Rusijos okupuotoje Pietų Ukrainos Zaporižios srities dalyje pirmadienį paskelbta apie referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Panašių planų yra ir dėl okupuoto Chersono.

Jau ir ES intensyvėja diskusijos apsunkinti ar net visai nutraukti turistinių vizų išdavimą rusams. Nepaisant karo, daug rusų vasarą atostogauja ES šalyse. Rusijos kaimynė Latvija jau sugriežtino vizų išdavimą. Tai padaryti svarsto ir Suomija, tačiau ji reikalauja sprendimo visai Šengeno erdvei.

Po Rusijos karo prieš Ukrainą neturėtų būti nei rusenančio, nei įšaldyto konflikto, tradiciniame savo kreipimesi pirmadienio vakarą sakė V. Zelenskis. Ukraina esą turi atgauti viską, ką laikinai užėmė Rusija. Tik akivaizdus užpuoliko pralaimėjimas apsaugos nuo naujo karo, pažymėjo prezidentas.

Kremlius: Kyjivo raginimas uždrausti rusams atvykti į Vakarų šalis peržengia visas ribas

Kremlius antradienį pareiškė, kad V. Zelenskio pasiūlymas uždrausti visiems rusams atvykti į Vakarų šalis „peržengia visas ribas“ ir Maskvoje yra vertinamas „labai neigiamai“.

Ukrainos lyderis laikraščiui „The Washington Post“ sakė, kad dabartinės Vakarų sankcijos Maskvai yra pernelyg silpnos, ir pridūrė, kad Vakarai turėtų uždaryti savo sienas rusams.

„Mąstymo iracionalumas šiuo atveju peržengia visas ribas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Tai galima vertinti tik labai neigiamai, – sakė jis. – Bet kokie bandymai izoliuoti rusus ar Rusiją neturi perspektyvų.“

Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki spaudos konferencijoje sakė: „Tai nėra tinkamas metas atšaukti tarptautinius kelionių ribojimus“.

Kadenciją baigiantis prezidentas Donaldas Trumpas prieš savaitę nurodė atšaukti kelionių draudimą. Tada J. Bideno komanda iš karto pareiškė, kad ribojimai keliautojams iš Šengeno zonos, Didžiosios Britanijos, Airijos ir Brazilijos bus grąžinti.

D. Trumpas ribojimų švelninimą argumentavo tuo, kad kelionės į JAV nuo sausio 26 dienos ir taip bus galimos tik pateikus neigiamą koronaviruso testą.

Nuo kovo europiečiai tik su kai kuriomis išimtimis gali įvažiuoti į JAV. D. Trumpas, be to, įvedė griežtą kelionių draudimą užsieniečiams iš Kinijos, Irano ir Brazilijos.

Prie JAV vairo praėjusį trečiadienį stojęs J. Bidenas kovą su pandemija paskelbė vienu svarbiausių savo tikslų. Pandemija JAV ir toliau nekontroliuojama. Johnso Hopkinso universiteto duomenys rodo, kad JAV iki šiol registruota per 25 mln. koronaviruso atvejų ir beveik 420 000 mirčių.

„Skrydžių ir traukinių įvažiavimo draudimą reikėtų atšaukti, nes reikia užtikrinti būtiniausias keliones ir išvengti tiekimo grandinių nutraukimo“, – teigiama EK pranešime spaudai.

Vis dėlto reikia raginti gyventojus vengti bet kokių nebūtinų kelionių, pranešė EK.

„Bendri kelionių draudimai neturėtų užkirsti kelio tūkstančiams ES ir JK piliečių sugrįžti į savo namus“, – teigė teisingumo komisaras Didier Reyndersas.

„Žinoma, kad siūlymų gali būti, tai priklauso nuo atvejų skaičiaus keturiolikos dienų laikotarpiu, kaip ir yra daroma kiekvieną savaitę – sąrašas peržiūrimas. Jei atvejų skaičius viršija tam tikrą rodiklį, ta teritorija įtraukiama į šalis, iš kurių atvykti negalima. Nebent būtų kažkokie papildomi sprendimai, bet įprastine tvarka yra taip“, – žurnalistams sakė NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja.

