Renkasi darbus

„Kauno diena“ pasidomėjo, kaip miesto valdžia planuoja praleisti vasarą. Štai Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis nusiteikęs dirbti. Tiesa, meras jau turėjo laiko pasisvečiuoti ir šiek tiek atsipūsti užsienyje.

Primename, kad V. Matijošaitis ir širdies draugė Loreta Stonkienė, po vestuvių tapusi Matijošaite, susituokė paskutinę gegužės dieną, o birželio pradžioje kartu išvyko į povestuvinę kelionę Turkijoje.

Grįžęs po medaus mėnesio kelionės, meras ir į Kauno tarybą išrinkta pirmoji miesto ponia nusiteikę laiką skirti darbams, kurių, pasak V. Matijošaičio, apstu. Reikia ne tik rūpintis naujais projektais, prižiūrėti senuosius, bet ir koreguoti darbus pagal naujai įsigaliojusius įstatymus.

Pailsėjo: V. Matijošaitis su žmona Loreta po vestuvių išvyko į Turkiją, o dabar nusiteikę dirbti. (T. Biliūno/BNS nuotr.)

„Savaitę atostogavau šį birželį, po vestuvių. Šiuo metu ilsėtis neplanuoju – mieste yra nemažai veiksmo, reikia pasiruošti naujiems projektams“, – kalbėjo miesto vadovas.

„Tegul pasiilsi seimūnai, priėmę tokį kreivą savivaldos įstatymą – jiems tikrai jau reikia pravėdint galvas. O mes verčiau padirbėsime“, – kritikos centrinei valdžiai negailėjo V. Matijošaitis.

Kaip viešai buvo sakęs Kauno meras, naujasis savivaldos įstatymas turi spragų, jį reikia koreguoti. Be to, įsigaliojus šiam teisės aktui, tenka koreguoti tvarkas, keisti anksčiau pasirašytus sprendimus, todėl darbo esą dabar užtektinai, todėl ir atostogų buvo išlėkęs tik savaitėlei.

Trumpam vasarą atsipūtė ir savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis, kuris taip pat šį laiką toliau planuoja skirti darbams. „Šią vasarą savaitę jau atostogavau, likusią vasaros dalį intensyviai darbuosiuosi, o pailsėti tikiuosi rudeniop“, – pridūrė pašnekovas.

Laikas šeimai

Kauno mero pavaduotojai dienraštį tikino, kad vasarą nori praleisti su artimiausiais šeimos nariais. Nors mieste pilna darbų, vicemerai arba jau rado būdų atsikvėpti, arba dar tik dėliojasi atostogų planus, kur galės pasimėgauti įsimintinomis akimirkomis.

„Paprastai šiltasis metų sezonas man ypač darbingas, tad apie atostogas dažniausiai nė nemąstau. Tačiau labai norisi nepalikti nuošalyje šeimos, nes trys sūnūs auga tiesiog akyse. Tad jau suplanavome liepos gale savaitę praleisti Lietuvos pajūryje“, – atostogų planus atskleidė vicemeras Tomas Jarusevičius.

„Savaitę laiko atostogavau gegužės pabaigoje. Kol kas nesu suplanavęs naujų atostogų, bet tikrai žinau, kad poilsiausiu su šeima“, – nedaugžodžiavo kitas mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.

Vicemerai arba jau rado būdų atsikvėpti, arba dar tik dėliojasi atostogų planus.

Kelionė motociklais

Dar vienas Kauno vicemeras Andrius Palionis, atrodo, jau suformavo ilgametes atostogų tradicijas keliauti motociklais. Apie tokį keliavimo būdą mero pavaduotojas dienraščiui pasakoja ne pirmą vasarą.

„Kol kas šią vasarą dar neatostogavau. Gyvenimas parodys, tačiau, jei leis galimybės, rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje planuoju  atostogauti – kartu su žmona keliausime motociklais. Mūsų idėja – motociklais pasiekti Alpes ir pervažiuoti dalį kalnų perėjų, keliaujant pasigrožėti gamtos vaizdais“, – apie norimas atostogas kalbėjo A. Palionis.

Tradicija: A. Palionis ne pirmus metus per atostogas renkasi keliauti motociklu. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tiesa, vicemeras iš karto patikslino, kad jokių konkrečių datų atostogoms dar nerezervavęs, tad nesudėliotas ir tikslus maršrutas. Daugiau paaiškės, kai vicemeras pasirinks konkretesnes laisvadienių datas. Pagal tuomet vyraujančius orus gali būti koreguojami ir kelionės tikslai.

„Galutinis kelionės tikslas, maršrutas kol kas yra tik idėjos stadijoje. Viskas priklausys nuo atostogų datos ir orų sąlygų. Kelionės maršrutas, žinoma, gali keistis, bet keliausime tikrai motociklais“, – apie aistrą grožėtis gamta, kai pro ausis švilpia vėjas, pasakojo A. Palionis.

