Antradienį Kauno taryba pritarė mero ataskaitai. Pats V.Matijošaitis tarybai dėstė, kad nemažai darbų yra tęstiniai ir turės įtakos Kauno gyventojų ir svečių poreikių gerinimui. Nors meras tarybai atsiskaitė už praėjusius metus, veiklos ataskaitoje buvo paminėti ir objektai, kurie tik šiemet atidaryti arba artimiausiu metu atvers duris. Tarp tokių – Dariaus ir Girėno stadionas, baseinas prie „Žalgirio“ arenos, Kauno ledo rūmai.

Meras skyrė dėmesio ir demografiniams rodikliams aptarti, ir Kauno biudžetui, viešojo transporto atsinaujinančios energijos ant viešųjų pastatų klausimams. Pasidžiaugė ir miesto laimėjimais – dvejuose prestižiniuose „fDi Europos ateities regionų“ ir „Emerging Europe“ apdovanojimuose Kaunas buvo aukštai įvertintas septyniose kategorijose.

Ataskaita apėmė ir komitetų veiklą, įvarius tarybos priimtus sprendimus ir mero potvarkius. 2021-ųjų darbus V.Matijošaitis tarybai pristatė maždaug per pusvalandį. Vienu momentu miesto vadovas net pyktelėjo, kad kolegos per jo pristatymą aptarinėja savus reikalus ir jo nesiklauso.

„Gal eikite melstis kitur. Kalbėdami tarpusavyje blaškote. Visada galite išeiti ir neklausyti“, – opozicijai replikavo Kauno meras.

Gal eikite melstis kitur. Kalbėdami tarpusavyje blaškote. Visada galite išeiti ir neklausyti.

Vis dėlto vėliau opozicinių frakcijų atstovai pažėrė ir kritikos. Štai frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Edita Gudišauskienė kritikavo dėl per mažo miestiečių interesų atstovavimo ir bendravimo su jais.

„Meras visiškai nebendrauja su miestiečiais ir bendruomenėmis. Šie dalykai atsispindi ataskaitoje. Skurdžiai atrodo ataskaitos dalis „Savivaldybės mero potvarkiai ir bendravimas su gyventojais“. Joje pateikta informacija apie mero potvarkius, o apie bendravimą su gyventojais jokios informacijos nėra“, – apeliuodama, kad meras nesusitiko nei su Šančių, nei su Lampėdžių bendruomenėmis sprendžiant aktualius vietokūros klausimus, kalbėjo politikė.

Mero praėjusių metų veiklos ataskaitai pritarė 26 tarybos nariai, po keturis – susilaikė arba šiam klausimui nepritarė.

„Turėsime užtikrinti, kad visi didesni nei 15 tūkstančių eurų vertės viešieji pirkimai būtų atlikti per centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). Tam, kad spėtume pasirengti pokyčiams, būtina imtis neatidėliotinų veiksmų. Pirmą žingsnį žengėme – išanalizavome esamą viešųjų pirkimų situaciją ir tarybai pateikėme konkrečius skaičius.

Vienas didžiausių iššūkių – papildomų darbuotojų priėmimas ir apmokymas. Nuo kitų metų, įsigaliojus  pakeitimui, turėsime būti pasirengę vykdyti centralizuotus pirkimus savivaldybės kontroliuojamoms perkančiosioms organizacijoms“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Turėsime užtikrinti, kad visi didesni nei 15 tūkstančių eurų vertės viešieji pirkimai būtų atlikti per centrinę perkančiąją organizaciją.

Apskaičiuota, kad dėl padidėjusių viešųjų pirkimų apimčių papildomai reikės 18 pareigybių. Sulaukus tarybos pritarimo, Kauno miesto savivaldybės administracijoje valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičius didės nuo 644 iki 662.

Pasak administracijos vadovo T. Metelionio, perkelti specialistų iš savivaldybės valdomų perkančiųjų organizacijų nėra galimybių – jose darbuotojai viešųjų pirkimų funkcijas atlieka papildomai.