„Bent jau mano duomenimis, taip“, – pridūrė ji, paklausta, ar Lenkija būtų įtraukiama į sąrašą netaikant jai išimčių.

Šiuo metu iš Lenkijos atvykstantiems žmonėms būtina dviejų savaičių saviizoliacija. Tai būtina, kai sergamumo rodiklis šalyje siekia 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias dvi savaites. Tačiau jei 14 dienų sergamumas siekia 25 atvejus 100 000 gyventojų, iš tokių šalių užsieniečiams atvykti draudžiama, jei jiems netaikomos specialios Vyriausybės numatytos išimtys.

Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lenkijoje sergamumo koronavirusu rodiklis per pastarąsias 14 dienų siekia 23 atvejus 100 tūkst. gyventojų.

Krašto saugumo departamentas jau rekomendavo prezidentui pasirašyti naujus tikslesnius apribojimus piliečiams užsienio šalių, kurios atsisako dalinis informacija su JAV arba nesiėmė būtinų saugumo priemonių.

Pareigūnai kol kas neskelbia, kokiam skaičiui ar kurioms šalims bus taikomi nauji apribojimai, įsigaliosiantys šį sekmadienį.

„Laikinai pareigas einanti sekretorė rekomendavo imtis veiksmų, kurie yra griežti ir specialiai pritaikyti, tai ir apribojimai ir papildoma patikra tam tikroms šalims“, – sakė krašto saugumo sekretorės pareigas laikinai einančios Elaine Duke (Ilein Djuk) patarėjas Milesas Tayloras (Mailsas Teiloras).

Galioti bebaigiantis draudimas buvo taikomas Irano, Libijos, Somalio, Sudano, Sirijos ir Jemeno piliečiams, kurie neturi ryšių su asmenimis Jungtinėse Valstijose, kad galėtų atvykti į šalį.

Skirtingai nei pirmojo D. Trumpo draudimo, sukėlusio sumaištį šalies oro uostuose, atveju, šį kartą pareigūnai dirbo ne vieną mėnesį, kad parengtų naujas taisykles, ir bendradarbiavo su įvairiomis agentūromis ir užsienio vyriausybėmis.

Naujosios rekomendacijos yra parengtos remiantis tokiais reikalavimais, kaip tai, ar šalys išduoda elektroninius pasus su biometrine informacija, dalinasi informacija apie su terorizmu siejamais ar anksčiau teistais asmenimis. JAV tokius reikalavimus išsiuntinėjo visoms pasaulio šalims ir davė joms 50 dienų susitvarkyti.

Reikalavimų neatitinkančių šalių piliečiams bus taikomi keliavimo apribojimai ir griežtesnė patikra, ir tokios priemonės galios neribotą laiką, kol šalis neatitiks keliamų reikalavimų.

Tuo tarpu tokio draudimo kritikai sako, kad JAV prezidentas viršija savo galias ir pažeidžia JAV Konstitucijos nuostatas dėl religinio nešališkumo. Kaip žinoma, savo prezidentinės rinkimų kampanijos metu D. Trumpas ragino musulmonams uždrausti atvykti į JAV.

Tokias tendencijas rodo didžiausio Baltijos šalių kelionių organizatoriaus „Novaturo" duomenys, liudijantys, kad užsienyje atostogaujančių mūsų šalies žmonių elgesys kasmet vis labiau panašėja į Vakarų Europos keliautojų įpročius. Žmonės ne tik keliones, bet ir kelionių draudimą įsigyja internetu.

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Naujų pardavimo kanalų skyriaus vadovės Indrės Baltušienės, kelionių draudimas internetu šį pusmetį ūgtelėjo 3 kartus. Kartu su kelionių organizatoriaus „Novaturas“ kelionėmis internetu įsigyjamo „Gjensidige“ kelionių draudimo įmokos šių metų vasarą išaugo 80 procentų, o pasirašytų sutarčių skaičius padidėjo 14 procentų.