Atostogaus ir taryba

Savivaldybės koridoriai artimiausiu metu gerokai ištuštės. Tiek darbuotojai, tiek Kauno tarybos nariai galės pasimėgauti vasaros kaitra ir negalvoti apie darbus.

Pertrauka: Kauno taryba atostogaus beveik du mėnesius. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Savivaldybės darbuotojai, kaip ir dauguma Lietuvos piliečių, labiausiai pamėgę atostogauti liepą–rugpjūtį, tad tuo metu ir suplanuota daugiausia atostogų. Paminėtina, kad savivaldybėje dirba nemažai jaunų tėvelių, turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikus, todėl atostogos taip pat derinamos prie ikimokyklinių įstaigų darbo laiko vasarą“, – pažymėjo Personalo valdymo skyriaus specialistai.

Liepos 18-ąją bus paskutinis šio pusmečio Kauno tarybos posėdis. Tada tarybos nariai galės atostogauti beveik du mėnesius, mat kitas tarybos posėdis suplanuotas tik rugsėjo 12 d.

Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Kauno apygardos teismo gegužės 22 d. nutartį ir perdavė savivaldybės ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

„Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai ieškinį atsisakė priimti“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Savivaldybė prašo priteisti iš „Kamestos“ 643,3 tūkst. eurų ir 161,4 tūkst. eurų palūkanų dėl 2005 m. pasiraštytos sutarties, kuri vėliau buvo nutraukta, – Apeliacinis teismas pernai kovą konstatavo, kad ne savivaldybė skolinga „Kamestai“, bet pastaroji skolinga savivaldybei 1 mln. eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad jos reikalavimas yra dėl skolos, atsiradusios iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Tačiau Kauno apygardos teismas ieškinį atsisakė priimti, nes teisme nagrinėjamoje „Kamestos“ restruktūrizavimo byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, tarp jų ir savivaldybės 449,9 tūkst. eurų reikalavimas. Įmonės pertvarkos planas buvo patvirtintas ketveriems metams.

Teismas tuomet aiškino, kad savivaldybės ieškinys iš esmės yra turtinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje, todėl prašymas yra papildomo kreditorinio reikalavimo patvirtinimas.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškinyje ir prašyme dėl kreditorinio reikalavimo nurodytos faktinės aplinkybės nėra tapačios.

„Pripažįstant ginčus tapačiais turi būti nustatytas ginčo šalių, dalykų ir faktinių pagrindų tapatumas, tačiau nagrinėjamu atveju ginčų faktinis pagrindas skiriasi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčus laikė tapačiais ir atsisakė ieškinį priimti“, – teigiama joje.

Teismas nurodė, kad susiklostė išskirtinė situacija – ginčas tarp savivaldybės ir „Kamestos“ buvo išnagrinėtas vėliau, negu patvirtintas restruktūrizavimo planas, ir „Kamestos“ skola nustatyta tik priėmus Apeliacinio teismo praėjusių metų nutartį.

Sena istorija

„Kamesta“ 2005 m. laimėjo Aleksoto tilto kairiojo prietilčio statybos ir priežiūros konkursą. Pagal koncesijos sutartį, miestas „Kamestai“ įsipareigojo 25 metus mokėti po 724 tūkst. eurų mokesčio kasmet, o įmonė turėjo atlikti statybos darbus ir prižiūrėti teritoriją. Tačiau, sumokėjusi beveik 2 mln. eurų avanso, savivaldybė 2009 m. sutartį nutraukė.

Ginčai tarp koncesininkės ir savivaldybės tęsiasi jau ne vienus metus. 2012 m. šalys pasirašė taikos sutartį, pagal kurią Kauno valdžia „Kamestai“ turėjo per pusmetį sumokėti 3,77 mln. eurų, o įmonė – tęsti darbus.

2016 m. pradžioje savivaldybė koncesijos sutartį vėl nutraukė, nes, anot jos, „Kamesta“ pažeidė esmines sutarties sąlygas.

2018 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Kauno valdžia tai padarė neteisėtai.

Įmonei nepavyko atnaujinti teismo proceso, kuriame ji prašė įpareigoti Kauno savivaldybę patvirtinti „Architektų biuro G. Natkevičius ir partneriai“ parengtus planuojamo viešbučio projektinius pasiūlymus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) birželio 14 dieną netenkino „K26“ prašymo atnaujinti procesą, todėl lieka galioti LVAT pernai lapkritį priimta nutartis, kuria bendrovės skundas dėl savivaldybės netvirtinamų projektinių pasiūlymų atmestas.

