Renginio metu medicinos darbuotojus, karius ir darbuotojus pasveikino Karo medicinos tarnybos vadas plk. ltn. Raimundas Blavieščiūnas bei Vytauto didžiojo karo muziejaus direktorė Rita Malinauskienė, o parodos „PRO VITA už gyvybę“ autorius Vytauto didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus muziejininkas Povilas Barštaitis atidarymo proga papasakojo apie karo mediciną, siekiančią net Antikos laikus.

Parodoje „PRO VITA už gyvybę“ pristatoma karo medicinos istorija nuo Antikos laikų iki XX a. Joje išskiriami svarbiausi šios srities pokyčiai, lėmę karo medicinos „pergales“ prieš karių žaizdas ir ligas. Taip pat pabrėžiami besikuriančios pirmosios Lietuvos Respublikos karo medikų nuopelnai, svariai prisidėję prie sėkmingų nepriklausomybės kovų.

Karo medicinos tarnybos kiemelyje prie Dr. Jono Basanavičiaus paminklo atidarytą parodą galės išvysti ne tik sveikatą pasitikrinti atvyksiantys kariai, bet ir kauniečiai bei miesto svečiai. Informacija apie parodos lankymą ir išankstinė registracija bus paskelbta Vytauto Didžiojo karo muziejaus „Facebook“ paskyroje.

Vyr. srž. M. Kolbino nuotr.

Balandžio 27 d. minima Medicinos darbuotojų diena. Nors šios dienos paminėjimo ištakos siekia net 1918 metus, oficialiai ji įteisinta tik 2004-aisiais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko iniciatyva. Jis pasiūlė šia diena papildyti Atmintinų dienų sąrašą. Lietuvos medicinos darbuotojų šventė skirta šalies medikams: gydytojams, slaugytojams ir visiems, savo gyvenimą paskyrusiems sveikesnei visuomenei kurti.

Balandžio 27-oji pasirinkta neatsitiktinai – 1918 m. Lietuvos Valstybės Tarybos sprendimu buvo įkurta Sveikatos komisija. Garbė rūpintis savo šalies žmonių sveikatos apsauga tuo metu buvo patikėta tautos patriarchui daktarui Jonui Basanavičiui. Simboliška, kad Karo medicinos tarnyba pavadinta būtent Dr. Jono Basanavičiaus vardu. Sveikatos komisijos nariais taip pat buvo inžinierius profesorius Steponas Kairys, kunigas Justinas Staugaitis. Vėliau prie jų veiklos prisijungė daktaras Jurgis Alekna.

„Geležinio žmogaus“ varžybos dar kitaip yra vadinamos klasikiniu triatlonu, per kurį kariai turėjo nuplaukti 3,8 km, tada dviračiu numinti net 180,2 km, o trečiosios rungties metu nubėgti maratoną (42,2 km).

Karo medicinos tarnybos kariai džiaugėsi sėkmingai pasiekę finišą: „Viena iš mano slaptų svajonių buvo įveikti „Iron Man“ distanciją oficialiose varžybose. Kartais svajonės nelieka tik svajonėmis – jos pildosi. Prieš kelias dienas buvau tik žmogus, o dabar save galiu laikyti geležiniu žmogumi. Noriu visus paskatinti siekti savo troškimų ir jų neslėpti. Nutrūkęs plaukimo akinių dirželis, šaltis, stiprus vėjas, lietus bei nuovargis – visa tai vis tiek nesutrukdė įveikti trasos. Norėčiau padėkoti savo žmonai ir dukroms už supratingumą viso pasiruošimo laikotarpiu“, – teigė št. srž. D. Balasevičius, kuriam tai buvo pirmos „Geležinio žmogaus“ varžybos.

„Lemtingą dieną po plaukimo ir nuvažiuotų 120 km dviračiu pajutau skausmą kelio sąnaryje, buvo labai šalta, jau galvojau sustosiu, tačiau sukandęs dantis sugebėjau pasiekti užsibrėžtą tikslą. Šioms varžyboms ruošiausi daugiau nei metus, todėl privalėjau finišuoti net ir skaudančia koja“, – pasakojo karininkas kpt. T. Šlentneris.

