atsispirti pagundai prisiglausti prie kūdikio, bet nei jis, nei jo aplinkos pareigūnai kaukių nedėvėjo.

Yra didelis pavojus, kad dėl amžiaus ir senos plaučių ligos  iš Argentinos kilusiam popiežiui užsikrėtus koronavirusu kiltų komplikacijų

Remiantis popiežiaus biografu Austenu Ivereigh, būdamas 21 metų jis susirgo pleuritu ir vos nenumirė. Tuomet jam teko pašalinti dalį plaučių.

Savo naujausioje knygoje „Pasvajokime“ (Let Us Dream)  popiežius pasakoja, kaip jo patirti išgyvenimai padeda suprasti, kaip jaučiasi koronaviruso aukos.

Buvo 1957-ieji, kai jis, būdamas antrų metų seminaristas Buenos Airėse, pateko į ligoninę, kur jam teko kovoti už savo gyvybę.

„Aš šiek tiek suprantu, kaip jaučiasi koronvirusu sergantys žmonės, prijungti prie plaučių vėdinimo aparatų ir negalintys patys kvėpuoti“, – rašė pontifikas.

Paskyrimai bus įforminti lapkričio 28 dieną kardinolų susirinkime konsistorijoje, sekmadienį per tradicinę „Viešpaties Angelo“ maldą paskelbė pontifikas.

Į sąrašą įtraukiamas Vašingtono arkivyskupas Wiltonas Gregory'is, Ruandos sostinės Kigalio arkivyskupas Antoine'as Kambanda ir Filipinų provincijos Kapizo arkivyskupas Jose Fuerte Advincula.

Sąraše taip pat yra keli italai, įskaitant Vatikano šventųjų reikalų departamento vadovą vyskupą Marcello Semeraro ir Asyžiaus pranciškonų vienuolyno vadovą Fra Mauro Gambetti.

Australijos kardinolas George'as Pellas (Džordžas Pelas) ir Čilės kardinolas Francisco Javieras Errazurizas (Fransiskas Chavjeras Erasurisas) buvo pašalinti iš vadinamosios devynių patarėjų Kardinolų tarybos (C9) – paties Pranciškaus įkurtos patariamąjį balsą turinčios tarptautinės institucijos, trečiadienį pranešė Vatikanas.

Paskutinis C9 susitikimas vyko rugsėjo mėnesį. Jame nebuvo nei Čilėje dvasininkų vykdyto vaikų išnaudojimo ignoravimu kaltinamo F. J. Errazurizo, nei G.Pello, sulaukusio kaltinimų dėl dešimtmečių senumo įtariamų lytinių nusikaltimų prieš vaikus Australijoje. Taryba pranešė apie numatomą jos pertvarkymą.

Net ir netekęs vietos Kardinolų taryboje G. Pellas liko atsakingas už Vatikano finansus ir užima trečią pagal įtakingumą postą Katalikų Bažnyčioje.

Pastaraisiais metais Katalikų Bažnyčią užgriuvo virtinė vaikų lytinio išnaudojimo skandalų. Bažnyčios vadovai, įskaitant patį popiežių, sulaukė kaltinimų dėl šių nusikaltimų dangstymo.

Popiežius pertvarkė savo patarėjų tarybą prieš vasarį numatytą susitikimą su viso pasaulio vyskupų konferencijų lyderiais. Jame planuojama kalbėti apie „nepilnamečių apsaugą“; į susitikimą buvo pakviesta kunigų išnaudojimą patyrusių aukų.

Naujieji paskyrimai atspindi argentiniečio pontifiko pastangas palaipsniui didinti kardinolų kolegijos įvairovę mažinti joje europiečių vaidmenį.

Prieš paskyrimo ceremoniją Pranciškus perspėjo naujuosius kardinolus, kas jie turėtų nesivelti į Vatikano „rūmų intrigas“ ir susitelkti į „tuos, kas alksta, yra užmiršti, kalinami, sergantys, priklausomi arba apleisti“.