LVAT pernai lapkritį konstatavo, kad „K26“ siekia ne užbaigti „Britanikos“ statybą, o jos sklype pastatyti visiškai naują pastatą. Anot teismo, vertinant projektiniuose pasiūlymuose numatytą pastatų aukštį ir užstatymo intensyvumą negalima vadovautis 1999 metų detaliuoju planu, nes jis išimtinai buvo skirtas jau pradėto pastato statybai, todėl visų pirma būtina pašalinti šio plano spragas.

„K26“ teismui nurodė, kad LVAT anksčiau rėmėsi poįstatyminiu teisės aktu ir pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo nuostatą, pagal kurią detalieji planai galioja neterminuotai. Be to, bendrovės teigimu, galimi jo trūkumai nulemti Kauno savivaldybės veiksmų, be to, teismas nepasisakė dėl to, ar savivaldybės sprendimas netvirtinti projektinių pasiūlymų buvo  motyvuotas.

LVAT teisėjų kolegija pastebėjo, kad teritorijų planavimo dokumentų keitimas ar koregavimas yra neišvengiamas procesas, ypač dėl to, kad šie dokumentai galioja ilgą laiką, per kurį keičiasi visuomeniniai, ekonominiai, teisiniai ir kiti santykiai, taip pat bendruomenės poreikiai.

„K26“ nuo 2019-ųjų siekia vietoj viešbučio „Britanika“ pastatyti naują viešbutį, ji planavo statybas pradėti dar 2020-ųjų pradžioje ir baigti po metų, į projektą ketino investuoti 30 mln. eurų, tačiau savivaldybei nepritarus projektiniams pasiūlymams ginčas persikėlė į teismą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021-ųjų vasarį buvo patenkinę „K26“ prašymą ir įpareigoję savivaldybę pritarti projektiniams pasiūlymams, tačiau LVAT pernai lapkritį šį sprendimą panaikino.

Viešbutis „Britanika“ pradėtas statyti 1986 metais, tačiau po ketverių metų statyba sustabdyta. 1998-aisiais miesto savivaldybė pasirašė jungtinės veiklos sutartį su bendrove „Britanika“ dėl jo užbaigimo, tačiau planai nebuvo įgyvendinti. „K26“ apleistą viešbutį perėmė 2018-ųjų liepą.

Registrų centro duomenimis, „K26“ akcijas valdo G. Skorupskas ir dar keturi fiziniai asmenys.

Kultūros akcentai

Šiemet Kaunas, Ešas prie Alzeto (Liuksemburgas) ir Novi Sadas Serbijoje dalijosi Europos kultūros sostinės titulu, todėl šių miestų vadovai lankėsi vieni pas kitus ir dalyvavo renginiuose.

Vasarį Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis lankėsi Liuksemburge, kur vyko programos „Ešas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo renginiai, pagrindinis pasirodymas „Remix“, parodos, koncertai.

Komandiruotės metu ne tik dalyvauta kultūros šventėje, bet ir susitikta su Ešo savivaldybės atstovais, užsienio delegacijomis. Aptartos tolesnės miestų bendradarbiavimo galimybės kultūros srityje, dalyviai pakviesti apsilankyti Kauno – Europos kultūros sostinės renginiuose.

Paroda Paryžiuje sulaukė milžiniško susidomėjimo – merijoje susirinko daug žmonių, apie ją rašė didžiausias Prancūzijos laikraštis.

Gegužės 8–10 d. vicemeras Mantas Jurgutis vyko į Paryžių. Minint Europos dieną, Kauno miesto savivaldybė, „Kaunas 2022“, Lietuvos ambasada Prancūzijoje ir Paryžiaus 17-ojo rajono merija atidarė Martyno Plepio fotografijų parodą „Mano modernizmas“. Čia pristatyta šiųmetė Europos kultūros sostinės programa ir turtinga Kauno architektūra – tarpukario pastatai, medinukai, pretenduojantys tapti UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo dalimi.

„Paroda Paryžiuje sulaukė milžiniško susidomėjimo – merijoje susirinko daug žmonių, apie ją rašė didžiausias Prancūzijos laikraštis. Tai dar kartą įrodo, kad turime kuo didžiuotis ir parodyti visam pasauliui. UNESCO Pasaulio paveldo sąraše nedaug modernistinio paveldo ir nė vieno Europos miesto, kuris galėtų pasigirti tokio masto urbanizacija tarpukariu ir pastatų įvairove kaip Kaunas“, – įspūdžiais pasidalijo M. Jurgutis.

Paroda: Prancūzijoje miesto atstovai atidarė M. Plepio fotografijų parodą „Mano modernizmas“. (Kauno miesto savivaldybės nuotr.)

Po vizito Paryžiuje 17-ojo rajono meras su delegacija atvyko atsakomojo vizito ir dalyvavo programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginiuose, su Kauno vadovais aptarė miestų bendradarbiavimą sporto, jaunimo, paveldo ir kultūros srityse.