Teikia antrines paslaugas

Ne kartą Vytauto prospektu važiavę pro šalį, į Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo medicinos centrą užsuka toli gražu ne visi. Pačiame miesto centre, Griunvaldo, Gedimino gatvių ir Vytauto prospekto ribojama teritorija prieinama tik turint specialų kariškių išduotą leidimą. Nuo miestiečių žvilgsnių erdves saugo aukšta tvora. Karo medicinos centre ligoninės nėra, tačiau čia teikiamos antrinio lygio ambulatorinės paslaugos – atliekama karinė medicinos ekspertizė, tikrinama sveikata vairuotojo pažymėjimui gauti ir asmeniniam ginklui įsigyti, teikiamos profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugos, psichologinė pagalba.

Šalia sudėtingų dalykų buvo ir gražių. Gerai, kad pastarųjų buvo daugiau.

Per metus į Lietuvos kariuomenę pašaukiama kone 4 tūkst. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Norint surinkti tokį skaičių, mediciniškai reikia patikrinti maždaug tris kartus daugiau – 10–12 tūkst. jaunuolių.

Pasaulį suvaržiusi įvairiais ribojimais, pandemija pakoregavo ir karo medikų dienotvarkę, tačiau veikla nestojo. Čia toliau atliekama karinė medicinos ekspertizė kariams, teikiamos įvairių sričių specialistų planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos teritorijoje įsikūręs Karo medicinos mokymo centras rengia karo medicinos gydytojus, jų padėjėjus, paramedikus, štabo medicinos karininkus, karo medicinos rezervo karininkus, medicinos instruktorius. Organizuoja tęstinį individualų karo medicinos rezervo karių mokymą.

Įrengė slaptą ligoninę

Šalies karo medicinos ištakos – 1918 m., kai buvo įkurtas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Sanitarijos skyrius. 1927–1933 m. atlikta ligoninės rekonstrukcija, po jos karo ligoninei suteiktas Dr. Jono Basanavičiaus karo ligoninės vardas. Ji tapo viena geriausiai įrengtų ligoninių Lietuvoje. Rekonstrukcijai vadovavo prof. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba buvo atkurta netrukus po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, o 1991 m. vasario 22 d., įkūrus Krašto apsaugos departamento Medicininę tarnybą, jos viršininku paskirtas gydytojas Audrius Andrijauskas. Su juo užmegzti kontakto nepavyko, tačiau prisiminimais sutiko pasidalyti vienas jo bendražygių – gydytojas traumatologas Antanas Vizgirda.

"Žinoma, daug laiko prabėgo, ne viską prisimenu, o ir šiaip mums buvo sakoma, kad kuo mažiau prisiminsime, tuo bus geriau. Todėl ne visų  vardus, ne visų pavardes žinojome", – grįžęs į 1991-uosius A.Vizgirda ėmė pasakoti ne tik apie tų metų įvykius, kuriuos sekė ar pats dalyvavo, bet ir apie slaptą ligoninę, kurią drauge su keliais chirurgais, neurochirurgais ir anestezeologais-reanimatologais įkūrė Kaune, Lampėdžiuose. Slaptos ligoninės medikai, kaip pasakojo pašnekovas, turėjo užtikrinti skubią pagalbą Vyriausybės nariams, jei šturmo metu šie būtų sužeisti.

Pirmieji Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos darbuotojai 1991 m. (Karo medicinos tarnybos nuotr.)

"Įrengėme operacinę. Mums padėjo vienas pažįstamas santechnikas. Kiek tiksliai lovų buvo, nepamenu", – pasakojo gydytojas-traumatologas.

Nesukėlė įtarimo

Slaptoje misijoje A.Vizgirdai buvo patikėta ligoninę aprūpinti operacijoms reikalingais implantais, sraigtais ir plokštelėmis. Mainais į "Šilelio" televizorius visas priemones tąkart lietuviams sutiko duoti Ukrainos institutas. A.Vizgirdai su dar vienu bendraminčiu teko vykti į Kijevą. Pirmyn vyko traukiniu.