Tarp naujųjų Bažnyčios „kunigaikščių“ yra irakietis Louisas Raphaelis Sako (Luisas Rafaelis Sakas), dažnai susitikdavęs su Pranciškumi aptarti padėties karo nuniokotoje šalyje ir mažėjančios krikščionių bendruomenės patiriamų sunkumų.

Pakistanui atstovauja Karačio arkivyskupas Josephas Couttsas (Džozefas Kutsas), pasisakantis už dialogą tarp krikščionių ir musulmonų.

J. Couttsas kovoja, kad šalyje, kurioje dėl ekstremistinių musulmonų grupuočių pavojaus bažnyčios yra saugomos policijos, nebūtų piktnaudžiaujama įstatymais, numatančiais baudžiamąją atsakomybę už šventvagystę.

Tarp naujų kardinolų yra tik vienas afrikietis – Madagaskarui atstovaujantis Desire Tsarahazana (Dezirė Carahazana), Toamasinos arkivyskupas.

„Žmonės kenčia, jiems reikia palaikymo“, – sakė šis dvasininkas, komentuodamas savo paskyrimą.

Pontifikas taip pat paskyrė kardinolu Japonijai atstovaujantį Osakos arkivyskupą Thomas Aquinas Manyo (Tomą Akiną Manją). Tarp trijų prelatų iš Lotynų Amerikos yra Huankajaus arkivyskupas Pedro Barreto (Pedras Baretas) iš Peru.

P. Barreto kovoja už Amazonės atogrąžų miškų gyventojų bendruomenių teises. Jis yra sulaukęs grasinimų mirtimi dėl savo griežtos kritikos prieš pasibaisėtinas darbo sąlygas neteisėtose kasyklose.

Tarp paskirtų kardinolų yra septyni europiečiai. Vienas jų – italas Giuseppe Petrocchi (Džuzepė Petročis), prieš devynerius metus žemės drebėjimo smarkiai sugriauto L'Akvilos miesto arkivyskupas.

Kardinolams Bažnyčioje tenka svarbus vaidmuo: jie renka naują popiežių ir dažnai užima aukščiausias administracines pareigas.

Per ceremoniją Vatikano Šv. Petro bazilikoje kiekvienas naujai paskirtųjų atsiklaupdavo prieš popiežių, o Pranciškus uždėdavo jiems ant galvos purpurinius biretus – kampuotas kepuraites.

Sakydamas kalbą ceremonijos pradžioje L. R. Sako gyrė „popiežiaus ypatingą dėmesį nedidelei krikščionių bendruomenei Artimuosiuose Rytuose, Pakistane ir kitose šalyse, išgyvenančiose sunkų laikotarpį dėl karų ir tarpkonfesinės nesantaikos – ten tebesama kankinių“.

Irako šiaurėje trečdalis krikščionių šeimų sugebėjo grįžti į savo namus, žlugus džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) valdymui. Daugelis šių žmonių sulaukė pagalbos iš Bažnyčios, skyrusios paaukotų lėšų.

L. R. Sako vertinimu, dabar Irake gyvena 400–500 tūkst. krikščionių. Iki diktatoriaus Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimo griūties 2003 metais jų šalyje buvo apie 1,5 milijono.

81 metų popiežius Pranciškus, pirmasis Katalikų Bažnyčiai vadovaujantis Lotynų Amerikos dvasininkas, buvo išrinktas 2013 metais, kai jo pirmtakas Benediktas XVI atsistatydino, argumentuodamas, kad nebegali eiti pareigų dėl savo senyvo amžiaus.

Jeigu dabar vėl būtų sušaukta konklava rinkti naujo popiežiaus, joje galėtų dalyvauti 11 iš 14 naujų kardinolų, jaunesnių nei 80 metų.

Po naujųjų paskyrimų kardinolų kolegijos narių padaugėjo iki 226.