Idėjos „Mokslo salai“

Vicemeras Andrius Palionis kartu su administracijos direktoriumi Tadu Metelioniu vasarą ieškojo idėjų būsimai „Mokslo salos“ ekspozicijai.

Birželį jie lankėsi Ventspilyje (Latvija), o liepos viduryje – Balstogėje (Lenkija). Vizitų tikslas – apžiūrėti šiuose miestuose veikiančius mokslo centrus „Vizium“ ir „Epi-centrum“. Su šių miestų atstovais, mokslo centrų vadovais aptarti aktualūs – mokslo centro steigimo, valdymo, veiklų organizavimo – klausimai. Domėtasi techniniais sprendimais, lankomiausiomis ekspozicijomis.

„Abu centrai yra netoli nuo Lietuvos, todėl, planuodami būsimos „Mokslo salos“ veiklą ir ieškodami išskirtinumo, norėjome išgirsti patirtį komandų, kurios dirbo kurdamos, atidarydamos tokius centrus ir užtikrindamos jų kasdienę veiklą. Buvo svarbu išgirsti kolegų atsiliepimus apie ekspozicijų įrangą, kokie sprendimai labiausiai patraukia vaikus ir jaunimą.

Viešėdami Ventspilyje skyrėme laiko susipažinti su Ventspilio „High technology park“ veikla, pagrindiniais iššūkiais. Tai aktualu planuojant Aleksoto inovacijų parko veiklą. Tad abi komandiruotės – trumpi darbiniai pasidalijimo patirtimi vizitai“, – komentavo A. Palionis.

Minėti savivaldybės atstovai lankėsi ir Vokietijoje. Čia susipažinta su skirtingomis planetariumų technologijomis, siekiant įvertinti, kurie sprendiniai tiktų „Mokslo salos“ planetariumui. Vizito metu A. Palionis ir T. Metelionis aplankė Vokietijos astronomijos ir gamtos mokslų informacijos centrus, savo dydžiu panašius į kuriamą Kaune, susitiko su jų vadovais.

Idėja: Latvijos mokslo centre ieškota, kokios ekspozicijos tiktų „Mokslo salai“. (Kauno miesto savivaldybės nuotr.)

Sėmėsi patirties

Kauno miesto savivaldybės atstovai nurodė, kad šiemet su vienos dienos vizitu buvo išvykęs ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Drauge su kitais specialistais iš Lietuvos jis lankėsi Osle, Norvegijos elektromobilumo gerųjų patirčių pristatyme. Ekspertų susitikime aptarta elektromobilių ir įkrovimo stotelių tinklo plėtra ir kaip tokias idėjas būtų galima įgyvendinti Kaune.

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro atstovai drauge su administracijos direktoriaus pavaduotoju Gedeminu Barčausku šiemet vyko į Šveicariją. Šios komandiruotės tikslas – susipažinti su šveicarų maisto atliekų surinkimo ir perdirbimo sprendiniais, gerosiomis patirtimis.

„Šiemet komandiruotėmis siekta didinti Kauno žinomumą, palaikyti ir stiprinti santykius su vizituojamais miestais ir parsivežti gerųjų patirčių, kurios galėtų būti pritaikytos Kaune“, – pabrėžiama „Kauno dienai“ atsiųstame savivaldybės komentare.

Keliavo ir specialistai

Į kelias komandiruotes buvo deleguoti ir tam tikrų savivaldybės skyrių atstovai. Jų kelionės apėmė tiek švietimo sektoriaus naujienas, tiek ir telkė paramą Ukrainai.

Anot savivaldybės specialistų, viena reikšmingesnių stažuočių šiemet – Švietimo skyriaus ir Kauno ugdymo įstaigų vizitas Švedijoje. Spalio 24–28 d. į Vekšės miestą išvyko Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė ir devyni Kauno miesto švietimo įstaigų vadovai.

Per kelias dienas aplankytos penkios Švedijos mokyklos, susipažinta su skandinaviška švietimo sistema, kuri ne tik viena seniausių Europoje, bet ir pripažįstama viena pažangiausių ir veiksmingiausių.

Komandiruotės dalyviai diskutavo su mokyklų vadovais, bendruomene, stebėjo vykstančias pamokas. Daug dėmesio skirta įtraukiojo ugdymo problemoms, ukrainiečių mokymo ypatumams, projektinėms veikloms ir mainų programų galimybėms, diskutuota pilietiškumo ir tolerancijos temomis.

Čia įgytą patirtį įtraukiojo ugdymo srityje planuoja taikyti Kauno J. ir P. Vileišių mokykla-daugiafunkcis centras. Kauno „Saulės“ gimnazija, bendradarbiaudama su Švedijos partneriais, plėtos projektinę veiklą. Kauno švietimo inovacijų centras su Vekšės švietimo įstaigomis rengia „Erasmus+“ projektą suaugusiųjų įtraukiojo mokymo tema, kurio paraiška bus teikiama 2023 m. vasarį. Partneriai iš Švedijos planuoja skaityti pranešimus ir dalytis savo patirtimi Tarptautiniame matematikos forume, kuris vyks kitąmet pavasarį.