"Ten pasitiko Kijevo lietuvių bendruomenės pirmininkė. Pamenu, suorganizavo gražų sutikimo vakarą. Vėliau susitikome su atsakingais instituto darbuotojais. Jie sukrovė sraigtus, implantus, plokšteles. Kiekio vienetais jau nepasakysiu", – kilus pučui, tikslius skaičius liudijantys dokumentai, anot jo, buvo sudeginti.

A.Vizgirda prisiminė tik maždaug 20 kg svorį, kuris, einant į oro uostą, mat atgal lietuviai jau skrido lėktuvu, slėgė jo pečius.

"Įdomu tai, kad per patikrą turėjau pereiti su visais tais kilogramais metalo. Tąkart man padėjo pažyma, kurioje buvo parašyta, kad dalyvavau stažuotėje, esu ortopedas ir gabenu instrumentus, viską suderinęs su institutu", – gydytojas džiaugėsi, kad tais laikais oro uostuose patikros nebuvo tokios griežtos, kaip dabar, ir lietuvį praleido.

Sukomplektuotų rinkinių Vyriausybės nariams neprireikė, nes slaptoji ligoninė durų taip ir neatvėrė. Visos priemonės iškeliavo į tuometę 1-ąją tarybinę klinikinę ligoninę ir buvo sėkmingai panaudotos.

Keitėsi samprata

Prisiminimais dalijosi ir Gintaras Berkevičius, Karo medicinos tarnybai vadovavęs iki 1999 m. lapkričio. Tiesa, savo pasakojimą šiuo metu gydytoju anesteziologu-reanimatologu Vilniaus ir rajonų ligoninėse dirbantis medikas pradėjo nuo kur kas ankstesnių laikų.

"Gydytoju nusprendžiau būti, kai sovietų invazijos į Afganistaną karo metu kurį laiką tarnavau karo ligoninėje, Pūlinės chirurgijos skyriuje. Tada tikrąją karo mediciną pamačiau iš labai arti, todėl grįžęs iš sovietinės armijos be abejonių pasirinkau būti gydytoju. 1991 m. kuriantis Lietuvos kariuomenei nuėjau tarnauti į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą", – tuo metu, anot G.Berkevičiaus, karo gydytojo etato ten nebuvo, todėl jį priėmė į orkestro muzikanto pareigas.

Netrukus atsirado ir štabo medicinos skyrius, medicininis punktas. Pastarajame dirbo stiprūs odontologai, buvo teikiamos dienos chirurgijos, kasdienės sveikatos priežiūros paslaugos kariams.

Prie Karo medicinos tarnybos vairo G.Berkevičius stojo 1997-aisiais. Maždaug po metų,1998-aisiais, tarnyba, anot jo, pradėjo panašėti į tokią, kokią matome dabar.

"Iki tol buvo centrinė medicinos tarnyba Kaune, kurios užduotis buvo stojančiųjų į krašto apsaugos sistemą sveikatos patikra, kariuomenės rūšių atskirųjų medicinos padalinių aprūpinimas vaistais ir medicininėmis priemonėmis, metodinis vadovavimas medicininei veiklai kariuomenėje. Tokios sampratos, kaip karo medicina, nebuvo. Buvo tiesiog medikai kariuomenėje, t.y stacionarūs medicinos punktai kasdienei karių sveikatos priežiūrai. Reikėjo kurti karo mediciną – pajėgas, kurios gebėtų organizuoti ir teikti pagalbą kariams karinių veiksmų metu", – anot buvusio Karo medicinos tarnybos vado ats. plk. ltn. G.Berkevičiaus, situacija tam buvo palanki, nes Lietuva pradėjo dalyvauti tarptautinėse operacijose Danijos kontingento sudėtyje.

Sėmėsi naujų žinių

Kariai, turintys sovietinės patirties, naujas žinias apie NATO šalių karo medicinos organizavimą ir veiklą gėrė tarsi išdžiūvusi žemė vandenį. G.Berkevičius pasakojo, kad prie tobulėjimo labai daug prisidėjo JAV "Mil-to-mil" grupė, organizavusi pažintines keliones į JAV pajėgų medicinos institucijas ir padalinius.

