Valdžia buvo nurodžiusi nutraukti investicinį bendradarbiavimą su šia bendrove, o vėliau pranešė, kad siekia grąžinti „ArcelorMittal“ vietos operacijų valdymą vyriausybei.

„ArcelorMittal“ jau patvirtino, kad pasirašė preliminarų susitarimą dėl savo kasybos Kazachstane nacionalizavimo.

Tai buvo antroji mirtina nelaimė per du mėnesius „ArcelorMittal“ objekte Kazachstane po to, kai rugpjūtį tame pačiame regione esančioje kasykloje per nelaimingą atsitikimą žuvo penki angliakasiai.

„Vyriausybei nurodyta nutraukti investicinį bendradarbiavimą su „ArcelorMittal“, – netrukus po gaisro netoli Karagandos, pramoninio regiono centrinėje Kazachstano dalyje, pareiškė Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas).

Susitikęs su aukų artimaisiais Karagandoje, jis teigė, kad į Liuksemburgo biržos sąrašus įtraukta „ArcelorMittal“ yra blogiausia bendrovė šalies istorijoje.

„Bendradarbiavimo su vyriausybe požiūriu ši bendrovė pasirodė esanti blogiausia mūsų istorijoje“, – sakė K.-J. Tokayevas.

Po šalies vyriausybės pranešimų apie vykdomus „įmonės grąžinimo Kazachstano Respublikai darbus“, plieno milžinė pareiškime patvirtino, kad „abi šalys (...) neseniai pasirašė preliminarų susitarimą dėl sandorio, kuriuo nuosavybė bus perduota Kazachstano Respublikai“ ir pridūrė, kad „įsipareigoja kuo greičiau užbaigti šį sandorį“.

Valdžia nuolat kaltina „ArcelorMittal“ šalyje nesilaikant saugos ir aplinkosaugos taisyklių.

Kilus gaisrui daugiau kaip 200 angliakasių buvo po žeme, sakoma bendrovės pranešime.

Regiono pareigūnai anksčiau teigė, kad į įvykio vietą išsiųsta 40 gelbėtojų, o vyriausybės reagavimo į ekstremalias situacijas ministras Syrymas Sharipkhanovas (Sirimas Šaripchanovas) pranešė, kad netrukus atvyks į įvykio vietą.

Nelaimingo atsitikimo priežastis kol kas nepaskelbta, įvykis bus tiriamas.

Šis gaisras buvo didžiausias nelaimingas atsitikimas kasyklose Kazachstane nuo 2006 metų, kai kitame „ArcelorMittal“ objekte žuvo 41 angliakasys.

„ArcelorMittal“ valdo keliolika kasyklų labai užterštame pramoniniame regione didžiulėje, išteklių turtingoje šalyje, kuri anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai.

2022 metų gruodį vyriausybė pagrasino uždrausti bendrovei „ArcelorMittal“ vykdyti veiklą šalyje po to, kai Temirtau gamykloje žuvo darbuotojas.

Tai įvyko praėjus vos mėnesiui po penkių angliakasių žūties kitame „ArcelorMittal“ objekte regione.

„Taip, žuvo 52 žmonės“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos Kemerovo srities Belovo miesto, šalia kurio yra kasykla „Listviažnaja“, administracijos atstovas.

Jis pridūrė, kad tarp aukų yra šeši gelbėtojai.

„Žuvusieji užduso nuo smalkių“, – sakė agentūros pašnekovas.

Anksčiau buvo skelbta apie 11 kalnakasių ir trijų gelbėtojų žūtį per incidentą, kurio metu kasyklos tuneliai prisipildė dūmų.

Gelbėjimo operacija buvo sustabdyta iki penktadienio ryto dėl metano sprogimo pavojaus.

Kasykla „Listviažnaja“ pradėjo veikti 1956 metais. Ji priklauso Kemerovo bendrovei „SDS-Ugol“.

2004 metais šioje kasykloje sprogus metano dujoms žuvo 13 žmonių.

Kaip informuoja Rusijos žiniasklaida, 1981-aisiais per kitą sprogimą šioje kasykloje žuvo penki žmonės.