„Aktyvus paslaugos augimas rodo didėjantį Lietuvos keliautojų sąmoningumą – žmonės, priklausomai nuo kelionės pobūdžio, renkasi platesnę draudimo apsaugą. Taip pat pastebėjome, kad šiemet Lietuvos keliautojai vasaros atostogas planavo iš anksto – jau nuo balandžio mėnesio aktyviai internete pirko keliones į užsienį ir kartu įsigijo kelionių draudimą. Net 3,5 karto  šiais metais išaugo neįvykusios kelionės draudimo pardavimai internetu. Tai rodo, kad žmonės planuoja ir atsakingai iš anksto įvertina visas grėsmes bei stengiasi nuo jų apsisaugoti“, – kalbėjo „Gjensidige“ Naujų pardavimo kanalų skyriaus vadovė.

Pasak I. Baltušienės, neįvykusios kelionės draudimas yra ypač aktualus, kai planuojama vykti su mažais vaikais ar atostogos užsienyje įsigyjamos iš anksto. „Susirgus atžaloms ar nutikus kitiems nenumatytiems įvykiams žmonės nebegali išvykti į kelionę. Patirtis rodo, kad nedideli nemalonumai kasdienybėje nutinka gana dažnai – net ir netikėtas peršalimas gali atnešti finansinių nuostolių. Šiais metais dažnas Lietuvos keliautojas norėjo nuo šito apsidrausti. Vykstant į keliones su persėdimais, paprastai pridėdavo ir dingusio ar vėluojančio bagažo draudimą“, – sakė draudimo bendrovės atstovė.

Baltušienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos keliautojai jau įprato apsidrausti nuo sveikatos sutrikimų ar nelaimingų atsitikimų. „Vykstant į užsienį tokia draudimo apsauga yra būtina. Galima teigti, kad Lietuvos keliautojai kiekvienais metais vis geriau tai supranta. ei kyla klausimų dėl papildomos veiklos žymėjimo draudžiantis internetu, galima pasikonsultuoti su draudikų atstovais“, – patarė I. Baltušienė.

Asmens civilinės atsakomybės draudimas buvo  populiarus   slidinėjant, bet praktika rodo, kad jis pravartus ir poilsinėse kelionėse. „Jei netyčia užgautumėte kitą asmenį ar sugadintumėte jo inventorių, draudimas atlygintų išlaidas nukentėjusiajam. Kelionėse su vaikais dažnai tenka sugadinti kitiems priklausančius vertingus daiktus. Nutiko atvejis, kai vaikas, bėgdamas oro uoste, atsitrenkė į žmogų, skaičiusį tekstą planšetėje. Planšetės dūžis buvo atlygintas, iš savo kišenė žmonės nieko neturėjo mokėti. Taip pat dažnai pasitaiko, kai atostogoms išsinuomoję apartamentus žmones sugadina ar sudaužo ten esančius elektronikos prietaisus ar buitinę techniką. Civilinės atsakomybės draudimas atlygina tokius nenumatytų atvejų nuostolius“, – kalbėjo I. Baltušienė.

Didžiausio Baltijos šalių kelionių organizatoriaus „Novaturas“ duomenimis, šios vasaros atostogoms keliautojai dažniausiai rinkosi Turkijos, Graikijos, Bulgarijos ir Ispanijos kurortus bei pažintines keliones.

„Valstybės departamentas nustatė, kad didelė rizika JAV piliečiams būti suimtiems ir įkalintiems ilgam laikui kelia neišvengiamą pavojų keliaujančiųjų į Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką (Šiaurės Korėją) fiziniam saugumui“, – rašoma draudime trečiadienį paskelbtame JAV vyriausybės federaliniame registre.

„Visi JAV pasai paskelbiami negaliojančiais kelionei į Šiaurės Korėją, ar per ją, nebent išduotas specialų leidimas ten vykti“, – priduriama pranešime.

Išimtis bus taikoma patvirtintoms humanitarinėms kelionėms ir kai kuriais atvejais žurnalistams. Draudimas galios metus, nebent jį anksčiau atšauktų JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas).

Draudimas keliauti buvo paskelbtas praėjusį mėnesį po Šiaurės Korėjoje kalinto JAV turisto studento Otto Warmbier (Oto Vormbjė) mirties.

Jis buvo areštuotas pernai sausį, oro uoste, kai ketino išvykti iš Pchenjano. Už tai, kad iš viešbučio neva pavogė politinį plakatą, jis buvo nuteistas 15 metų sunkiųjų darbų.