"Kuo pelnytai galime didžiuotis – tai Jungtinės karo medicinos tarnybos modelio sukūrimas, t.y. visų turimų medicinos pajėgumų sujungimas ir medicinos kariuomenėje pavertimas karo medicina. Vokiečiai prie bendros karo medicinos sistemos perėjo tik po kelerių metų", – pasakojo G.Berkevičius.

Skeptikų, dvejojančių karo medicinos būtinybe, anot gydytojo anesteziologo-reanimatologo, visuomet buvo, tačiau jis niekada nesuabejojo tokios tarnybos reikalingumu. Nors iššūkių būta daug ir įvairių.

"Tų laikų situaciją pavadinčiau taip – mokėmės darydami. O kad buvome teisūs – kalbu ne tik apie save, bet apie visus, kurie karo medicinos ratus traukė į vieną pusę, rodo dabartinė organizacija, kuri remiasi 1997 m. karo medicinos reformos principais", – Karo medicinos tarnybą ir visus prisidėjusios prie jos augimo su trisdešimtmečiu sveikino buvęs vadas.

Karo medicinos tarnybos kineziterapeutas Dainius Grigaliūnas (dešinėje) padeda traumas patyrusiems kariams grįžti į įprastinį gyvenimo ritmą. (Karo medicinos tarnybos nuotr.)

Tarsi kita kalba

Nuo 1999-ųjų prie Karo medicinos tarnybos vairo stojo Kęstutis Kuršelis. Iki tol vadovavęs Lietuvos kariuomenės Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklai, K.Kuršelis pasakojo, kad jam, neturinčiam nieko bendro su medicina, naujosios pareigos tapo iššūkiu.

Apie darbą Karo medicinos tarnyboje K.Kuršelis kalba kaip apie vieną gyvenimo pamokų. (Tomo Raginos nuotr.)

"Kaip šiandien atsimenu, likus kelioms dienoms iki apsikeitimo, tuometis vadas Leonardas Bakaitis sako man: ateik, susitiksime su padalinių vadais, pakalbėsime, supažindinsiu su aplinka. Kai kuriuos jų žinojau, vis dėlto didesnės dalies – ne. Kiekvienas dalinys prisistatė, papasakojo trumpai, ką daro, o aš klausiau ir supratau viena – nors jie kalba lietuviškai, visa tai man skamba kaip anglų kalba, – K.Kuršelis pasakojo, kad po vienu stogu suburti savo srities profesionalai naujosios kalbos jį greitai išmokė. – Nors viskas man buvo nauja, medicinos tarnyboje radau labai profesionalią, patyrusią, geranorišką komandą. Vienu mano pavaduotoju buvo dabartinis Karo medicinos tarnybos vadas plk. ltn. Raimundas Blavieščiūnas, turintis puikią galvą ir humoro jausmą. Kartu dirbo štabo viršininkas Darius Marma, Karo medicinos tarnybą kūręs nuo pirmųjų nepriklausomybės dienų. Su tokia komanda per pusę metų perpratau medicininę kalbą ir supratau, kodėl sveikatos priežiūros įstaigoms dažniausiai vadovauja medikai, o ne vadybininkai."

Skirtingi etapai

Įstojus į NATO Lietuvos kariuomenėje buvo pradėta transformacija. Buvo nuspręsta visiškai pereiti prie profesionalios kariuomenės, atsisakant šauktinių. Nors buvo itin skaudu matyti, kaip menksta kariuomenė, K.Kuršeliui ir pačiam teko prisidėti prie proceso.

"Man teko būti tuo vadu, kuris turėjo sumažinti dirbusias komisijas regionuose. Mačiau daug įvairių likimų, – prisiminimais dalijosi K.Kuršelis. – Tarkim, 2008-aisiais turėjome atrinkę ir patikrinę sveikatą maždaug 1 tūkst. jaunų žmonių, kurie norėjo tarnauti profesionalioje kariuomenėje. Tada prasidėjo krizė ir visi jie liko ant ledo, o kariuomenė toliau mažėjo ir spaudėsi. Buvo skaudu, kad mes 1991-aisiais pradėjome kurti kariuomenę, o jos nereikia."