Kita reikšminga Kauno atstovų kelionė – į Ukrainą. Komandiruotės metu į karo alinamą šalį pristatyti penki buvę Kauno policijos tarnybiniai automobiliai. Transporto priemonės perduotos Kauno partneriui – Charkivo miestui. Vicemeras A. Palionis, administracijos vadovai P. Keras ir G. Barčauskas, mero patarėjas Tomas Jarusevičius ir keli skyrių vadovai patys nuvairavo automobilius su humanitarine siunta ir perdavė kolegoms Ukrainoje.

Kiek kainavo kelionės?

Pandemijos pamokos itin naudingos – jos išmokė operatyviau organizuoti darbus, sutaupė laiko ir lėšų, nes dalis susitikimų vyko nuotoliniu būdu.

3,5 tūkst. eurų – vos tiek siekia Kauno vadovų komandiruočių išlaidos.

Būtent nuotoliu surengti susitikimai su Brešijos (Italija), Kava de Tirenio (Italija), Charkivo (Ukraina) merais, skaityti pranešimai konferencijose, panašaus pobūdžio renginiuose.

„Nepaisant to, tiek mes, tiek mūsų užsienio kolegos pripažįsta, kad virtualūs susitikimai tikrai ne visada gali pakeisti gyvus. Gyvi pokalbiai būna detalesni ir nuoširdesni. Kalbant apie susipažinimą su kitų šalių techniniais sprendimais, gerųjų patirčių parsivežimą – taip pat būtinas gyvas vizitas. Tik tuomet gali matyti bendrą vaizdą, suprasti veikimo principus ir jų pritaikomumą Kaunui“, – pažymėjo Kauno miesto savivaldybės ekspertai.

Skaičiuojama, kad iki šios dienos Kauno miesto vadovų komandiruočių išlaidos – dienpinigiai, kelionės bilietai, degalai arba viešasis transportas, gyvenamoji vieta ir kt. – siekia 3,5 tūkst. eurų. Dar 21,4 tūkst. eurų skirta kitų savivaldybės darbuotojų komandiruotėms, kvalifikacijai kelti.

Vizitai į Kauną

Šiemet ne tik Kauno atstovai keliavo į užsienį susitikti su partneriais, aptarti bendradarbiavimo klausimų, bet ir miestas sulaukė įvairių delegacijų vizitų. Kaunas buvo itin matomas dėl Europos kultūros sostinės titulo ir kandidatavimo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Svarbus įvykis buvo UNESCO generalinės direktorės Audrey Azoulay vizitas. Savo kalboje viešnia priminė, kad Kaunas jau kurį laiką yra tarsi rampų šviesoje dėl savo paveldo ir unikalios modernizmo architektūros, pripažinimo UNESCO dizaino miestu ir Europos kultūros sostinės kultūrinių renginių.

„Toks tarptautinis pripažinimas ir įvertinimas reikšmingas kiekvienam miestui“, – pabrėžiama „Kauno dienai“ atsiųstame komentare.

Spalio mėnesį Kaune lankėsi Belgijos karališkoji pora – karalius Filipas ir karalienė Matilda, kurie susitiko su meru, miesto kultūros atstovais ir akademikais. Monarchai apžiūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslus, Naujamiesčio architektūrą, aplankė Vytauto Didžiojo universitetą, Istorinę Prezidentūrą. Šis vizitas prisidėjo stiprinant ne tik miesto, bet ir visos šalies ryšius su Belgija.

Šiemet dauguma Kauno miestų partnerių delegacijų apsilankė Europos kultūros sostinės renginiuose, kartu aptarė ir bendrus miestų projektus, bendradarbiavimo galimybes. Ypatingos reikšmės sulaukė FIFA vadovo ir kitų delegatų viešnagės Kaune apžiūrint naujai pastatytą Dariaus ir Girėno stadioną.

Itin svarbūs buvo Ukrainos delegacijų apsilankymai, leidę operatyviai suteikti pagalbą, kurios tuo metu labiausiai reikėjo. Pavyzdžiui, Lietuvoje apsistojusiam Charkivo nacionaliniam operos ir baleto teatrui Kaunas skyrė 60 tūkst. eurų paramą. Tai leido 262 operos solistams, choristams, baleto šokėjams, Charkivo orkestrui, aptarnaujančiam personalui ir artistų vaikams likti Lietuvoje ir tęsti gastroles.