Sekmadienį Šv.Petro aikštėje Pranciškus nelauktai paskelbė, kad jo kardinolų pasirinkimas atspindi visuotinę Katalikų Bažnyčios prigimtį. Kai kuriose šalyse, kaip Laosas ir Švedija, katalikų yra mažuma.

Oficialiai parinktieji dvasininkai kardinolais taps per specialią ceremoniją birželio 28 dieną Vatikane.

Naujieji kardinolai bus šie: Malyje – Bamako arkivyskupas monsinjoras Jeanas Zerbo (Žanas Zerbo); Ispanijoje – Barselonos arkivyskupas monsinjoras Juanas Jose Omella (Chuanas Chosė Omelja); Švedijoje – Stokholmo vyskupas monsinjoras Andersas Arborelius (Anderas Arbrelijus); Laose – Paksės apaštališkasis vikaras monsinjoras Louis-Marie Ling Mangkhanekhounas (Luji-Mari Ling Mankhanekhunas); Salvadore  – San Salvadoro vyskupas augziliaras monsinjoras Gregorio Rosa Chavezas (Gregorijus Roza Čavesas).

Naujausioje serijoje galingų bažnyčios kunigaikščių grupė išplatino pranešimą, ginantį Popiežių Pranciškų, tačiau stebėtojai perspėja, kad tai gali turėti ir neigiamą poveikį bei pagelbėti konservatyviems jo priešininkams.

„Joks popiežius nekontroliuoja visko, – teigė Vatikano ekspertas Luigi Accattoli (Luidžis Akatolis). – Visuomet esama pasipriešinimo, net tarp kardinolų“.

Tačiau šįkart kritikai „garsesni, ir jų yra daugiau“.

Nesutarimų šaknys slypi argentiniečio pontifiko bažnyčiai skirtuose raginimuose, kuriais prašoma daugiau supratimo „nuodėmingųjų“ atžvilgiu, ypač jo pernykščiame teiginyje, kad kai kuriems išsiskyrusiems ir vėl susituokusiems tikintiesiems turėtų būti leista priimti komuniją.

Toks pasiūlymas įsiutino tradicijų sergėtojus; Romos katalikai tuokiasi visam gyvenimui, tad skyrybos su pirmuoju partneriu dėl bet kokios priežasties ir antra santuoka laikoma svetimavimu.

Keturi konservatyvūs kardinolai popiežių apkaltino painiavos sėjimu ir pareikalavo pasiaiškinti dėl „abejonių“ dėl šeimos gairių, kurias Popiežius Pranciškus išleido balandį.

Pasipriešinimas, parama

JAV kardinolas Raymondas Burke (Reimondas Berkas) ėmėsi pagrindinio konspiratoriaus vaidmens ir lapkritį perspėjo 80-metį popiežių, kad nesulaukus jo atsakymo, bus imamasi sankcijų.

Nuo tada R.Burke tapo konservatyviųjų susibūrimo tašku ir dalijo interviu, kritikuodamas Pranciškaus sprendimus.

Religijos temomis rašantis žurnalistas Sandro Magisteris (Sandras Madžisteris) naujienų agentūrai AFP sakė, kad Vatikane esama „didelio pasipriešinimo popiežiui, kuris atidarinėja duris visomis kryptimis ir elgiasi dviprasmiškai“.

Popiežius Pranciškus tvirtino dėl priešinimosi jo valdžiai „miegantis ramiai“. Tačiau kito susidūrimo su R.Burke ilgai laukti neteks.

Pontifikas prieš dvejus metus jau pažemino amerikietį pareigose – 2014 m. jį perkėlė iš aukšto rango tarnybos Vatikane į Maltos ordino prižiūrėtojo pareigas.

Po sausį įvykusio kivirčo tarp Vatikano ir senovinio ordino Popiežius Pranciškus paskyrė „pontifiko delegatą“, kuris turi padėti valdyti ordinui.