Transformaciją keitė kitas – optimizavimo procesas. Naujai išrinkta valdžia kitaip žiūrėjo į kariuomenę, todėl jai skirtas biudžetas mažėjo kone perpus. K.Kuršelis prisiminė vienus metus, kai dėl pinigų stygiaus viduržiemį teko nutraukti Karo medicinos tarnybos centro pastatų šildymą. Tąkart gelbėjo švedų labdara – šilumos generatoriai.

"Pastatėme juos lauke, duryse į pastatą išpjovėme skyles, įvedėme vamzdžius. Per juos pūtėme šiltą orą į pastato vidų, kad žmonės galėtų dirbti", – K.Kuršelis pasakojo, kad vadovavimo metai buvo dosnūs įvairių potyrių. Tarkim, 2008 m. Lietuvos kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija buvo įsipareigojusios surengti visų NATO šalių vadų susitikimą. NATO naujokei tai buvo rimtas uždavinys ir su juo ji puikiai susidorojo.

"Viską reikėjo atlikti pagal nustatytus tarptautinius protokolus, tradicijas. Buvo sudėtinga, ruošėmės gal porą metų, o kai svečiai išvažiavo, gavome padėkas", – net ir praėjus daug metų, buvęs Karo medicinos tarnybos vadas širdyje jaučia pasitenkinimą.

Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vadų pasikeitimo ceremonija 2020 m. (Karo medicinos tarnybos nuotr.)

Specialistų stygius

K.Kuršelio tarnybos laikotarpis buvo susijęs su misija Afganistane. Valstybėje Azijos pietvakariuose lietuviams buvo patikėta užtikrinti sveikatos priežiūrą. Reikėjo ne tik įvairios įrangos, bet ir žmonių rankų. Jų stigo. Ypač chirurgų ir anesteziologų.

"Prieš trečią misiją stovėjome ir galvojome, ką daryti. Žmonių nebuvo, rezervas išseko", – K.Kuršelis pasakojo, kad po pokalbio su tuomečiu krašto apsaugos ministru Juozu Oleku specialistų nuspręsta ieškoti didžiosiose šalies ligoninėse. Vieną savanorę anesteziologę tąkart pavyko rasti Kauno klinikose.

"Sutarėme, kad Kauno klinikos parduos mums anesteziologo paslaugą misijai Afganistane. Tą moterį – ne karę, be parengimo, drebančią – nuskraidinome į Afganistaną. Šaunuolė, išbuvo visą laiką su mūsų komanda. Parvažiavo sveika gyva ir mums padėjo", – vėliau, anot pašnekovo, medikų trūkumą teko kompensuoti kitais būdais, ieškant jų  net už šalies sienų ribų.

Po J.Oleko pokalbio su Ukrainos gynybos ministru, lietuvių komandą sustiprino chirurgas. Netrukus prisijungė dar vienas chirurgas ir anesteziologas iš Sakartvelo.

K.Kuršelis prisimena ne tik medikų paieškas, bet ir kitus įvykius. Tai ir savižudžio susisprogdinimas šalia Lietuvos vadovaujamos atkūrimo grupės, ir 2008-ųjų gegužė, kai per NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės stovyklos užpuolimą ir apšaudymą žuvo alytiškis Arūnas Jarmalavičius.

"Šalia sudėtingų dalykų buvo ir gražių. Gerai, kad pastarųjų buvo daugiau. Žinau, ne viskas pavyko, kai pagalvoji, nelengva. Bet visada sakiau, kad noriu vadovauti taip, kad, praėjus kuriam laikui, gatvėje sutikti kolegos neperbėgtų į kitą pusę", – K.Kuršelis džiaugėsi, kad didžiąja dalimi jam tai pavyko padaryti.