Menki saugos standartai

Nelaimės Rusijos ir buvusių sovietinių respublikų kasyklose yra palyginti dažnos dėl menkų saugos standartų, nepakankamo dėmesio darbo sąlygoms ar senstančios infrastruktūros.

Per vieną pražūtingiausių pastarųjų metų nelaimių 2019-ųjų spalį Krasnojarsko krašte aukso kasykloje sugriuvus užtvankai žuvo 17 žmonių. Tąsyk pareigūnai teigė, kad užtvanka buvo pastatyta pažeidžiant saugos taisykles, ir tvirtino, jog valdžios institucijos net nežinojo apie jos egzistavimą.

Tą patį mėnesį dar trys žmonės žuvo Rusijos kasybos pramonės milžinės „Nornikel“ nikelio kasykloje Arktyje. „Nornikel“ yra didžiausia pasaulyje nikelio ir paladžio gavybos kompanija. 

2017 metų rugpjūtį aštuoni kalnakasiai dingo vandeniui užliejus deimantų kasyklą Jakutijos respublikoje Rytų Sibire, priklausančią Rusijos bendrovei „Alrosa“ – vienai didžiausių deimantų gavybos kompanijų pasaulyje. Po maždaug trijų savaičių „Alrosa“ paskelbė nutraukianti dingusių žmonių paiešką.  

Daugiausiai gyvybių pareikalavusi Rusijos kasybos pramonės katastrofa įvyko 2010 metų vasarą Kemerovo srityje esančioje kasykloje „Raspadskaja“, kur sprogus metano dujoms žuvo 91 žmogus ir dar daugiau kaip 100 buvo sužeisti.

Didžiausioje Rusijos šachtoje sprogimo metu buvo daugiau kaip 300 angliakasių. Įvykus antram sprogimui šachtoje liko įkaltinta grupė gelbėtojų.   

Nevyriausybinės organizacijos taip pat reiškia susirūpinimą dėl šachtų aplinkosaugos praktikos Rusijoje, kuri pagal aukso gavybos apimtis užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje.

Darbininkai į paviršių buvo iškeliami sekmadienį nuo maždaug 11 val. ryto, nurodė valstybinis transliuotojas CCTV.

Vieno darbininko „fizinė būklė buvo itin prasta“ ir jis buvo skubiai nuvežtas į ligoninę, pranešė CCTV.

Vienuolika darbininkų buvo išgelbėti po to, kai buvo išvalyta ventiliacinė šachta, pranešė oficiali valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, remdamasi gelbėjimo operacijos valdymo centru.

Dar dešimties darbininkų likimas nežinomas, jų tebeieškoma.

Sausio 10-osios popietę nebaigtoje įrengti kasykloje, esančioje Šandongo provincijos Čisia miesto apylinkėse, driokstelėjo sprogimas.

Kasyklos šachtą 350 metrų gylyje užvertė apie 70 tonų nuolaužų, sukritusių apie 100 metrų ilgio ruože, socialiniuose tinkluose skelbė Jantajaus miesto vyriausybė.

Išgelbėtų vienuolikos darbininkų grupė buvo įstrigusi kasyklos atkarpoje, esančioje maždaug 580 metrų gylyje.

Pastaruoju metu dėl griežtesnės priežiūros Kinijos kalnakasybos pramonėje, kurioje kadaise per metus vidutiniškai žūdavo 5 000 žmonių, saugumas pagerėjo. Vis dėlto anglių ir tauriųjų metalų paklausa ir toliau skatina apeiti saugos normas, o per pernai Čongčinge įvykusius du incidentus žuvo 39 kalnakasiai.

Gaisras Garpenbergo kasykloje į šiaurę nuo Stokholmo esančiame Dalarnos regione įsiplieskė, kai joje dirbo 130 žmonių, sakė pareigūnai.

Darbininkai, vadovaudamiesi saugos procedūromis, pasislėpė požeminėje slėptuvėje, sakė kasyklos operatorės „Boliden“ atstovė Jenny Gotthardsson (Dženi Gotardson). Nė vienas iš kalnakasių nedingo.