„Per kelerius metus čia vykusius darbus svečiai iš Vilniaus gyvai yra matę vos keletą kartų, kai trumpam užsukdavo „parodomiesiems“ vizitams su aukšto rango svečiais iš tarptautinių organizacijų ir drauge įsiamžindavo fotografijose arba nusifilmuodavo vaizdo klipuose. Taigi, natūralu ir suprantama, kad pirmieji įspūdžiai ne visuomet būna gerai apgalvoti“, – Eltai teigė T. Jarusevičius.

Jis aiškino, kad stadioną iš pagrindų atstatantis Kaunas vadovaujasi kompetentingų specialistų konsultacijomis bei siūlymais.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

„Kaip tik šiuo metu laukiame čia viešėjusio UEFA atstovo oficialios ataskaitos su profesionalo pastebėjimais ir įžvalgomis. Tuo metu LFF samprotavimai bei prognozės mums žinomi tik iš federacijos sukurto vaizdo klipo internete“, – sakė Kauno mero patarėjas.

T. Jarusevičius pabrėžia, kad Kauno miesto savivaldybė savarankiškai bendrauja su Europos futbolo federacija – UEFA, nes taip greičiau ir rezultatyviau aiškintis 4 kategorijos stadionui keliamus reikalavimus ir būtinus technologinius niuansus.

Tomas Jarusevičius/Kauno savivaldybės nuotr.

„Dar metų pradžioje supratome, kad laukdami tokios pagalbos iš federacijos, gerokai uždelstume. Nacionalinio masto stadiono Lietuva laukė ir tebelaukia visą nepriklausomybės laikotarpį – jau daugiau kaip tris dešimtmečius. Tai bus pirmas ir kol kas vienintelis toks objektas šalyje“, – tvirtino jis.

Kauno miesto mero patarėjas tikino, kad galėtų paantrinti daugumai interneto komentatorių, jog metas yra susiimti nacionalinei rinktinei su LFF priešakyje, o Kaunas su stadiono statybomis susitvarkys.

Stadiono atidarymo renginio ilgai laukti neprireiks – jis planuojamas šį rudenį.

„Pats metas nacionalinei rinktinei su visa Lietuvos futbolo federacija priešakyje susiimti ir pradėti galvoti apie kokybiškesnį žaidimą bei visų sirgalių taip trokštamus laimėjimus. Kaunas savo ruožtu pasirūpins, kad Dariaus ir Girėno stadionas iki tol tikrai būtų atidarytas bei deramai paruoštas jų pergalingiems pasirodymams, kurių visi tikrai pasiilgome“, – teigė T. Jarusevičius.

„Dėl įžanginių rungtynių tariamės ir su klubinio futbolo atstovais, todėl galime užtikrinti, kad stadiono atidarymo renginio ilgai laukti neprireiks – jis planuojamas šį rudenį“, – pridūrė jis.

Pasėjo abejonių

Po LFF atstovų apsilankymo Dariaus ir Girėno stadione pareikšta, kad pirmųjų futbolo varžybų dar teks palaukti, nors dar vasaros pirmą dieną Kauno meras Visvaldas Matijošaitis skelbė, kad Kaunas pirmauja prieš Vilnių 1:0.

Kas netenkina LFF ir dėl kokių neatliktų darbų dar negalima atidaryti stadiono LNK aiškino E. Stankevičius.

„Ačiū Dievui, kad pagaliau atsiranda stadionas, kuriame Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė po ilgo laiko galės žaisti ir varžytis UEFA atrankos turnyruose. Stadionas gražėja, bet praėjusią savaitę turėjome UEFA inspektoriaus vizitą, pamatėme taisytinus trūkumus, smulkmenas, kurios turėtų būti ištaisytos per artimiausius kelis mėnesius. Rugsėjo pabaigoje planuojame dar vieną vizitą, po kurio oficialiai galėsime gauti UEFA sertifikatą, kuris leis organizuoti tarptautinius renginius“, – kalbėjo E. Stankevičius.

Jo teigimu, Dariaus ir Girėno stadionas dar kol kas neatitinka UEFA standartų, todėl čia negalėtų vykti tarptautinės rungtynės. LFF generalinis sekretorius įvardijo, ko stadionui vis dar trūksta.

„Šiandien yra 16 metrų VAR (Video Assistant Referee) technologija, kuri naudojama tarp rinktinių. Tai yra skubaus vaizdo pakartojimo sistema. Taip pat apšvietimo sertifikatas nėra gautas. Kai bus pabaigti visi stadiono darbai, turėtų būti visi saugumo sertifikatai. Be šitų pagrindinių dalykų tikrai neįmanoma žaisti tarptautinių rungtynių. Kas liečia vietinį čempionatą, pavyzdžiui, „Kauno Žalgirį“, jie galės žaisti anksčiau, nes vietiniame lygmenyje yra mažesni reikalavimai nei juos kelia UEFA. Šiandien mes esame priklausomi nuo UEFA ir nuo jos inspektoriaus vizitų ir ataskaitų pateikimų“, – tvirtino E. Stankevičius.