Netrukus po to visoje Romoje nežinomi agitatoriai išklijavo daugybę popiežių kritikuojančių plakatų. Kitą savaitę Vatikano laikraštyje „L'Osservatore Romano“ pasirodė satyrinių piešinių, kuriuose pavaizduotas įspiriamomis šlepetėmis einantis per klausimus, kuriuos jam iškėlė keturi kardinolai.

Popiežiaus Pranciškaus kardinolų patarėjų taryba aiškiai pajuto, kad reikia imtis veiksmų. Pirmadienį per Vatikaną išplatintame pranešime išreiškė „tvirtą paramą“ popiežiui.

„Nenumatytos pasekmės“

Devynių kardinolų patarėjų tarybos (C9) narys Reinhardas Marxas (Reinardas Marksas) mano, kad barniai šiai senovinei institucijai gali pasirodyti naudingi, tarybos manymu, atėjo laikas vėl patvirtinti „ištikimybę“.

Kardinolas iš Vokietijos trečiadienį žurnalistams sakė, kad C9 „nesiekė visko labai sureikšminti ar sukurti dramos“ iš paramos Pranciškui.

Kitas kardinolas Francesco Coccopalmerio (Frančesko Kočopalmerio) išleido knygą, remiančią popiežiaus pasiūlymą, kad išsiskyrę ir vėl susituokę žmonės galėtų priimti komuniją.

Tačiau Vatikano eksperto Johno Alleno (Džono Aleno) teigimu, jų parama gali tapti dviašmeniu kalaviju, kuris turės „nenumatytų pasekmių“.

„Apskritai, vadovas pateko į bėdą, jei kažkas turi paskelbti pranešimą ir išreikšti „stiprią paramą“ jo ar jos vadovavimui“, – svetainėje Cruxnow.com rašė jis.

„Įsitraukiant tokiu aukštu lygiu“, esama rizikos, kad pranešimas suteiks anksčiau neturėtos „svarbos veiksmams prieš Pranciškų “, – pridūrė jis.

Trys jų yra dvasininkai iš Jungtinių Valstijų, o likusieji – iš įvairių pasaulio kampelių, kur Katalikų Bažnyčiai reikia pastiprinimo.

Apsigobę raudonais apsiaustais naujieji „Bažnyčios kunigaiščiai“ per iškilmingą ceremoniją priklaupdami prieš pontifiką prisiekė ištikimybę.

13 naujųjų kardinolų yra jaunesni nei 80 metų, todėl turėtų teisę dalyvauti slaptoje konklavoje ir rinkti naują 1,2 mlrd. pasaulio katalikų lyderį arba patys juo tapti. Jie vadinami kardinolais elektoriai.

Pirmasis istorijoje iš Lotynų Amerikos kilęs popiežius garsėja noru pasiekti labiausiai nuo Romos nutolusias vyskupijas ir nepaskyrė beveik nė vieno europiečio kardinolo. Pirmenybę jis atidavė menkai žinomiems ganytojams arba asmenims, kuriuos asmeniškai pažįsta.

Naujieji kardinolai elektoriai yra kilę iš Bangladešo, Belgijos, Brazilijos, Centrinės Afrikos Respublikos, Italijos, Mauricijaus, Meksikos, Papua Naujosios Gvinėjos, Ispanijos, JAV ir Venesuelos.

Pranciškus perspėjo juos, kad dvasininkai nepasiduotų „augančiai nesantaikai“ tarp žmonių, taip pat ir pačios Bažnyčios viduje, galimai turėdamas galvoje tarp hierarchų iškilusius nesutarimus dėl popiežiaus siekio sukurti atviresnę, atlaidesnę Bažnyčią.

Pontifikas taip pat paragino juos kovoti su pasaulyje besiplečiančia ksenofobija ir apsaugoti nuo jos kenčiančius žmones, tokius kaip pabėgėliai, dažnai laikomi priešais.