Po savivaldybės kontroliuojamų perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų planų analizės paaiškėjo, kad artėjantys pokyčiai palies apie 170 miesto biudžetinių įstaigų. Įsigaliojus įstatymo pakeitimui, per metus teks centralizuotai atlikti apie 770–880 viešųjų pirkimų, kai iki šiol jų skaičius siekė apie 500.

Padidinus didžiausią leistiną administracijos pareigybių skaičių, vienam mėnesiui iš savivaldybės darbo užmokesčio fondo bus skirta apie 32,7 tūkst. eurų. Sprendimas įsigalios nuo šių metų liepos 1 d.

Kauno miesto savivaldybės administracija centralizuotus pirkimus atlieka nuo 2014 metų.

Pakeitė tvarką

Nuo 2015 metų galiojo tvarka, kuomet tarybos nario klausimams buvo skiriama 30, o pasisakymams – 60 sekundžių. Nuo šiol Kauno politikai galės posėdyje pliurpti šiek tiek ilgiau.

Taryba pritarė, kad nuo šiol vienas politikas galės klausimus užduoti per 40 sekundžių, o pasisakymų laikas pailgintas iki 80 sekundžių.

Šie pakeitimai daromi dėl to, jog Vyriausybės atstovas dėl pasisakymų laiko buvo kreipęsis į teismą ir šis nurodė, kad pasisakymai posėdžio metu pernelyg trumpi.

Norėjo daugiau

Vos tik pasirodžius projektui, opozicija nurodė, kad tai – pasityčiojimas ir esą pailginti pasisakymų ir klausimų laiką vos keliomis sekundėmis yra netinkama ir reikia ilginti labiau, galbūt net grąžinti į tvarką, kuri galiojo dar iki 2015-ųjų metų. Tada politikai posėdžio metu galėjo labai ilgai kalbėti, ginčytis, o posėdžiai trukdavo visą dieną.

„Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, susipažinusi su minėtu sprendimo projektu pažymi, kad Kauno miesto vadovai sąmoningai, tikslingai rodo nepagarbą ne tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimui dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatų prieštaravimo Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktui ir visai opozicijai, bet ir žodžio laisvei“, – teigiama išplatintame pranešime.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Pagaliau teismas apgynė demokratiją Kaune. Padėjo tašką dėl užsispyrusio savivaldybės bylinėjimosi. Tačiau Kauno miesto vadovai ir toliau ignoruoja neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio nutartį. Sprendimo projekte Tarybos nariui klausimams pateikti pridėjo 10 sekundžių, o kalbėti diskusijoje pridėjo 20 sekundžių. Jie atvirai ir ciniškai tyčiojasi iš Kauno miesto savivaldybės tarybos narių. Sudaro nepagrįstas procedūrines kliūtis Tarybos nario pareigoms atlikti. Miesto valdantieji ir toliau nenori pripažinti, kad klausimams ir diskusijoms skirto laiko apribojimas prieštarauja šalies įstatymams ir demokratijos principams. Teismas aiškiai pasisakė, kad posėdžio metu vyksta svarstymas“, – teigė Vygantas Gudėnas.

Anot opozicijos atstovų, 2015 m. pakeistus Tarybos veiklos reglamentą ir apribojus klausimams ir pasisakymams numatytą laiką, buvo įtvirtintos nepagrįstos procedūrinės kliūtys tarybos nariui pasinaudoti teise dalyvauti diskusijose posėdyje svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl sprendimų projektų ar klausti pranešėjų tai, kas jiems yra neaišku. Todėl posėdžio metu teikė siūlymus kone dvigubai ilginti klausimų ir pasisakymų laiką, tačiau taryba siūlymams nepritarė.

„Taryba nėra kažkoks asmeniškas šou. Pasikalbėti galite ir po posėdžio kavą gerdami“, – replikavo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Opozicija nurodė, kas sprendimą skųs ir dar kartą bandys ilginti pasisakymų laiką.

Taryba nėra kažkoks asmeniškas šou. Pasikalbėti galite ir po posėdžio kavą gerdami.