22 metų O.Warmbier, Virdžinijos universiteto studentas, mirė evakuotas į Jungtines Valstijas. Namo iš Šiaurės Korėjos jis buvo parvežtas po slaptų diplomatinių Vašingtono ir Pchenjano derybų, komos būsenos, su smarkiai pažeistomis smegenimis. Šiaurės Korėjoje jis buvo kalinamas pusantrų metų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) dėl jo situacijos kaltino Pchenjano „brutalų režimą“.

Po O.Warmbier mirties prezidentas D.Trumpas sakė esąs pasiryžęs „užkirsti kelią tokioms tragedijoms ir neleisti, kad nekalti žmonės nukentėtų nuo režimų, kur negerbiami įstatymai ir nesilaikoma paprasčiausio žmogiškumo“.

O.Warmbier mirtis dar labiau paveikė santykius regione, kurie ir taip jau įtempti dėl Šiaurės Korėjos karinių ambicijų; joje per pastarąsias dvi savaites sėkmingai išbandytos dvi tarpžemyninės balistinės raketas, kurios galbūt galėtų pasiekti ir JAV teritoriją.

Advokatas Nikas Borneika priduria, jei iš anksto įsigytos kelionės žmogus atsisako dėl asmeninių priežasčių, kelionės organizatorius atlyginti nuostolius privalo tik tada, jei pagrindžia savo išlaidas.

– Kalbant apie iš anksto perkamas atostogų keliones, galima daryti prielaidą, kad atostogos ir rizika – glaudžiai susiję dalykai. Tad į ką atkreipti dėmesį, kad nenukentėtume?

N. Borneika: Kiekvienas vartotojas turi iš anksto perskaityti ir išanalizuoti visas sutarties sąlygas, pasidomėti kelionių organizatoriumi – ar jis patikimas, kokie atsiliepimai. Kelionių organizatoriai, kuriems išduoti pažymėjimai, leidžiantys verstis tokia veikla, skelbiami Turizmo departamento puslapyje. Be to, jei yra specialių pageidavimų, prieš sudarant sutartį, paprašyti, kad jie būtų įtraukti. Kitaip sakant, rūpintis savo teisėmis reikia nuo pat pradžių, dar iki pasirašant sutartį.

– Kokios yra turisto teisės ir pareigos?

Turisto pareiga – perskaityti sutartį. Kita pareiga – jei atsitinka kas nors, nepamiršti rašyti pretenzijų kelionės organizatoriui ir susirinkti įrodymų (filmuoti, fotografuoti).

S. Kuzienė: Kaip minėta, pareiga – perskaityti sutartį. Kita pareiga – jei atsitinka kas nors, nepamiršti rašyti pretenzijų kelionės organizatoriui ir susirinkti įrodymų (filmuoti, fotografuoti). Labai dažnai vartotojai mums rašo elektroniniu paštu arba paskambina iš kitos šalies ir teiraujasi, ką daryti, kaip spręsti problemą. Tada mes operatyviai galime patarti, ką daryti, pasakyti, į ką atkreipti dėmesį. Jei atostogaudami nerandate kelionių organizatoriaus atstovo, rašykite el. paštu, SMS, skambinkite. Privalumas tas, kad, kai perkate kelionės paketą, visos pretenzijos (ir dėl skrydžio, ir dėl viešbučio, ir dėl transportavimo) adresuojamos vienam asmeniui.

Jei problemų kyla keliaujant savarankiškai, reikia kreiptis tiesiai į viešbučio administraciją arba tiesiai į vežėją. Bet šiuo atveju mes turime Europos vartotojų centrą. Jei keliaujate po Europą, visada galima kreiptis į jį. O jei esate ne ES šalyje, tada rizika didesnė ir vertėtų iš anksto pagalvoti apie draudimą.

– Ką reikia žinoti apie draudimą?

S. Kuzienė: Yra buvę atvejų, kai vartotojai skambina ir sako, kad negali išvykti dėl ligos, bet organizatorius atsisako atlyginti nuostolius. Bet pagal teisės aktus taip ir yra – liga ar kiti nesklandumai yra aplinkybė, susijusi su pačiu vartotoju, todėl organizatorius turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius. Tokiu atveju taip pat reikia pagalvoti apie draudimą. Bet, prieš pasirašant draudimo sutartį, reikia perskaityti, nuo ko draudžia ta sutartis, nes yra labai daug nedraudiminių atvejų.