„Mūsų didžiausias turtas“

„Kiek daug neaiškumo ir kančių sukelia ta auganti nesantaika tarp žmonių, tarp mūsų! Taip – tarp mūsų, mūsų bendruomenių, kunigų, susirinkimų“, – sakė jis.

„Esame kilę iš toliausių šalių; laikomės skirtingų tradicijų, esame skirtingos odos spalvos, kalbame skirtingomis kalbomis ir esame kilę iš skirtingų visuomenės sluoksnių; skirtingai mąstome ir išreiškiame savo tikėjimą įvairiais ritualais. Tai nedaro mūsų priešais, atvirkščiai – tai vienas didžiausių mūsų turtų“, – sakė jis.

Popiežius kiekvienam naujam kardinolui įteikė po trikampę purpurinę kepuraitę (biretą) ir pasakė jiems, kad ši spalva simbolizuoja „jūsų pasirengimą veikti drąsiai, net iki jūsų kraujo praliejimo“ dėl Katalikų Bažnyčios.

Jiems taip pat buvo įteikti ir auksiniai žiedai, aukštų pareigų simboliai.

Naujieji kardinolai vėliau turėtų aplankyti Vatikane esančiame Bažnyčios Motinos (Mater Ecclesiae) vienuolyno pastate gyvenantį atsistatydinusį popiežių Benediktą XVI.

Netikėtas trijų amerikiečių išrinkimas kardinolais yra visiška priešingybė pirmosioms dviems konsistorijoms, kai Pranciškus nepasirinko nė vieno šios šalies ganytojo.

Pasirinkęs Čikagos arkivyskupą Blaise'ą Cupichą (Bleizą Supičą), Indianapolio arkivyskupą Josephą Tobiną (Džozefą Tobiną) ir Dalaso vyskupą Keviną Farrellą (Keviną Ferelą), Pranciškus „suprojektavo galbūt esminį pokytį Jungtinių Valstijų katalikų hierarchijoje“, JAV katalikiškame tinklapyje „Crux“ rašė ekspertas Johnas Allenas (Džonas Alenas).

Ši trijulė iš Bažnyčios „progresyviojo sparno“ gali padėti atsverti dabartinių JAV kardinolų stiprų konservatyvizmą, ypač kai į reformas linkusio Pranciškaus valdžiai nepritaria amerikiečių vadovaujami tradicionalistai.

Garbės biretai

Jauniausias iš naujųjų kardinolų yra 49 metų Dieudonne‘as Nzapalainga (Djedonas Nzapalainga), Bangio arkivyskupas. Jis 2015 metais suorganizavo popiežiaus vizitą į Centrinės Afrikos Respubliką, kur Pranciškus atidarė pirmąsias už Vatikano ribų esančias Šventąsias duris.

Kai kurie kardinolai yra iš šalių, kur katalikai sudaro menką mažumą: Patrickas D'Rozario (Patrikas D'Rozarijus) yra iš Bangladešo, kuriame krikščionys sudaro vos 0,03 proc. visų gyventojų, ir tik pusė jų yra katalikai.

Vienintelis išrinktasis kardinolas italas yra Mario Zenari (Marijus Zenaris), Šventojo Sosto apaštališkasis nuncijus Sirijoje.

Tarp keturių biretais už tarnystę Bažnyčiai pagerbtų vyresnių nei 80 metų dvasininkų yra ir albanų kunigas Ernestas Simoni (Ernestas Simonis). Jis 2014 metais pravirkdė popiežių, kai papasakojo, kaip du dešimtmečius kalinamas už savo tikėjimą, kai Albaniją valdė komunistai.

Dar vienas vyresnis nei 80 metų kardinolas Sebastianas Khoarai (Sebastianas Choarajis) iš Lesoto ceremonijoje nedalyvavo dėl pašlijusios sveikatos.