Siūlo susitarti

Vyriausybės atstovas siūlė susitarti laiką, dėl kurio būtų patenkinti visi tarybos nariai. Valdantieji replikavo, kad taryba susitaria balsuodami ir galioja daugumos principai.

„Teismas pasisakė, kad tarybos nario pasisakymų laikas negali būti susiaurintas vien dėl to, kad jis gali dalyvauti vidiniuose struktūriniuose padaliniuose t. y., komitetuose. Negalima susiaurinti tarybos nario teisių. Kitas dalykas, manau, kad vėl bręsta teisminė byla. Siūlau susitarti, nes, kitu atveju, ko gero, po kelių metų vėl teks pridėti laiko, kol prieisim prie tos minutės. Jei bent vienas tarybos narys pasakys, kad jo teisės ribojamos, tai bus nauja byla“, – aiškino Vyriausybės atstovas.

Vicemeras Andrius Palionis laikėsi pozicijos, kad teismas nepasisakė, koks yra objektyvus ir racionalus laikas pasisakymams.

„Minėjo, kad tai turi tarybos pačios apsispręsti. Dabar sakote, kad bus nauja byla. Tai jei bus minutė, o ne 40 sekundžių, tai nebus skundžiamas? Kuo grindžiama, kad būtent minutė turėtų būti? Nes abu laikai yra subjektyvus dalykas“, – pasisakė mero pavaduotojas.

Dar kiti valdantieji replikavo, kad laiko pakanka, nes posėdžio metu opozicija spėjo visą A4 lapo pasisakymą perskaityti.

T.Metelionis prieš tai ėjo administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, tačiau dabar užėmė paties direktoriaus pareigas. Anksčiau šiose pareigose dirbo Vilius Šiliauskas, bet įtariama, kad jis paėmė didžiausią Lietuvoje kyšį, todėl nuo pareigų buvo nušalintas.

Laikinai pavedamos funkcijos

Visgi, T.Metelionis savivaldybės administracijai vadovaus laikinai – tris mėnesius. Po trijų mėnesių taryba jau turėtų tvirtinti nuolatinį administracijos direktorių.

„Nušalinus administracijos direktorių, nėra automatiškai į šias pareigas skiriamas kuris nors pavaduotojų, todėl taryba turi balsuoti ir paskirti naują. Dabar yra sprendimas pavesti funkcijas, o ne skirti direktoriumi. Todėl STT pažyma nėra reikalinga. Kai bus visi dokumentai, tada bus sprendžiama, ką skirti į administracijos direktoriaus pareigas“, – posėdžio metu teisines procedūras aiškino vicemeras Andrius Palionis.

Tadas Metelionis/Kauno m. savivaldybės nuotr.

Opozicija domėjosi, kodėl būtent T.Metelioniui deleguojamos direktoriaus funkcijos, mat jis taip pat esą susijęs su „Autokausta“, nes kuravo savivaldybės projektus, kuriuose rangovais išrinkta būtent minėta bendrovė.

„Esu tikras, kad mūsų kuruojami projektai vyko griežtai pagal sutartis. Dauguma mano kuruojamų projektų yra finansuojami ES fondais, tai būna dar didesnė kontrolė, esu visiškai ramus dėl šių projektų. Su „Autokausta“ yra einamieji, darbiniai klausimai, asmeniškų klausimų su jais neturiu“, – prieš balsavimą pasisakė T.Metelionis.

Paskyrus T.Metelionį laikinuoju administracijos direktoriumi, pavaduotojų kol kas lieka du. Į jo vietą tarybai nėra teikiamas joks asmuo.

Atleido buvusį vadovą

Taryba taip pat posėdžio metu iš pareigų atleido V.Šiliauską. Kilus skandalui, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis buto tik nušalinęs V.Šiliauską nuo pareigų. Atleisti galima tik tarybos sprendimu.