Edgaras Stankevičius (Dainiaus Labučio/ELTOS nuotr.)

Dariaus ir Girėno stadionas turės ketvirtos kategorijos sertifikatą. Anot pašnekovo, to pakaks nepatirti gėdos priimant užsienio sportininkus. „Siekiamybė yra turėti ketvirtos kategorijos sertifikatą. Tarptautiniu mastu tai bus paprastas šiuolaikiškas stadionas, kitos mažos valstybės turi ir geresnius stadionus. Bet bent jau tokį turėsim ir nebus gėda priimti užsienio svečius, rinktines, atvykstančias varžytis su Lietuvos nacionaline rinktine. Tai nebus tas tikrasis futbolo stadionas – bus kartu su lengvosios atletikos takais, kurie šiek tiek iškreipia visą tą vaizdą, bet tikėkimės, kad visi sertifikatai bus paruošti laiku ir turėsime pirmą ketvirtos kategorijos stadioną Lietuvoje“, – teigė LFF generalinis direktorius.

Tik Kauno meras Visvaldas Matijošaitis savaitę prieš birželio tarybos posėdį pailsėjo, tačiau kada ims kitas atostogas – dar nežino.

Vicemeras Andrius Palionis tikisi, kad šią vasarą pavyks pakeliauti motociklu. Tokį poilsį jis rinkosi ir pernai vasarą, tačiau tikslios atostogų datos dar nerezervavęs. Kada atostogaus šią vasarą nežino ir kitas mero pavaduotojas Mantas Jurgutis. Pagal pirminius planus, numatyta leisti laiką su šeima kur nors Lietuvoje.

Savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis žvalgosi į poilsį rugpjūtį. Tuomet galbūt, kaip ir A.Palioniui, pavyks motociklu aplankyti įdomias vietas. Jo pavaduotojas Gedeminas Barčauskas atostogas susiplanavęs birželio pabaigoje–liepos pradžioje, bet ką šiuo laiku veiks, neatskleidė. Kiti administracijos direktoriaus pavaduotojai Paulius Keras ir Eglė Andiuškienė taip pat viešai savo atostogų planų neįvardijo.

Kauno miesto taryba į posėdį rinksis liepos 19 d., po jo galės ilsėtis, nes du mėnesius posėdžiai nevyks. Žinoma, komitetų posėdžių būna ir vasarą, tačiau įpratai svarbiausi darbai nukeliami rudeniui.

Posėdžiai: miesto taryba posėdžiauti dar rinksis liepą, o tada bus dviejų mėnesių pertrauka. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Personalo valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Jurgita Kvedaravičienė, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, „Kauno dienai“ nurodė, kad statistiškai daugiausia savivaldybės darbuotojų atostogauja liepą.

„Didžioji dalis atostogas jau susiplanavo, susiderino su kolegomis ir pasižymėjo jas sistemoje. Kasmetinių atostogų grafikus reikėjo pateikti iki gegužės 1 d. Žinoma, yra darbuotojų, kurių planai netikėtai pasikeičia ir jie atostogas susiplanuoja iš naujo, tačiau tokių darbuotojų nėra daug“, – apie tai, kad specialistai drausmingiau planuoja vasaros atostogų laiką, nurodė J.Kvedaravičienė.

Šiemet per didžiąsias šventes bus mažai laisvų dienų, nes tiek Kalėdos, tiek Naujieji metai išpuola savaitgalį. „Kauno diena“ pasidomėjo, ar miesto vadovai ir savivaldybės tarnautojai nepasinaudos galimybe paatostogauti tarpušvenčiu.

Gruodžio viduryje nei Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, nei jo pavaduotojai nebuvo pateikę atostogų prašymų tarp Kalėdų ir Naujųjų metų.

Administracijos direktoriaus komanda taip pat kol kas nesiruošia ilsėtis šiomis dienomis. Kauno miesto savivaldybės administracijos Personalo valdymo skyrius vedėja Jurgita Kvedaravičienė informavo, kad tik administracijos direktorius Vilius Šiliauskas ruošiasi turėti laisvadienį.

„Šiuo metu gavome tik vieną prašymą – administracijos direktorius V.Šiliauskas naudosis papildoma poilsio diena gruodžio pabaigoje“, – nurodė specialistė.

Kol kas ir kiti savivaldybės darbuotojai ne itin skuba ilsėtis gruodžio pabaigoje. Vis dėlto dalis specialistų jau įteikė prašymus dėl laisvadienių. Tikėtina, kad jų gali padaugėti.

Darbuotojai yra skatinami atostogomis naudotis visus metus, kad laisvos dienos nesikauptų.