„Karo medicinos tarnybos teritorija yra karinė, jai taikomi specialūs apribojimai, teritorija išliks reikalinga krašto apsaugos sistemos reikmėms, tačiau ją planuojama atverti visuomenei valstybinių švenčių ir kitomis svarbiomis progomis, tuomet čia  galės lankytis miestiečiai ir Kauno svečiai“, – BNS pateiktame atsakyme teigia ministerija.

Pasak ministerijos, Karo ligoninės kompleksas, išsidėstęs palei Vytauto prospektą ir Griunvaldo gatvę Kauno naujamiestyje, yra vienas svarbiausių militarinės Kauno istorijos paveldo objektų. Šiuo metu čia įsikūrusi Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos teritorija, joje saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondai, čia yra dr. Jono Basanavičiaus paminklas, šioje teritorijoje savo saugyklas ir restauratorių dirbtuves turi ir Vytauto Didžiojo karo muziejus.

„Čia esančiose patalpose yra saugomas vienas vertingiausių Lietuvos archeologijos rinkinių, istorinių uniformų kolekcijos, meno rinkiniai, dalis ginklų rinkinio, istoriniai baldai. Baigus pastatų remontus, kurie finansuojami ES lėšomis, dalis saugyklų taip pat bus atvertos visuomenei, vyks edukacinės programos“, – teigia ministerija.

Kauno savivaldybės vadovams priekaištaujant, jog teritorija reprezentatyvioje miesto vietoje yra uždara ir apleista, Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, jog ji yra tvarkoma ir prižiūrima pagal turimus resursus ir galimybes, o ateityje į renovuojamus pastatus bus perkeliami kariai, atliekantys tarnybą Karo medicinos tarnyboje.

Ministerijos duomenimis, Karo medicinos tarnyba į šią teritoriją įsikėlė 1855 metais, kai buvo pastatytas specialiai ligoninei skirtas dviejų aukštų mūrinis pastatas – dabartinis Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos pagrindinis korpusas. Tada ši ligoninė buvo pavadinta Kauno karo ligonine. Statant pagrindinį korpusą buvo pradėtas sodinti ir ligoninės parkas, kuris yra išlikęs iki šių dienų.

Dabar Karo medicinos tarnyba yra atsakinga už visų Lietuvos karių sveikatos priežiūrą. Čia gydomi kariai, teikiamos antrinio lygio paslaugos.

COVID-19 pandemijos metu tarnyboje teikiamos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Čia testuojami dėl COVID-19 susirgimų bei gydomi nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ir profesinės karo tarnybos kariai, taip pat ir tie, kurie serga lengva COVID-19 forma. Tarnyboje vyksta ir kasmetiniai ir periodiniai  karių sveikatos patikrinimai.

Karo medicinos tarnybos teritorijoje yra įsikūręs ir Karo medicinos mokymo centras. Jis rengia karo medicinos gydytojus, karo medicinos gydytojo padėjėjus, paramedikus, štabo medicinos karininkus, karo medicinos rezervo karininkus, medicinos instruktorius. Taip pat vykdo tęstinį individualų karo medicinos rezervo mokymą, vykdomos karo medikų pratybos. 

Kauno savivaldybė jau ne vienerius metus siekia šią teritoriją ir prie jos esantį parką, šiuo metu apjuostą tvora, atverti, sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės reikmėms.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis yra svarstęs, jog visą teritoriją būtų galima perduoti miestui, kuris mainais galėtų pasiūlyti kariuomenei kitą objektą, tinkamą jos veiklai.

Žiniasklaida anksčiau rašė, kad sveikatą besitikrinanti mergina gydytojo buvo paprašyta nusirengti. Medikas į Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus stojusiai merginai taip pat pranešė, kad jai reikės krūtinės operacijos, bet neįvardijo, kokios.

„Buvau viena tarp berniukų, tai nebuvo labai ko pasiklausti, ar ir kitoms mergaitėms taip buvo. Paprašė parodyti, nusirengiau, parodžiau, jis apžiūrėjo ir sako: tau reikia operacijos. Paklausiau, kokios operacijos. Pasakė, kad tau daktarai sakys daryti operaciją, o tu iškart ir daryk. Man daktarai niekada nesakė, kad man reikia operacijos krūtinės, ar dar kažko“, – portalui sakė mergina.