„Jau sakiau ir dar kartą pakartosiu: vagių, kyšininkų vieta yra kalėjime. Nesižvalgysiu į praeitį, kokios valdininkų virtinės kadaise buvo išvestos iš šio pastato su antrankiais – tegul tai lieka konservatorių istorijai. Gėda prieš kauniečius, kad to neišvengta ir dabar. Darysime viską, kad tokie apgailėtini įvykiai daugiau nepasikartotų“, – tvirtino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Meras lygiagrečiai pateikė siūlymą pavesti Kontrolės ir audito tarnybai atlikti Kauno savivaldybės administracijos ir bendrovės „Autokausta“ sudarytų sutarčių veiklos auditą. Pritarus Miesto ūkio ir paslaugų komiteto pastabai, bus peržiūrėtos visos V. Šiliausko pasirašytos sutartys laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2022 kovo 9 d. Sprendimo projektas sulaukė tvirto tarybos pritarimo.

Kauno tarybos nariai nupūtė dulkes nuo savo darbo vietų ir vėl kibo į gyvas diskusijas. Teko prisiminti, kaip vėl balsuoti gyvai, kurį mygtuką spausti, norint pritarti ar nepritarti nagrinėjamam klausimui. Prieš posėdį tarybos nariams buvo priminta, kad jie turi įdėti korteles, tik tada galės balsuoti.

Antradienio posėdyje svarstyti svarbūs klausimai – laikinai savivaldybei vadovauti siūlomas Tadas Metelionis. Taip pat vienas klausimų – atleisti iš administracijos direktoriaus pareigų Vilių Šiliauską, kuris įtariamas kyšio paėmimu.

Minėti klausimai buvo paskatinimas sugrįžti į gyvą posėdį, nes pagal reglamentą, už tokius klausimus taryba turi balsuoti slaptu balsavimu. Nuotoliniu būdu tokio pobūdžio klausimai nebuvo svarstomi, todėl politikai galėjo balsuoti atvirai.

Antradienį numatyta svarstyti daugiau nei 60 klausimų.

Kauno savivaldybė kitos savaitės tarybos posėdžiui yra užregistravusi reglamento pakeitimą, pagal kurį klausimams būtų skirta 40 sekundžių vietoj esamų 30-ies, o pasisakymams – 80 sekundžių vietoj dabar esančios minutės.

Pakeitimai daromi po to, kai dėl pernelyg trumpų pasisakymų į teismus kreipėsi Vyriausybės atstovas, o šie patvirtino jo poziciją.

Opozicija: laikas pratęsiamas nepakankamai

Vis dėlto opozicinės Kauno miesto tarybos frakcijos teigia, jog pasisakymai pailginami nepakankamai.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Andrijana Filinaitė teigia, jog per trumpais pasisakymais ribojama tarybos narių žodžio laisvė.

„Dažnai tarybos posėdžiuose turime jautrių ir didesnio dėmesio reikalaujančių klausimų, kuriems būtina platesnė ir ilgesnė diskusija. Mažų mažiausiai keista, kuomet siūloma tik keliomis sekundėmis pailginti pasisakymų laiką – teigia politikė. 

Konservatoriai primena anksčiau siūlę pailginti klausimams pateikti skiriamą laiką iki minutės, o tarybos nariui skirtą kalbėjimo laiką – iki dviejų minučių.

Kitos opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vygantas Gudėnas teigia, jog teikdami tokį pasiūlymą valdantieji „atvirai ir ciniškai tyčiojasi iš Kauno miesto savivaldybės tarybos narių“ ir sudaro nepagrįstas procedūrines kliūtis.

„Miesto valdantieji ir toliau nenori pripažinti, kad klausimams ir diskusijoms skirto laiko apribojimas prieštarauja šalies įstatymams ir demokratijos principams“, – teigia jis.

Ši frakcija žada teikti savo pasiūlymus dėl pasisakymų laiko.

Valdantieji teigia, kad tiek laiko užtenka

Tuo tarpu Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis pabrėžia, jog teismas nepasisakė, koks laiko apribojimas turėtų būti taikomas pasisakymams ir klausimams, palikęs tai kiekvienos savivaldybės individualiai interpretacijai.