„Iki šiol turime sulaukę apie 120 darbuotojų prašymų, kurie planuoja atostogauti gruodį. Populiariausios datos prieš Kalėdas – gruodžio 20–23 d. ir tarp švenčių – gruodžio 27–31 d.“, – sakė J.Kvedaravičienė.

Pasak Personalo valdymo skyrius vedėjos, darbuotojai yra skatinami atostogomis naudotis visus metus, kad laisvos dienos nesikauptų.

Kauno miesto meras V.Matijošaitis šiemet atostogavo beveik 20 dienų: po penkias darbo dienas ilsėjosi gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesiais, dar keturias atostogų dienas išnaudojo liepą ir vieną – rugpjūtį.

Mero pavaduotojas Mantas Jurgutis šiais metais atostogavo dvylika dienų rugpjūčio mėnesį, o vicemeras Andrius Palionis – devyniolika dienų, didžioji dalis jų buvo vasarą.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras atostogavo 23 dienas. Ilgiausios jo atostogos buvo rugpjūtį ir po kelias dienas kitais mėnesiais. Jo pavaduotoja taip pat šiemet išnaudojo 23 atostogų dienas, iš kurių trylika dienų ilsėjosi liepą, devynias – rugsėjį ir dar vieną – rugpjūtį.

Kitas V.Šiliausko pavaduotojas Tadas Metelionis šiemet turėjo kelių savaičių atostogas birželį, dar vienuolikos dienų – liepą ir po kelias rudens mėnesiais. Iš viso jis šiemet atostogavo 28 dienas.

Pats V.Šiliauskas šiais metais atostogavo 24 dienas gegužės ir spalio mėnesiais.

Prižiūrės įmones

Prieš kelerius metus pradėta Kauno savivaldybės administracijos reorganizacija. Jos esmė – sumažinti biurokratinį aparatą ir sutaupyti. Sujungus skyrius, valdininkų sumažėjo 20 proc. Antradienį miesto valdžia pritarė steigti naują Juridinių asmenų valdymo skyrių. Skelbiama, kad skyrius bus suformuotas iš dabar dirbančių specialistų.

"Iki šiol Finansų ir ekonomikos skyriaus Įmonių valdymo poskyris užsiėmė didžiųjų miesto įmonių priežiūra, tokių kaip "Kauno vandenys", "Kauno švara", "Kauno energija" ir "Kauno autobusai". Naujasis skyrius prižiūrės visas biudžetines miesto įstaigas. Kuriant naują skyrių, papildomi etatai nekuriami, darbuotojų skaičius tikrai nesikeis", – aiškino Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Jis pridūrė, kad 2015 m. reorganizuota visa savivaldybės administracija. Tuomet darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 786 iki 654. Šiuo metu savivaldybės administracijoje dirba 641 darbuotojas. Kol kas naujojo Juridinių asmenų valdymo skyriaus vedėjo pareigas eis Mindaugas Kyguolis. Jis iki šiol užėmė Įmonių valdymo poskyrio vedėjo pareigas. Vėliau bus skelbiamas konkursas.

Kuriant naują skyrių, papildomi etatai nekuriami, darbuotojų skaičius tikrai nesikeis.

Kitos pertvarkos

G.Petrauskas tikino, kad savivaldybės administracija prisitaikytų prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų, dirbtų efektyviai, įvairūs pertvarkymai, patobulinimai atliekami nuolat. Finansų ir ekonomikos skyrius nėra vienintelis, kuris šiemet sulaukė pertvarkų. Jos šiais metais jau atliktos Turto, Apskaitos ir Finansų skyriuose.

"Kalbant apie Turto skyrių, svarbiausia, kad visas miesto turtas būtų vienose rankose, o už kiekvieną objektą būtų paskirtas atsakingas specialistas. Mes perėjome nuo atsakomybės už procesą, prie atsakomybės už konkretų objektą ir veiklos rezultatą. Efektyvesnė informacijos sklaida, nesidubliuojančios funkcijos – tai dar keli pertvarkų pranašumai", – reorganizacijos pranašumus vardijo savivaldybės administracijos direktorius.

Pasikeitusios pareigos

Pastebima, kad pertvarkos vyksta ne tik sujungiant skyrius, bet taip pat keičiasi ir darbuotojų pareigybės. Specialistai perkeliami iš vieno skyriaus į kitą. Štai Jolanta Baltaduonytė ėjo Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėjos pavaduotojos pareigas, dabar ji – Socialinių paslaugų skyriaus vedėja. Rokiruotės vyksta ir kituose skyriuose.

"J.Baltaduonytė perkelta tarnybinio kaitumo būdu. Dar vienas pasikeitimas – Vaikų teisių apsaugos skyriuje. Čia esant tarnybinei būtinybei naująja vedėja paskirta Eglė Andriuškienė. Iki tol ji ėjo Personalo valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigas. Buvusi Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Daugėlienė sulaukė pensinio amžiaus", – komentavo G.Petrauskas.