– Kartais žmogus priverstas atsisakyti kelionės pats. Kaip elgtis tokiu atveju?

N. Borneika: Turistas turi žinoti, kad, atsisakęs kelionės pats, jis turėtų padengti kelionės organizatoriaus nuostolius. Bet tokie nuostoliai negali viršyti vienos kelionės kainos, o organizatorius privalo nuostolius pagrįsti. Neužtenka pasakyti „mes patyrėme nuostolių ir pinigų negrąžinsime“. Kelionių organizatorius turi dokumentais pagrįsti, kokių išlaidų turėjo (pvz., viešbučio rezervacija, vizų pagaminimas) ir pagal tas išlaidas galima apskaičiuoti nuostolius. Jei nuostoliai nepagrindžiami, organizatorius turėtų grąžinti visą turisto sumokėtą sumą.

– Bet čia tik teismo sprendimu?

S. Kuzienė: Ne, galima kreiptis ir mūsų tarnybą. Mes taip pat iš kelionių organizatoriaus reikalaujame dokumentų, pagrindžiančių nuostolius.

– O jei kelionių organizatorius pats atšaukia kelionę?

N. Borneika: Kelionių agentūra atšaukti kelionę gali tik dėl svarbių priežasčių. Tarkim, įstatyme nurodyta, kad tai galima padaryti, jei nesusirenka iš anksto numatytas keleivių skaičius. Bet yra sąlyga – vartotojas iš anksto turi būti informuotas, kad taip gali būti. Tada organizatorius turi grąžinti pinigus arba pasiūlyti alternatyvą (vartotojas gali jos atsisakyti) ir neprivalo atlyginti turisto patirtų nuostolių. Kitais atvejais kelionių organizatorius privalo atlyginti ir turisto nuotolius.

Jei traukinys, autobusas, keltas ar lėktuvas vėluoja, visada rekomenduojame kreiptis į vežėją ir reikalauti kompensacijos.

– Kokios vartotojo teisės kalbant apie transportą (autobusus, keltus, lėktuvus, traukinius)?

S. Kuzienė: ES yra kiekvienos srities reglamentai, numatantys tam tikras keleivių teises. Taigi nesvarbu, kokiu transportu keliaujama, visų keleivių teisės tokios pačios, tik šiek tiek kitokios kompensacijos. Jei traukinys, autobusas, keltas ar lėktuvas vėluoja, visada rekomenduojame kreiptis į vežėją ir reikalauti kompensacijos.

– Kaip žinoti, kur kreiptis?

S. Kuzienė: Pagal teisės aktus reikia kreiptis į paslaugos teikėją – oro arba el. paštu. Rašant svarbu nurodyti tikslius faktus: laiką, kryptį, vėlavimo laiką ir prašyti kompensacijos. Ir tik vėliau galima kreiptis į atitinkamą instituciją. Šiuo atveju ginčus nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Jei vežėjas registruotas ne Lietuvoje, nagrinėja Europos vartotojų centras.

– Kokias teises turi negalią turintys žmonės?

S. Kuzienė: Tokias, kaip ir bet kuris kitas keleivis. Yra patvirtinti atskiri teisės aktai dėl neįgaliųjų ar riboto judėjimo žmonių teisių. Jei lėktuvu ruošiasi skristi riboto judrumo asmuo, apie tai reikia įspėti vežėją prieš 48 val., aviakompanija turi viskuo pasirūpinti.

Tai reikia pranešti ir kelionių organizatoriams, nes, jei kelionė pažintinė, autobusas gali būti nepritaikytas. Apie autobusą turi informuoti organizatorius. Pagal poreikius ieškoma ir atitinkamo kambario.

Jei negalią turintis žmogus ruošiasi vykti autobusu, apie tai pranešti galima per trumpesnį laiką – 36 val. Vežėjai privalo keleiviui padėti įlipti, išlipti. Kiek žinau, Lietuvos vežėjai jau įsigiję ne vieną autobusą, pritaikytą neįgaliesiems.