Pranciškus dabar jau yra paskyręs 44 kardinolus rinkėjus – kiek daugiau nei trečdalį iš 120, kuriuos jam leidžia paskirti Bažnyčios kanonai.

Šis komentaras buvo išspausdintas penktadienį Italijos vyskupų konferencijos laikraštyje „Avvenire“, Amerikos kardinolui Raymondui Burke'as (Reimondui Berkui) suabejojus popiežiaus valdžia, susiginčijus dėl išsiskyrusių ir naujas šeimas sukūrusių katalikų teisių.

Anksčiau šią savaitę viename interviu R. Burke'as sakė, kad gali prireikti labai reto „oficialaus pataisos dokumento“, jeigu Pranciškus neatsakys į laišką, kurį jam parašė jis ir dar trys kardinolai, ragindami pateikti paaiškinimus popiežiaus paskelbtam dokumentui šeimos tema.

Dėl šio iššūkio „manęs nekankina nemiga“, sakė 79-erių metų popiežius laikraščiui „Avvenire“.

„Kartais tokia kritika paprasčiausiai siekiama patvirtinti išankstines nuostatas, o ne sukelti diskusiją. Jie nėra atviri, juos veda piktas noras kurstyti susiskaldymą“, – sakė jis.

Nors Pranciškus bando nekreipti dėmesio į šią problemą, pontifiko sprendimas nerengti tradicinio kardinolų susirinkimo prieš šeštadienį įvyksiančią 17 naujų kardinolų paskyrimą, yra laikomas bandymu išvengti santykių aiškinimosi su konservatyvių pažiūrų bažnyčios veikėjais.

„Atkakliai nesupranta“

Vatikano eksperto Marco Tosatti (Marko Tosačio) teigimu, atrodo, kad ketinama iš naujo pateikti svarstyti šį laišką „ne tik tiems, kurie pasirašė prašymą dėl paaiškinimų, bet, galbūt, ir kitiems kardinolams, kurie norėtų (išgirsti) aiškų popiežiaus žodį“.

Susidarytų padėtis, kurios Pranciškus „norėtų išvengti“, rašo M. Tosatti savo tinklaraštyje.

Kardinolai R. Burke'as, Carlo Caffarra (Karlas Kafara), Walteris Brandmuelleris (Valteris Brandmiuleris) ir Joachimas Meisneris (Joachimas Meisneris) savo laiške perspėja „dėl daugelio tikinčiųjų rimto suklaidinimo ir sumišimo“.

„Kai kurie atkakliai nesupranta“, – atsakė Pranciškus „Avvenire“.

„Jiems yra balta arba juoda, nors einant gyvenimui, reikia priimti tuos sprendimus“ dėl to, kas teisinga arba neteisinga, sakė popiežius, kalbėdamas apie savo nuostatą, kad Bažnyčia turi būti lankstesnė ir atsižvelgti į atskirus nusidėjėlių arba atstumtųjų atvejus.

Pasak Pranciškaus, jo požiūris atitinka reformas, kurioms buvo pritarta II Vatikano susirinkime septintajame dešimtmetyje.

„Istorikai sako, kad reikia 100 metų, kad Bažnyčia gerai įsisavintų susirinkimo nutarimus. Mes esame pusiaukelėje“, – pridūrė Pranciškus.

„Rimta klaida“

Konservatyvūs Bažnyčios veikėjai griežtai priešinosi pasiūlymui leisti teikti Komuniją išsiskyrusiems ir vėl susituokusiems katalikams, argumentuodami, kad tai kelia grėsmę mokymui, jog santuokos yra nenutraukiamos.

Nors popiežius tiesiogiai nemini šios problemos po sinodo paskelbtame 260 puslapių Apaštališkajame paraginime apie meilę šeimoje „Amoris laetitia“ („Meilės džiaugsmas“), kai kurie vyskupai jo žodžius aiškina taip: daliai pakartotinai susituokusių katalikų leidžiama priimti Šv. Komuniją.