Gaisro priežastis tiriama. Kaip pranešama, per incidentą 850 metrų gylyje iš vieno kasybos įrenginio pradėjo veržtis dūmai, o paskui pliūptelėjo liepsnos.

Gaisras vėliau buvo užgesintas.

Kaip nurodo „Boliden“, maždaug už 170 km į šiaurę nuo Stokholmo esančioje Hedemoros kasykloje išgaunamos įvairių metalų, įskaitant cinką, varį, šviną, nikelį, auksą, paladį, platiną ir sidabrą, turinčios rūdos.

Kariškiai, kuriems buvo 27–31 metai, žuvo apsinuodiję kenksmingomis dujomis šachtos tunelio gale, kai ruošėsi šachtos sprogdinimui.

Šachta buvo iškasta nuošaliame miške, esančiame Prancūzijai priklausančioje teritorijoje Pietų Amerikos šiaurės rytų pakrantėje. Ten vis daugėja neleistinų aukso kasybos šachtų.

Penki kiti kariškiai, kurie kartu su žuvusiaisiais ruošėsi operacijai, nuvežti į ligoninę. Vienas jų yra labai sunkios būklės.

Kiekvieną dieną daugiau nei 500 kareivių, policijos ir rangovų yra įpareigoti patruliuoti Prancūzijos Gvianos miškuose – tai dalis operacijos „Harpie“, kuria siekiama išstumti pelningą ir labai organizuotą aukso kasybos pramonę.

Visi 17 kalnakasių, dirbusių vienoje anglių kasykloje prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Ukrainos rytinėje Luhansko srityje, žuvo per anksčiau šią savaitę driokstelėjusį metano dujų sprogimą, patvirtino separatistų vadovybė.

Šachtoje susikaupusios dujos ketvirtadienį sprogo maždaug už 23 km į vakarus nuo Luhansko esančioje Jurjivkos gyvenvietėje veikiančioje kasykloje „Schidkarbon“ apsišaukėliškos „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) teritorijoje.

Pasak pareigūnų, sprogimas įvyko apie 300 m gylyje esančioje šachtoje, kurioje tuo metu buvo 17 kalnakasių.

„Tragedija pareikalavo 17 kalnakasių gyvybių“, – per tviterį parašė LLR lyderis Leonidas Pasečnikas.

Jis pridūrė, kad visų darbininkų kūnai buvo iškelti.

L. Pasečnikas pareiškė, kad incidentas „Schidkarbon“ kasykloje yra „baisi tragedija“ ir paskelbė balandžio 29-ąją gedulo diena.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija penktadienį pasiuntė savo gelbėtojų į separatistų kontroliuojamą teritoriją, paprašiusią pagalbos, sakoma šios institucijos išplatintame pareiškime. Šeštadienį buvo paskelbta, kad gelbėtojai iš Rusijos baigė darbą ir grįžta namo.

Luhansko naujienų agentūros žiniomis, kasykla „Schidkarbon“ 2014 metais buvo uždaryta įsiplieskus konfliktui tarp Kijevui ištikimų pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų, bet 2018 metais buvo vėl atidaryta.

Didžioji dalis ukrainietiškų anglių išgaunama šalies rytinėje dalyje, kur rusenantis konfliktas pareikalavo jau apie 13 tūkst. gyvybių.

Kijevas mėgina suaktyvinti kasybą kitose savo kontroliuojamose šachtose, esančiose Ukrainos vakaruose.

Nelaimė įvyko šeštadienį po 10 val. Maskvos (9 val. Lietuvos) laiku Solikamsko kasykloje, esančioje maždaug už 1,2 tūkst. km į šiaurės rytus nuo Maskvos.

Kaip pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija, gaisras kilo atliekant statybos darbus, o ne, kaip buvo pranešta anksčiau, užsiliepsnojus šachtoje susikaupusiam metanui.

Gaisras įsiplieskė įmonės „Uralkalij“ valdomoje kasykloje, kur techninės priežiūros darbus vykdė dvi darbininkų komandos. Pasak bendrovės, dėl tų darbų kasykla neveikė.