– Ką daryti, jei kelionių agentūra parodo vienokius vaizdus kataloguose, o nuvykus randama visiškai kitokia situacija?

S. Kuzienė: Reikia fiksuoti – fotografuoti, filmuoti. Nors žmonės važiuoja ilsėtis, bet, patekus į tokią situaciją, nereikia nuleisti rankų. Jei vartotojas nepateiks jokių įrodymų, nė viena institucija negalės konstatuoti fakto, kad taip buvo.

Jei viešbutis yra Turkijoje, nieks nevažiuos ir nežiūrės, kaip ten yra. Tuo turi būti suinteresuotas pats vartotojas. Jei norima, kad būtų atlyginta žala, reikia pasistengti, o nufotografuoti nėra sudėtinga.

– Kaip nufotografuoti, jei neatitinka kambario dydis?

S. Kuzienė: Esame turėję skundą dėl kambario dydžio. Tuomet kreipėmės į kelionių organizatorių ir prašėme pateikti viešbučio planą, kuriame matytųsi, kokio dydžio yra kambariai, ar tas nusiskundimas pagrįstas.

Bėda ta, kad žmonės neatsižvelgia į kataloguose pateiktą informaciją. Kambario plotą viešbučiai skaičiuoja pridėdami ir balkono, sanitarinio mazgo plotą. Tai sudėjus, plotas būna didesnis nei tik kambario. Kiek esu mačiusi, kataloguose visada parašyta, kas įeina į kambario plotą.

– Jei nustatomas pažeidimas, kas žmogui kompensuoja nuostolius?

S. Kuzienė: Tai turėtų kompensuoti kelionių organizatorius. Jei pažeidimas nustatytas, tai privaloma. Dėl klaidinančios reklamos mes visada kreipiamės į Konkurencijos tarybą, kuri teisės aktais įgaliota pasisakyti ir įvertinti, ar reklama klaidinanti, ar ne.

Ne kartą yra buvę, kad taryba nustatė, jog reklama klaidinanti. Tokiu atveju taryba priima sprendimą tenkindama vartotojo reikalavimą, o kelionių organizatorius privalo atlyginti nustatytą kompensaciją.

Kai kada siūlau pretenzijas pateikti vietoje, yra tikimybė, kad tai bus išspręsta. Pavyzdžiui, jei viešbučio kambarys neišvalytas, prirūkytas ir pan., reikėtų informuoti tiek viešbučio administraciją, tiek organizatoriaus atstovą. Kartais kaip kompensacija pasiūloma ekskursija. Taigi nereikia laukti kelionės pabaigos, bet pateikti pretenzijas jos metu.

– Rekomenduojate viską užfiksuoti. O kaip užfiksuoti, kad kambarys prirūkytas?

S. Kuzienė: Šiuo atveju reikia rašytinės pretenzijos, kuria organizatoriui būtų pranešta, kad kambarys prirūkytas, šalia yra triukšmo šaltinis, sugedęs kondicionierius ir t. t. Garso įrašai taip pat negali visko užfiksuoti, todėl būtina rašyti pretenziją, kviestis atstovą ir tokiu būdu spręsti problemą.

– Kalbant apie maitinimą kelionės metu, kas nurodo, kad tai įskaičiuota? Ką reikia apie tai žinoti?

S. Kuzienė: Viešbučiai dažniausiai užsisakomi savarankiškai internetu. Paprastai vartotojui atsiunčiama užsakymo informacija, kurioje yra aprašymas, ar įeina maitinimas, koks jis. Tokia informacija pateikiama ir perkant organizuotą turistinę kelionę.

Turizmo paslaugų teikimo sutartyje turi būti aprašytas pasirinktas maitinimo tipas. Dažniausiai naudojamas raidžių trumpinys, o paaiškinimai pateikiami kataloge, kuris duodamas kartu su sutartimi. Prieš pasirašant sutartį reikia atkreipti dėmesį, kokie priedai pateikiami, o jei jų nėra, reikėtų pareikalauti.

Kataloguose ir atmintinėse yra daug informacijos, kuri paaiškina, koks bus kambario, maitinimo tipas. Visi trumpiniai yra paaiškinti ir lengva suprasti, ką tu įsigyji.