„Visos šalies savivaldybės riboją laiką. Kauno miesto savivaldybė, skirdama tarybos nariui 30 sekundžių klausimui užduoti, tikrai nebuvo vienintelė ir išskirtinė, tiesiog sulaukė daugiausiai dėmesio“, – sako vicemeras.

Neretai pastebime, kad kuo ilgesnis klausimas ar pasisakymas, tuo dažniau jis neatitinka miesto taryboje pristatomo klausimo esmės.

Pasak jo, tarybos nariai jau yra išmokę užduoti konstruktyvius trumpus klausimus bei pasisakyti taip, kad laiko net ir lieka.

„Neretai pastebime, kad kuo ilgesnis klausimas ar pasisakymas, tuo dažniau jis neatitinka miesto taryboje pristatomo klausimo esmės. Visi tarybos nariai lygūs ir turi vienodas galimybes pareikšti savo nuomonę“, – sako vicemeras.

Dėl sprendimo taryba apsispręs kovo 22 dieną.

Klausimų ir pasisakymų trukmė Kauno taryboje sutrumpinta 2015 metais, kai rinkimus pirmą kartą laimėjo verslininko Visvaldo Matijošaičio vadovaujamas judėjimas „Vieningas Kaunas“. Iki tol pasisakymams buvo skiriamos dvi minutės, o klausimams – minutė.

Vilniaus miesto tarybos reglamentas numato, kad klausimams skiriama minutė, o pasisakymams – dvi minutės.

Klaipėdos miesto tarybos reglamente klausimams taip pat numatyta minutė, o pasisakymams – trys minutės.

Atsisako partnerystės sutarčių

Parengtas sprendimas atsisakyti partnerystės sutarčių, kurios buvo sudarytos 1999 ir 2007 metais su Sankt Peterburgu bei Kaliningradu.

„Tarybos narių lauks svarbūs klausimai – biudžeto perskirstymas ir lėšų užtikrinimas, kad Kaune apsistosiančios pabėgėlių šeimos ir pavieniai žmonės čia gautų pilnavertišką prieglobstį. Tuo pačiu bus padėtas taškas dėl partnerysčių su dviem Rusijos miestais.

Ukrainiečiai atvyksta vos su keliais daiktais, tad miesto pareiga pasirūpinti, kad pirmiausia vaikai galėtų nemokamai lankyti darželius, mokyklose gautų maitinimą, o nuo karo kenčiantys broliškos tautos gyventojai Kaune nesijaustų tik svečiais. Tam reikalinga užtikrinti socialines, psichologines paslaugas, suteikti maitinimą, nemokamas keliones viešuoju transportu. Toliau pagal realius poreikius eisime prie kitų sprendimų“, – kalbėjo neeilinį tarybos posėdį sušaukęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Visvaldas Matijošaitis/BNS nuotr.

Perduos greitosios pagalbos automobilius

Kaunas atsiliepė į nevyriausybinių organizacijų viešumoje išsakytą poreikį ir pasirengęs artimiausiu metu perleisti kelis greitosios medicinos pagalbos automobilius su tvarsčiais, kitais medikamentais bei papildoma įranga, skirta gelbėti nukentėjusiuosius.

Tarybos nariams teliks paskutinis formalumas – pritarti tokiam perdavimui. Transporto priemonės jau paruoštos kelionei ir bus perduotos karinę agresiją patiriančios Ukrainos tarnyboms.

Neeiliniame tarybos posėdyje taip pat numatyta patvirtinti miesto biudžeto korekcijas, įterpiant papildomą eilutę, kurios lėšomis bus įsigyjamos būtiniausios priemonės rūpinantis pabėgėlių gerbūviu.

Be to, Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupei pavesta artimiausiu metu išspręsti klausimą dėl ligšiolinio Čečėnijos aikštės pervadinimo. Tikslas – atsiriboti nuo pabrėžtino šios diktatoriškos Rusijos Federacijos respublikos Kaukaze pavadinimo naudojimo ir vietoje jo įamžinti Čečėnijos kovotojus už nepriklausomybę.