Pareigūnų teigimu, Solikamsko kasykloje buvo 17 žmonių, aštuonis iš jų pavyko išgelbėti. Dėl gaisro nepavyko pasiekti devynių darbininkų, kurie buvo kitoje kasyklos dalyje.

Rusijos naujienų agentūros sekmadienį citavo gelbėjimo operacijų štabo atstovus, kurie sakė, kad visi devyni kūnai per kelias valandas trukusią operaciją jau buvo aptikti ir dabar yra keliami į paviršių. Ugniagesiai tebegesina gaisrą.

Permės krašte pirmadienį paskelbtas gedulas dėl šios nelaimės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino regiono pareigūnus surengti išsamų šio incidento tyrimą.

Rusijos kasyklose nelaimių dažnai nutinka dėl žemų saugumo standartų. 2017-ųjų rugpjūtį vandeniui užliejus vieną deimantų kasyklos šachtą Sibire žuvo 17 žmonių.

Tad nuo šiol Vokietijoje akmens anglys nebeišgaunamos iš po žemės. Tęsiama tik rusvųjų anglių gavyba atviruoju būdu - karjeruose ir kasiniuose.

Botropo šachta Rūro baseine šalies vakaruose buvo atidaryta 1863 metais. Tada joje dirbo 315 darbininkų. Intensyviausiu laikotarpiu - XXI amžiaus pirmajame dešimtmetyje - ten dirbo 4,1 tūkstančio šachtininkų. Anglių gavyba tuo metu sudarė 4 milijonus tonų per metus.

Kaip pažymėjo F. W. Steinmeieris, kadaise akmens anglių gavyba leido Vokietijos pramonei žengti didelį žingsnį į priekį. „Suprantu, kad ši diena yra jaudinanti daugeliui mūsų šalies gyventojų“, - sakė jis.

Vokietijos vyriausybė 2007 metais nusprendė atsisakyti akmens anglių gavybos. Tada šakoje dirbo 33 tūkstančiai žmonių. Pasak naujienų agentūros DPA, tuo metu ši Vokietijos pramonės sritis jau buvo nekonkurencinga ir reikalavo milijoninių dotacijų iš valstybės biudžeto.

Pernai Vokietija importavo 51,4 milijono tonų akmens anglių. Apie 38 procentus jų buvo įvežta iš Rusijos.

Atokioje Kačinų valstijoje gelbėtojai tebeieško dar keturių aukų, kurių dauguma priklauso skurdžiai gyvenančiai ravangų etninei grupei.

Šioje prastai prižiūrimoje ir korupcija garsėjančioje daugelio milijardų eurų vertės nefrito kasybos pramonėje tokių tragiškų nelaimių nutinka gana dažnai.

„Iki vakar (sekmadienio) vakaro aptikome 23 lavonus, ir šiandien, esant geriems orams, mėginsime rasti likusius keturis“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Hpakanto regiono vietos valdžios atstovas, pageidavęs neviešinti jo vardo, nes jis nebuvo įgaliotas bendrauti su žiniasklaida.

Šiemet dėl žemės nuošliaužų pavojingose nefrito kasyklose žuvo dešimtys žmonių. Šių pusbrangių akmenų kasyba paprastai užsiima neturtingų etninių bendruomenių nariai.

Set Mu vietovėje įvykusi tragediją pribloškė vietos ravangų bendruomenę.

Ravangai, kurių yra tik maždaug 70 tūkst., yra tarp mažiausių Mianmaro etninių grupių. Dauguma ravangų yra krikščionys ir gyvena kalnuotame šalies šiaurės regione. Daugelis jų dirba neoficialiame kasybos sektoriuje.

„Jų šeimos surengė laidotuves. Šįkart mūsų kaimai buvo itin sukrėsti“, – sakė vietos gyventojas Shwe Theinas (Švė Teinas), padedantis likviduoti stichijos pasekmes.

Nemažai Kačinų valstijoje iškasamo aukščiausios kokybės nefrito eksportuojama į užsienį, bet didžioji dauguma šių akmenų kontrabanda gabenami į Kiniją, kur jie yra itin paklausūs.

Tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Global Witness“ apskaičiavo, kad nefrito industrija 2014 metais buvo verta maždaug 31 mlrd. eurų (26,5 mlrd. eurų) ir kad didžiulė šių pinigų dalis valstybės iždo nepasiekė.

Nefritas ir kiti gamtiniai ištekliai, įskaitant medieną, auksą ir gintarą, padeda finansuoti abi dešimtmečius trunkančio Kačinų etninių sukilėlių ir kariuomenės konflikto šalis, kovojančias už kasyklų ir jų nešamų pajamų kontrolę.

2011 metais žlugus 17 metų trukusiam ugnies nutraukimui, dėl kovų turėjo bėgti daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų.

Civilinė šalies lyderė Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) 2016 metais ateidama į valdžią sakė, kad pagrindinis jos prioritetas yra daugybės šalyje vykstančių konfliktų nutraukimas, tačiau taikos procesas jokių reikšmingų rezultatų kol kas nedavė.

Ketvirtadienį vėlai vakare Džharkhando valstijoje Godos rajone esančioje atviroje kasykloje „Lal Matia“ įgriuvus didžiulei žemės masei, buvo palaidoti mažiausiai 23 darbininkai ir dešimtys mašinų. Šimtai gelbėtojų dirbo visą naktį.

„Lig šiol ištraukta 10 lavonų... Anglies kasyklos vadovai mano, kad viduje gali būti dar dvigubai daugiau žuvusiųjų, – sakė naujienų agentūrai AFP Džarkando policijos atstovas R.K. Mallickas. – Iš viso žuvusiųjų gali būti daugiau kaip 13 ar 14“.

Dar jis pridūrė, kad sunku nustatyti kiek žmonių yra įstrigusių, bet vis dar pasigesta apie 12.

Kai kurie darbininkai išsigelbėjo, nurodė pareigūnas. Tačiau nepatvirtintais žiniasklaidos pranešimais, po tonomis žemių ir nuolaužų dar gali būti 50 žmonių, kurių vietos policija ir gelbėtojai ieško pasitelkę buldozerius ir dresuotus šunis.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis) „Twitter“ išreiškė savo sielvartą dėl nelaimės ir pažadėjo padėti valstijos vyriausybei vykdyti gelbėjimo operacijas.

„Esu sukrėstas žmonių žūties kasykloje Džarkande. Maldomis esu su įstrigusiais viduje“, – sakė jis.

Federalinė gelbėjimo tarnyba pranešė į nelaimės vietą išsiuntusi daugiau kaip 200 gelbėtojų.

Šią kasyklą eksploatuoja valstybinė bendrovė „Eastern Coalfields Limited“. Pasak jos vadovo, Niladri Roy (Niladrio Rojaus), įgriuvo daugiau kaip 250 metrų kasyklos, kai darbininkai ketvirtadienį apie 19 val. 30 min. ėjo išėjimo link.

Jokių paaiškinimų apie griūties priežastis neskelbta; bet vyriausybė pradėjo šio „beprecedenčio“ incidento tyrimą.

Per kitą ketvirtadienio incidentą keturi darbininkai buvo sužeisti įgriuvus stogui vyriausybinėje anglių kasykloje Džharkhando Dhanbado rajone. Dviejų sužeistųjų būklė kritinė.

Džharkhandas yra viena skurdžiausių Indijos valstijų, joje vyksta maoistų sukilimas, bet ji turi daug gamtinių išteklių: 29 proc. šalies anglių išteklių, didžiausius Indijos geležies rūdos telkinius. Kasyba ir su tuo susijusi pramonė yra valstijos ekonominis pagrindas.

Vis dėlto kasyba Indijoje yra gana saugi veikla, nelaimingų atvejų čia būna gerokai mažiau negu Kinijoje, kurioje kasmet žūva vidutiniškai po 1000 žmonių.

2015 metais Indijoje buvo užregistruoti 38 mirties atvejai kasyklose, kurių yra 570.

Praėjusį kartą didelė Indijos kasybos pramonės nelaimė įvyko 1975 metais, kai Dhanbade per potvynį kasykloje „Chasnala“ žuvo 372 darbininkai.