„Ši mintis..., kad popiežius turi būti tam tikras novatorius, vadovaujantis revoliucijai Bažnyčioje ar kažkam panašaus, yra visiškai svetima“, – sakė 68-erių metų R. Burke'as interviu „National Catholic Register“, kuris buvo išspausdintas šią savaitę.

„Bažnyčios tradicija numato Romos (katalikų) pontifiko pataisymo praktiką. Akivaizdu, kad tai būna gana retai“, – sakė jis.

Bet jeigu popiežius ignoruos prašymą pateikti paaiškinimus, „tada, sakyčiau, kils klausimas dėl oficialaus dokumento rimtai klaidai ištaisyti priėmimo“, pridūrė kardinolas.

Amerikos kardinolas atstovauja reformų priešininkų stovyklai nuo pat Pranciškaus išrinkimo pontifiku 2013 metų kovo mėnesį.

2014 metų pabaigoje R. Burke'as buvo pašalintas iš Vatikano aukščiausiosios teismo institucijos vadovo posto ir paskirtas Maltos ordino – labdara užsiimančios organizacijos – kapelionu. Šios pareigos yra daugiausiai reprezentacinės. Tačiau net ir pažemintas pareigose R. Burke'as išliko aistringas popiežiaus reformų kritikas.

"Tai mažų mažiausiai kontraversiškas, iškreiptas sprendimas", - sakė kardinolas Elio Sgreccia (Elijas Sgreča), kurio interviu šeštadienį paskelbė Italijos dienraštis "La Repubblica".

Sprendimas atidaryti "McDonald's" restoraną šalia Vatikano bazilikos "jokiu būdu nerodo pagarbos architektūros tradicijoms vienoje iš charakteringiausių aikščių, iš kurios atsiveria vaizdas į Šv.Petro (bazilikos) kolonadą", pabrėžė jis.

E.Sgreccia minėtame pastate negyvena, bet jis kalbėjo septynių jame gyvenančių kardinolų vardu. Virš būsimo restorano įsikūrusi 538 kv. metrų rezidencija yra nuomojama ASPA - žinybos, tvarkančios Vatikano nekilnojamąjį turtą.

Vienas įpykęs kardinolas netgi parašė laišką popiežiui Pranciškui ir paragino jį įsikišti į komercinį sprendimą, turintį papildyti Vatikano iždą 30 tūkst. eurų per mėnesį, nors šis projektas turi ir neigiamą pusę - restoranas bus triukšminga ir nepageidaujamus kvapus skleidžianti vieta, rašo "La Repubblica".

Vatikaną supančio Borgo istorinio rajono, kuriame gyvena daug kardinolų, apsaugos komiteto vadovas Moreno Prosperi (Morenas Prosperis) sakė naujienų agentūrai AFP, kad planuojamas restoranas taps dar vienu smūgiu teritorijai, pritraukiančiai daugybę turistų.

"Per kelerius pastaruosius metus šio rajono tapatybė buvo prarasta" dėl joje išdygusių daugybės neteisėtų suvenyrų prekystalių ir turgelių, skundėsi jis.

Kiti komiteto nariai sakė, kad būtų neprotinga pritraukti dar daugiau žmonių į teritoriją, kuriai, kaip manoma, gresia didelis teroro išpuolių pavojus.

Vietoje "McDonald's" netoli Katalikų Bažnyčios širdies galėtų įsikurti institucijos, teikiančios pagalbą neturtingiesiems, juolab kad ir pats popiežius ragina kurti "neturtingą Bažnyčia neturtingiesiems", pabrėžė E.Sgreccia.

Tačiau ASPA vadovas kardinolas Domenico Calcagno (Domenikas Kalkanjas) sakė "La Repubblica", kad "jis neatsitrauks", nes minėta sutartis yra teisėta, o jis joje neįžvelgia "nieko neigiama".

"Nematau čia jokio skandalo", - pareiškė dvasininkas.