Rizikuoti neverta

Kasmet daugybė keliautojų vyksta į Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos šalis, Ramiojo vandenyno salas. Šie regionai vilioja egzotika, nematyta gamta, nepažinta kultūra.

„Egzotiškose šalyse negalioja Europos sveikatos draudimo kortelė, suteikianti saugumo jausmą daugeliui keliautojų, todėl vykstant į ilgesnes tolimesnes keliones reikėtų rinktis platesnę draudimo apsaugą, atlyginančią ne tik medicininės pagalbos ir transportavimo į ligoninę išlaidas, bet ir civilinės atsakomybės ar bagažo draudimas.

Apdraustiems gyventojams už kitose ES šalyse pernai suteiktas būtinosios medicinos paslaugas buvo kompensuota 6,93 mln. eurų iš PSDF biudžeto.

Keliaujant toliau taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į draudimo sumą, nes jos gali nepakakti tiek brangioms ne Europos Sąjungos šalims, tiek tolesiems egzotiškiems kraštams“, – teigė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.

Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, per praėjusius metus draudimo bendrovės su gyventojais sudarė daugiau kaip 320 tūkstančių medicininių išlaidų ir nelaimingų atsitikimų kelionėje draudimo sutarčių. 

Pasak A. Romanovskio, dažniausiai klientai renkasi standartinį draudimo liudijimą, kuris užtikrina būtinąją pagalbą bei atlygina užsienyje suteiktos medicininės pagalbos ir transportavimo į ligoninę išlaidas.

„Dėl galimybės laisvai keliauti Šengeno erdvėje, ypač trumpų išvykų metu, nesunku užsimiršti, kad vykstama į svetimą šalį, tačiau nepasirūpinus reikiama apsauga sveikatos sutrikimai gali patuštinti piniginę mažiausiai keletu šimtų eurų“, – sakė A. Romanovskis.

Gali tekti primokėti 

Vykstantiems į Europos Sąjungos šalis, taip pat į Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną bei Šveicariją privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam Lietuvos piliečiui svarbu turėti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK).

„Grįžęs iš kelionės, kurios metu prireikė būtinosios medicinos pagalbos ir už ją teko sumokėti, Lietuvoje apdraustas žmogus turi kreiptis dėl išlaidų kompensacijos į teritorinę ligonių kasą. Reikia turėti medicinos dokumentų išrašo apie suteiktas paslaugas kopiją ir paslaugų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus, pavyzdžiui, kasos kvitus, apmokėtas sąskaitas faktūras, vaistų receptus ir kt., įrodančius, kad už būtinąją pagalbą žmogus sumokėjo savo lėšomis“,– teigė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ryšių su visuomenė skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajev.

Dauguma keliautojų domisi ir žino, kad minėtose šalyse kompensuojamos tik būtinosios pagalbos išlaidos (pavyzdžiui, dėl ūmios ligos ar traumų), kad gali būti kompensuojama ne visa išlaidų suma.

„Todėl svarbu pasidomėti šalies, į kurią planuojama keliauti, sveikatos apsaugos sistema. Kai kuriose šalyse valstybės nustatyta tvarka apdraustiesiems už būtinąją pagalbą papildomai mokėti nereikia, kitose – reikia primokėti. Vadinasi, Lietuvos apdraustajam už būtinąją medicinos pagalbą gali tekti primokėti, jeigu pagal šalyje galiojančią tvarką turi primokėti tos šalies gyventojai“, – sakė R. Zagrebajev.

VLK duomenimis, apdraustiems gyventojams už kitose ES šalyse pernai suteiktas būtinosios medicinos paslaugas buvo kompensuota 6,93 mln. eurų iš PSDF biudžeto.

Saugo skiepai

„Keliautojams egzotiškuose kraštuose yra rizika susirgti maliarija, Dengė karštlige, geltonuoju drugiu, vidurių šiltine, hepatitu ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Todėl prieš kelionę reikia pasiskiepyti privalomais ir rekomenduojamais skiepais, kad dėl sutrikusios sveikatos nereikėtų atostogų praleisti ligoninėje“, – sakė Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų II skyriaus vedėja gydytoja infektologė Estela Tamašauskienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiais metais Lietuvoje jau užregistruoti 4 įvežtiniai Dengė karštligės atvejai. Susirgusieji grižo iš kelionių po Maldyvus, Tailandą, Šri Lanką.