Krašto apsaugos ministerija teigia, kad tikrindamas sveikatą gydytojas privalo įvertinti visas galimas rizikas, įskaitant ir krūtinės problemas, nes kai kurios kario amunicijos dalys spaudžia moters krūtinę smarkiau nei vyrišką.

Apdegino amoniaku

Į „Kauno dienos“ redakciją kreipėsi Audrius Vilkelis, papasakojęs, koks incidentas jo 23-jų metų sūnėnui Dovydui nutiko Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje, įsikūrusioje Kaune. Vyro teigimu, jo sūnėnas tarnauja Marijampolėje ir į Kauną atvyko pasitikrinti sveikatą.

Praėjusį ketvirtadienį apie 9 val. ryto buvo imamas jaunuolio kraujas. Kadangi ankščiau imant kraują jam pasidarydavo silpna, jis paprašė, kad šį kartą procedūra būtų atliekama jam gulint. Paėmus kraują, karys atsistojo, pasijuto silpnai ir apalpo. Personalas stengėsi Dovydą kuo greičiau atgaivinti, tačiau tai, anot nukentėjusio kario giminaičio, buvo padaryta aplaidžiai.

„Skubios pagalbos metu buvo naudojamas amoniakas, kad jis kuo greičiau atsigautų, bet neapdairiai jam amoniaką supylė ant akių. Tada jis buvo nuvežtas į Kauno klinikas. Dabar kaire akimi jis mato per miglą, dešine – praktiškai iš viso nemato. Taip pat yra nudeginta nosies vidinė dalis, yra keli nedideli nudegimai ant veido“, – kario būklę komentavo A. Vilkelis.

Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vadovė Milda Dambrauskienė sakė, jog Akių ligų klinikoje gydomo kario būklė stabili. Yra abiejų akių nudegimas, kuris gydomas konservatyviai, o gijimas truks kelias savaites.

Niekam nepranešė?

Kario giminaitis piktinasi, kad Karo medicinos tarnybos atstovai apie incidentą niekam nepranešė. Negana to, esą iš jų pusės sulaukė netikėtų paaiškinimų.

„Penktadienį nuvykome į Karo medicinos tarnybą išsamesnės informacijos. Iš jų pusės buvo tokių pasisakymų, kad net juokas ėmė… Neva jam buvo epilepsija, kurios iš tikrųjų nebuvo, po kiek laiko pareiškė, kad jis pats akis galėjo pasitrinti rankomis, bet kaip tai įmanoma, jei jis buvo nualpęs?“ – pasakojo A. Vilkelis.

Pasak jo, apie įvykusią nelaimę gegužės 12 d. iki 16 val. niekam nebuvo pranešta. Sūnėnas pasakojo, kad jam neleido niekam skambinti.

Be to, karys pridūrė, kad su juo Karo medicinos tarnyboje buvo dar du nepažįstami jaunuoliai, greičiausiai taip pat kariai. Jie galėtų būti liudininkai, bet apie juos niekas neužsimena, todėl A. Vilkelis mano, kad taip siekiama nuslėpti medikų padarytą klaidą.

Vyksta tyrimas

Karo medicinos tarnybos Karių sveikatos priežiūros sektoriaus centro viršininkė Nijolė Bražinskaitė nuo detalesnių komentarų susilaiko. Kol dar nėra galutinių išvadų, nėra aišku, ar bus suteiktos kokios nors kompensacijos nukentėjusiam kariui.

Tarnybos vadovės pulkininkės leitenantės Jolitos Siesartienės teigimu, nelaimė įvyko, kai karys atvyko tikrintis sveikatą dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai. 

„Tiesiog paėmimo metu pasidarė negera, buvo teikiama būtinoji pagalba ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Buvo duodama amoniako kariui pauostyti ir pateko amoniako į akis“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė J.Siesartienė.

Pasak Karo medicinos tarnybos vadovės, sunku pasakyti, ar tai buvo personalo kaltė, ar nelaimingas atsitikimas.

Dėl įvykio atliekamas tyrimas.