„Iš egzotiškų šalių yra rizika parsivežti vieną dažniausių infekcijų, plintančių per maistą ir vandenį, – hepatitą A“, – teigė gydytoja E. Tamašauskienė.

Užsikrėsti hepatitu galima ir buitinio kontakto metu, naudojantis tais pačiais indais, rankšluosčiais, kartu su sergančiuoju maudantis baseine, rūkant tą pačią pypkę.

Komentaras

Infektologas prof. Alvydas Laiškonis:

– Prieš vykstant į tolimą kelionę reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, infektologu, išsiaiškinti, kokios ligos tame regione tyko. Ketinantys vykti į kraštus, kur plačiai paplitusi maliarija, turi profilaktiškai vartoti antimaliarinius vaistus, tačiau ne visi keliautojai įsiklauso į specialistų rekomendacijas. Beveik kasmet savo darbo praktikoje susidurdavau su įvežtinės maliarijos atvejais – teko gydyti pacientus, kurie grįžę iš kelionių susirgo šia gyvybei grėsminga liga. Pasveiko visi pacientai, tačiau laiku nediagnozavus maliarijos, ligonis gali mirti.

Buvo ne vienas mėginimas sukurti vakciną nuo maliarijos. Vakcinos buvo išbandytos, tačiau jos nepateisino lūkesčių, nes efektyvumas buvo nedidelis. Skiepai nuo maliarijos, žinoma, reikalingi keliautojams, bet labiausiai – šalims, kur ši liga nusineša tūkstančius gyvybių, todėl mokslininkams užduotis ta pati – efektyvi vakcina. Šiomis dienomis Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad Afrikoje bus išbandyti nauji skiepai nuo maliarijos (per artimiausius trejus metus planuojama paskiepyti apie 360 tūks. vaikų). Tuomet paaiškės, koks šių skiepų veiksmingumas.

Svetur

Poilsis Havajuose baigėsi pavojinga gyvybei infekcija

San Francisko gyventojai 64-erių Benas Manilla ir 57-erių Eliza Lape susituokė sausį. Povestuvinės kelionės pora išvyko į Maui – antrąją pagal plotą Havajų salyno salą, praneša CNN. Pora atostogavo dvi savaites. Pirmoji keistus simptomus pajuto Eliza. „Man atrodė, kad kažkas įkaitintu peiliu bado mano kūną“, – taip moteris apibūdino pojūčius. Grįžus namo Elizos būklė dar labiau suprastėjo, susirgo ir Benas. Intensyviosios terapijos palatoje vyras praleido mėnesį: jam atliktos kelios operacijos, ištvėrė du plaučių uždegimus, trombozę. Šiuo metu vyras gydomas ligoninėje dėl inkstų pažeidimų.

Sutuoktiniams gydytojai ilgai negalėjo nustatyti diagnozės, tačiau dabar jau žinoma, kad pora „pasigavo“ žiurkių parazitą Angiostrongylus cantonensis. Šie helmintai pažeidžia žmogaus galvos ir nugaros smegenis.

Užsikrėsti jais galima valgant įvairių rūšių moliuskus, krabus ir krevetes. Visi šie gyviai yra tarpiniai parazito šeimininkai.

Angiostrongiliozė paplitusi Vietname, Tailande, Malaizijoje, Indonezijoje, Kinijoje, Japonijoje, Filipinuose, taip pat Ramiojo vandenyno regione, Kuboje, Puerto Rike, Brazilijoje, Madagaskaro saloje ir Egipte. Havajuose ši infekcija jau daugiau kaip pusę amžiaus yra epideminė. Pernai salyne užregistruoti 9 angiostrongiliozės atvejai (6 iš jų Maui saloje). Užpernai infekcijos atvejų buvo 11, tačiau specialistai mano, kad skaičius gali būti ir didesnis, nes neretai liga infekcija kieka nediagnozuota.

Benas ir Eliza nežino, kada konkrečiai jie užsikrėtė, tačiau sako norintys, kad apie šį užkratą sužinotų kuo daugiau žmonių. „Ši infekcija išties gali sugriauti jūsų gyvenimą“, – teigia Eliza.